Vilniaus apygardos teismo nutartis

2010-03-24 · Civilinė byla Nr. 2SA-62-115/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-03-24
Bylos Nr.
2SA-62-115/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Algirdas Auruškevičius (pran.), Rasa Gudžiūnienė, Virginija Volskienė
Pareiškėjas
G. B.
Kreditorius
M. Š.
Kategorijos
  • 128.10pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Algirdas Auruškevičius Civilinė byla Nr.2SA-62-115/2010Teisėjas Arūnas Zaveckis Procesinio sprendimo kategorijos:128.10;122.4.(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2010 m. kovo 24 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Algirdo Auruškevičiaus, teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Virginijos Volskienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (pareiškėjo) G. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. spalio 21 d. nutarties, kuria skundas dėl antstolio veiksmų atmestas civilinėje byloje Nr.2-11884-735/2009 pagal pareiškėjo G. B. skundą dėl antstolio Irmanto Gaidelio veiksmų, suinteresuoti asmenys- antstolis Irmantas Gaidelis ir išieškotojas M. Š..

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas G. B. prašė panaikinti antstolio I. Gaidelio 2009-05-19 patvarkymą dėl atsisakymo perkainoti akcijas ir varžytinių sustabdymo, taip pat panaikinti antstolio 2009-05-20 patvarkymą dėl neįvykusių varžytinių bei antstolio 2009-05-21 patvarkymą dėl turto perdavimo bei įpareigoti antstolį I. Gaidelį perkainoti areštuotas UAB „Baltupių šeimos medicinos centras“ akcijas rinkos kaina, atsižvelgiant į išieškotojo nuomonę (b.l.1).

Nurodė, kad antstolis I. Gaidelis, vykdydamas Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 2-428-04/2002 dėl skolos išieškojimo iš skolininko M. Š. išieškotojo G. B. naudai, areštavo M. Š. priklausančias 50 vnt. UAB „Baltupių šeimos medicinos centras“ paprastųjų vardinių akcijų ir vykdė jų pardavimą iš varžytinių. Pareiškėjas 2009-05-19 kreipėsi į antstolį su prašymu perkainoti akcijas, tačiau antstolis 2009-05-19 patvarkymu atsisakė tenkinti šį išieškotojo prašymą. Nurodė, jog esant per aukštai akcijų kainai neįvyko 2009-05-20 skelbtos varžytinės, nes į jas neatvyko nei vienas pirkėjas. Nurodė, kad antstolis 2009-05-21 patvarkymu dėl turto perdavimo, pasiūlė jam perimti akcijas ir paaiškino, kad neperėmus šio turto, jis bus grąžintas skolininkui. Teigė, jog antstolis žinojo, kad akcijų kaina yra per aukšta ir jas bus sunku parduoti, ir išieškotojui nurodė, kad dėl šalyje esančios sunkios ekonominės situacijos pirkėjų susidomėjimas akcijomis yra dingęs, tačiau atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą akcijas perkainoti. Nuo pirmo turto įkainojimo praėjo ilgas laiko tarpas, per kurį žymiai pasikeitė šalies ekonominiai rodikliai, t.y. sparčiai kilo nedarbo lygis, rinkoje sumažėjo akcijų paklausa, todėl buvo būtina perkainoti areštuotą turtą. Pareiškėjo teigimu, jis būtų sutikęs apmokėti ekspertizės, skirtos akcijų vertei nustatyti, išlaidas, tačiau antstoliui nepavyko rasti eksperto, kuris tokią ekspertizę atliktų. Pareiškėjas nurodė nesutinkąs su antstolio siūlymu padengti skolą natūra, nes toks skolos padengimo būdas jam yra mažiau vertingas; nesutiko, kad turto kainos mažinimu būtų pažeisti skolininko interesai, nes skolininkui yra suteikta teisė ginčyti antstolio turto įkainojimą.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo antstolis I.Gaidelis atsiliepimu (b.l. 9-10) prašė skundą atmesti. Nurodė, kad siūlė pareiškėjui atlikti turto vertinimo ekspertizę, kuris atsisakė ją apmokėti ir pasiūlė turtą vertinti atsižvelgiant į šalių nuomones, todėl akcijos buvo įvertintos pareiškėjo pasiūlyta kaina, t.y. 50.000 Lt (po 1.000 Lt už vieną akciją). Antstolio teigimu, turto vertinimo būdas atsižvelgiant į šalių nuomonę užtikrina, kad turtas bus įkainotas realia kaina ir nepažeis nei išieškotojo, nei skolininko interesų. Nurodė, jog prieštaravimai dėl tokio vertinimo nebuvo pareikšti. Iki paskirtų varžytinių neįvyko jokie antstoliui žinomi pasikeitimai bendrovėje UAB „Baltupių šeimos medicinos centras“, dėl kurių galėjo kristi šios įmonės akcijų vertė, pabrėžė, kad pirmosiose varžytinėse siūloma pradinė turto kaina yra 80 proc., o antrosiose varžytinėse- 60 proc. Antstolis nurodė, jog nepardavus turto iš varžytinių neatimama galimybė padengti skolą, nes skola būtų padengiama perduodant turtą išieškotojui natūra, o labai žemos turto kainos nustatymas varžytinėse pažeistų skolininko interesus.

Suinteresuotas asmuo M. Š. atsiliepimo į skundą nepateikė.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2009 m. spalio 21 d. nutartimi skundą atmetė (b.l.22-24). Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog antstolio 2008-09-22 patvarkymas Nr. 0008/07/00834-1 patvirtina, kad antstolis įvertino areštuotas UAB „Baltupių šeimos medicinos centras“ akcijas atsižvelgdamas į išieškotojo bei skolininko nuomones. Teismas nenustatė, jog pareiškėjas įstatymo nustatyta tvarka ir terminais pareiškė antstoliui prieštaravimus dėl atlikto turto įkainavimo. Vadovaudamasis LR CPK 681 str. 1 d., teismas sprendė, jog tik tada, jei išieškotojas ir skolininkas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę; šiuo atveju turto kaina buvo nustatyta atsižvelgiant į vykdymo proceso dalyvių nuomonę, prieštaravimų dėl turto įkainojimo nepareikšta, todėl antstolis neturėjo pareigos skirti ekspertizę. Teismas nustatė, jog turtas (akcijos) buvo vertintos jau esant ekonominiam nuosmukiui ir paklausos sumažėjimui; vėliau žymių pasikeitimų tokio turto rinkoje nebuvo. Teismas nenustatė duomenų, kad UAB „Baltupių šeimos medicinos centras“ veikla pasikeitė, sumažėjo jos vertė ar buvo parduotas įmonės turtas ir konstatavo, jog pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, t.y. šalies ekonominės būklės pablogėjimu. Teismas nurodė, kad vykdymo metu antstolis turi užtikrinti tiek išieškotojo, tiek skolininko teises, todėl skolininkui priklausančio turto, iš kurio vykdomas išieškojimas, įvertinimas labai žemomis kainomis pažeistų šio asmens teises. Pareiškėjo argumentą, kad skolos dengimas perduodant neparduotą varžytinėse turtą išieškotojui neįmanomas, nes turto vertė yra mažesnė nei pats įsiskolinimas, teismas laikė nepagrįstu. Teismas konstatavo, jog pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių antstolio 2009-05-20 patvarkymo dėl neįvykusių varžytinių bei 2009-05-21 patvarkymo dėl turto perdavimo nepagrįstumą bei neteisėtumą.

Šalies argumentai

Apeliantas (pareiškėjas) G. B. pateikė atskirąjį skundą (b.l. 25-26), kuriuo prašė skundžiamą nutartį panaikinti, skundo reikalavimus tenkinti. Nurodė, jog teismas neatsižvelgė į tą aplinkybę, jog antstolis privalo įkainoti skolininko turtą rinkos kainomis. Pažymėjo, jog UAB „Baltupių šeimos medicinos centras“ akcijomis nėra prekiaujama viešoje rinkoje, rinkos kaina nėra viešai žinoma, tačiau neabejodamas turto verte, antstolis pats įkainojo akcijas neskirdamas ekspertizės, pažeidžiant LR CPK 681 str. 1 d. Pažymėjo, kad išieškotojas, prašydamas parduoti areštui akcijas iš varžytinių, nenurodė, jog jo siūloma kaina yra rinkos kaina, todėl įkainoti turtą rinkos kaina buvo antstolio pareiga. CPK nenumatyta, jog turtas gali būti įvertintas ne rinkos kaina, bet pagal proceso šalies prašymą. Išieškotojas, prašydamas parduoti akcijas iš varžytinių, tikėjosi, kad antstolis įkainos turtą rinkos kaina. Teismas nenustatė, kad areštuotas turtas antstolio buvo įkainotas rinkos kainomis, todėl neteisingai konstatavo, jog antstolis pagrįstai atsisakė išieškotojo prašymu perkainoti akcijas. Pažymi, jog pats antstolis nurodė, jog akcijos nebus parduotos per būsimas varžytines, nesant paklausos dėl ekonominės krizės. Mano, jog teismas neatkreipė dėmesio į tai, jog antstolis vengė pareigos įkainoti akcijas rinkos kainomis, teigdamas neva išieškotojas atsisako apmokėti ekspertizės išlaidas. Apeliantas, įrodinėdamas akcijų vertės sumažėjimą buvo priverstas vadovautis veiksniais, lemiančiais rinkos kainą. Tačiau teismas nepagrįstai visus apelianto nurodytus argumentus dėl akcijų rinkos kainos sumažėjimo apibendrino, įvardindamas kaip ekonominės būklės pablogėjimą ir atmetė kaip abstraktų argumentą. Apeliantui nesuprantamas teismo argumentas, jog nėra duomenų apie UAB „Baltupių šeimos medicinos centras“ veiklos pasikeitimą, vertės sumažėjimą, ar įmonės turto pardavimą, nes tai nedarytų akcijų vertei jokios įtakos. Mano, jog teismas ir antstolis klysta tapatindami UAB „Baltupių Šeimos medicinos centras“ vertybinius popierius su pačia bendrove. Mano, jog teismo ignoravimas rinkos aplinkybių ir nagrinėjimas tik kelių antstolio nurodytų veiksnių, susijusių su emitento veikla ir turtu, yra nepagrįstas. Teismo vertinimas, kad nepilni penki mėnesiai yra neilgas laiko tarpas yra tik subjektyvi nuomonė. Pažymi, jog 8 mėnesių laikotarpiu (nuo 2008-09-09 prašymo parduoti akcijas iki pareiškėjo 2009-05-19 prašymo perkainoti akcijas) visiškai dingo paklausa ir akcijų pardavimas rinkoje iš varžytinių anksčiau įkainota suma tapo neįmanomas. Teigia, jog teismas nepagrįstai argumentavo, jog pareiškėjas nenurodė, kokius įstatymo reikalavimus pažeidė antstolis, nes pareiškėjas nurodė, jog antstolis pažeidė CPK 681 str. 1 ir 2 d. reikalavimus.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo antstolis I.Gaidelis atsiliepimu (b.l. 36-37) prašė atskirąjį skundą atmesti. Nurodė, jog nei išieškotojas, nei skolininkas prieštaravimų per nustatytą terminą nustatytai kainai nepareiškė, tokios kainos nustatymas nepažeidė nei skolininko, nei išieškotojo teisių; išieškotojas pats nurodė kainą, todėl prašymas perkainoti akcijas prieš antrąsias varžytynes, nepateikiant jokių įrodymų, kad akcijų kaina iš esmės pasikeitė, traktuotinas kaip vykdymo veiksmų vilkinimas. Patenkinus nepagrįstą išieškotojo prašymą perkainoti akcijas, vykdymo veiksmai nukreipiant išieškojimą į akcijas turėtų būti pradėti iš naujo, skelbiant varžytynes nuo pradžių. Tokiais savo prašymais išieškotojas gali be pagrindo ilginti vykdymo procesą kiekvieną kartą prieš paskutines varžytynes prašant perkainoti turtą. Pažymi, jog nuo turto įkainavimo iki varžytynių neįvyko jokie antstoliui žinomi procesai UAB „Baltupių šeimos medicinos centras“, galėję įtakoti įmonės akcijų vertės kritimą, todėl teigti, kad vykdymo proceso metu (nuo kainos nustatymo iki varžytynių) pasikeitė turto kaina, negalima; rinka per tokį trumpą laiką tikrai nesmuko daugiau nei 40 proc. Pažymi, jog tai, kad turtas neparduotas iš antrų varžytynių, nereiškia, kad šiuo turtu negalima dengti skolos, nes skola būtų dengiama perduodant turtą išieškotojui natūra. Mano, jog ekspertizės skyrimo tikslas– užtikrinti šalių lygiateisiškumą, o kilus ginčui dėl kainos, ją nustatyti, tačiau su kaina sutiko ir išieškotojas, ir skolininkas, todėl brangiai kainuojanti ekspertizė nebuvo skirta. Mano, jog apelianto prašymas nustatyti žemesnę turto kainą, įtakosiančią naują pardavimo procesą, traktuotinas nesąžiningu naudojimusi savo teisėmis (LR CPK 7 str.).

Apelianto (pareiškėjo) G. B. atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, tai apeliantas nurodo, jog antstolis neįkainojo skolininko turto rinkos kainomis ir nepagrįstai atsisakė išieškotojo prašymu perkainoti akcijas po pirmųjų varžytinių.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Siccum“ v. antstolis L. G., M. M., D. G., V. V. ir kt., bylos Nr. 3K-3-211/2007; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje D. B. ir R. B. v. antstolė B. P., J. V., J. K., A. K., AB Sampo bankas, VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-434/2008; 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje A. G. ir V. G. v. antstolė R. S., M. K., O. P. ir kt., bylos Nr. 3K-7-90/2009; kt.). Teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – antstolio pareiga, nuo kurios tinkamo vykdymo priklauso išieškotojo reikalavimų patenkinimas kuo didesne apimtimi per kuo trumpesnį laiką, sukeliant galimus mažesnius neigiamus padarinius skolininkui. Taigi pagal įstatymą vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, maksimaliai artima esančiai laisvoje rinkoje turto rinkos kainai.

Teismų praktikoje taip pat akcentuojama, kad varžytynėse parduodamo turto kaina nenustatinėjama šalių susitarimu, o ją nustato antstolis, atsižvelgiant tiek į objektyvius, tiek į subjektyvius kriterijus, jų tarpe ir išieškotojo bei skolininko nuomonę. Tuo trapu skolininkas ar kreditorius, nesutinkantys su turto įkainojimui, gali reikšti motyvuotus prieštaravimus ir prašyti antstolį skirti ekspertizę CPK 682 str. nustatyta tvarka.

Nagrinėjamoje byloje, vykdymo proceso dalyviai nepateikė prieštaravimų, kad jie nesutinka su 2008-09-22 antstolio I. Gaidelio patvarkymu atliktu UAB „Baltupių Šeimos medicinos centras“ paprastųjų vardinių akcijų įkainojimu po 1.000,00 Lt už vienetą (50 vnt. – 50.000 Lt), todėl kolegija sprendžia, kad skirti ekspertizę esamoje situacijoje antstolis neprivalėjo.

CPK 681 str. 2 d. yra įtvirtintas turto perkainojimo institutas, kurio tikslas – užtikrinti areštuoto turto tinkamą įkainojimą pasikeitus jo vertei, taip garantuojant vykdymo proceso šalių teisių ir teisėtų interesų apsaugą. Turto perkainojimas atliekamas tada, kai antstolis ir vykdymo proceso šalys gauna informacijos, kad dėl objektyvių aplinkybių padidėjo ar sumažėjo įkainoto ir areštuoto turto vertė. Kolegija sprendžia, kad nepardavus akcijų antstolio nustatyta kaina pirmose varžytinėse, išieškotojo prašymas perkainoti akcijas prieš antrąsias varžytynes negali būti patenkintas, nes teismui nėra pateikta jokių įrodymų, kad antstolio nustatyta akcijų kaina prieš pirmąsias varžytines buvo neteisinga, ar ši kaina galėjo ženkliai pasikeisti iki antrųjų varžytinių, dėl įvykusių pokyčių vertybinių popierių rinkoje. Taip pat pažymėtina, kad patenkinus išieškotojo prašymą, perkainoti parduodamas akcijas prieš antrąsias varžytines, vykdymo veiksmai faktiškai turėtų būti pradėti iš naujo. Tai rodo, kad neatsiradus pirkėjų, išieškotojas, siekdamas patenkinti tik savo reikalavimus, užvilkintų vykdymo procesą ir pažeistų jo bei skolininko interesų pusiausvyrą, nes galimai tik dėl vertybinių popierių rinkos sąstingio galėtų labai žema kaina perimti pats niekam neparduotas akcijas.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmos instancijos teismas teisingai taikė procesines teisės normas, todėl priėmė teisingą ir pagrįstą nutartį. Kadangi apelianto (pareiškėjo) G. B. atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo ginčijamai nutarčiai panaikinti ar pakeisti, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. spalio 21d. nutartis paliktina nepakeista (LR CPK 337 str. 1 p.).

Be to, iš apelianto (pareiškėjo) priteistinos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (CPK 88 str.1 d. 3 p., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 d. 1 p., 339 str., teisėjų kolegija

nutarė:

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. spalio 21 d. civilinėje byloje Nr.2-11884-735/2009 palikti nepakeistą.

Priteisti į valstybės pajamas iš apelianto (pareiškėjo) G. B. 8,40 Lt teismo procesinių dokumentų siuntimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Kolegijos pirmininkas Algirdas AuruškevičiusTeisėjos Rasa GudžiūnienėVirginija Volskienė