- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-09-21
- Bylos Nr.
- I-4030-643/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02786-2014-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Kaminskas, Margarita Stambrauskaitė, Halina Zaikauskaitė
- Pareiškėjas
- sodininkų bendrijos „Žara“
- Atsakovas
- Vilniaus rajono savivaldybės tarybos
- Trečiasis asmuo
- Aplinkos ministerijos, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai
- Advokatai
- Artūras Gutauskas
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko, Margaritos Stambrauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Halinos Zaikauskaitės,
dalyvaujant pareiškėjos sodininkų bendrijos „Žara“ atstovams advokatui Artūrui Gutauskui, H. M., R. G., V. B., atsakovės Vilniaus rajono savivaldybės tarybos atstovei Barbarai Kuzinevič bei trečiojo suinteresuoto asmens Aplinkos ministerijos atstovams Gintautui Gruodžiui ir Gintautui Mečinskui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos sodininkų bendrijos „Žara“ skundą atsakovei Vilniaus rajono savivaldybės tarybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja sodininkų bendrija „Žara“ (toliau – ir pareiškėja arba SB „Žara“) kreipėsi į teismą su skundu (tomas I, b. l. 1–2), prašydama pripažinti neteisėtu Vilniaus rajono savivaldybės administracijos atsisakymą pareiškėjos prašymu perimti bendrijos teritorijoje esančius kelius ir įpareigoti Vilniaus rajono savivaldybės administraciją (toliau – ir atsakovė arba Administracija) per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo perimti pareiškėjos teritorijoje esančius kelius.
Pareiškėja nurodo, kad vadovaudamasi Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnio 1 dalies nuostatomis bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos Aplinkos ministerijos 2014 m. balandžio 1 d. nustatyta tvarka Nr. (18-2) D8-2513, 2014 m. balandžio 23 d. raštu Nr.14/04/01 kreipėsi į Vilniaus rajono savivaldybės administraciją, prašydama perimti SB teritorijoje bendrojo naudojimo žemėje esančius inžinerinius statinius – vidaus kelius. Pažymėjo, kad SB narių pastangomis ir lėšomis buvo atlikti kadastriniai matavimai. Bendrijos teritorijoje bendrojo naudojimo žemėje esantys keliai įregistruoti kaip nekilnojamojo turto objektai. Nurodė, jog Administracija 2014 m. balandžio 23 d. raštu atsisakė perimti pareiškėjos teritorijoje esančius kelius, nurodydama, kad iki šiol Vyriausybė ar jos įgaliota institucija nėra patvirtinusi tvarkos, pagal kurią toks perėmimas turėtų būti atliekamas. Pareiškėja pažymėjo, kad SB „Žara“ nėra išpirkusi žemės, kurioje yra bendro naudojimo keliai, todėl atsakovė neturėjo teisės netenkinti jos prašymo ir neperimti SB bendro naudojimo žemėje esančių kelių. Pareiškėjos teigimu, Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo (toliau – ir SBĮ) 6 straipsnio 1 dalis reglamentuoja kelių perėmimo procedūras ir tokiais atvejais, kai nėra atlikti šių kelių kadastriniai matavimai, tai yra keliai nėra suformuoti kaip savarankiškas nekilnojamojo turto objektas ir todėl negali būti perimti nuosavybės ar patikėjimo teise. Tokiu atveju išties reikalingas papildomas reglamentavimas, nustatant kas, kokia tvarka ir iš kokių lėšų organizuoja ir atlieka kadastrinius matavimus, reikalingus suformuoti kelius kaip savarankišką nekilnojamojo turto objektą, kurį savivaldybė galėtų perimti. Tuo tarpu pareiškėjas nurodo, jog šiuo atveju kadastriniai matavimai jau yra atlikti, savarankiškas nekilnojamojo turto objektas suformuotas, taigi savivaldybei nėra jokių kliūčių perimti teises į SB „Žara“ esančius kelius. Pareiškėjos nuomone, atsakovės teisinimasis Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytos tvarkos nebuvimu ir tariamais įstatyminės pareigos vykdymo tvarkos „neaiškumais“ tokioje situacijoje laikytinas nepagrįstu. Atkreipė teismo dėmesį į tai, kad kitos Lietuvos Respublikoje veikiančios savivaldybės vykdo savo pareigas pagal SBĮ 6 straipsnio 1 dalį ir joms, perimant kelius, nekyla problemų ir „neaiškumų“ dėl įstatymo vykdymo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėjos atstovai skundą palaikė iš esmės jame nurodytais motyvais ir prašė tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovė Vilniaus rajono savivaldybės taryba atsiliepime į skundą (tomas I, b. l. 120–123) prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, jog 2011 m. pradžioje gavo SB „Žara“ raštą Nr. 09/10-14 dėl vidaus kelių perdavimo. Atsižvelgdama į Žemės ūkio ministerijos 2010 m. gruodžio 1 d. paaiškinimą Nr. 2D-6389(10.2), 2011 m. vasario 10 d. kreipėsi į Nacionaline žemės tarnybą, prašydama atlikti veiksmus dėl valstybinės žemės sklypų perdavimo savivaldybei ir kartu informuodama apie šį SB „Žara“ kreipimąsi. Pažymėjo, jog 2011 m. kovo 28 d. gavo Nacionalinės žemės tarnybos išaiškinimus, todėl 2011 m. balandžio 8 d. raštu informavo SB „Žara“ apie veiksmus, kurie turi būti atlikti siekiant perduoti kelius. Atsakovė pažymėjo, kad 2011 m. rugsėjo 13 d. buvo pakartotinai gautas SB „Žara“ raštas dėl kelių priėmimo-perdavimo. Pareiškėja buvo informuota, kad prašymas pakartotinai nebus nagrinėjamas, nes sprendimas jau buvo priimtas ir išdėstytas 2011 m. balandžio 8 d. rašte Nr. A33-1907-(4.9.), o pareiškėja nepateikė naujų faktinių duomenų, leidžiančių ginčyti jau priimtą sprendimą. 2011 m. gruodžio 22 d. buvo gautas dar vienas SB „Žara“ prašymas dėl kelių priėmimo. Pareiškėjai pakartotinai buvo atsakyta, jog Savivaldybė nekeičia savo sprendimo, išdėstyto ankstesniuose atsakymuose, papildomai atkreipė dėmesį į tai, kad keliai nėra įregistruoti sodininkų bendrijos vardu, todėl neaišku, kaip gali būti perduodami savivaldybei, nėra parengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai, nenustatyta vidaus kelių perdavimo tvarka. Pareiškėja su analogiškais prašymais į Vilniaus rajono savivaldybę kreipėsi dar keletą kartų – 2012 m. gruodžio 27 d., 2014 m. balandžio 3 d.
Atsakovė pažymėjo, kad nuo pat SBĮ 6 straipsnio 1 dalies įsigaliojimo dienos, savivaldybė visais įmanomais būdais informavo kompetentingas institucijas apie kliūtis, trukdančias įgyvendinti naujas SBĮ nuostatas. Buvo rašomi užklausimai Žemės ūkio ministerijai ir Nacionalinei žemės tarnybai. Savivaldybė 2011 m. balandžio 13 d. raštu Nr. A33-1963-(4.30.) kreipėsi į Lietuvos savivaldybių asociaciją, prašydama inicijuoti tvarkos parengimą, kad būtų aišku, kokias funkcijas kelių priėmimo-perdavimo procese turi atlikti sodininkų bendrijos, savivaldybės bei Nacionalinės žemės tarnyba.
Atsakovės teigimu, jos 2014 m. balandžio 23 d. priimtas sprendimas Nr. A33(1)-3180-(4.18) yra teisėtas ir pagrįstas. Pažymėjo, jog šiuo metu nė viename teisės akte nenustatyta vidaus kelių perdavimo tvarka ir terminai, nenurodytos atsakingos institucijos, neaišku, kokias funkcijas turi atlikti sodininkų bendrijos, savivaldybės bei Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Vidaus kelių pločiai, jų raudonosios linijos, nustatyti anksčiau patvirtintuose teritorijų planavimo dokumentuose, gali neatitikti šiuo metu galiojančių teisės aktų nuostatų. Tokiu atveju savivaldybė negalės tinkamai tokių kelių prižiūrėti. Neaišku, ką daryti savivaldybei, jeigu vidaus kelių ribos neatitinka teritorijų planavimo dokumentų ribų. Be to, šie keliai (jeigu nėra išpirkti iš valstybės), nėra sodininkų bendrijų nuosavybė, todėl neaišku, kokiu pagrindu jie gali būti perduodami savivaldybei. Atsakovė pažymėjo ir tai, kad remiantis Civilinio kodekso 4.48 straipsnio 1 dalimi, nuosavybės teisę gali perduoti tik pats savininkas arba jo įgaliotas asmuo, o SB nėra kelių savininkė, todėl neturi teisės jų perduoti nuosavybės teise savivaldybei.
Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė su skundu nesutiko iš esmės atsiliepime į skundą nurodytais argumentais ir prašė jį atmesti.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija atsiliepime į skundą (tomas I, b. l. 146–151) nurodo, jog Lietuvos Respublikos Seime 2013 m. kovo 5 d. buvo užregistruotas Sodininkų bendrijų įstatymo 6 str. pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIIP-318, aplinkos ministro įsakymu sudaryta tarpžinybinė darbo grupė sodininkų bendrijų aktualiems klausimams išnagrinėti. Darbo grupė, išnagrinėjusi sodininkų bendrijų teisinį reguliavimą ir jo taikymo praktiką, sodininkų bendrijų, valstybės ir savivaldybės institucijų atstovų pateiktą informaciją ir siūlymus, svarbiausias sodininkų bendrijose kylančias problemas, tarp jų ir sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemėje esančių vidaus kelių perdavimą savivaldybėms, parengė išvadas ir siūlymus, kaip atsakingos žinybos turėtų tobulinti sodininkų bendrijų teisinį reguliavimą, spręsti sodininkų bendrijoms aktualias problemas. Aplinkos ministerija, vykdydama darbo grupės išvadas, 2014 m. balandžio 1 d. raštu Nr. (18-2)-D8-2513 pateikė savivaldybėms metodinius išaiškinimus, kokiomis galiojančiomis tvarkomis jos turėtų vadovautis perimdamos sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemėje esančius vidaus kelius ar bendrojo naudojimo žemę vidaus keliams tiesti ir tvarkyti. Metodiniuose išaiškinimuose atkreiptas savivaldybių dėmesys į tai, kad problema – ne vidaus kelių perdavimas, bet iki perdavimo privalomas nekilnojamojo turto objekto identifikavimas. Nekilnojamojo turto objektai gali būti perduodami tik juos inventorizavus, suformavus, atlikus jų kadastrinius matavimus.
Kadangi nagrinėjamoje byloje pareiškėjos pastangomis ir bendrijos narių lėšomis buvo atlikti kadastriniai matavimai, bendrijos teritorijoje bendrojo naudojimo žemėje esantys keliai įregistruoti kaip nekilnojamojo turto objektai, Aplinkos ministerijos nuomone, Savivaldybė vengia atlikti SBĮ 6 straipsnio 1 dalyje nustatytas pareigas ir perimti bendrojo naudojimo žemėje esančius vidaus kelius patikėjimo ar nuosavybės teisėmis.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu trečiojo suinteresuoto asmens atstovai su skundu sutiko ir prašė jį tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies
Žemesnės instancijos teismas
2014 m. balandžio 3 d. Vilniaus rajono savivaldybės administracijoje buvo gautas SB „Žara“ prašymas perimti inžinerinių statinių-kelių, esančių SB „Žara“ teritorijoje (tomas I, b. l. 4).
2014 m. balandžio 23 d. Vilniaus rajono savivaldybės administracija raštu Nr. A33(1)-3180-(4.18) informavo pareiškėją SB „Žara“, kad jos prašymo nenagrinės, vadovaudamasi Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 3 punktu. Nurodė, jog inžinerinių statinių perėmimo klausimas bus sprendžiamas, kai bus priimtas Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymas bei Lietuvos Respublikos kelių įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymas (tomas I, b. l. 3).
Byloje spręstinas ginčas dėl 2014 m. balandžio 23 d. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos rašto Nr. A33(1)-3180-(4.18) teisėtumo ir pagrįstumo. Teismas įpareigotas nustatyti, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektai neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus (ABTĮ 3 str. 2 d.). Sprendžiant pareiškėjos reikalavimo panaikinti ginčijamą sprendimą pagrįstumą, pirmiausia būtina įvertinti skundžiamo sprendimo, kuris laikytinas viešojo administravimo aktu, atitiktį Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytiems teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Taip pat būtina įvertinti, ar nėra Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas sprendimas turėtų būti panaikintas.
Ginčijamą sprendimą atsakovė priėmė vadovaudamasi Viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ, įstatymo redakcija galiojusi nuo 2013-07-20 iki 2014-0612) 14 straipsnio 3 dalies 3 punktu, kuriame nustatyta, jog pranešimas ar skundas nenagrinėjamas, jeigu teismas ar tas pats viešojo administravimo subjektas jau yra priėmęs sprendimą tuo pačiu klausimu ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių ginčyti sprendimą, taip pat jeigu yra suėjęs pranešimo ar skundo padavimo senaties terminas. Apie sprendimą nenagrinėti pranešimo ar skundo pranešama asmeniui ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo pranešimo ar skundo gavimo dienos. Šioje normoje patvirtinama tiek res judicata principo reikšmė, tiek galutinio administracinio sprendimo, kurio peržiūrėjimas nesant pagrindo prieštarautų teisėtumo principui, reikšmė. Vadovaujantis VAĮ 14 straipsnio 1 dalimi, asmenų prašymus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles. Tokios taisyklės buvo patvirtintos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 (Asmenų prašymų nagrinėjimo taisyklės). Asmenų prašymų nagrinėjimo taisyklių 12 punkte nurodyta, kad prašymai, su kuriais tas pats asmuo kreipiasi į instituciją tuo pačiu klausimu, nenagrinėjami, jeigu nenurodomos naujos aplinkybės, sudarančios prašymo pagrindą, ar nepateikiami papildomi argumentai, leidžiantys abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu. Kai pakartotinis prašymas nenagrinėjamas, institucija per 5 darbo dienas nuo pakartotinio prašymo gavimo institucijoje praneša asmeniui, kodėl jo prašymas nenagrinėjamas, ir nurodo šio sprendimo apskundimo tvarką.
Atsakovė ginčijamame sprendime nurodė, jog pareiškėjai tuo pačiu klausimu buvo atsakyta 2013 m. sausio 15 d. raštu Nr. A33(1)-253-(4.9), kuriame atsakovė buvo nurodžiusi, jog dar negali perimti vietinės reikšmės kelių savo nuosavybėn.
Byloje nustatyta, kad pareiškėja, siekdama, jog pagal SBĮ 6 straipsnio 1 dalies nuostatas atsakovė perimtų sodininkų bendrijoje „Žara“ esančius kelius, į atsakovę kreipėsi 2012 m. gruodžio 27 d. raštu Nr. 03 12/02 (tomas I, b.l. 55), į kurį atsakovė atsakė 2013 m. sausio 15 d. sprendimu Nr. A33(1)-253-(4.9) (tomas I, b.l. 63). Minėtu sprendimu atsakovė nurodė pareiškėjai, kad savivaldybė bendrijos prašymu bendrojo naudojimo žemėje esančius vidaus kelius perima, valdo ir tvarko Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Atsakovė taip pat nurodė, kad iki šiol (2013-01-15) tokia tvarka nėra priimta, todėl savivaldybei nėra aišku, kokiu būdu, kokiais terminais ir kokioms institucijoms dalyvaujant savivaldybė turi vykdyti įstatyme įtvirtintą nuostatą dėl kelių perėmimo.
Nagrinėjamų aplinkybių kontekste svarbu pažymėti, kad po atsakovės 2013 m. sausio 15 d. sprendimo Nr. A33(1)-253-(4.9), Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija Aplinkos ministerija 2014 m. balandžio 1 d. raštu Nr. (18-2)-D8-2513 (tomas I, b.l. 6-10) pateikė savivaldybėms metodinius išaiškinimus dėl sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemėje esančių vidaus kelių ar bendrojo naudojimo žemės vidaus keliams tiesti ir tvarkyti perėmimo savivaldybėms. Atsižvelgiant į atsakovės 2013 m. sausio 15 d. sprendimo Nr. A33(1)-253-(4.9) motyvą, jog pareiškėjos prašymą dėl kelių perėmimo atsisakoma tenkinti todėl, kad savivaldybei nėra aišku, kokiu būdu, kokiais terminais ir kokioms institucijoms dalyvaujant savivaldybė turi vykdyti įstatyme įtvirtintą nuostatą dėl kelių perėmimo, o taip pat į tą aplinkybę, jog Aplinkos ministerija vėliau pateikė metodinius išaiškinimus, darytina išvada, kad nagrinėjant pareiškėjos 2014 m. balandžio 3 d. prašymą Nr. 14 04/01 (tomas I, b.l. 4) buvo pasikeitusios faktinės aplinkybės ir pateikti papildomi argumentai, leidžiantys abejoti ankstesnio sprendimo pagrįstumu. Tai leidžia spręsti, jog taikyti VAĮ 14 straipsnio 3 dalies 3 punkto nuostatas nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo.
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nors atsakovė, vadovaudamasi VAĮ 14 straipsnio 3 dalies 3 punktu atsisakė nagrinėti pareiškėjos prašymą, tačiau tuo pačius sprendimu nurodė, kad kai bus priimtas Sodininkų bendrijų įstatymo 2, 6, 8, 11, 15, 16, 17, 18, 22, 24, 27 ir 28 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas bei Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 2 ir 11 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas tada atsakovė spręs inžinierinių statinių parėmimo klausimą. Toks atsakovės sprendimas taip pat laikytinas neatitinkančiu ir VAĮ 8 straipsnio 1 ir 2 dalies reikalavimų. Individualaus administracinio akto turinio reikalavimai yra susiję su teisinio santykio, kuriam taikomas šis aktas, esme ir asmens, kuriam adresuotas šis aktas, materialiosiomis teisėmis ir pareigomis. Individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas aplinkybėmis (faktais), sudarančiomis taikytinos teisės normos hipotezę. Esant šiam individualaus administracinio akto pagrįstumo ir teisėtumo ryšiui, pagrįstumo reikalavimo nesilaikymas kartu lemia ir akto neteisėtumą. Atkreiptinas dėmesys, kad ginčijamas sprendimas yra nepagrįstas, t.y. jam nėra nurodytos jokios faktinės aplinkybės, lėmusios išvardintų teisės normų taikymą. Aiškumo reikalavimas, t.y. reikalavimas suformuluoti aiškias nuostatas dėl akto adresato teisinio statuso pasikeitimų ir priimto sprendimo motyvų, taip pat susijęs su teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimu tuo aspektu, kad nesant nurodytų aiškių priimto sprendimo motyvų neįmanoma spręsti, ar teisės normoje įtvirtinta dispozicija ir (ar) sankcija yra taikytos tinkamai. Kai dėl individualaus administracinio akto neaiškumo jo teisėtumo aspektas negali būti deramai įvertintas ir patikrintas, toks aktas laikytinas neteisėtu.
Atsižvelgiant į teismo sprendime išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad pareiškėjos reikalavimas panaikinti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2014 m. balandžio 23 d. raštą Nr. A33(1)-3180-(4.18) tenkintinas.
Be to, pareiškėja prašo įpareigoti atsakovę per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo perimti pareiškėjos teritorijoje esančius kelius.
Pagal Sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnio 1 dalį bendrijos prašymu sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemės sklypus, naudojamus keliams (gatvėms) eksploatuoti ar tiesti, ar žemės sklypus su juose esančiais keliais (gatvėmis), atlikus jų kadastrinius matavimus ir nerengiant naujo teritorijų planavimo dokumento, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka perima ar patikėjimo teise valdo ir tvarko savivaldybė, išskyrus atvejus, kai sodininkų bendrija šią bendrojo naudojimo teritorijos dalį išsiperka. Ši įstatyminė nuostata įpareigoja savivaldybę išnagrinėti sodininkų bendrijų prašymus ir priimti šiuo klausimą atitinkamą sprendimą – prašymą tenkinti ir kelius perimti arba atsisakyti tai padaryti. Tik esant neteisėtam savivaldybės atsisakymui tenkinti pareiškėjo prašymą, būtų teisinis pagrindas spręsti dėl įpareigojimo savivaldybei atlikti tam tikrus veiksmus. Dėl anksčiau teismo sprendime išdėstytų motyvų padarius išvadą, kad savivaldybė neteisėtai ir nepagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjos prašymą, savivaldybė įpareigotina išnagrinėti pareiškėjos 2014 m. balandžio 3 d. prašymą Nr. 14 04/01 ir priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą.
Atkreiptinas atsakovės dėmesys į tai, kad nagrinėdami suinteresuotų asmenų prašymus viešojo administravimo subjektai, be kita ko, turėtų vadovautis ir Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintais viešojo administravimo bendraisiais principais, tame tarpe, tarnybinės pagalbos, reiškiančius, kad viešojo administravimo subjektai, rengdami administracinius sprendimus, prireikus teikia vienas kitam reikalingą informaciją ir kitokią pagalbą, bei subsidiarumo, reiškiančiu, kad viešojo administravimo subjektų sprendimai turi būti priimami ir įgyvendinami tuo viešojo administravimo sistemos lygiu, kuriuo jie yra efektyviausi.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 str., 88 str. 2 p., 127 str. 1 d., 129 str.,
nusprendžia:
Pareiškėjos sodininkų bendrijos „Žara“ skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2014 m. balandžio 23 d. raštą Nr. A33(1)-3180-(4.18) ir įpareigoti Vilniaus rajono savivaldybės administraciją išnagrinėti sodininkų bendrijos „Žara“ 2014 m. balandžio 3 d. prašymą Nr. 14 04/01.
Likusioje dalyje skundą atmesti.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.