Šiaulių apylinkės teismo nutartis

2015-01-12 · Byla Nr. R-1-284/2015

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-01-12
Bylos Nr.
R-1-284/2015
Teisminio proceso Nr.
4-31-3-00013-2015-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Rima Volikienė
Nr. R-1-284/2015m.
Teisminio proceso Nr. 4-31-3-00013-2015-3Procesinio sprendimo kategorija 39; 39.1; 39.2; 39.4; 52; 52.3. (S)
PAKRUOJO RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2015 m. sausio 12 d.Pakruojis
Pakruojo rajono apylinkės teismo teisėja Rima Razumienė,

išnagrinėjusi Valstybės įmonės „Lietuvos prabavimo rūmai“ direktoriaus E. M. prašymą sankcionuoti nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 4.2-D-10, kurioje

V. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) kaip individualios įmonės „C.“ savininkė, nubausta pagal Lietuvos Respublikos ATPK 193¹ straipsnį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014 m. rugpjūčio 7 d. operatyvaus patikrinimo metu buvo nustatyta, kad V. Ž., būdama individualios įmonės „C.“, į. k. (duomenys neskelbtini), registracijos adresas (duomenys neskelbtini), savininke, 2014 m. rugpjūčio 7 d., įmonės parduotuvės patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), realizavo sidabrinę moterišką grandinėlę už 25 Lt, V. Ž. individuali įmonė „C.“ pagal komiso – pardavimo sutartis priiminėjo parduoti (skirtus realizuoti) sidabrinius gaminius: pagal 2012-01-16 su L. Š. sudarytą komiso – pardavimo sutartį Nr. 2 – sidabrinį žiedą; pagal 2013 m. sausio mėn. su S. P. sudarytą komiso – pardavimo sutartį – sidabrinę 925 prabos apyrankę; pagal 2013-08-20 su J. T. sudarytą komiso – pardavimo sutartį – sidabrinę 925 prabos apyrankę, t.y. vykdė veiklą, susijusią su tauriaisiais metalais, pažeisdama nustatytą tvarką verstis komercine ar ūkine veikla, susijusia su tauriaisiais metalais ir brangakmeniais bei jų gaminiais. Šiais savo veiksmais V. Ž., individualiai įmonei „C.“ nesant registruotai Lietuvos prabavimo rūmuose, pažeidė Lietuvos Respublikos tauriųjų metalų ir brangakmenių valstybinės priežiūros įstatymo 6 straipsnio 1 dalies, 20 straipsnio 1 dalies ir 3 dalies reikalavimus. Už šį pažeidimą V. Ž. 2015 m. sausio 5 d. Valstybės įmonės „Lietuvos prabavimo rūmai“ direktoriaus nutarimu, administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 4.2-D-10, nubausta administracine tvarka pagal Lietuvos Respublikos ATPK 193¹ straipsnį 1000 Lt (vieno tūkstančio litų) (289,62 Eur) bauda be tauriųjų metalų ir brangakmenių, jų gaminių konfiskavimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ straipsnio nuostatomis, pažeidėjai paskirta mažesnė, nei įstatymo numatyta, nuobauda – 200 Lt (dviejų šimtų litų) (57,92 Eur) bauda be tauriųjų metalų ir brangakmenių, jų gaminių konfiskavimo. Pareigūnas prašo šį nutarimą sankcionuoti.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas netenkintinas, nutarimas nesankcionuotinas.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad už teisės pažeidimus negalima nustatyti tokių bausmių arba nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimams ir bausmės ar nuobaudos paskirčiai (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas). Be to, konstitucinis teisingumo principas reikalauja nustatomas sankcijas už teisės pažeidimus (taigi ir skiriamas administracines nuobaudas, pinigines baudas) diferencijuoti taip, kad jas taikant būtų galima atsižvelgti į teisės pažeidimo pobūdį, į atsakomybę lengvinančias ir kitas aplinkybes, kad atsižvelgiant į tai būtų galima skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali (Konstitucinio Teismo 2004-01-26 nutarimas). Ši konstitucinė maksima atsispindi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse. Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ straipsnio 1 dalis nustato, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinio teisės pažeidimo bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Teismų praktikoje ne kartą yra išaiškinta, jog Administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnio 1 dalies taikymas turi būti siejamas su išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu. Be to, nurodė, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis Administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str. nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Taigi, ATPK 30¹ straipsnyje numatyta išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų. Ši išimtis taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-29-2013).

Nagrinėjamu atveju Valstybės įmonės „Lietuvos prabavimo rūmai“ direktorius E. M. nutarime nurodė, kad V. Ž. skirtina mažesnė nuobauda, nei numatyta ATPK 193¹ straipsnio sankcijoje, atsižvelgiant į V. Ž. paaiškinimus, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, pažeidimų pobūdį, į tai, kad ji nebuvo bausta už Lietuvos Respublikos tauriųjų metalų ir brangakmenių valstybinės priežiūros įstatymo pažeidimus, jos įmonės veikla su tauriaisiais metalais buvo tikrinta pirmą kartą, be to nuobaudos tikslai gali būti pasiekti ir paskiriant mažesnę baudą. Pareigūno nurodoma aplinkybė - V. Ž. dėl padaryto pažeidimo gailisi, - tai Lietuvos Respublikos ATPK 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatyta ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Ta aplinkybė, kad ji nebuvo bausta už Lietuvos Respublikos tauriųjų metalų ir brangakmenių valstybinės priežiūros įstatymo pažeidimus, rodo, kad nėra jos atsakomybę sunkinančios aplinkybės, numatytos ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punkte. Taigi, pareigūnas, nagrinėdamas V. Ž. administracinio teisės pažeidimo bylą, atsižvelgė į jos atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir nenustatęs jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių individualizavo skiriamą administracinę nuobaudą, todėl baudos dydį ir sumažino iki sankcijoje už padarytą pažeidimą numatyto minimumo – 1000 litų baudos, kas atitinka ATPK 30 bei 30² straipsnių reikalavimus. Tuo tarpu likusi pareigūno nuoroda aplinkybė – V. Ž. įmonės veikla su tauriaisiais metalais buvo tikrinta pirmą kartą negali būti pripažintina išskirtine aplinkybe, kuri gali būti vertinama pažeidėjos naudai kaip ypatingai švelninanti jos atsakomybę, nes tai, kad įmonė dėl tokios veiklos buvo netikrinta, viena vertus, nepriklauso nuo pažeidėjos ir nėra jos įtakojama, nes tikrinimus atlieka turinčios tokią teisę ir pareigą kontroliuojančios institucijos, kita vertus, tokie duomenys byloje neparemti jokiais dokumentais ir t.t. Be paminėtų aplinkybių, byloje taip pat nėra jokių kitų duomenų, kas leistų teismui įvertinti galimai esančias išskirtines aplinkybes, kas suponuotų išvadą dėl mažesnės nuobaudos, nei numatyta sankcijoje, skyrimo. Todėl konstatuotina, jog nutarime nurodytos aplinkybės negali būti pripažintinos išskirtinėmis aplinkybėmis, sudarančios prielaidas taikyti Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nuostatas, o nesant nustatyta byloje jokių kitų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jos atsakomybę, sankcionuoti pareigūno nutarimą nėra teisinio ir faktinio pagrindo.

Kartu pažymėtina, kad skiriama nuobauda pažeidėjui už padarytą administracinį teisės pažeidimą turi pasiekti Lietuvos Respublikos ATPK 20 straipsnyje įtvirtintus administracinės nuobaudos tikslus, kur numatyta, kad administracinė nuobauda siekiama nubausti administracinį teisės pažeidimą padariusį asmenį bei prevencinių tikslų. Kiekvienos teisinės sankcijos pritaikymas pirmiausiai reiškia tam tikrų suvaržymų paskyrimą, negatyvių pasekmių atsiradimą asmeniui, kurio atžvilgiu ta sankcija taikoma. Tokių negatyvių nubaustajam padarinių buvimas yra būtina sąlyga, nes priešingu atveju nuobaudos būtų beprasmiškos ir nepasiektų joms keliamų tikslų. Todėl šiuo atveju taip pat nenustatyta, jog V. Ž. paskirta minimali sankcijoje numatyta nuobauda – 1000 Lt (vieno tūkstančio litų) (289,62 Eur) bauda be tauriųjų metalų ir brangakmenių, jų gaminių konfiskavimo būtų akivaizdžiai neproporcinga jos padarytam teisės pažeidimui ir įstatymo nustatytai nuobaudos paskirčiai.

Įvertinus išdėstytą ir nenustačius byloje jokių išskirtinių aplinkybių, švelninančių pažeidėjos atsakomybę, lėmusių mažesnės nuobaudos, nei nustatyta minimali sankcijoje už Lietuvos Respublikos ATPK 193¹ straipsnyje numatytą pažeidimą, paskyrimą, švelninti paskirtą minimalią administracinę nuobaudą V. Ž. nėra pagrindo. Todėl atsisakytina sankcionuoti Valstybės įmonės „Lietuvos prabavimo rūmai“ direktoriaus E. M. 2015 m. sausio 5 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 4.2-D-10, priimtą V. Ž. atžvilgiu.

Atkreiptinas Valstybės įmonės „Lietuvos prabavimo rūmai“ direktoriaus dėmesys į tai, kad nutarimas V. Ž. atžvilgiu priimtas 2015 m. sausio 5 d., 2014 m. spalio 16 d. Nr. XII-1236 Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimo įstatymu (Teisės aktų registras, 2014, Nr. 2014-15013) LR administracinio teisės pažeidimo kodekse piniginės baudos nurodytos eurais (euro įvedimo data – 2015-01-01), tačiau bauda skirta litais, nurodant atitikmenį eurais. Tačiau pareigūnas, skirdamas baudą V. Ž. už administracinį teisės pažeidimą, neteisingai taikė ir Lietuvos Respublikos Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo 7 straipsnio 4 dalį, kurioje nurodyta, kad Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo ir kitų įstatymų nustatyta tvarka paskirtos piniginės baudos ar nustatytos piniginės prievolės po litų perskaičiavimo į eurus apvalinamos vieno euro tikslumu visais atvejais paliekant perskaičiuotą skaičių eurais nepakitusį. Atsižvelgiant į tai, pareigūnas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą ir V. Ž. skirdamas administracinę nuobaudą, paskirtą piniginę baudą perskaičiavo iš litų į eurus netinkamai (Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo 7 str. 4 d., 20 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ straipsnio 3 dalimi, teisėja

nutaria:

Atsisakyti sankcionuoti Valstybės įmonės „Lietuvos prabavimo rūmai“ direktoriaus E. M. 2015 m. sausio 5 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 4.2-D-10, priimtą V. Ž. atžvilgiu.

Nutartis neskundžiama.

Atsikirtimai nutarčiai gali būti nurodyti skunde dėl nutarimo.

Teisėja Rima Volikienė