- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2016-05-03
- Bylos Nr.
- A2.2.-110-732/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-30-3-00040-2016-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Liudvikas Myško
- Pažeidėjas
- V. D.
- Kategorijos
- 2.3.4pavadinimo nepavyko patikrinti
protokolą surašiusios institucijos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Molėtų skyriaus atstovei vyriausiajai specialistei L. K.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo V. D., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietės, gyvenančios (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, dirbančios Dubingių pagrindinėje mokykloje ir Šalčininkų gimnazijoje mokytoja, ištekėjusios, neteistos, administracinio teisės pažeidimo bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Molėtų skyriaus vyriausioji specialistė administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. D. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė kad 2015-11-05, 11.50 val. patikrinus valstybinės žemės sklypą (projektinis Nr. 738), kurio paskirtis – kitos paskirties žemė, mažaaukščių namų statybos ir surašius patikrinimo aktą Nr. 40ŽN-202-(14.40.73), nustatyta, kad žemės sklype V. D. yra pastačiusi 4 statinius, o būtent statiniai vietoje buvo įvardinti kaip polietileno šiltnamis, vielos tinklo tvora ir 2 pašiūrės. Asmuo prisipažįsta, kad šiuos statinius statė be atitinkamų institucijų leidimo, savavališkai. Šiai dienai šis žemės sklypas yra tik suprojektuotas Utenos apskrities viršininko 2006 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 16-512, suteiktas 738 projekto numeris, sklypas nėra įregistruotas Registrų centre ir jam nėra suteiktas nei unikalus, nei kadastro numeris. Vadovaujantis LR Žemės įstatymo nuostatomis, neperduota naudotis ir neišnuomota valstybinė žemė, kuri pagal įstatymus, reglamentuojančius piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą, negrąžintina natūra, priskiriama laisvos valstybinės žemės fondui. Šis žemės sklypas priklauso Lietuvos Respublikai, o patikėjimo teise valdomas Nacionalinės žemės tarnybos. V. D. šiais neteisėtais veiksmais, savavališkai užėmė valstybinės žemės sklypą. Jos veiksmai administracinio teisės pažeidimo protokole teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - LR ATPK) 45 str. 1 d.
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Molėtų skyriaus atstovė L. K. teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad pažeidimas buvo padarytas pažeidus Žemės įstatymo 21 str. nuostatas, nes žemė nėra išnuomota V. D.. Ji, kaip ir kiti daugiabučio gyventojai, žodžiu buvo įspėti, kad susitvarkytų žemės naudojimo dokumentus. Sklypas buvo suprojektuotas dar 2006 m., kad daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), gyventojai galėtų juo naudotis. Tačiau žemės sklypas gyventojams taip ir nebuvo paskirtas, jie jo nei išsinuomojo, nei išsipirko. Šiuo metu daugiabučio namo gyventojai susitarė dėl sklypo geodezinių matavimų, tačiau jie dar nebaigti. Atlikus matavimus, daugiabučio namo gyventojai turėtų sklypus išsipirkti ir nuspręsti, kurioje vietoje kuris naudosis.
Bylos nagrinėjimo metu V. D. pažeidimą pripažino, nurodė, kad dėl žemės naudojimo su valstybine institucija nesusitarė dėl savo apsileidimo. Pažeidimą pripažįsta ir dėl jo gailisi. Žemės sklypas, kurį naudoja ir dėl kurio užėmimo jai surašytas protokolas, yra daugiabučio kieme. Kaimynai irgi naudojasi tuo sklypu. Taip buvo nuo kolūkio laikų. Kai privatizavo butus, prie jų buvo laisvos žemės, todėl pasistatė šiltnamius, taip ir liko. Šiuo metu pastatyti du šiltnamiai, voljeras ir 2 pašiūrės. Suprato, kad naudoja valstybinę žemę. Privatizuojant butą privatizavo, dėl žemės įsigijimo ar naudojimo į Žemėtvarką kreipėsi, net buvo leista išsipirkti prie namo esantį jos valdomą sklypelį. Buvo padarytas to sklypelio planas. Žemės dokumentus žadėjo sutvarkyti matininkė. Tačiau sklypo pirkimo procedūra nebuvo įvykdyta iki galo. Dabar, t.y. po patikrinimo akto, jau yra padaryti geodeziniai matavimai. Tikisi, kad bus leista tą žemę išsipirkti.
Iš 2015-11-06 patikrinimo akto, pridėtų nuotraukų ir ištraukos iš Dubingių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo matyti, kad 2015-11-05 patikrinimo metu nustatyta, kad kitos paskirties (daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos) valstybinės žemės sklypas, kurio projektinis Nr. 738, plotas 2,26 ha, Dubingių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte suprojektuotas 32 bendrasavininkų vardu. Namų valdos sklypą užima gyvenamieji namai, ūkiniai pastatai, sodas, kiemas ir daržai. Dalis šių namų gyventojų savo sodelius ir daržus yra savavališkai apsitvėrę medinėmis bei vielos tinklo tvoromis, pasistatę įvairius kiemo statinius (polietileno šiltnamius, malkines, garažus, pavėsines ir kt.). Nustatyta, kad daugiabučių namų gyventojai be žemės savininko (Lietuvos Respublikos žemės patikėtinio NŽT prie ŽŪM) sutikimo valstybinėje žemėje savavališkai pasistatę įvairius statinius, pažeidė Lietuvos Respublikos statybų įstatymo 23 straipsnio 7 dalies 6 punkto nuostatas (b. l. 6-24; 39-47).
Iš 2015 m. spalio mėnesio Nacionalinės žemės tarnybos rašto LR Seimo kontrolieriui matyti, kad gyvenamajam namui (8 butų daugiabučiam) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su priklausiniais, esančiam (duomenys neskelbtini), ir kitiems daugiabučiams, esantiems (duomenys neskelbtini), eksploatuoti (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildyme, patvirtintame Utenos apskrities viršininko 2006 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 16-512 "Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo patvirtinimo Molėtų rajone", suprojektuotas kitos paskirties (gyvenamosios teritorijos) valstybinės žemės sklypas (projektinis Nr. 738). Šio žemės sklypo kadastriniai matavimai, nustatant žemės sklypo ribų posūkio taškų koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje neatlikti ir šis žemės sklypas minėtų pastatų savininkams nėra išnuomotas ar parduotas.
1994 LR Žemės įstatymo 21 str. 3 d. (pirminė redakcija) numatė, kad valstybine žeme gali naudotis fiziniai ir juridiniai asmenys, jeigu šio įstatymo 23 straipsnyje nurodytos institucijos suteikia šią žemę naudotis arba išnuomoja. Šių institucijų sprendimai dėl žemės suteikimo naudotis priimami arba valstybinės žemės nuomos sutartys sudaromos atsižvelgiant į teritorinio planavimo dokumentuose numatomą pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, turimos žemės kiekį ir pateiktą žemės poreikio bei ūkinės veiklos pagrindimą. Šiuo metu valstybinės žemės suteikimą naudotis ar jos išpirkimą reglamentuoja LR Žemės įstatymo II skyrius (9, 10 str.), numatantis žemės įsigijimo nuosavybės teise ar jos išsinuomojimo tvarką. Pagal ją tam, kad įgyti valstybinę žemę, reikia įvykdyti įstatymo numatytus reikalavimus, o savavališkas žemės užėmimas nėra teisėtas.
Motyvuojamoji dalis
Iš bylos duomenų nustatyta, kad V. D. gyvena (duomenys neskelbtini). Daugiabutis gyvenamasis namas stovi valstybinės žemės sklype, suprojektuotame Utenos apskrities viršininko 2006 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 16-512 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo patvirtinimo Molėtų rajone“, kuriuo šiam žemės sklypui suteiktas projektinis Nr. 738. V. D. šiame valstybinės žemės sklype be valstybinės žemės patikėtinio NŽT prie ŽŪM leidimo yra savavališkai pasistačiusi du polietileno šiltnamius, vielos tvorą ir 2 pašiūrės. Byloje nėra pateiktų duomenų, kad V. D. valdytų nuosavybės teisėmis namų valdos žemės sklypą ar jo dalį. Duomenų patvirtinančių, kad jai būtų perduotas šis žemės sklypas ar jo dalis, naudoti, taip pat nėra. Priešingai, iš 2015 m. spalio mėnesio Nacionalinės žemės tarnybos rašto LR Seimo kontrolieriui matyti, kad daugiabučiams, esantiems (duomenys neskelbtini), eksploatuoti (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildyme suprojektuotas kitos paskirties (gyvenamosios teritorijos) valstybinės žemės sklypas (projektinis Nr. 738), tačiau šio žemės sklypo kadastriniai matavimai, nustatant žemės sklypo ribų posūkio taškų koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje neatlikti, šis žemės sklypas minėtų pastatų savininkams nėra išnuomotas ar parduotas. Be to, pati administracinėn atsakomybėn traukiama asmuo V. D. patvirtino, kad jai buvo žinoma, kad naudoja valstybinę žemę be leidimo. Taigi V. D. buvo žinoma, kad šiltnamius, tvorą ir pašiūres stato ne jai priklausančioje, o valstybinėje žemėje, neturėdama tam teisės. Bet kokie ūkio darbai svetimame žemės sklype neleidžiami be savininko sutikimo. Kiekvienas pakaltinamas ir sulaukęs amžiaus, nuo kurio gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn, asmuo gali suvokti tokių veiksmų neatitikimą įstatymui, o apsisprendimas atlikti tokius veiksmus leidžia daryti išvadą, kad yra veikiama tiesiogine tyčia.
Nutarime aptarti įrodymai pakankami ir patvirtina, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 45 str. 1 d.
Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę lengvinanti aplinkybė – nuoširdžiai gailisi padariusi administracinį teisės pažeidimą (LR ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skirdamas administracinę nuobaudą administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, teismas atsižvelgia į padaryto pažeidimo pobūdį (užimtas valstybinės žemės sklypas, kuris atvirai buvo naudojamas daug metų kartu su kitais daugiabučio namo gyventojais), pažeidimo padarymo motyvus ir aplinkybes (savo asmeniniams poreikiams), pažeidimu žala nepadaryta, pažeidėjo asmenybę (neteista, administracine tvarka nebausta), ėmėsi priemonių valstybinės žemės naudojimui įteisinti (atlikti geodeziniai matavimai), taip pat į jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių nebuvimą. Teismas mano, kad atsižvelgiant į aukščiau paminėtų aplinkybių visumą, sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas V. D. prieštarautų teisingumo, protingumo ir proporcingumo principams, todėl taikytinos LR ATPK 30¹ str. nuostatos.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
V. D., a. k. (duomenys neskelbtini), pripažinti kalta pagal LR ATPK 45 str. 1 d. ir skirti jai 50 EUR (penkiasdešimties eurų) baudą.
Paskirtą baudą administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo turi sumokėti per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundą nepatenkinimo dienos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: Nr. LT24 7300 0101 123 9 4300, „Swedbank“, AB, LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, įmokos kodas 1001, mokėjimo pavedime būtinai nurodant pažeidimo identifikacinį kodą ROIK: 16057594521.
Išaiškinti administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, kad nustatytu laiku nesumokėta bauda išieškoma ATPK 314 str. nustatyta priverstine tvarka išieškant ir vykdymo išlaidas. Vadovaujantis ATPK 313 str. 3 d. po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimus sprendžia Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Molėtų rajono apylinkės teismą.