Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

2011-06-10 · Baudžiamoji byla Nr. 1-120-795/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2011-06-10
Bylos Nr.
1-120-795/2011
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Kristina Baškienė
Nukentėjusysis
M. J.
Kaltinamasis
A. K.
Advokatai
Viačeslavas Žarkovas, Vytautas Griškevičius
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-120-795/2011Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.6.10.; 1.2.27.1.; (S) 1.1.7.2.7., 1.1.10.12., 1.1.3.2., 2.1.15.1.1., 2.1.15.1.2., 2.1.15.3.3., .;2.3.6.4.;
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. birželio 10 d.Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Baškienė, sekretoriaujant Erikai Palepšienei, Linai Strimilaitei ir Redai Tamošauskaitei, dalyvaujant:

Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros prokurorėms Linai Karbauskienei ir Vidai Kaubrytei,

nukentėjusiajai M. J.,nukentėjusiosios įgaliotam atstovui advokatui Viačeslavui Žarkovui,kaltinamajai A. K.,kaltinamosios gynėjams advokatams Vytautui Griškevičiui ir Juozapui Siurbliui,Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovui A. V.,

teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, vidurinio išsilavinimo, išsituokusi, gyvenanti (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, nedirbanti, neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 10 punktą ir 286 straipsnį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K., panaudodama fizinį smurtą, pasipriešino valstybės tarnautojui ir nesunkiai sužalojo žmogų dėl nukentėjusiojo asmens tarnybos pareigų vykdymo:

2010 m. kovo mėn. 9 d., apie 19 val., Klaipėdos m., (duomenys neskelbtini) namo, 1-o aukšto bendrame koridoriuje, prie buto Nr. 2 durų, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, panaudodama fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui – pagal telefoninį skundą dėl keliamo triukšmo bute, Debreceno 56-2, Klaipėdoje, atvykusiai Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 1 kuopos 1 būrio patrulei M. J. tyčia kumščiu smogė į kairiąją kaktos pusę, tuo padarydama galvos sumušimą su poodine kraujosruva kairėje kaktos pusėje ir lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimą, sukėlusius nesunkų sveikatos sutrikdymą. Tokiu būdu A. K. panaudodama fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojai ir nesunkiai ją sužalojo, pastarajai vykdant tarnybos pareigas.

Kaltinamoji A. K., kalta neprisipažino ir parodė, kad 2010 kovo 9 d. buvo namuose, (duomenys neskelbtini). Namuose buvo ir sūnus E. B. su dviem draugais dukra V. K.. Apie 19 val. pabeldė į buto (duomenys neskelbtini) duris ir buto durys atsidarė. Prie buto durų priėjo nepilnametė V. K.. Vėliau prie durų priėjo ir A. K.. Už durų stovėjo trys policijos pareigūnai du vyrai ir moteris. Pareigūnas pasakė, kad gavo skundą dėl triukšmo, sklindančio iš jos buto. A. K. paaiškino, kad triukšmo jos bute nėra ir uždarė buto duris. Policijos pareigūnai liko už buto durų laiptinėje. Netrukus durys vėl atsidarė, prie durų, policijos pareigūnė M. J. ir pasakė V.: „nepilnamete dink iš čia“, užsimojo ranka ir norėjo suduoti V.. V. pasitraukė ir M. J. smūgis kliuvo A. K. į kairįjį antakį. Kaltinamoji M. J. pastūmė rankomis. M. J. spyrė jai į 2 kartus į koją. Policijos pareigūnas griebė ją už rankos ir pradėjo tempti į laiptinę, daužyti, per kitą ranką, kuria ji laikėsi įsikibusi durų. Policijos pareigūnas sugriebė ranka ją už sprando ir ištempė į koridorių. Jis uždarė buto duris ir jas laikė, kad niekas neateitų jai į pagalbą. M. J., dėdama jai antrankius, sulaužė ranką. Į medikus kreipėsi tik po kelių dienų. Įvykio metu buvo blaivi.

Šiuos savo parodymus nukentėjusioji M. J. patvirtino akistatos su kaltinamąja A. K. metu (b.l. 91-92).

Išrašas iš A. K. sveikatos istorijos patvirtina, kad į medikus dėl patirtų sužalojimų kaltinamoji kreipėsi 2010-03-16. Skundėsi silpnumu, galvos svaigimu, pykinimu, riešo skausmu, nurodė, kad 2010-03-09 buvo sumušta policijos pareigūnės, buvo praradusi sąmonę (b.l. 110-114).

Specialisto išvadoje 2010-06-09 Nr. G 761/10 (03) nurodyta, kad medicininėje dokumentacijoje A. K. konstatuota: dešinio alkūnkaulio distalinio galo lūžimas, daugybiniai kūno sužalojimai (hematomos dilbiuose, kairėje šlaunyje). Tikėtina, kad sužalojimai padaryti ne mažiau 3 trauminių kontaktinių smūgių. Padaryti sužalojimai sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Įvertinus tai, kad atvykusi į gydymo įstaigą 2010-03-16 buvo konstatuotas patinimas dešinio riešo srityje bei rentgenologiškai nustatytas alkūnkaulio galvutės lūžimas distaliniame gale, todėl galima teigti, kad tokio pobūdžio sužalojimai yra skausmingi ir abejotina, kad A. K. būtų savaitę laiko nesikreipusi į gydymo įstaigą. Alkūnkaulio distalinio galo lūžimas teismo medicininiu požiūriu susidarė griuvimo ant ištiestos rankos ir atsitrenkimo į kietą plokščią paviršių ar aplinkoje buvusius daiktus pasekmėje. Neįtikėtina, kad dešinio alkūnkaulio distalinio galo lūžimas galėjo susidaryti dedant antrankius ant rankų. (b.l. 106-107)

Nukentėjusioji M. J. parodė, kad dirba Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinėje. 2010 m. kovo 9 d., apie 19.02 val., dirbat kartu su pareigūnais V. S. ir V. P. iš Klaipėdos apskrities VPK budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, triukšmaujama. Nuvykus į iškvietime nurodytą vietą, buto durys buvo praviros, iš buto sklido didžiulis triukšmas, šūkavimas, grojo tranki muzika. Plačiau pravėrus buto duris, prie durų priėjo mažametė mergaitė. Pareigūnai paprašė pakviesti buto savininką ar kitą suaugusį asmenį. Prie buto durų priėjo neblaivus E. B.. Jis buvo nusiteikęs agresyviai, mosikavo rankomis. Policijos pareigūnai į buto vidų nebuvo užėję. E. B. išėjo į laiptinę. Iš buto išbėgo dobermanų veislės šuo be antsnukio. Šunį į butą įsivedė vaikinas. E. B. šaukė, į prašymus nusiraminti nereagavo. Netrukus prie buto durų priėjo kaltinamoji A. K.. Ji buvo neblaivi, elgėsi agresyviai. Pareigūnai reikalavo išjungti muziką ir nustoti triukšmauti. Paklaususi: „ko čia lendi prie mano vaikų“ netikėtai kumščiu vieną kartą trenkė M. J. į kairę kaktos pusę. Smūgis buvo stiprus, sukėlė fizinį skausmą. Po smūgio A. K. ėmė plūstis necenzūriniais žodžiais. Kaltinamoji buvo išvesta į laiptinę, jai uždėti antrankiai ir nuvežta į policijos komisariatą. Dedant antrankius kaltinamoji nebuvo paguldyta ant žemės. Tą pačią dieną M. J. kreipėsi į gydymo įstaigą, jai buvo nustatytas galvos sumušimas, smegenų sukrėtimas.

Šiuos savo parodymus nukentėjusioji M. J. patvirtino akistatos su kaltinamąja A. K. metu (b.l. 91-92).

Specialisto išvada 2010-03-10 Nr. G 318/10(03) patvirtina, kad M. J. 2010 m. kovo 9 d. patyrė galvos smegenų sumušimą su poodine kraujosruva kairėje kaktos pusėje ir lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimą. Sužalojimas gavosi sumušus galvą buku daiktu, galimai smogiant kumščiu. M. J. padarytas galvos smegenų sukrėtimas sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą. (b.l. 14-15)

Liudytojas V. S. parodė, kad 2010 m. kovo 9 d., apie 19 val., pagal budėtojo pranešimą nuvyko į įvykio vietą (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Vyko kartu su pareigūnais M. J. ir V. P.. Iš šio buto sklido didelis triukšmas, garsiai grojo muzika. Šio buto durys buvo praviros. Pravėrus duris, prie jų priėjo nepilnametė mergaitė. Pareigūnai paprašė pakviesti pilnametį šeimos narį. Prie buto durų priėjo E. B.. Jis buvo neblaivus, agresyviai nusiteikęs, skeryčiojosi rankomis, plūdosi necenzūriniais žodžiais. Iš buto išbėgo dobermanų veislės šuo be antsnukio, jį į butą įvedė kitas vaikinas. Iš buto girdėjosi kitų asmenų šūksniai, replikos pareigūnų atžvilgiu. E. B. paaiškino, kad kaimynai skundžiasi dėl keliamo triukšmo, pareikalavo išjungti ar pritildyti muziką, liautis triukšmavus. E. B. šiems reikalavimams nepakluso, šaukė: „mano butas, ką noriu, tą ir darau“. Iš buto išėjo kaltinamoji A. K.. Ji buvo neblaivi, sklido alkoholio kvapas. Kaltinamoji ėmė plūstis necenzūriniais žodžiais, kumščiu smogė M. J. į veidą. V. S. pareikalavo kaltinamosios nusiraminti ir paaiškinti, kodėl ji panaudojo fizinį smurtą prieš policijos pareigūnę. Kaltinamoji nesiliovė plūstis necenzūriniais žodžiais. V. S. iškvietė pastiprinimą, kaltinamąją sulaikė. Pareigūnai M. J. ir V. P. jai uždėjo antrankius. V. S. laikė užrėmęs duris, kad bute esantys asmenys nebandytų padėti A. K. išvengti sulaikymo.

Šiuos savo parodymus liudytojas V. S. patvirtino akistatos su kaltinamąja A. K. metu (b.l. 93-96).

Liudytojas V. P. patvirtino tas pačias aplinkybes kaip ir liudytojas V. S..

Liudytojas V. M. parodė, kad 2010 m. kovo 9 d. jis dirbo Klaipėdos m. antrajame policijos komisariate, operatyvaus valdymo skyriuje specialistu. 19.30 val. į komisariatą buvo pristatyta kaltinamoji A. K. ir E. B.. Abu buvo agresyvūs. Laikino sulaikymo kamerose abu sulaikytieji daužė kameros duris, šūkavo, plūdosi necenzūriniais žodžiais. Jiems buvo pasiūlyta pasitikrinti girtumą alkotesteriu, tačiau jie atsisakė tikrintis. A. K. paprašė iškviesti greitąją pagalbą, tačiau konkrečių nusiskundimų sveikata nenurodė. Akivaizdžių A. K. sužalojimų nebuvo, tačiau greitoji medicinos pagalba buvo iškviesta. A. K. buvo neblaivi, tai matėsi iš jos elgesio, iš burnos sklido alkoholio kvapas.

2010-03-09 greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelė patvirtina, kad 2010 m. kovo 9 d., 20.07 val., ,gautas iškvietimas į Taikos pr. 117, Klaipėda, policijos komisariatą. Asmuo, kuriam kviesta pagalba- A. K. įžūli, neblaivi, skundžiasi rankos sumušimu, nes prieš kažkiek laiko buvo lūžę dilbio kaulai. Pakeliui į ligoninę pacientė bandė iššokti iš važiuojančio automobilio. Automobiliui sustojus, iš jo iššoko ir pabėgo (b.l. 47).

2010-03-09 Klaipėdos apskrities VPK operatyvaus valdymo skyriaus vyresniojo patrulio D. P. tarnybinis pranešimas patvirtina, kad 2010 m. kovo 9 d., į 2-ąjį policijos komisariatą buvo pristatyta neblaivi A. K., kuri kategoriškai atsisakė pasitikrinti girtumą alkoholio kiekio matuokliu (b.l. 68).

Liudytojas E. B. parodė, kad kaltinamoji A. K. yra jo mama. 2010 m. kovo 9 d., apie 18-19 val. pas juos į namus, (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, atvažiavo policijos pareigūnai. Nukentėjusioji norėjo ranka suduoti per veidą jo seseriai V., tačiau smūgis kliuvo jo mamai. Matė, kad mama pastūmė policijos pareigūnę į krūtinę. Tuo metu policijos pareigūnė spyrė mamai, pataikė į kairiąją koją. Nukentėjusi policijos pareigūnė norėjo įeiti į buto vidų, tačiau ją mama pastūmė. Tada kitas policijos pareigūnas paėmė mamą už kaklo ir rankos, ištempė ją iš buto koridoriaus į laiptinę. Atvykus policijos pareigūnams, jų bute muzika negrojo.

Nepilnametė liudytoja V. K. parodė, kad A. K. yra jos mama. 2010 m. kovo 9 d., apie 18-19 val., į jų butą, (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje atvažiavo policijos pareigūnai. Pareigūnė moteris užsimojo ranka norėdama V. K. suduoti, tačiau atėjo mama ir smūgis kirto mamai į veidą, į antakio sritį. Pareigūnė moteris įėjo į buto koridorių, o mama rankomis ją stūmė iš buto. Policijos pareigūnas sugriebė mamą už sprando ir pradėjo tempti į laiptinę. Tuo pat metu policijos pareigūnas uždarė buto duris. Ji pasižiūrėjo pro buto durų akutę ir pamatė, kad policijos pareigūnė - moteris, spyrė mamai į koją.

Liudytojas V. Š. parodė, kad 2010 m. kovo mėnesį, apie 19 val., (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, būnant pas E. B., atvažiavo policijos pareigūnai. Vienas pareigūnas laikė užrėmęs buto duris, todėl jis iššoko per langą ir atbėgo į laiptinę pažiūrėti kas vyksta. Matė, kad kaltinamoji A. K. guli ant žemės surakinta antrankiais, o nukentėjusioji policijos pareigūnė rankomis muša ją į galvą, pareigūnas vyras spyrė koja į krūtinę.

Liudytojas D. L. parodė, kad 2010 m. kovo mėnesį, (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, jam būnant pas E. B., atvažiavo policijos pareigūnai. Matė, kad prie buto durų priėjo A. K., po to pasirodė koridoriuje vyriška ranka ir A. K. ištempė į laiptinę. Policijos pareigūnas atidarė buto duris ir papurškė su dujų balionėliu jam į akis. D. L. iššoko per langą ir atbėgęs į laiptinę pamatė, kad policijos pareigūnas laiko užlaužęs A. K. ranką. A. K. stovėjo priremta prie sienos. Jis nematė, kad A. K. pareigūnai mušė.

Liudytoja D. Ū. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Kaltinamoji A. K. yra jos kaimynė. 2010 m. kovo 9 d., vakare, būdama namuose, išgirdo triukšmą. Pažiūrėjusi per langą pamatė policijos sodinančius A. K. į tarnybinį automobilį. Kaltinamosios rankos už nugaros buvo surakintos antrankiais.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, išanalizavęs ir įvertinęs šiuos duomenis, pripažįsta įrodyta, kad kaltinamoji A. K., panaudodama fizinį smurtą, pasipriešino teisėtas pareigas atliekančiam valstybės tarnautojui ir nesunkiai sužalojo žmogų dėl nukentėjusiojo asmens tarnybos pareigų vykdymo. Liudytojui E. B. ir kaltinamajai A. K. atsisakius paklusti teisėtam pareigūnų reikalavimui, pareigūnai jėga į butą nesiveržė, fizinės prievartos prieš kaltinamąją nenaudojo. Kaltinamoji pareigūnų reikalavimui liautis triukšmavus, išjungti arba pritildyti muziką pasipriešino smurtiniais veiksmais ir prie savo buto durų sudavė vieną smūgį nukentėjusiajai M. J.. Nuo A. K. smūgio nukentėjusioji patyrė sužalojimus, dėl to buvo nesunkiai sutrikdyta jos sveikata. Tarp kaltinamosios veikos ir nukentėjusiosios patirtų sužalojimų yra priežastinis ryšys. Kaltinamosios A. K. veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 10 punktą ir 286 straipsnį.

Kaltinamosios A. K., liudytojo E. B. ir kitų kaltinamosios prašymu teismo posėdyje apklaustų liudytojų parodymai, kad kaltinamosios elgesys buvo išprovokuotas pačios policijos pareigūnės M. J., vertinami kritiškai, duoti siekiant palengvinti kaltinamosios atsakomybę. Visi liudytojai davė iš esmės skirtingus parodymus apie nukentėjusiosios ir kaltinamosios veiksmus nusikaltimo metu, tačiau vieningai teigė, kad kaltinamoji smūgio nukentėjusiajai nesudavė. Kaltinamoji A. K. ir liudytojas E. B. tvirtino, kad nukentėjusioji M. J., stovėdama tarpduryje, sudavė jai smūgį į veidą. Liudytojas V. Š. teigė matęs, kad nukentėjusioji ir kitas pareigūnas mušė ir spardė gulinčią ant žemės kaltinamąją. Tuo pačiu metu koridoriuje buvęs liudytojas D. L. teigė, kaltinamosios pareigūnai nemušė, laikė ją stovinčią, surakintą antrankiais. Teismo medicinos specialisto išvadoje 2010-06-09 Nr. G 761/10 (03) nebuvo konstatuoti sužalojimai kaltinamosios veide, o rankos sužalojimas, anot specialisto, negalėjo atsirasti kaltinamosios nurodytomis aplinkybėmis.

Nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 10 punkte, A. K. padarė netiesiogine tyčia. Suduodama smūgį nukentėjusiajai į veidą, ji suvokė, kad žaloja asmenį, vykdantį tarnybines pareigas, tačiau buvo abejinga tokios savo veikos galimiems padariniams. Kaltinamosios veika kvalifikuojama pagal faktiškai sukeltus padarinius.

Nusikaltimą, numatytą BK 286 straipsnyje, A. K. padarė tiesiogine tyčia: ji suvokė, kad priešindamasi policijos pareigūnams naudoja fizinį smurtą ir norėjo taip veikti.

Kaltinamoji padarė nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 286 straipsnyje, bei apysunkį nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 10 punkte. Anksčiau ji nebuvo teista ar atleista nuo baudžiamosios atsakomybės, nusikalto pirmą kartą. Nusikaltimais padarytos žalos ar jos dalies neatlygino, nukentėjusiosios neatsiprašė ir kritiškai savo elgesio pasekmių nevertina. Tačiau A. K. nedirba, viena augina tris nepilnamečius vaikus, gimusius 1996-02-26, 1998-11-02 ir 1999-12-25.

A. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamoji nusikaltimus padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo realios įtakos nusikalstamoms veikoms padaryti, todėl ji pripažįstama atsakomybę sunkinančia aplinkybe (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Teismas, įvertinęs visas šias aplinkybes, mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti skiriant kaltinamajai LR BK 138 straipsnio 2 dalies ir 286 straipsnio sankcijose numatytą laisvės atėmimo bausmę, artimą įstatymo nustatytam šios bausmės minimumui.

Nusikaltimai, numatyti Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalyje ir 286 straipsnyje, sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį, todėl, vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, už šiuos nusikaltimus paskirtos bausmės subendrinamos apėmimo būdu.

Kaltinamoji A. K. nuo nusikalstamos veikos padarymo praėjus vieneriems metams naujų nusikalstamų veikų ar teisės pažeidimų nepadarė, registruojasi darbo biržoje. Kaltinamoji stengiasi pakeisti savo gyvenimo būdą ir vertybes, išsiugdyti naujus socialinius įgūdžius ir integruotis į visuomenės gyvenimą, laikytis visuotinai priimtinų elgesio normų, todėl yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, kaltinamajai paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidedamas. Siekiant A. K. padėti įsisavinti ir įtvirtinti socialinius įgūdžius, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu ji įpareigojama pradėti dirbti, arba registruotis darbo biržoje, be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš savo gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžia skaičiuojama nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos (Teismų praktikos taikant bausmės vykdymo atidėjimą apžvalgos 7.2 punktas, LAT Teismų praktikos biuletenis Nr. 28).

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinamos.

Nukentėjusioji M. J. pareiškė 10155 Lt civilinį ieškinį reikalaudama atlyginti dėl kaltinamosios A. K. veiksmų jai padarytą 155 Lt turtinę ir 10 000 Lt neturtinę žalą.

Civiliniame ieškinyje nurodo, kad turtinę žalą sudaro gydymo išlaidos, patirtos įsigyjant gydytojų paskirtus vaistus, neturtinę 10 000 lt žalą sudaro fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai ir pažeminimas kitų pareigūnų akivaizdoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalimi, Vyriausybės nutarimu 1991-12-05 Nr. 530 patvirtintomis Asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus ar jiems žuvus ryšium su tarnyba sąlygomis, M. J. dėl nelaimingo atsitikimo, kurio metu ji buvo nesunkiai sužalota, buvo apskaičiuota vienkartinė 1082,53 Lt draudimo išmoka (II t., b.l. 40). Draudžiant darbuotoją pagal Socialinio draudimo įstatymą nuo nelaimingų atsitikimų darbe ir susirgimo profesine liga atsiranda tik ribota draudiko atsakomybė ir visa žala nukentėjusiajam nėra kompensuojama draudimo, todėl už žalą atsakingas asmuo turi atlyginti tik likusią neatlygintą žalos dalį bendraisiais pagrindais. Byloje nustatyta, kad nukentėjusiajai M. J. socialinio draudimo fondo valdyba apskaičiavo 1082,53 Lt dydžio draudimo išmoką. Ši išmoka viršija pareikšto civilinio ieškinio turtinei žalai atlyginti dydį (155 Lt), todėl civilinis ieškinys turtinei žalai atlyginti atmetamas.

Nustatyta, kad dėl kaltinamosios A. K. nusikalstamos veikos nukentėjusiajai M. J. buvo padarytas galvos sumušimas su poodine kraujosruva kairėje kaktos pusėje ir lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimas, sukėlę nesunkų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamoji nusikaltimą padarė tyčine kaltės forma, brutaliai panaudodama fizinį smurtą ir sąmoningai siekdama sukelti nukentėjusiajai fizinius sužalojimus ir dvasinius išgyvenimus. Įvertinus visas šias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais, nukentėjusiajai M. J. priteisiama 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimui. Tokio dydžio žalos nustatymą sąlygoja ir šalies ekonominio gyvenimo rodikliai, bendras pragyvenimo lygis, būtinybė atsižvelgti į visuomenės interesą, kaltinamosios turtinę padėtį, išlaikyti tam tikrą nukentėjusio asmens ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyrą. Socialinio draudimo įstatymas nenumato neturtinės žalos atlyginimo apdraustajam, todėl draudikas ieškovui atsiradusios neturtinės žalos pagal minėtą įstatymą neatlygina, o tik kompensuoja nukentėjusiojo patirtus turtinius praradimus (CK 6.290 straipsnio 1 dalis). Kadangi neturtinė žala M. J. neatlyginta pagal Socialinio draudimo įstatymą, tai šią žalą nukentėjusiajai privalo atlyginti už žalą atsakingas asmuo – kaltinamoji A. K.. Neturtinė žala nukentėjusiajai M. J. turi būti atlyginta nepriklausomai nuo vienkartinės socialinio draudimo išmokos išmokėjimo (CK 6.250 straipsnis, 6.284 straipsnio 1 dalis, kasacinės nutartys Nr. 3K-3-358/2004 ir Nr. 2K-134/2010). Likusioje dalyje civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetamas.

Valstybinė ligonių kasa pareiškė 856,02 Lt civilinį ieškinį, reikalaudama atlyginti dėl kaltinamosios A. K. nusikalstamų veiksmų patirtą turtinę žalą. Privalomuoju sveikatos draudimu apdrausta dirbanti nukentėjusioji M. J., dėl kaltinamosios A. K. nusikalstamos veikos buvo nesunkiai sužalotas ir sveikatos priežiūros įstaigoje gydoma nemokamai. Jos sveikatos priežiūros išlaidos -856,02 Lt buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų (Sveikatos draudimo įstatymo 9 straipsnis). Kaltinamoji A. K., vadovaujantis Civilinio kodekso 6.263 straipsniu, privalo atlyginti Valstybinei ligonių kasai sužaloto asmens sveikatos priežiūros išlaidas.

Nukentėjusiosios M. J. patirtos 1000 Lt atstovavimo išlaidos pripažįstamos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamosios A. K. (I t., b.l. 199).

Proceso išlaidos – 21,61 Lt, išmokėtos iš teismo lėšų liudytojo V. P. atvykimui į teisiamąjį posėdį, priteistinos iš kaltinamosios A. K..

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, teismas,

nusprendžia:

A. K. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 10 punkte, ir jai paskirti laisvės atėmimą aštuoneriems mėnesiams;

-pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnyje, ir jai paskirti laisvės atėmimą šešeriems mėnesiams;

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę laisvės atėmimą aštuoneriems mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams, įpareigojant kaltinamąją A. K. pradėti dirbti arba registruotis darbo biržoje ir be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš savo gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos

Kaltinamajai paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nukentėjusiosios M. J. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš kaltinamosios A. K. 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Civilinio ieškovo Klaipėdos teritorinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį tenkinti. Priteisti iš kaltinamosios A. K. 856,02 Lt Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

Nukentėjusiosios M. J. patirtas 1000 Lt atstovavimo išlaidas priteisti iš kaltinamosios A. K..

Proceso išlaidas – 21,61 Lt, išmokėtas iš teismo lėšų liudytojo V. P. atvykimui į teisiamąjį posėdį, priteisti iš kaltinamosios A. K..

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant nuosprendį priėmusiam teismui.

Teisėja Kristina Baškienė