- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-04-11
- Bylos Nr.
- ATP-176-135/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 4-70-3-00185-2013-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Bronius Zalaga
- Kategorijos
- 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Bronius Zalaga, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal D. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. vasario 19 d. nutarimo, kuriuo jis už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse (toliau – ATPK) 123 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymą nubaustas 120 litų dydžio bauda, už ATPK 126 str. 4 d. – 2400 (du tūkstančiai keturi šimtai) litų dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams 3 (trims) mėnesiams. Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d. nuostatomis, nuobaudos subendrintos ir galutinė nuobauda paskirta 2400 (du tūkstančiai keturi šimtai) litų dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams ir 3 (trims) mėnesiams,
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. B. nubaustas už tai, kad jis 2013 m. sausio 10 d. 21.29 val. (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę „Mazda Xedos 6", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas vidutinis, 1,59 promilių, girtumo laipsnis, taip pat automobiliui neatlikta valstybinė techninė apžiūra. Tuo D. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14, 238 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus LR ATPK 123 str. 1 d. ir 126 str. 4 d.
Šalies argumentai
D. B. savo apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. vasario 19 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukti arba bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Skunde nurodo, kad jis policijos pareigūnams ir teismui nurodė, jog transporto priemonės nevairavo, teismas neginčijamai nenustatė, kad policijos pareigūnai matė važiuojant būtent administracinėn atsakomybėn patraukto asmens automobilį ir kad automobilį „Mazda Xedos 6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo būtent administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo. Tvirtina, kad policijos pareigūnai teismui pripažino faktą, kad jų matytame automobilyje nematė vairuojant D. B.. Pažymi, kad būtų galima konstatuoti, jog asmuo padarė ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatytą pažeidimą, būtina nustatyti, kad jis vairavo būdamas neblaivus, t. y. turi būti nustatytas konkretus ir nekeliantis abejonių neblaivumo laipsnis bei būtina vadovautis nekaltumo prezumpcijos principu. Teigia, kad byloje nėra betarpiškų ir tiesioginių įrodymų, kad D. B. būdamas neblaivus vairavo ginčo automobilį. Nurodo, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu pareigūnai nurodė, kad tik važiavo iš paskos automobilio nedideliu atstumu ir įsuko paskui automobilį į kiemą praėjus nedideliam laiko tarpui, ir jame esančių asmenų kontrolę atliko jau stovinčiame automobilyje, tačiau ši aplinkybė neatitinka fakto, kad automobilis buvo sustabdytas, kadangi pareigūnai priėjo ir bendravo su jame esančiais asmenimis stovinčioje transporto priemonėje. Teigia, kad pareigūnų pareiga įrodyti, kad transporto priemonė buvo vairuojama ir ją vairavo administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo. Taip pat nurodo, kad teismas atmetė liudytojų – V. B., A. A. ir M. Ž. parodymus motyvuodamas jų draugyste ir giminyste su administracinėn atsakomybėn patrauktu asmeniu, tačiau nepagrindė, kodėl minėtų asmenų teikti parodymai yra neteisingi ar nepagrįsti. Teigia, kad teismas negali selektyviai vertinti įrodymų, bet turi vertinti aplinkybių visumą, o priimdamas sprendimą negali palikti abejonių dėl sprendimo teisėtumo, jeigu lieka nenustatytų ar nepagrįstų aplinkybių, visa tai turi būti aiškinama administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Nurodo, kad policijos pareigūnai tarnybiniuose pranešimuose nurodo, kad stabdė automobilį, nors realiai jis stovėjo, tai vėliau savo parodymais patvirtino ir patys pareigūnai bylos nagrinėjimo metu, o šią aplinkybę iš karto buvo nurodęs tiek administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, tiek ir kiti teismo apklausti liudininkai, kurių parodymai buvo atmesti. Pažymi, kad tiek administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, tiek liudytojai nuosekliai teigė, kad stovinčio automobilio tikrinimas galėjo būti atliktas ne anksčiau kaip po 2 minučių nuo jo paskutinio sustojimo, tačiau į tai nebuvo atkreiptas teismo dėmesys ir nebuvo imtasi priemonių pašalinti galimus faktinių aplinkybių prieštaravimus viena kitai. Tvirtina, kad policijos pareigūnai, surašydami administracinio teisės pažeidimo protokolą, vadovavosi tik prielaidomis, kad galbūt neblaivus D. B. vairavo automobilį „Mazda Xedos 6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nors jo kaip vairuotojo nematė ir neužfiksavo.
Nurodo, kad teismo neįvertinta ir netirta aplinkybė, kokiomis sąlygomis buvo fiksuojamas pažeidimas, pažymi, kad su administracinėn atsakomybėn patrauktu asmeniu buvo bendraujama tamsiu paros metu, todėl vienareikšmiškai teigti, kur koks asmuo sėdėjo automobilyje, kol pareigūnas atliko patikrinimą, negalima. Daro prielaidą, kad pareigūnai galėjo nematyti, kokie asmenys išlipa iš automobilio ar įlipa į jį ir kuris asmuo konkrečiai vairavo automobilį, o administracinėn atsakomybėn patraukto asmens buvimas vairuotojo vietoje automatiškai neįrodo fakto, kad jis ir vairavo transporto priemonę. Atkreipia dėmesį, kad teismas neatmetė liudytojo A. A. parodymų, tačiau sprendime dėl jų nepasisakė, nors šio liudytojo parodymai patvirtina visas su įvykiu susijusias faktines aplinkybes bei patvirtina faktą, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo D. B. nevairavo automobilio „Mazda Xedos 6“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) todėl jam negalėjo būti kvalifikuota LR ATPK 126 str. 4 d.
Tvirtina, kad teismas neištyrė visų reikšmingų bylai aplinkybių, išvadas pagrindė iš esmės prielaidomis, o ne objektyviai ir neginčytinai nustatytais duomenimis, dėl to padarė nepagrįstas išvadas, tai sudarė sąlygas priimti nepagrįstą ir tuo pačiu neteisėtą sprendimą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuras prašo D. B. apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti skundžiamą nutarimą. Nurodo, kad teismas visas bylos aplinkybes išnagrinėjo visapusiškai, išsamiai ir objektyviai.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
D. B. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d. ir 123 str. 1 d. už tai, kad neblaivus vairavo transporto priemonę, kuriai neatlikta valstybinė techninė apžiūra. Dėl D. B. padaryto administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 123 str. 1 d., ir neblaivumo patikrinimo metu 2013 m. sausio 10 d. 21.29 val. nustatyto D. B. neblaivumo ginčo nėra, tačiau apeliantas ginčija automobilio vairavimo faktą ir nurodo, kad automobilio nevairavo, o policijos pareigūnai automobilio nesustabdė, o priėjo jau prie stovinčio automobilio.
ATPK 126 str. 4 d. numatyta, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas vidutinis (nuo 1,51 iki 2,5 promilės) arba sunkus (nuo 2,51 promilės ir daugiau) neblaivumo (girtumo) laipsnis, neblaivumo patikrinimo vengimas, taip pat alkoholio vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo užtraukia baudą vairuotojams nuo dviejų tūkstančių iki trijų tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų arba administracinį areštą nuo dešimties iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų.
ATPK 284 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bylai reikšmingos aplinkybės yra nustatomos remiantis įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais (ATPK 256 str. 2 d.). ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. normos taip pat išplaukia, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Įvertinus byloje esančią medžiagą ir pirmosios instancijos teismo nutarimą, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, teismo išvados padarytos pakankamai argumentuotai, teismas išnagrinėjo visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus bei juos tinkamai įvertino. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, byloje surinktų įrodymų visuma akivaizdžiai patvirtina faktą, jog D. B. 2013 m. sausio 10 d. 21.29 val. (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę „Mazda Xedos“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriai neatlikta valstybinė techninė apžiūra, būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas vidutinis, 1,59 promilių, girtumo laipsnis, o jo keliama versija, kad jis automobilio įvykio metu nevairavo, vertinama kritiškai kaip pažeidėjo gynybinė pozicija.
Apeliaciniame skunde D. B. nurodo, kad jis administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 126 str. 4 d., nepadarė, nes įvykio laiku ir vietoje transporto priemonės neblaivus nevairavo, o policijos pareigūnai jo vairuojančio važiuojantį automobilį nematė, nes priėjo prie jau stovinčio automobilio. Šiuos apeliacinio skundo argumentus paneigia byloje esantys įrodymai. Tai, kad įvykio metu D. B. vairuojamas automobilis „Mazda Xedos“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) judėjo B. gatve link sodų bendrijos ,,L.“ sodų, o patikrintas buvo sodų bendrijos ,,L.“, ir tada vairuotojo vietoje sėdėjo D. B. tarnybiniuose pranešimuose nurodė policijos patruliai A. B., A. J. ir T. S. (7,8, 9 b. l.). Teismo posėdyje A. B. nurodė, kad po gauto pranešimo apie tai, kad iš nurodyto kiemo gali išsukti galbūt girto vairuotojo vairuojamas nurodytas automobilis, pamatė išsukantį automobilį, kuris įsuko į L. sodų gatvę, jie važiavo iš paskos, kieme pamatė minėtą automobilį, prie kurio privažiavo gal po minutės, gal anksčiau, automobilyje buvo trys asmenys, į automobilį niekas neįlipo, nei išlipo iš jo, kolega iš vairuotojo vietos išsivedė D. B. (25 b. l.). Liudytojas T. S. teisme patvirtino tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes ir parodė, kad paskui automobilį važiavo L. sodų gatve, automobilio iš akiračio nebuvo pamatę, matė, kaip automobilis sustojo, automobilyje buvo trys asmenys – vairuotojas ir du keleiviai, atidarius automobilio duris prie vairo sėdėjo D. B., jis po patikrinimo nurodė, kad paaiškinimą pateiks teisme (25–26 b. l.). Liudytojas A. J. teisme parodė, kad iš budėtojo gavo pranešimą, kad iš Bačiūnų gatvės išvažiuos automobilis, kurio vairuotojas girtas, važiuodami pastebėjo išsukantį automobilį „Mazda“, sekė jį iš paskos, automobilis sustojo kieme, automobilis buvo jų akiratyje, prie automobilio priėjo T. S., D. B. sėdėjo vairuotojo vietoje, persėsti į kitą vietą nebuvo laiko, D. B. buvo sudaryta galimybė pasiaiškinti (26 b. l.). Iš šių asmenų paaiškinimų matyti, kad jie matė važiuojantį automobilį „Mazda Xedos“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) šį automobilį sekė, o šiam sustojus prie jo privažiavo iš karto, pareigūnas T. S. iš vairuotojo vietos į tarnybinį automobilį atsivedė D. B.. Aukštesniojo teismo įsitikinimu, apylinkės teismas pagrįstai nurodė, kad šių liudytojų dėstomos įvykio aplinkybės tyrimo metu ir per bylos nagrinėjimą teisme buvo nurodomos nuosekliai, logiškai, neprieštaringai, todėl teismas netikėti jų nurodytomis aplinkybėmis neturi pagrindo. Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, pagrindų, dėl kurių minėti asmenys būtų šališki, suinteresuoti nepagrįstai apkaltinti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį nebūto pažeidimo padarymu, duoti apie jį melagingus paaiškinimus.
Vertinant liudytojų V. B., A. A. ir M. Ž. parodymus matyti, kad jie, apklausiami pirmosios instancijos teisme davė prieštaringus parodymus, t. y. V. B. nurodė, kad važiavo trise – jis, D. B. ir V. Č., laukė sugrįžtančio A. A. (26 b. l.), o A. A. jau teigė, kad važiavo penkiese – jis vairavo, M. Ž. sėdėjo priekyje, o gale sėdėjo trise, jam parėjus, D. B. sėdėjo priekyje (26 b. l.). M. Ž. teisme parodė, kad jį parvežė namo, nei pareigūnų, nei vairuojančio D. B. nematė (26 b. l.). Iš šių parodymų matyti, kad minėtų liudytojų parodymai ne tik, nesutampa tarpusavyje, tačiau kai kurie parodymai nesutampa ir su paties administracinėn atsakomybėn patraukto D. B. pateikta įvykio versija, kurioje jis teigė, kad stovinčioje mašinoje jie buvo trise ir laukė A. A., kuris automobilį vairavo, jis sėdėjo gale už vairuotojo su patėviu, o priekyje keleivio vietoje sėdėjo V. B. (25 b. l.).
Atsižvelgus į minėtas aplinkybes, darytina išvada, kad D. B. pažeidimai yra visiškai įrodyti, o pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodomais motyvais nėra pagrindo.
Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. vasario 19 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistu.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. vasario 19 d. nutarimą palikti nepakeistą ir D. B. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.