Kauno apylinkės teismo nutarimas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Darius Urbonas, nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui K. R., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje K. R., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. Kaunas, (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, administracine tvarka nebaustas, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50 str.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016 m. birželio 8 d., 20.30 val., Kaunas, (duomenys neskelbtini) esančioje parduotuvėje „Rimi“, K. R. parėjo pro kasas nesumokėjęs už degtinę „Lithuanian“, kurios vertė 2,75 Eur. Šiais veiksmais K. R. įvykdė smulkųjį svetimo turto pagrobimą vagystės būdu.

Kadangi bylą nagrinėja teisėjas vienasmeniškai, teismo posėdžio protokolas nerašomas (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 285 str.).

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką jam pranešta, prašo bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 272 str. 1 d., byla nagrinėjama administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo K. R. kaltę dėl padaryto pažeidimo pripažino, gailisi (b. l. 1).

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50 str. pažeidimo faktą ir K. R. kaltę įrodo administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriame užfiksuotos visos esminės pažeidimo padarymo aplinkybės (b. l. 1, 2), UAB „Rimi Lietuva“ pareiškimas (b. l. 3), policijos pareigūno tarnybinis pranešimas (b. l. 4), UAB „Grifs AG“ pranešimas dėl asmens sulaikymo saugomame objekte (b. l. 5), išrašas apie asmeniui registruotus administraciniu teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus (b. l. 7).

Šių įrodymų visuma nustatyta, kad K. R. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50 str., todėl yra baustinas.

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). Individualizuodami skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo sprendžiama, atsižvelgus į Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnis gali būti taikomas tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą.

Skirdamas administracinę nuobaudą teismas atsižvelgia į tai, kad K. R. administracine tvarka nebaustas. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad asmuo padaręs teisės pažeidimą gailisi (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 31 str. 1 d. 1 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Taip pat pažymėtina, kad pagrobto turto vertė itin maža, prekės grąžintos į prekybą.

Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas mano, kad net ir minimali sankcijoje už šį pažeidimą numatyta administracinė nuobauda bus neadekvati ir neproporcinga padarytam pažeidimui, todėl nei teisinga, nei protinga. Teismo įsitikinimu, paskyrus mažesnę, nei sankcijoje numatyta minimali, baudą, bus pasiekti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai – auklėti administracinį pažeidimą padariusį asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles ir nepadarytų naujų teisės pažeidimų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str., 31 str., 50 str., 286 str., 287 str., teismas

nutarė:

K. R., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50 str., pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str. skirti 20 Eur (dvidešimties eurų) baudą.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.