Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jolanta Malijauskienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. J. (K. J.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kilusios dėl netinkamų kalinimo sąlygų, atlyginimo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje 1 dalis nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo galėtų būti tenkinamas nustačius neteisėtus Lukiškių TI-K veiksmus (neveikimą), neturtinės žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios neturtinės žalos. Tam, kad būtų konstatuotas veiksmų neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijų pareigūnai / darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Tokio pobūdžio bylose, atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą. Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovės atstovui.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. birželio 2 d. (imtinai) (b. l. 10, 14). Teismas neturi pagrindo abejoti pateiktų duomenų teisingumu, todėl būtent šis laikotarpis bus vertinamas CK 6.271 straipsnio prasme pagal pareiškėjo skundo argumentus. Be to, vadovaujantis Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis pareiškėjas nėra kreipęsis į Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl neturtinės žalos, kilusios dėl privatumo, naudojantis dušu, stebėjimo, prausimosi tvarkos ir dušų įrengimo, atlyginimo, todėl Lukiškių TI-K argumentai, kad pareiškėjas jau yra kreipęsis į teismą dėl neturtinės žalos atlyginimo kitais pagrindais neturi teisinės reikšmės sprendžiant šią administracinę bylą.

Dėl prausimosi tvarkos ir dušų įrengimo

Pareiškėjas skundžiasi dušų įrengimu, yra nepatenkintas tuo, kad nėra įrengta atskira nusirengimo (apsirengimo) patalpa šlampa rūbai, dušų patalpa neatitinka higienos reikalavimų.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015) (redakcija, galiojanti iki 2018 m. lapkričio 11 d.) 16 punkte nustatyta, kad prausyklose, dušuose, persirengimo kambariuose prausimosi ir (ar) persirengimo metu oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 20 °C, 18 punkte įtvirtinta, jog karštas vanduo turi būti tiekiamas į dušo patalpas. HN 134:2015 29 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietoje turi būti įrengta sanitarinė švarykla, sanitarinėje švarykloje įrengiamos šios patalpos: nusirengimo (apsirengimo) kambarys, dušinė, dezinfekavimo kameros patalpa. Pagal HN 134:2015 44 punktą, laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše. Ginčo laikotarpiu galiojusių Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 8 punkte nustatyta, kad režiminėje teritorijoje, be kita ko, įrengiama sanitarinė švarykla su dušine ir dezinfekcijos kamera. Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus pranešime (b. l. 51–52) nurodyta, kad Lukiškių TI-K suimtiesiems ir nuteistiesiems sudaroma galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše. Tai atitinka higienos normų reikalavimus. Lukiškių TI-K dušų įrengimas atitinka teisės aktuose nustatytus reikalavimus. Lukiškių TI-K dušinių patalpų sienos, lubos, grindys ir kiti paviršiai yra lygūs, lengvai valomi, grindys neslidžios, turi nuolydį į vandens nutekėjimo angą. Lukiškių TI-K dušinėse įrengta vieta nusirengimui (apsirengimui), veikia mechaninė vėdinimo sistema – įrengti ventiliatoriai, privalumui užtikrinti įrengtos pertvaros, yra grindų kilimėlis, pakabos, suoliukas, lentynėlė, įrengti šviestuvai, kurie tinkamai apšviečia patalpą. Dušinės maišytuvas techniškai tvarkingas, karšto bei šalto vandens tiekimo sistema veikia. Į dušus nuolat teikiamas karštas vanduo. Dušo patalpos kiekvieną dieną yra valomos naudojant dezinfekcijos priemones. Lukiškių TI-K Ūkio skyrius atkreipia dėmesį, kad, jeigu dušinės nusirengimo (apsirengimo) vietoje drabužiai tvarkingai pakabinti, bet nenumesti, sušlapti negali. Lukiškių TI-K 2019 m. vasario 15 d. rašte (b. l. 66) taip pat patvirtino, kad Lukiškių TI-K dušinėse įrengta vieta nusirengimui ir apsirengimui, veikia mechaninė vėdinimo sistema, yra grindų kilimėlis, pakabos, suoliukas, lentynėlė, įengti šviestuvai, kurie tinkamai apšviečia patalpą. Atsižvelgus į bylos rašytinę medžiagą ir atitinkamai įvertinus pareiškėjo skundo argumentus dėl dušų patalpų įrengimo neatitikimo higienos normų reikalavimams, darytina išvada, kad jie yra bendro pobūdžio, neindividualizuoti, pareiškėjas nepateikė reikšmingų aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima patikrinti, ar Lukiškių TI-K nevykdė teisės aktuose įtvirtintų pareigų, susijusių su dušų valymu ir švaros juose palaikymu. Pažymėtina, kad iš byloje pateikto pareiškėjo skundo Lukiškių TI-K administracijai (b. l. 53) ir Lukiškių TI-K administracijos atsakymo (b. l. 5) matyti, kad pareiškėjas nesiskundė dėl dušų neatitiko higienos normų reikalavimams, aplinkybių dėl šio pažeidimo nepateikė. Todėl pareiškėjo skundo argumentai, susiję su dušų įrengimu atmestini kaip nepagrįsti. Vertinant pareiškėjo skundo argumentą dėl to, kad Lukiškių TI-K dušuose nėra įrengta atskira nusirengimo (apsirengimo) patalpa, atkreiptinas dėmesys į aptratą teisinį reguliavimą, iš kurio matyti, kad reikalavimas įrengti atskirus nusirengimo ir apsirengimo kambarius yra įtvirtintas tik sanitarinėms švarykloms (HN 134:2015 39 punktas), o ne dušinėms. Tokiu atveju, kai teisės aktai nenumato reikalavimo dušinėje įrengti nusirengimo (apsirengimo) kambario, pats pareiškėjas turi elgtis apdairiai, pagal situaciją, naudodamasis dušu, susidėti daiktus taip, kad ant jų nepakliūtų vanduo ir rūbai nesušlaptų. Todėl pareiškėjo teiginiai, kad atsakovas netinkamai užtikrino jo teisę pasinaudoti dušu, atmestini nepagrįsti. Taip pat kaip nepagrįsti atmestini argumentai, susiję su teisės vieną kartą per savaitę pasinaudoti dušu. Pareiškėjas šio savo argumento nepagrindė reikšmingomis aplinkybėmis, nenurodė, kada jam nebuvo leista pasinaudoti dušu, kaip dažnai jis nepertraukiamai negalėjo pasinaudoti dušu. Kaip matyti ir minėtame skunde Lukiškių TI-K administracijai (b. l. 53) pareiškėjas nesiskundė dėl to, kad negali pasinaudoti dušu. Priešingai iš šio skundo ir skundo teismui aišku, kad pareiškėjas realizavo savo teisę pasinaudoti dušu, jo teisės šiuo aspektu nebuvo suvaržytos.

Dėl privatumo, naudojantis dušu, stebėjimo

Kaip matyti pareiškėjas taip pat skundžiasi, kad Lukiškių TI-K jam naudojantis dušu nebuvo užtikrintas privatumas, jis buvo stebimas ne tik vyrų, bet ir moterų. Siekdamas paneigti šiuos pareiškėjo skundo argumentus Lukiškių TI-K atsiliepime ir teismui pateiktame rašte nurodė, kad asmenų privatumui užtikrinti tarp dušų įrengtos pertvaros. Į dušines patalpas suimtieji ir nuteistieji yra vedami tos pačios lyties pareigūnų. Tai patvirtinta ir Lukiškių TI-K Turto valdymo skyriaus pranešime (b. l. 67), kuriame, be kita ko, nurodoma, kad Lukiškių TI-K yra trylika dušinių patalpų, dušų patalpų duryse įrengiamas stebėjimo langelis arba akutė, siekiant užkardyti bet kokius galimus drausmės pažeidimus, Lukiškių TI-K prižiūrėtojai per stebėjimo langelį ar akutę privalo periodiškai stebėti suimtųjų ir nuteistųjų elgesį. Dėl privatumo naudojantis dušu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog pertvarų duše nebuvimas neužtikrina visiško privatumo buvimo. Neatmestina galimybė, kad nustačius ypač prastas kalinimo sąlygas, ribota galimybė naudotis dušu ar karštu vandeniu bei privatumo naudojantis dušu neužtikrinimas taip pat gali būtų vertinami, kaip vienos iš kumuliacinių sąlygų, sudarančių Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimą (žr. 2016 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1456-602/2016 ir kt.). Atitinkamai Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pripažinęs, jog Lukiškių TI-K dušo patalpose įrengtos 1,6 m aukščio pertvaros neužtikrina pareiškėjui privatumo naudojantis dušu (žr. 2018 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-888-858/2018). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Lukiškių TI-K dušuose yra įrengtos pertvaros. Ginčo dėl to nėra. Rašytinė bylos medžiaga nepatvirtina, kad dušai taip pat būtų uždengti ir nuo stebėjimo langelio. Vadinasi, Lukiškių TI-K pareigūnai gali laisvai stebėti asmenis, kai jie naudojasi dušu. Atitinkamai pareiškėjas savo teisių pažeidimą grindžia tuo, kad yra stebimas, kai maudosi duše ir netik vyrų, bet ir moterų. Kaip nustatyta, vertinant pareiškėjos skundo argumentus dėl prausimo tvarkos ir dušų įrengimo, nenustatyta, kad pareiškėjo teisė pasinaudoti dušu būtų buvusi suvaržyta. Vadinasi, pareiškėjui nebuvo ribojama teisė pasinaudoti dušu ir jis juo naudojosi. Dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su jo stebėjimu, pažymėtina, kad ginčo laikotarpiu galiojusių Kalėjimų departamento direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362 patvirtintų Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijų 81 punkte nustatyta, kad viena iš vidaus tvarkos užtikrinimo priemonių yra būtent pareigūnų galimybė netrukdomai stebėti kalinius ir suimtuosius. Tuo tikslu Lukiškių TI-K dušo patalpoje, esančioje priežiūros poste, įrengtas stebėjimo langas. Lukiškių TI-K teismui teiktuose paaiškinimuose patvirtino, kad asmenys vedami į dušus tos pačios lyties pareigūnų. Pareiškėjui nepateikus detalesnių paaiškinimų, kada jis buvo stebimas moters, šis jo argumentas vertintinas kaip abstraktus ir deklaratyvus, kurio pagrindu vertinti Lukiškių TI-K veiksmų CK 6.271 straipsnio prasme nėra pagrindo. Vertinant pareiškėjo skundo argumentus dėl stebėjimo aptarto teisinio reguliavimo kontekste darytina išvada, kad tam tikri kalinamųjų ir suimtųjų privatumo apribojimai ir su tuo susiję nepatogumai yra neišvengiami, tačiau net ir nurodyta instrukcijos nuostata turi būti vertinama neatsiejamai nuo asmens teisės į privatumą, orumą ir garbę. Nagrinėjamu atveju Lukiškių TI-K nepateikė įrodymų, kad pareiškėjas priklausytų didelei rizikos grupei dėl polinkio į kitų asmenų užpuolimą, savęs žalojimą, bandymą nusižudyti ir pan., dėl ko jo nuolatinis stebėjimas jam naudojantis dušu būtų būtinas ir konkrečiu atveju pateisinamas. Teismo vertinimu, asmens maudymasis duše, stebint kitiems asmenims ir nesant galimybės bent iš dalies uždengti dušo užuolaidėle nuo stebėjimo lango, yra nesuderinamas su asmens teise į privatumą. Todėl darytina išvada, kad įvertintų individualių aplinkybių kontekste nesant bent minimalaus dušo patalpos uždengimo užuolaidėle, kuri apsaugotų asmens teisę į privatumą, orumą ir garbę, konstatuotinas pareiškėjo privatumo, naudojantis dušu, pažeidimas.

Atsižvelgus į tai, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas viso 154 paras (22 savaites) ir įvertinus konstatuotą privatumo, naudojantis dušu, pažeidimą darytina išvada, kad tokios kalinimo sąlygos pareiškėjui neišvengiamai sukėlė sunkumų, nepatogumų, dėl kurių jis galėjo patirti papildomus neigiamus dvasinius išgyvenimus, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, ir taip buvo pažeistos jo neturtinės teisės. Tai sudaro pagrindą vertinti, kad šiais aspektais egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos, todėl pareiškėjo patirta neturtinė žala privalo būti atlyginta pinigine forma.

Dėl neturtinės žalos dydžio

Vertindamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia ne tik į jau anksčiau sprendimo motyvuose nurodytas aplinkybes, bet ir į tai, kad pagal aktualų teisinį reguliavimą pareiškėjas dušu galėjo naudotis kartą per savaitę, vadinasi, jis į dušą ginčo laikotarpiu buvo vedamas 22 kartus, be to, nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta, kad Lukiškių TI-K būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis. Todėl, įvertinęs tai, kas išdėstyta, ir atsižvelgęs į nustatytų pažeidimų mąstą bei trukmę, Lietuvoje egzistuojančias valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaudamasis aktualia Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika tokio pobūdžio bylose, protingumo ir teisingumo principais, teismas daro išvadą, kad pareiškėjui priteistina 50,00 Eur neturtinei žalai atlyginti. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pareiškėjo prašoma priteisti 1 000,00 Eur suma neturtinei žalai atlyginti yra per didelė ir neatitinka jo patirtų išgyvenimų bei nepatogumų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 34 straipsniu, 84 straipsniu, 86–88 straipsniais, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo K. J. (K. J.) skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui K. J. iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 50,00 Eur (penkiasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant Vilniaus apygardos administraciniam teismui.