- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-12-31
- Bylos Nr.
- 1-1458-1222/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-11584-2024-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Agnė Dargužienė
- Kaltinamasis
- A. Š.
- Civilinis ieškovas
- L. K., Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietybė, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, vedęs, turintis du nepilnamečius vaikus, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ architektu, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės
A. Š. 2024 m. kovo 21 d. apie 21.45 val., viešoje vietoje, naktiniame klube „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini), pašalinių asmenų akivaizdoje, vieną kartą dešinės rankos delnu sudavė L. K. į kairės veido pusės sritį, tuo padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, bei tokiais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu apklaustas Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialistas D. T. parodė, kad išvadoje konstatuotas sužalojimas – kairės akies obuolio sumušimas su erozija junginėje galėjo būti padarytas tik tiesiogiai paveikus akies obuolį. Atsižvelgiant į veikos padarymo aplinkybes – suduotą smūgį delnu į veido sritį ties smilkiniu, šiuo atveju minėtas pažeidimas galėjo būti padarytas piršto nagu perbrėžus patį akies obuolį. Specialistas nurodė, kad toks pažeidimas iš karto sukelia skausmą, jis labai gerai juntamas, taip pat yra lydimas akies ašarojimu, todėl jo nepajausti neįmanoma. Specialistas parodė, kad tokie pažeidimai gali įvykti ir aštriu daiktu, pavyzdžiui medžio šaka, žiežirba nuo virinimo aparato, taip pat galima pasidaryti ir pačiam nagu, išimant kontaktinius lęšius su tam skirtu pincetu ar aplikatoriumi.
Teismo posėdžio metu nukentėjusysis parodė, kad jam buvo trenkta į galvą, trenkė plaštaka antausį į smilkinio vietą, tuo momentu pajuto momentinį skausmą, grįžus namo, apie dvyliktą valandą nakties, jam pradėjo pulsuoti ir skaudėti smilkinio sritis, kur trenkė kaltinamasis. Ikiteisminio tyrimo metu pareiškime dėl sumušimo ir sveikatos sutrikdymo nukentėjusysis nurodė, kad jam smarkiai trenkė į galvą, o apklaustas pas tyrėją pasakojo, kad jam trenkė stiprų smūgį dešinės rankos delnu į kairės pusės veido sritį vieną kartą ir tuo metu pajuto dirginimą ant veido srities.
Įvertinus nuoseklius nukentėjusiojo parodymus apie patirtą sužalojimą tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdyje, teismas konstatuoja, kad Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje konstatuotas sužalojimas – kairės akies obuolio sumušimas su erozija junginėje, nėra kaltinamojo suduoto smūgio nukentėjusiajam į kairės veido pusės sritį pasekmė. Specialistas apklaustas teismo posėdyje patvirtino, kad tiesioginis poveikis akies obuoliui negali būti nejuntamas, toks pažeidimas sukelia ašarojimą. Tuo tarpu nukentėjusysis visą laiką teigė, kad juto skausmą kairio smilkinio srityje, o ne pačioje akyje. Akies pažeidimą pamatė ir skausmą pajuto tik grįžęs namo.
Motyvuojamoji dalis
II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados
Kaltinamasis A. Š. savo kaltės nepripažino, teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kovo mėnesio gale su kolega ir pažįstamais asmenimis ėjo paklausyti koncerto klube ,,(duomenys neskelbtini)“. Stovėjo, klausė koncerto, buvo daug žmonių ir šalia esatis žmogus pastoviai replikavo, mėtė kažkokius epitetus, neadekvačiai elgėsi, matėsi lyg apsvaigęs nuo alkoholio ar psichotropinių medžiagų. Ką jis sakė asmeniui, ką asmuo sakė jam ,nepamena, nemažai laiko praėjo. Po kažkiek laiko asmuo priėjo prie jo, kažką pasakė, abu apsikeitė žodžiais ir tas asmuo bandė jį stumti, jis atsistūmė. Paskui stovėjo toliau, vyko koncertas, po kiek laiko priėjo apsaugos darbuotojas, paklausė, kas vyksta. Jis pasakė, kad tam tikras asmuo neduoda klausyti koncerto, replikuoja, stumdosi. Apsaugos darbuotojas išėjo, jie toliau ramiai sėdėjo, klausėsi koncerto ir pasibaigus koncertui išeidinėjo iš salės, į apačią leidosi laiptais. Besileidžiant laiptais prie jo priėjo du asmenys, priėjo nukentėjusysis, sugriebė už rankos, abu jį bandė sulaikyti. Nesuprato, kas darosi, išsigando. Išėjus į lauką buvo policijos pareigūnai, jis su savo kompanija niekur nebėgo, pradėjo aiškintis, neva jis sudavė ar kažkoks įvykis įvyko. Paėję toliau su pareigūnais kalbėjosi apie įvykio eigą. Galiausiai pareigūnai nieko nenustatė ir jie išėjo namo. Jam nesuvokiama, kad tokie kaltinimai jam reiškiami, mano, kad nukentėjusysis nori pasipelnyti. Jis stovėjo klausant koncerto, sėdimų vietų nebuvo. Stovėjo visa kompanija netoli baro. Ten maža salė, scena už kokių 15 metrų. Už jo buvo pilna žmonių, aplink jį buvo vien žmonės. Nukentėjusysis stovėjo greta, jam iš dešinės priekyje, jis pastoviai replikavo. Garsas buvo didelis, replikas, keiksmažodžius girdėjo. Per rankos atstumą stovėjo, girdėjo, ką sakė. Sakydamas replikas, nukentėjęs buvo atsisukęs į jį visu profiliu. Kol nereplikavo, jis nukentėjusiojo nematė. Nukentėjusysis atsisukdavo ir pastoviai replikuodavo. Kai šnekėjosi, nukentėjusysis žiūrėjo į jį. Paskui nukentėjusysis priėjo prie jo, nusisuko ir vėl atėjo, pradėjo replikuoti, arti jo priėjęs pastūmė, jis nukentėjusįjį atsistūmė. Galima sakyti vieną metrą priėjo, vieną žingsnį. Šalia stovėjo daug žmonių. Koncerte buvo su kolega ir draugais, viso jų buvo 6–7 žmonės. Vieni toliau, kiti arčiau stovėjo. Kolega A. stovėjo šalia jo, nepamena, ar jam iš kairės, ar dešinės. Jie visi bendravo, tai vienas, tai kitas prieidavo. Kiti buvo šiek tiek toliau, bet matomu atstumu ir jie visi bendravo. Nukentėjusysis replikavo, jis jam atsakydavo. Gal 10 minučių replikavo, paskui nukentėjusysis priėjo ir jį stumtelėjo, gal dešine ranka pastūmė į krūtinę kairėje pusėje, tiksliai nepasakys. Po stumtelėjimo jis atsilošė atgal, ar teko žengti žingsnį atgal. Jis dešine ranka stumtelėjo nukentėjusįjį į krūtinę. Veido srities nepalietė. Po stumtelėjimo nukentėjusysis paėjo atgal. Po stumtelėjimo nukentėjusysis pradėjo toliau replikuoti ir nuėjo toliau. Atvykęs jis nekreipė į nukentėjusįjį dėmesio, kai prasidėjo koncertas pradėjo replikuoti, kol galiausiai įvyko konfliktas. Nukentėjusysis jam sakė replikas, kažkokius keiksmažodžius sakė. Jis jokio pagrindo tam nesudarė. Buvo išgėręs, koncerto metu vartojo alkoholinius gėrimus. Vietoje nestovėjo, kažkiek paeidavo, bendraudavo su žmonėmis, bet išilgai salės nevaikščiojo. Jis į apsaugą nesikreipė, nematė dėl ko reikėtų. Nebuvo iš jo pusės jokio kontakto nukentėjusiajam į veido sritį.
Kai vyko tarp jų replikavimas, tai matė jo kolegos, kitų žmonių nepažįsta, negali teigti, kas girdėjo. Žmonės judėjo, šoko, vaikščiojo, negali tiksliai pasakyti, ar kas atkreipė dėmesį. Stovėdamas su kolegomis bendravo. Judėjo pusantro-dviejų metrų atstumu, jis prieidavo prie draugų ir jie prieidavo prie jo. Alkoholį užsisakydavo prie baro, gėrė viskį. Pasiimdavo gėrimą nuo baro ir šalia stovint klausydamas koncerto vartojo alkoholį. Stovėjo gal pusantro metro atstumu nuo baro. Koncertas prasidėjo prieš devynias, baigėsi apie dešimtą valandą. Konfliktas su nukentėjusiuoju prasidėjo apie pusę dešimtos, nes jie dar pusvalandį klausėsi koncerto. Kai atvyko, koncertas jau buvo prasidėjęs. Kažkiek išgėrė ir tada prasidėjo konfliktas. Ir po to gėrė alkoholį, netgi daugiau. Kai vyko susistumdymas, gėrimo rankose neturėjo. Kai vyko replikos, susistumdymas, jis antro asmens su nukentėjusiuoju nepastebėjo. Antrą asmenį pastebėjo išeinant prie laiptų. Nukentėjusysis buvo agresyvus, akys stiklinės, blogai nusiteikęs, keistai bendravo. Pirmas nukentėjusysis jį užkalbino. Pokalbis buvo nemandagus, replikas, keiksmažodžius mėtė. Po 5 minučių gal atėjo apsaugos darbuotojas ir paklausė, kas vyksta. Pasakė jam, kad yra asmuo, kuris taip daro, bet apsauginis nieko nematė, jie liko stovėti, toliau su kompanija klausėsi koncerto ir pasibaigus išeidinėjo namo. Apsaugos darbuotojas neliepė jam palikti koncerto, tik paklausė, kas įvyko. Jis nurodė asmenį, pasakė, kad asmuo kabinėjasi ir apsaugos darbuotojas nuėjo. Lipant laiptais du asmenys jį griebė už žastų, norėjo sulaikyti. Vienas buvo nukentėjusysis, kito jis nepažįsta. Bandė jį sulaikyti, jis toliau ėjo, jo draugai klausė, ką tie du asmenys čia daro. Nepamena, kas buvo pasakyta paėmus jo ranką, kažkokie keiksmažodžiai, konfliktas vyko. Jis išsigando, nes lipant ramiai laiptais vėl kabinasi žmonės. Nepamena, ką sakė asmenys, kai lipo laiptais ir jį du asmenys sulaikė, keikėsi. Vertina jų elgesį kaip užpuolimą, kad prie jo kalbinėjasi. Išėjus pamatė policijos pareigūnus, nukentėjęs policininkams pasakė, kad tai šitas. Policininkai juos apsiklausė, pasikvietė jį atskirai policijos pareigūnas ir pareigūnė, jis buvo susinervinęs. Paskui kitas ekipažas buvo. Atrodo pareigūnė stovėjo šalia, o apklausinėjo jį pareigūnas. Kai jį apklausinėjo, nukentėjusysis buvo prie kito ekipažo. Nukentėjusysis rėkavo, jis irgi kažką atsakinėjo atgal. Buvo jie gal 20 metrų atstumu, šaukė vienas kitam. Ką kalbėjosi nepamena, nukentėjusysis kaltino jį nebūtais dalykais. Buvo ir keiksmažodžiai, policininkai prašė nesikeikti ir pareigūnai jam išrašė protokolą dėl keiksmažodžių, dėl viešosios tvarkos pažeidimo. Pareigūnai paklausė nukentėjusiojo, ar turės priekaištų, niekas nieko neatsakė ir jo to paties paklausė. Tuo viskas baigėsi. Kol vyko koncertas, policijos pareigūnai į vidų klubo nebuvo užėję. Nuo to momento, kai atvyko apsaugos darbuotojas iki pasibaigė koncertas, buvo gal pusvalandžio ar daugiau laiko tarpas. Policijos pareigūnai neklausė, ar reikalingi medikai. Klausinėjo apie sužalojimus, niekas pretenzijų nepareiškė ir tuo viskas baigėsi. Po trijų mėnesių sulaukė skambučio iš tyrėjos, kad kviečia atvykti į policijos komisariatą. Netikėjo, kad dėl to bus kviečiamas. Negirdėjo iš nukentėjusiojo priekaištų, kad jį sužalojo. Jeigu kažkas būtų buvę, jie ramiai stovėjo, viskas tvarkoje buvo ir išėjus vėl pradėjo kabinėtis. Matė, kad policijos ekipažai bendravo tarpusavyje. Girdėjo, kaip paklausė jo ir nukentėjusiojo, ar turės kuris pretenzijų. Jis pretenzijų neturėjo, ką atsakė nukentėjęs, negirdėjo. Jam išrašė baudą dėl viešosios tvarkos ir išsiskirstė visi. Nematė, ar liko nukentėjęs, kai jis išėjo. Buvo ir jo kolega, visa kompanija stovėjo ir visi matė. Visi ramiai išsiskirstė. Kolegų pareigūnai irgi teiravosi dėl situacijos. Nukentėjęs buvo su kitu asmeniu. Jo nematė koncerto metu, tai buvo asmuo, kuris bandė paimti jį už rankos ir palydėjo į lauką, bet neatpažintų. Rodos antras asmuo buvo prie policijos ekipažo, nekreipė dėmesio į kitus asmenis. Nematė sužalojimų ant nukentėjusiojo veido.
Kartu su juo buvo A. K., jo žmona I. K., R. D., A. R. ir jo žmona V. R.. Tai daugiau pažįstami A. K.. Kai atėjo apsauginis, jie visi gretimai buvo, šalimais. A. šalia jo stovėjo. Kiti draugai matė, kad vyksta konfliktas. Nežino, ar jie matė, kaip atėjo apsauginis. Su draugais įvykio neaptarinėjo. Pastūmimą matė draugai, paklausė, kas vyksta, jis pasakė nieko, kažkoks konfliktas. Matė draugai, kaip išeinant suėmė jį už rankų, jie klausė, kas vyksta, dėl ko jis sulaikomas. Nežino, ar visus draugus apklausė policijos pareigūnai. Mano, kad bendravimą su policijos pareigūnais dauguma matė. Jam buvo nustatinėjamas girtumas, kiek įpūtė, nepamena. Mano, kad nukentėjusysis siekia kažkokios naudos, pasipelnyti. Po įvykio teko bendrauti su nukentėjusiuoju. Tyrėja sakė susisiekti, sužinojęs kontaktą paskambino, klausė, kas vyksta, siūlė susitikti. Nukentėjusysis sakė jo bijąs, bijo susitikti. Kalbėjosi tik telefonu.
Nukentėjusysis L. K. teismo posėdžio metu parodė, kad vakare su draugu A. Š. buvo suplanavę vykti į grupės ,, (duomenys neskelbtini)“ koncertą bare ,, (duomenys neskelbtini)“. Atvyko aštuntą valandą, jau buvo nemažai žmonių. Po kokios trečios dainos baras buvo prisipildęs žmonių. Jie stovėjo gale ir kampe, žmonių daug, bet niekas nesistumdė. Alkoholinių gėrimų nevartojo nei jis, nei A. Š.. Kaltinamasis viso koncerto metu judėjo, dažniausiai stovėdavo prie baro ar prie savo vyresnių draugų, kurie sėdėjo. Kampe buvo staliukas ir jie ten sėdėjo. Keli jo draugai stovėjo prie baro šone. A. viso vakaro metu, kokią valandą pastoviai judėdamas daužėsi, trankėsi. Jis, neapsikentęs stumdymo, priėjo prie kaltinamojo ir paprašė gražiai, kad kaltinamasis pabūtų savo vietoje. Kaltinamasis pradėjo rėkti. Jie su A. Š. bandė toliau klausytis koncerto, o kaltinamasis užsisakydamas gėrimus ir eidamas link draugų daug kartų kliudydavo, daužydavosi. Jis dar kartą buvo priėjęs ir prašęs stovėti prie baro ir netrukdyti klausyti koncerto, tada grįžo į savo vietą. Kaltinamasis vartojo nemažai alkoholinių gėrimų viso vakaro metu. Kaltinamasis priėjęs pradėjo sakyti, kas jam yra, ko jis nori, pradėjo jam grasinti, liepė pasišalinti iš baro, grasino, kad susidoros su juo. Jis pasakė, kad jo negąsdintų, paėjo į šoną ir stengėsi toliau klausyti koncerto. Akimirkos eigoje kaltinamasis vėl priėjo prie jo, paėmė jam už kapišono ir pradėjo traukti ir kartu smaugti. Jis nusiėmė jo ranką ir pasakė, kad jo neliestų. Jis vėl atsitraukė nuo kaltinamojo, tada kaltinamasis vėl priėjo, sakė, kas jam yra, kas nepatinka ir trenkė į galvą. Jis gavo smūgį. Jis pats pagal išsilavinimą yra teisininkas, skaitęs nemažai bylų ir žino, kuo kritinis smūgis baigiasi, jis nenorėjo eiti į konfliktą, žinojo, kaip tai gali baigtis, tiesiog nenorėjo problemų. Gal geras pusmetris buvo nuo žmonių, kur jis stovėjo, žmonės aplinkui jį buvo. Kaltinamasis stovėjo skersai, o ne už jo. Kaltinamasis judėjo tarp baro, kampo, kaltinamojo radiusas sudarė gal kokius tris kvadratinius metrus. Negali pakomentuoti, kaip sėdėjo, nes įvykio apžiūra buvo gal po dviejų mėnesių nuo įvykio, gal perstumdymas buvo. Galimai buvo neaukšti staliukai su kėdėmis. Kaltinamasis prie baro sėdėjo. Jis nebuvo, kad sėdėtų, į kažką pasirėmęs buvo. Nepasakys, ar prie baro matė kėdes, bet kaltinamasis buvo palinkęs, atrodė lyg sėdėtų ant kėdės. Galėjo būti pasirėmęs ant baro. Galimai stovėjo jo draugas, prie kurio kaltinamasis eidavo pakalbėti. Kol kaltinamasis neblaivus eidavo, vis atsitrenkdavo, stumtelėdavo jį. Nestabilios būsenos tiesiai neina. Kaltinamasis eidamas prie už jo stovinčio asmens, jį stumtelėdavo, užkabindavo tai nugarą, tai petį, jis pajudėdavo į priekį arba į šoną. Dažniausiai užkabindavo iš peties ir korpusu. Kaltinamasis tiesiog neišstovėdavo ir atsitrenkdavo. Jis nugaroje akių neturi, todėl negali pakomentuoti, su kokia intencija kaltinamasis į jį atsitrenkdavo. Matė, kad kaltinamasis migruoja tarp baro ir sėdinčių draugų. Nuo kaltinamojo draugų iki jo buvo gal pusantro-du metrai. Kaltinamasis nuo baro judėdavo prie draugų. Koncerto metu žmonės irgi judėjo. Pradžioje nekreipė dėmesio, kadangi žmonės juda, suprato, kad sunku praeiti. Kaltinamasis ne kartą atsitrenkė ir tada suprato, kad arba žmogus nepastovi, arba kažkas jam vyksta. Jis norėjo paprašyti, kad kaltinamasis būtų prie baro arba nesitrankytų. Jis nežinojo, kas kaltinamojo draugai ir negali pasakyti, ar buvo prie kaltinamojo draugai, kai priėjo pasakyti. Muzika garsiai grojo. Jis priėjo prie pat jo veido ir į ausį šūktelėjo. Galimai per sprindžio atstumą buvo vienas nuo kito. Bandė paaiškinti, kad kaltinamasis labai stumdo, prašė nesistumdyti ir būti savo vietoje. Ar kaltinamasis girdėjo, ką pasakė, negali pasakyti. Kaltinamasis pradėjo keiktis, siuntinėti jį, sakė tai necenzūriniais žodžiais, keiksmažodžiais. Jis atsakė, kad negąsdintų ir pasitraukė į savo vietą. Kaltinamasis minutės bėgyje priėjo prie jo, vėl pradėjo grasinti. Nukentėjusysis pasakė, kad kaltinamasis labai stumdosi, prašė grįžti prie baro. Pokalbio metu jie abu buvo per sprindį, veidas prie veido, kad galėtų girdėti. Sunku pasakyti, ar būtų girdėjęs, jeigu kaltinamasis būtų 1 metro atstumu. Jis kalbėjo garsiau negu kalba įprastai. Jis keiksmažodžių nevartojo. Jo intonacija nebuvo pikta, du kartus gražiai paprašė pasitraukti. Kai jam trenkė į veidą jie abu stovėjo vienas priešais kitą. Trenkė be jokio įspėjimo. Negali pakomentuoti, ar prašydamas pasitraukė rodė ranka, kur nueiti. Kaltinamąjį buvo palietęs, kai grumtynių metu reikėjo nusiimti kaltinamojo ranką. Stovėjo vienas priešais kitą nepilno pusmetrio atstumu, veidu į veidą. Kaltinamasis suėmė už jo kapišono dešine ranka ir traukė prie savęs. Jis nutraukinėjo kaltinamojo ranką. Jam reikėjo pritūpti. Pavyko pastūmus išsilaisvinti. Jis su kaire ranka bandė nustumti kaltinamojo ranką, suėmė kaltinamajam už dilbio. Dešine ranka norėjo kaltinamojo pirštus atlaisvinti. Jis dešine ranka net nespėjo paimti kaltinamojo pirštų, nes kaltinamasis juos atleido. Jis kaltinamąjį stumtelėjo laikydamas už rankos, į krūtinę netrenkė. Po stumtelėjimo kaltinamasis beveik liko toje pačioje vietoje, jis pasitraukė nuo kaltinamojo. Gal kaltinamasis ir pajautė, kad buvo stumtelėtas. Jis tiesiog kaltinamojo ranką patraukė, kadangi pats judėjo atgal ir pasilenkė, nematė, ar kaltinamasis pasitraukė atgal, ar prarado pusiausvyrą. Kaltinamasis nenukrito, liko stovėti. Jis pasitraukė, dar paėjo pusmetrį ir tarp jų pasidarė virš metro atstumas. Jis liko koncentruotis į koncertą, nusisuko nuo kaltinamojo. Kaltinamasis liko jam iš kairės. Kaltinamasis vėl priėjo ir pradėjo kelti balsą, jis atsisuko, pasakė baigti ir tada kaltinamasis trenkė dešine ranka. Sakytų trenkė plaštaka antausį į smilkinio vietą. Tuo momentu skausmą pajuto momentinį ir linktelėjo, nesuprato, kas vyksta. Aplinkiniai matė, koks jis yra. Jis nesiėmė reguliuoti ir aiškinti, tiesiog gražiai paprašė, kad pilietis nesistumdytų. Antrą kartą paprašė likti prie baro, jeigu kaltinamajam sunkiai sekasi orientuotis erdvėje. Pats du kartus ėjo prie kaltinamojo, nes kaltinamasis šalia stovėjo. Jis paprašė, galvojo pilietis supras. Apsauginio jis nematė, kai nuėjo pas barmenę, ji apsauginį pasikvietė iš lauko. Buvo su draugu. Draugas matė smūgio momentą, stovėjo šalia. Kai suėmė už kapišono, draugas stovėjo už kaltinamojo. Kaltinamasis buvo tarp jo ir jo draugo. Nežino, ar kiti žmonės reiškė kaltinamajam pretenzijas dėl jo stumdymosi. Matė, kaip atsitrenkė į jo draugą, draugas vis pasitraukdavo.
Nukentėjusysis parodė, kad nuėjo prie baro ir paprašė iškviesti apsauginį, nes jis nori rašyti pareiškimą. Kaltinamasis nuėjo, apsauginis atėjo gal po 1–2 minučių, paklausė, kas buvo. Jis nurodė, kuris pilietis jam trenkė ir apsauginis nuėjo prie jų, paprašė jos su draugu stovėti toliau nuo baro. Kaltinamasis buvo su septyniais draugais ir buvo daug žmonių. Grįžęs apsauginis paprašė jo su draugu palaukti lauke, o kai jis pasakė, kad nori kviesti policiją, rašyti pareiškimą, apsauginis sakė palaukti, kol pasibaigs koncertas, kad nereikia gadinti vakaro. Jis pasakė, kad jis ne pareigūnas ir jo sulaikyti negali. Apsauginis nesiėmė veiksmų, sakė palaukti, kol pasibaigs koncertas ir, kol lauke laukė, apsauginis sakė, kad gal nereikia jokių pareigūnų, pasiūlė pasigauti už bromo, kai išeis ir suvesti sąskaitas tarpusavyje. Jis atsisakė tokio pasiūlymo, sakė kvies policiją. Laukė lauke iki dešimtos valandos. Kai suprato, kad koncertas baigiasi ir apsauginis nepadės, paskambino policijai, pranešė, kad atvyktų į įvykio vietą. Kol kalbėjo su apsauginiu, laukė, kol pasibaigs koncertas, buvo vidiniame kieme, iš bromo nebuvo išėjęs. Nepamena, ar apsauginis buvo sugrįžęs į klubą. Taip pat nepamena, ar draugas buvo sugrįžęs į vidų. Apsauginis vienu momentu buvo išėjęs, kol jie lauke buvo, kur ėjo, negali pasakyti. Kai bandė sulaikyti kaltinamąjį, apsauginio nebuvo. Kol laukė, gal dešimties minučių bėgyje, kai žmonės pradėjo eiti iš baro, pamatė išeinantį kaltinamąjį. Pareigūnai nebuvo dar atvykę.
Po įvykio bandė prašyti, kad kaltinamasis su draugais nepasišalintų iš įvykio vietos, sulauktų pareigūnų. Kai bandė kaltinamasis išeiti, laikė ranką ir prašė jo neišeiti. Lietė jį, bandė sustabdyti. Jį su draugu nustūmė ne kaltinamasis, o kaltinamojo draugai. Kaltinamojo draugai atėjo iš galo į priekį ir pradėjo jį, jo draugą stumti. Kaltinamajam su draugais išeidinėjant iš baro, jis ištiesęs ranką prašė palaukti. Kaltinamojo draugai juos nustūmė. Nuo bromo iki policijos automobilio gal 20 metrų, jis prašė stoti. Ėjo atbulas, jie priekiu. Jis bandė koncentruotis į kaltinamąjį, jį stūmė kaltinamojo draugas, iš šonų irgi ėjo keli jo draugai. Jiems išėjus iš bromo, pradėjo stabdyti. Kaltinamasis su draugais judėjo į Vytauto bažnyčios pusę, žiūrint į bromą būtų į kairę. Policijos ekipažas stovėjo link tos pačios pusės. Kai pamatė, kad kaltinamasis bando šalintis, jis su A. Š. stovėjo prie vartų, pro juos išėjus jau gatvė. Jis stovėdamas kaltinamąjį nufotografavo. Ties vartais pradėjo kaltinamąjį stabdyti. Paprašė kaltinamojo palaukti, nes jie išsikvietė pareigūnus, bet kaltinamojo draugai ir kaltinamasis pradėjo agresyviai eiti į priekį, kaltinamojo draugai pradėjo stumdyti juos, sakė apkaltins, kad jie juos užpuolė, kad jie kalti. Jis prašė palaukti, atvyks pareigūnai. Kai jie išėjo už bromo, atsitiktinumo dėka ten buvo policijos ekipažas, jis buvo gretimame bare. Kaltinamojo kompanija jį vis stūmė. Kai pamatė policijos pareigūnų automobilį, kaltinamasis ir jo draugai nežinojo, ar čia jo iškviestas ekipažas, tada kompanija nenorėjo bėgti. Pradžioje matė, kad stovi policijos automobilis, jis ėjo atbulomis. Keli kaltinamojo pažįstami bandė prieiti, sakė, ką daro, nes nieko nebuvo. Kaltinamojo draugai jį suėmė, gal norėjo susitarti. Kai per kito baro langą pamatė viduje tris pareigūnus, jis paprašė draugo, kad pakviestų juos. Išėjęs iš bromo, jis atbulomis judėjo link policijos pareigūnų automobilio ir pamatė pareigūnus kitame bare. Baras buvo tuščias, pareigūnai kalbėjosi su kažkuo. Tie pareigūnai iš karto išėjo. Jis paprašė draugo, kad pareigūnus pakviestų į lauką, nes jie buvo viduje, kol kaltinamasis su kompanija nepasišalino. Pareigūnai išėjo iš baro, buvo trys pareigūnai, paklausė, kas vyksta, visi pradėjo rėkti, pareigūnai paprašė išsiskirstyti, apklausė jį, kas įvyko, paprašė pasitikrinti girtumą. Jis įpūtė nulius, kiek įpūtė kaltinamasis sužinojo vėliau iš ikiteisminio tyrimo bylos. Kai atvyko jo iškviestas pareigūnų ekipažas, po kokių dešimties minučių, buvę pareigūnai pasakė eiti aiškintis su jo iškviestu ekipažu. Kai stovėjo prie policijos pareigūnų automobilio, priėjo kaltinamojo draugai. Jis paaiškino pareigūnams visą situaciją, matė, kaip pareigūnai vaikščiojo tarp pirmo ir antro ekipažo, pareigūnai paklausė, ar nori rašyti pareiškimą, pasakė, kad taip. Tada pasakė, kad tyrėjai užimti ir reikės jų laukti keturias valandas. Lauke buvo šalta, pasakė, nelauks keturias valandas, ir jam buvo pasakyta atvykti ryte į policijos komisariatą parašyti pareiškimą. Jam buvo pasiūlyta medicininė pagalba, bet tuo metu jis buvo šoko ir streso būsenoje ir nesuprato, kad jam kažkas yra, nesijautė, kad jam kas būtų. Kai grįžo namo apie dvyliktą valandą, kai atslūgo šokas, tada pamatė, kad akyje turi raudoną tašką, pradėjo pulsuoti ir skaudėti smilkinio sritis, kur trenkė ir tai tęsėsi savaitę laiko. Sekančią dieną nuvyko į policiją, parašė pareiškimą. Nuvyko išsiimti abdukciją, klinikose jam iškvietė dar vieną ekipažą, bet jis pasakė, kad įvykis jau užfiksuotas ir pats vyks į komisariatą. Gal po šešių dienų po įvykio vyko į teismo medicinos ekspertizės centrą ir dar buvo likęs taškas, kurį skaudėjo, jam išrašė vaistų. Po įvykio jis prastai miega, į viešas vietas, barus, beveik nevaikšto po šio įvykio. Jis dabar bijo eiti į viešas vietas, nes net būdamas blaivas, teisus, gali būti apkaltintas. Jaučia didelius išgyvenimus dėl sumušimo, kamuoja košmarai. Kai skambino kaltinamasis atsisakė susitikti, nes kaltinamasis jam grasino, dėl to prašė pridėti policijos kameros vaizdo įrašus, nes įvykio dieną lauke jis keikėsi, grasino jam, kad susidoros.
Kai atvyko pareigūnai, jie klausė, ar reikalinga medikų pagalba. Tuo metu šoko būsenoje buvo ir sakė nereikia medicininės pagalbos. Kai grįžo namo, viskas atslūgo, apie dvyliktą valandą pamatė raudoną tašką ir smilkinį pradėjo skaudėti. Tos pačios pusės smilginį ir akį skaudėjo. Jis ryte vyko į medicinos punktą. Iš karto nevyko, buvo iškoneveiktas, stresas, nusprendė, kad nori išsimiegoti. Būtų išsikvietęs greitąją, jeigu skausmas būtų nepakeliamas. Jis nešioja akinius. Nešioja kontaktinius lęšius. Įvykio metu buvau su lęšiais. Įvykio metu buvo blaivus. Psichiką veikiančių medžiagų tą vakarą nevartojo. Pareigūnai jį tikrino tik alkoholio matuokliu.
Jis įvykį atsimena vienodai visais momentais, tik visi jam uždavė skirtingus klausimus. Pirminį pareiškimą rašė vienas, vietos lape buvo mažai, tai ten trumpinti reikėjo. Kai buvo apklausa pas tyrėją, ji klausinėjo, rašė kompiuteriu. Pradžioje papasakojo, kaip yra, ir dar tyrėja pasitikslino kai kurias aplinkybes užduodama klausimų. Tyrėja tokius pačius klausimus uždavinėjo, detaliai nenagrinėjo, pagrindinius elementus paklausė. Kaip teisme taip detaliai neklausinėjo.
Liudytojas A. K. teismo posėdžio metu parodė, kad su A. Š. yra kolegos, pažįstami seniai, kartu dirba. Jų kolektyvas dalyvavo 2024 m. kovo 21 d. roko koncerte, kuris vyko klube ,, (duomenys neskelbtini)“. Jis su A. stovėjo atokiau nuo scenos, prie baro, klausėsi koncerto. Jų kolegų buvo daugiau. Bestovint matydavo, kad vienas pilietis (nukentėjusysis) pasirodė šiek tiek neadekvatus, visą laiką norėdavo prasibrauti, alkūnėmis prasistumdavo sau kelią. Tai darė keletą kartų. Matė, kaip A. Š. kažkuriuo momentu atsistūmė. Taip viskas ir baigėsi. Išeinant iš koncerto laiptinėje pamatė pilietį su dar kažkokiu bičiuliu, jie puolė A. Š. stabdyti, trukdyti išeiti, delsti laiką. Jokio konflikto neįžvelgė, kad būtų agresyvūs veiksmai iš A. Š. pusės. Išėjus į gatvę, jie matė, kad atvykusi policijos mašina ir bendrauja su piliečiu. Policija į juos nesikreipė, kaip į šalia buvusius liudytojus, tik kalbėjo su vadinamu nukentėjusiuoju. Tuo viskas ir baigėsi. Vakaro metu stovėjo gal pora metrų nuo baro, žiūrint į sceną baras buvo iš kairės. Visi kolegos buvo kas kur, buvo pilna salė žmonių. Buvo tik stovimos vietos. Buvo šalia jo žmona, kiti kolegos, jie buvo kelių metrų atstumu, šone jo stovėjo ir priekyje ir už jo. A. Š. stovėjo iš kairės, gal per metrą. Mano, kad A. Š. stovėjo arčiau baro. Roko koncerte visi juda. Ten buvo sausakimša, laisvai vaikščioti sudėtingiau, bet užteko vietos prieiti prie vieno kolegos, kito. Alaus buvo vartojęs. Kad kaltinamasis stovėtų su bokalu nematė, bet visas kolektyvas šventė, tai matyt buvo kaltinamasis išgėręs alaus. Atrodo ten tik alus buvo pilstomas. Negali užtikrinti, kad kaltinamasis visą laiką buvo šalia jo, gal į tualetą ėjo. Nematė, kad A. Š. eitų prie baro. Kai stovėjo ir bendravo su žmogumi, tai nukentėjusysis bandė pralįsti tarp jų. Vieną kartą pralindo ir užkabino pečiu A. Š., nekreipėm dėmesio, bet tai buvo periodiškai. Jis tą matė. A. Š. jam nieko dėl to nesakė. Buvo apsižodžiavimas išeinant iš koncerto. Neatkreipė dėmesio, kad būtų kažkoks konfliktas koncerte. Nepamena, kaip kas stovėjo. Baras buvo šone, matyt nukentėjęs verždavosi link baro, ėjo tarp jų. Jis stovėjo labiau gale, žiūrėjo į sceną. Gal A. Š. buvo kažkiek pasisukęs. Nepamena, kur jis žiūrėjo, kai buvo stumtelėjimas. A. Š. kažkaip ranka atstūmė nukentėjusį, nepamena, kaip atstūmė. Stumtelėjo gal į petį ar krūtinę. Smūgio į veidą nematė. Po apsistumdymo su A. Š. nediskutavo apie tai. Nebuvo įvykis, kad reikėtų kviesti apsauginį. Apsauginis nebuvo priėjęs, jis buvo priėjęs gerokai vėliau, pasibaigus koncertui, kai skirstėsi publika, bet ne prie jų buvo priėjęs. Jų architektų buvo 12–15 žmonių kompanija. Vieni grupelėmis išeidinėjo, kiti po vieną. Jis ėjo su R., ėjo R. D., liudytojo žmona. A. buvo prie jų, ėjo šalia. Jis neatsimena, ar išeinant buvo prieš kaltinamąjį, ar už jo. Matė, kaip prie A. Š. priėjo du vaikinai, buvo 2–3 metrų atstumu. Ką vaikinai sakė, negirdėjo. Laiptų marše pasirodė vaikinai, gal viduryje laiptų. Laiptai viduje patalpos, kiek pamenu. Lauke tie asmenys bandė A. Š. sulaikyti, jie judėjo link namų. Ką lauke sakė, negirdėjo, ten buvo daug žmonių, triukšmas. Buvo atvykęs policijos ekipažas, kuris bendravo su nukentėjusiuoju. Prie pat įėjimo į klubą, gal 5 metrų atstumu, stovėjo policijos automobilis. Išėjus iš klubo, yra (duomenys neskelbtini) gatvė, šalia ,, (duomenys neskelbtini)“. Pamačius policijos ekipažą kaltinamasis buvo arčiau jų. Jie pareigūnams norėjo duoti parodymus, kvietė pareigūnus, klausė, kodėl jie bendrauja vien su nukentėjusiuoju. Jie tai – K., R., D. ir A. Š. buvo kartu. Pamatę pareigūnus, sustojo, žiūrėjo, kas vyksta. Sakė, kodėl jų niekas neklausia, jie liudytojai, klausė, kas vyksta. Matė tuos du asmenis, kad jie bendrauja su pareigūnais ir suprato, kad jiems reikia laukti. Nukentėjusysis su draugu bandė sulaikyti A. Š.. Jie norėjo su pareigūnais diskutuoti, kas vyksta ir dėl ko. Kai du asmenys bendravo su pareigūnais, A. Š. stovėjo prie jų, prie pareigūnų nėjo. Su pareigūnais jie nebendravo. Jie gal pusvalandį stovėjo, paskui visa mūsų kompanija išsiskirstė, ėjo link savo studijos, esančios (duomenys neskelbtini) gatvėje. (duomenys neskelbtini) gatvėje sėdo į automobilius ir išvažiavo. D. su savo automobiliu išvažiavo, R. su savo. Kaltinamasis gyvena senamiestyje, jis ėjo su jais iki (duomenys neskelbtini) gatvės. Jie išsiskyrė už požeminės gatvės. Kiek stovėjo, prie jų niekas iš pareigūnų nepriėjo. Kažkuriuo metu nukentėjęs buvo priėjęs prie jų, ką kalbėjo, nepamena. Kažkokia diskusija jų kompanijoje buvo, nes neaišku kas vyksta, kodėl prie jų pareigūnai neprieina, nieko neklausia. Buvo priėję prie pareigūnų ir klausė, visi nėjo, tik vienas, kitas priėjo. Pareigūnai sakė pasitraukti, kad ne jų reikalas. Jeigu būtų kažkoks konfliktas, tai būtų apsauga iškvietusi policiją. Šiuo atveju atrodė neadekvataus elgesio reiškinys.
Nežino, ar būnant viduje apsauginis matė susistumdymą. Apsauginis būdavo, judėdavo. Roko koncerte vyksta susistumdymas kaip kažkoks atributas, vadinamas ,,špitas“, kai susirenka jaunuoliai, prasiskverbia viduryje, paliekant vietą stumdymuisi. Čia nieko panašaus nebuvo, matyt nukentėjęs veržėsi prie baro. Prie baro veržėsi asmuo labai panašus į sėdintį salėje nukentėjusį. Jis turėjo galimybę prieiti prie baro, keli šimtai žmonių priėjo prie to baro.
Į barą atėjo visi kartu, visa kompanija. Buvo jų studijos gamybinis pasitarimas, po jo vakarienė užsakyta ir paskui ėjo į koncertą. Vienas iš jų narių grojo grupėje. Vakarienės metu buvo vartojamas alus. Neatsimena, ar koncerto metu A. Š. visą laiką stovėjo šalia. Koncertas vyko gal valandą, žmonės ėjo ir į tualetą. Sėdimų vietų nebuvo, ten staliukų nėra. Nukentėjęs praeidavo link baro, ar ką pirko, neatkreipė dėmesio. Po renginio nukentėjusysis A. Š. bandė sulaikyti, bandė trukdyti laiptų aikštelėje praeiti. Išėjus į lauką pamatė, kad tie patys asmenys bendrauja su pareigūnais. Gal kelios minutės truko, kol nulipi laiptais. Į koncertą atvyko 21 val., ten jau buvo žmonių. Grupėje groja jo sūnus. Ten nėra VIP zonos, nemokėjo už bilietus, konkrečios vietos klube jiems nebuvo paskirtos. Viduje apsauginis nebuvo prie jų priėjęs. Nematė, kad apsauginis būtų priėjęs prie A. Š.. A. Š. pradėjo nukentėjusysis stabdyti laiptinėje. Baigėsi koncertas ir visi išeidinėjo iš koncerto. Tie du asmenys stovėjo laiptinėje. Neatsimena, ar prieš A. Š. buvo einančių žmonių. Negali pasakyti, kas per kiek centimetrų stovėjo. Nežino, iš kur tie du asmenys atsirado. Arba lipo iš viršaus žemyn ir bandė sulaikyti, arba lipo iš apačios. Negalėjo užlaikyti žmonių srauto, tačiau tie du asmenys stengėsi sutrukdyti A. Š. išeiti. Veiksmo brome nematė. Iš baro išėjus matė, kaip su pareigūnais kalba nukentėjusysis. Jo nukentėjusysis nelietė. Jis ėjo ir išėjo į (duomenys neskelbtini) gatvę ir matė kairėje pusėje automobilį su pareigūnais. Stovėjo šalia bromo, dešinėje pusėje, pareigūnai su automobiliais buvo kairėje pusėje. Matė vieną pareigūnų ekipažą, su kuriuo bendravo nukentėjusysis, kitas buvo prie ,, (duomenys neskelbtini)“. Pareigūnai buvo atvažiavę į ,, (duomenys neskelbtini)“, ne jų kviesti ir ne dėl to įvykio. Išėjus pro bromą, kairėje buvo pareigūnų automobilis ir dešinėje prie ,, (duomenys neskelbtini)“ buvo ekipažas. Gal 10 metrų atstumu nuo bromo, kairėje pusėje, buvo pareigūnai, jie kalbėjosi su nukentėjusiuoju. Kiti pareigūnai buvo dešinėje, prie ,,Bernelių užeigos“, gal už 10–15 merų stovėjo. Vieni pareigūnai kažką formino ir A. Š. pasisodinę į automobilį pildė protokolą. Kairėje pusėje buvę pareigūnai su jais nebendravo. Jie norėjo pabendrauti su pareigūnais, kurie bendravo su nukentėjusiuoju. Nemanė, kad kaltinamasis kreipėsi į tuos pareigūnus. Su A. Š. bendravo pareigūnai, kurie buvo atvažiavę ne nukentėjusiojo iškvietimu, nes kažkiek A. Š. karščiau pasakė. A. Š. išėjęs į lauką prie bromo kažkiek pasikeikė, ir pareigūnai, kurie buvo dešinėje, matyt sureagavo. Nuo bromo iki ,,(duomenys neskelbtini)“ nedidelis atstumas. Pareigūnai nebuvo išlipę iš automobilių, kiek pamena. Pareigūnai, kurie apklausinėjo nukentėjusįjį, irgi nebuvo išlipę. Nukentėjęs buvo priėjęs, pasilenkęs ir diskutavo. Buvo lengvasis policijos automobilis. Dešinėje pusėje irgi buvo lengvasis policijos automobilis. A. Š. keikėsi stovėdamas jų kompanijoje. Gal keiksmažodžiai ir buvo nukreipti į nukentėjusiojo pusę. Kaltinamasis vartojo vieną kitą rusišką keiksmažodį. Pareigūnai sureagavo, kelis kartus jį perspėjo. Jie pildė protokolus, buvo atsidarę dureles. Langai, gal ir durelės automobilio buvo atidarytos. Pareigūnai liepė A. Š. sėsti į automobilį ir supildė protokolą. Gal buvo išlipę pareigūnai, nepamena. Pareigūnai sudrausmino A. Š. sėdėdami automobilyje, ramiai pasakė, ką sakė nepamena, tiesiog sudrausmino, kad nesikeiktų necenzūriniais žodžiais. Kaltinamasis nustojo keiktis. Gal pakartojo dar kartą keiksmažodžius, jeigu pasisodino į automobilį. Jie visi šeši buvo vietoje, buvo ir daugiau stovinčių žmonių. Girdėjo, kaip kaltinamasis keikėsi. Antro karto keikimosi negirdėjo, gal pareigūnai girdėjo. Kad kaltinamasis sėdi pareigūnų automobilyje pamatė, kai jį pasisodino. Jį perspėjo ir jie supratome, dėl ko kaltinamąjį pasisodino. Diskutavo tarpusavyje ir suprato, kad už viešosios tvarkos pažeidimą jį pareigūnai pasisodino. Nepamena, kiek laukė kaltinamojo. Kaltinamajam išlipus iš automobilio, nediskutavo, ką kalbėjo. Pareigūnai iš kito ekipažo nebuvo prie jų priėję. Pokalbio kaltinamojo su pareigūnais negirdėjo. Pareigūnai vaikščiojo, suprato ,, (duomenys neskelbtini)“ kažkoks konfliktas buvo, matyt girdėjo kaltinamojo ištartus nemalonius žodžius. Tikrai neskaičiavo, kiek buvo keiksmažodžių, gal kelias sekundes truko. A. Š. atsakingas, drausmingas, sąžiningas, niekada agresijų nebuvo. Agresyvumas jo atsirado už neteisybę, kaltinamajam pasirodė, kad neadekvatus nukentėjęs taip elgiasi neadekvačiai. Jo manymu, A. Š. keikėsi dėl to, kad nukentėjusysis išsikvietė policijos pareigūnus. A. Š. buvo vartojęs alkoholio. Matėsi, kad buvo išgėręs, nes buvo linksmas, draugiškas. Ragavo alų bare, tikrai žino, kad jis vartojo alaus, bet neatrodė, kad jo girtumas didelis. Teigiamai charakterizuotų savo kolegą. Jie keliolika metų kolegos, tiksliai kiek metų nepasakys. Pažįsta kaltinamąjį nuo kūdikystės, su jo tėvais yra draugai, kaltinamasis architektūrą nuėjo studijuoti dėka jo paskatinimo. Panašaus įvykio niekada nebuvo. Jam nebuvo žinoma, kad A. Š. turėjo tokią pat bylą.
Liudytojas parodė, kad nematė, kad klube A. Š. būtų griebęs nukentėjusį už kapišono, kad už kapišono traukęs nukentėjusį ir smaugęs. Jeigu būtų matęs, būtų sustabdęs A. Š.. Ir apsauginiai tai matytų. Nukentėjęs ne vieną kartą praėjo pro juos. Nematė, kad būtų koks žmogus bandęs išskirti A. Š. su nukentėjusiuoju. Sekundinis laiko tarpas buvo, kai A. Š. atsistūmė. Nieko panašaus į muštynes nebuvo, už tai keista ir buvo, kodėl vyksta toks procesas. Nukentėjusysis jų einančių lauke nestabdė, tai buvo sekundžių reikalas. Buvo daugiau trukdymas išeiti, negu stabdymas. Nukentėjęs pasirodė neadekvatus dėl savo elgesio, kodėl jis turi brautis, kur nėra praėjimo, jam pasirodė, kad žmogus ieško priekabų. A. Š. netrukdė žiūrėti koncerto, jie diskutavo, stovėjo, klausė koncerto. Kaltinamasis niekam netrukdė savo elgesiu, garsiu kalbėjimu. Neprisimena, ką padarė nukentėjusysis, kai kaltinamasis atstūmė nuo savęs nukentėjusįjį, toliau konfliktas nevyko. Kai A. Š. atsistūmė nukentėjusį, jis matė nukentėjusiojo veidą. Sužalojimų, paraudimų jo veide nematė. Koncerto metu buvo ganėtina prieblanda, buvo šviesos efektai, kurie buvo nukreipiami ir į salę. Langai buvo uždengti. Jo sutuoktinė įvykio metu buvo šalia jo, tikriausiai iš dešinės. Negali pasakyti, ar ji galėjo matyti atsistūmimą. Jie ties dešiniuoju ekipažu buvo lauke, buvo priėję prie kairiojo ekipažo ir norėjo paklausti, kodėl iš jų parodymų neprašo. Nebandė nukentėjusiojo nustumti ir išeiti iš bromo. Su nukentėjusiuoju jokio kontakto neturėjo.
Liudytojas A. Š. teismo posėdžio metu parodė, kad su nukentėjusiuoju buvo koncerte, klausėsi muzikos. Koncertas ėjo į antrą pusę, jie stovėjo salės galinėje dalyje, maždaug viduryje. Klausėsi koncerto, jis buvo pavargęs, pajuto, kad į jį kažkas trankosi ir nuėjo porą metrų į kairę, prie baro ir ten atsirėmęs stovėjo. Pamatė, kad nukentėjusysis atsisuko, ką pasakė negirdėjo, bet suprato, kad paprašė kaltinamojo, kad nestumdytų ir nueitų prie baro gerti savo gėrimų. Pastebėjo, kad kompanija, kuri buvo už jų, labai šventė, prie baro užsisakinėjo gėrimus. Kaltinamasis prastai į tai sureagavo, pamatė kilo įtampa. Kaltinamasis kažką pasakė, nukentėjusysis dar kažką pakartojo ir nusisukęs toliau klausė koncerto. Kaltinamasis atsuko atgal nukentėjusįjį ir kažką jam sakė. Jis suprato, kad gali būti kažkas blogai. Kaltinamasis paėmė nukentėjusįjį už kapišono, jis žiūrėjo visą laiką, koncertas jam buvo jau neįdomu. Nukentėjusysis nuėmė kaltinamojo ranką ir kaltinamasis iš dešinės rankos trenkė nukentėjusiajam į akį. Jis išsigando, atsistojo prie kaltinamojo, kaltinamasis nusisuko į barą. Jis paklausė ketinamojo, ko jis čia atėjo, suprask muzikos klausytis ar muštis. Nukentėjusysis priėjo prie baro ir paprašė iškviesti apsaugą. Barmenė padavė ledo, nukentėjusysis pridėjo ledą prie akies. Atėjo apsauga, paklausė, kas buvo. Nukentėjusysis parodė, kad jam trenkė. Su apsauginiu nuėjo abu į apačią. Nukentėjusysis sakė, kad norės iškviesti policiją, palauks, kol nusileis vaikinas, kuris jį užpuolė. Kalbėjosi abu su apsauginiu, apsauginis sakė nori palaukti, kol pasibaigs koncertas, jie nulips ir viską išsiaiškins. Praėjo gal pusvalandis, apsauginis išėjo, nesuprato ko ir negrįžo. Žmonės pradėjo skirstytis. Pamatė, kad eina visi tie žmonės, nukentėjusysis jau buvo paskambinęs policijai. Pastebėjo, kad jie visi apstojo kaltinamąjį, lyg bandė apsaugoti. Jis su nukentėjusiuoju pasakė, kad palauktų, nes nukentėjusysis iškvies policiją, kadangi jam trenkė, bet kaltinamasis ir jo draugai nekreipė į juos dėmesio. Norėjo užstoti kelią, bet juos stūmė ir neišėjo jų sustabdyti. Jie išėjo pro bromą į gatvę. Prie restorano buvo policija, jis nubėgo pakviesti pareigūnų, kol nukentėjusysis bandė kaltinamąjį ir jo draugus stabdyti. Policijos pareigūnams paaiškino situaciją, kad užpuolė, nori pabėgti tas žmogus, kuris trenkė. Pareigūnai atėjo, sustabdė juos ir pradėjo aiškintis. Po kurio laiko atvažiavo kitas ekipažas, kurį nukentėjusysis iškvietė ir tie pareigūnai perėmė visą procesą, nustatė girtumą nukentėjusiojo, kaltinamojo, surinko nukentėjusiojo parodymus. Visa kompanija buvo neblaivi, sudėtinga buvo kalbėti su pareigūnais, nes jie viskam trukdė ir labai užgauliojo nukentėjusįjį. Kai nukentėjusysis sakė pareigūnams savo adresą, vienas iš kaltinamojo draugų klausė, reikėjo paeiti į šalį. Nukentėjusysis pakankamai gerai jautėsi, nusprendė greitosios nekviesti, nes tuo metu vizualiai nematė, kad kas būtų. Jie abu važiavo namo. Koncertas prasidėjo prieš devynias, o viskas įvyko po 21.40 val. Koncerto trukmė virš valandos, gal 1,5 val. Į koncertą atvyko gal 10 minučių iki pradžios koncerto. Atvyko dviese su nukentėjusiuoju. Jiems atvykus jau buvo žmonių. Negali pasakyti, ar jiems atvykus kaltinamasis jau buvo su kompanija. Negalėtų pasakyti, kad atėjęs iš karto juos pastebėjo. Kai jie toliau atsistojo pamatė, kad švenčia kompanija. Visi per koncertą stovėjo, o kaltinamojo kompanija sėdėjo gale. Matė, kad kaltinamasis pirko gėrimus ir visus vaišino. Kompanija sėdėjo, gal kas ir stovėjo, kaltinamasis jiems gėrimus pirkinėjo. Sėdėjo kokie 8 žmonės, tiksliai negali pasakyti. Negali pasakyti, ar kaltinamasis visą laiką judėjo, matė vieną kartą, kad jis pirko kažką ir siūlė draugams. Nuo baro jis buvo poros metrų atstumu, baras buvo jam iš kairės. Jis buvo atsisukęs į sceną. Jam į nugarą trinktelėdavo, gal tik dirstelėdavo, buvo pavargęs, norėjo atsiremti. Negalėtų pasakyti, kas jį stumtelėdavo. Nukentėjusysis stovėjo šalia jo iš dešinės, gal 30–50 cm atstumu. Labiau lygiagrečiai stovėjo su nukentėjusiuoju. Nepastebėjo, kad kitus žmones kažkas stumdo. Tikriausiai baras buvo uždaras, neatkreipė dėmesio, ar galima į baro vidų įeiti. Jis nuėjo į kairę link baro, nukentėjusysis liko dešinėje. Kaltinamasis buvo 45 laipsniais atgal. Kai atsirėmė į barą, į jį nesitrankė niekas. Buvo prie baro, kai kaltinamasis užsisakė gėrimus. Gėrimus jis pasiėmė už jo, ne prieš jį, matė, kad vyksta judesys. Mano, kad stipriuosius gėrimus nešė, bet nėra įsitikinęs. Nuo baro iki staliukų gal pusantro metro, keli žingsniai. Kai stovėjo prie baro, gal 10 minučių praėjo, kai pradėjo vykti konfliktas su nukentėjusiuoju. Koncerto metu jis nejudėjo, klausėsi muzikos. Nukentėjusysis gal daugiau pajudėjo, bet irgi nelabai judėjo. Klausant koncerto jie su nukentėjusiuoju nevaikščiojo prie baro. Jis nieko neužsisakinėjo, draugas pradžioje renginio užsisakė nealkoholinio gėrimo. Kai paliko nukentėjusįjį, pastarasis stovėjo toje pačioje vietoje. Kaip jis po to sužinojo, nukentėjusysis paprašė, kad kaltinamasis nesitrankytų. Nukentėjusysis nusisuko nuo scenos pusė kūno, kad pasakytų. Jam atsibodo, kad į jį trankosi, ir paprašė nesitrankyti. Muzika garsiai grojo, bet buvo galima susikalbėti. Nukentėjusysis kaltinamajam į ausį sakė. Kaltinamasis irgi nukentėjusiajam atsakė į ausį. Nukentėjusysis pasakė, nusisuko, kaltinamasis atsuko nukentėjusįjį, kad tęsti pokalbį. Sunku pasakyti, kaip buvo, sakytų su dešine ranka paėmė ir atsuko. Atsukus apsikeitė kažkokiomis replikomis, kaltinamasis paėmė už kapišono, nukentėjusysis nuėmė ranką ir tada kaltinamasis trenkė nukentėjusiajam. Buvo daug žmonių, beveik pilna salė. Buvo žmonių, kai kaltinamasis atsuko nukentėjusįjį, paėmė už kapišono, nebuvo taip, kad jie stovėtų tuščiame rate. Nematė, ar susistumdymas neužkliudė kitų žmonių. Priėjo prie jų, kai pamatė smūgį į veidą. Iki to negirdėjo, kai trenkė suprato, kad kažkas negerai. Kai sugriebė už kapišono buvo akimirkos reikalas. Nuo sugriebimo už kapišono iki smūgio buvo gal 30 sekundžių. Po smūgio nukentėjusiajam buvo šokas ir pastarasis nuėjo prie baro parašyti pagalbos. Po trenkimo jis puolė skirti, pasakė kaltinamajam, ko jis čia atėjo. Nuo baro susistumdymas įvyko 1–1,5 metro atstumu. Ištiesęs ranką nebūtų palietęs kaltinamojo. Kaltinamojo kompanija matė konfliktą, atkreipė dėmesį, kad buvo labai išsigandę. Niekas nieko nedarė. Dalis kompanijos galėjo stovėti, gale buvo sėdinčių žmonių. Neatkreipė dėmesio, ar šalia stovintys žmonės sureagavo į susistumdymą.
Jie su apsauginiu išėjo į lauką. Kai draugas pasakė, kas jam trenkė, matė apsauginį priėjusį prie kaltinamojo, ką kalbėjo, negirdėjo. Kai buvo prie baro, apsauginio vaikštančio nematė. Iš kur atėjo apsauginis nematė, pamatė ateinantį iš koridoriaus, kur yra išėjimas iš patalpos. Neatkreipė dėmesio, kiek yra apsauginių bare. Nėra įsitikinęs, ar apsauginis kalbėjo su kaltinamojo draugais. Laukė iki penkių minučių, kol atėjo apsauginis, pakalbėjęs su kaltinamuoju. Jis su nukentėjusiuoju laukė prie baro, paskui priėjo apsauginis ir jie nuėjo su juo į apačią. Apačioje draugas pasakė, kad iškvies policiją, apsauginis pasiūlė išspręsti reiklaus užėjus į bromą. Jam sukėlė nepasitikėjimą apsauginis. Jie su apsauginiu laukė, paskui apsauginis išėjo į viršų ir negrįžo. Draugas iškvietė policiją, kai apsauginis jau buvo išėjęs. Jis negrįžo į vidų. Atrodo jie visą laiką buvo lauke. Kai pamatė, kad kaltinamasis su kompanija išeina pro duris, sustoję apsitarė, ką darys. Kol laukė, jam atrodo, draugas buvo išėjęs pro bromą pažiūrėti, ar policija atvažiavo. Kai kaltinamasis su draugais išėjo, jie laukė, kas bus, pagalbos iš apsauginio nesulaukė. Kaltinamasis su draugais pradėjo sprukti, nukentėjusysis pasakė palaukti, sakė, kad iškvies policiją, kad niekur neitų, jie neklausė. Užstojo kelią, atsistojo priešais. Kaltinamojo ir jo draugų buvo daug, galima buvo pro jį su nukentėjusiuoju praeiti. Vienas vyriškis prilaikė jo striukę, sunku pasakyti, ar nukentėjusį irgi laikė. Ką kaltinamasis su draugais kalbėjo eidami, tiksliai nepamena, kažką, kad nereikia problemų, nieko nebuvo. Išėjus iš bromo, buvo vienas policijos ekipažas dešinėje. Jis buvo gal 3 metrų atstumu nuo bromo, nepamena tiksliai. Policija buvo restorane, policijos automobilis buvo netoli. Buvo lengvasis policijos automobilis su būdele, sunku atsiminti, neatsimena. Pareigūnai išėjo iš restorano, ne taip greitai, kaip jis norėtų. Pareigūnams išėjus, kaltinamasis buvo gatvės viduryje, ėjo į dešinę skersai, tikrai ne link pareigūnų judėjo. Gerai pamena, kad policija buvo restorane. Kaltinamasis su draugais buvo nuėję gal 10 metrų, kai jis išėjo su policija iš restorano. Pareigūnai priėjo prie kaltinamojo ir jo draugų ir bandė aiškintis situaciją. Nukentėjusysis bandė sulaikyti tą kompaniją. Jis stovėjo šalia nukentėjusiojo. Nukentėjusysis pasakojo, kas atsitiko. Policijos pareigūnai paprašė dokumentų, nustatė abiejų blaivumą ir surinkinėjo duomenis, kol atvažiavo ekipažas, kurį jie išsikvietė. Paprašė kaltinamojo dokumento, nepamena, ar paprašė nukentėjusiojo dokumento. Draugų kompanija stovėjo šalia ir agresyviai bandė įsikišti. Jie buvo neblaivūs, pikti, labai nepadoriai elgėsi. Kaltinamasis keikėsi labai, kompanija bandė kaltinamąjį nuraminti, buvo atsisukęs į jo draugą. Ar keikdamasis darė kokius judesius, nepamena. Neatsimena, ar pareigūnai reiškė pastabas į kaltinamojo keiksmažodžius. Antras ekipažas atvažiavo gal po 5 minučių. Atvykus antram ekipažui, pareigūnai tarpusavyje apsitarė kažką. Jis stovėjo šalia nukentėjusiojo. Nukentėjusįjį pasikvietė į šalį, kaltinamojo draugai mėgino sakyti, kad nukentėjusysis padarė, kažką tokio. Kuris ekipažas aiškinosi su nukentėjusiuoju, nepamena. Jis nebendravo su policijos pareigūnais, jo dokumento neprašė. Jis pareigūnams neprisistatinėjo. Gal iki 40 minučių užtruko, kol aiškinosi su policija. Jie pirmi išsiskirstė, ta kompanija liko ir aršiai diskutavo su policija. Kai jie išėjo, kažkuris ekipažas išvažinėjo, kuris nepamena. Kaltinamasis dešinės rankos plaštaka sudavė nukentėjusiajam į veido sritį. Sužalojimų po smūgio nematė. Ledą draugas dėjo prie kairės akies. Ryte draugas atsiuntė nuotrauką, kraujosruvos buvo akies tinklainėje.
Liudytoja I. K. teismo posėdžio metu parodė, kad ji su kompanija dalyvavo pasibuvime klube, kuriame vyko koncertas. Vėliau sužinojo, kad vyko kažkoks incidentas tarp A. Š. ir jaunuolio, bet kokiu pagrindu, nepamena. Buvo daug žmonių, praeinant jaunuoliui gal įvyko kažkoks apsistumdymas. Nepamena tiksliai. Datos nepamena, buvo ruduo ar pavasaris, buvo vėsus metų laikas. Klubas atrodo buvo ,,(duomenys neskelbtini)“, senamiestyje, adreso nepamena. Ten vyko koncertas, grojo muzikantų grupė. Buvo kolegos, jos draugai, gal buvo 10 žmonių. Atėjo į klubą vakare, apie 19–20 val. Dabar nepamena, ar visi ėjo kartu į klubą, ar vietoje susitiko. Kai atvyko, tikriausiai buvo koncerto pati pradžia. To vakaro metu ji buvo gale salės, netoli baro, o visi buvo pasiskirstę kas sau. Viena nestovėjo, kažkas buvo šalia iš pažįstamų, keletas draugų, vyras. Buvo ir sėdimų vietų, pasėdėjo ir pastovėjo, buvo judesys. Kompanija įvairiai – ir stovėjo, ir sėdėjo. Buvo gal kaip maišai sėdėjimui, suoliukai, staliukų prie jų nebuvo. Tą vakarą ji alkoholinių gėrimų nevartojo, vairavo. Nėjo prie baro pasiimti gėrimų. Bendravo su draugais, žiūrėjo koncertą. Dėl garso buvo įmanoma bendrauti, jie stovėjo gale salės. Detaliai nepamena, kur jos atžvilgiu buvo kaltinamasis. A. Š. buvo kaip ir šalia, gal retkarčiais kažkur nueidavo. Nefiksavo, ar jis tik klausėsi muzikos, ar šoko, vaikščiojo. Nefiksavo, ką vartojo kaltinamasis, kiek išgėrė ar neišgėrė. Kažkuriuo metu gal ir pastebėjo jį judantį prie baro. Detalių dabar nepamena, negali atsakyti, kaip atrodė tas jaunuolis. Žmonių buvo daug, prasibraudamas kažkoks jaunuolis kaltinamąjį kliudė, ji nesureikšmino, tik vėliau sužinojo, kad buvo kažkoks incidentas. Išėjus į kiemą, buvo du ekipažai policijos, nesuvokė dėl kokios priežasties. Išėjusi į lauką, pamatė jaunuolį. Lipant laiptais jo nematė, ji vėliau išėjo. Tą vakarą jos sūnus grojo, pabendravo su juo, su grupe. Prie jų kompanijos priėjusio apsaugos darbuotojo nematė. Išėjusi gatvėje matė du policijos ekipažus, jie buvo per atstumą nuo įėjimo į klubą, gatvėje. Jie buvo per atstumą vienas nuo kito. Nelabai suprato, kas vyksta. A. Š. stovėjo prie vieno ekipažo, o jaunuolis, su kuriuo įvyko incidentas, stovėjo prie kito ekipažo. Kažkas buvo iš jos draugų ir ji priėjo. Jų draugų kompanija stovėjo prie ekipažo, prie kurio buvo priėjęs A. Š., bet nuošaliau. Prie jų policijos pareigūnai nebuvo priėję. Matė, kaip A. Š. bendravo su policijos pareigūnais prie mašinos. Nematė, kad A. Š. būtų mašinoje. Greičiausiai turėjo girdėti, ką A. Š. su pareigūnais kalbėjo, bet nepamena. Greičiausiai apie įvykį kalbėjo. Kiek žino, iš prigimties A. Š. nėra labai piktas žmogus, tik gali daryti prielaidą, kad jis kažko pikto nekalbėjo. Nepamena, ar A. Š. garsiai kalbėjo su policijos pareigūnais. Buvo nustebusi, kodėl pareigūnai čia yra. Tikriausiai bandė klausti kitų kolegų, kas vyksta. Gal po 10–15 minučių išėjo. Tikriausiai visi išėjo kartu ir pasiskirstė kas sau. Matomai policijos pareigūnai jau buvo baigę bendrauti su kaltinamuoju ir jaunuoliu, jie visi išėjo. Neatkreipė dėmesio, ar jaunuolis išvyko, ar liko. Jaunuolis buvo prie kito ekipažo ir negirdėjo, ką jis kalbėjo. Išėjus iš klubo, jų kompanija stovėjo prie vieno policijos automobilio, o prie kito automobilio buvo jaunuolis, kuris kaltino. Kai stumtelėjo, ten buvo keletas jaunuolių, vienas iš jų kaltino. Prie automobilio jaunuolis buvo jai matytas, apsistumdymas kaip ir buvo, bet tiesiog nesureikšmino to apsistumdymo. Tai buvo tas pats jaunuolis. A. Š. tą vakarą atrodė normaliai, gal kokteilį ir buvo išgėręs, bet nepavadintų sunkiu girtumu. A. Š. pažįsta nuo gimimo. Tai buvo ne pirmas vakarėlis, kuriame kartu su A. Š. dalyvavo. Kiek jis vartoja alkoholio jo elgesys nesikeičia, jis linksmo būdo. Girtumas neįtakoja jo elgesio. Nematė jo blogos būsenos. Nėra jo mačiusi piktai nusiteikusio, agresyvaus. Tą vakarą jis irgi nebuvo agresyvus. Vakaro metu jos vyras buvo įvairiai, greičiausiai judėjo, nevykdė sekimo, kur jos vyras kuriuo metu buvo. Ji stebėjo savo draugus, koncertą. Vienu momentu matė, kaip žmogus prasibraudamas, netoli baro, kliudė kaltinamąjį, detaliai nepamena.
Liudytoja parodė, kad nepamena valandos, kada po koncerto ėjo žemyn. Žemyn leidosi su sūnumi, jo draugais. Jos vyras gal keletą minučių anksčiau išėjo, nepamena. Tokių momentų tikslai nepamena, ant laiptų ji įvykių nematė. Kai išėjo iš bromo, nepamena, kur buvo A. Š.. Nepamena, kada A. Š. priėjo prie policijos ekipažo, tiesiog pamena, kad buvo prie ekipažo ir bendravo. Priėjo prie kompanijos, buvo jos vyras ir pora draugų, tai A. ir V. R.. Nepamena, ar iš jų kompanijos kas judėjo prie kito ekipažo. Ką aptarinėjo stovėdami prie ekipažo, nepamena. Nematė, kad A. Š. būtų trankęsis į kitus žmones, trukdęs žiūrėti koncertą. Nebuvo jis agresyvus. Įvardindama, kad brovėsi jaunuolis, turėjo omenyje, kad tiesiog buvo didelė grupė žmonių, reikėjo pečiais prasistumti. Brovėsi, reiškia praėjo tarp žmonių. Tikrai nepažįsta tų žmonių. Jų kompanija buvo toliau, jaunuolis prie jų kompanijos nebuvo. Jaunuolis brovėsi tarp kitų žmonių link baro. Tiesiog, jis prieidamas prie baro stumtelėjo pečiu kaltinamąjį, gal tiesiog norėjo prieiti prie baro. Nematė kaltinamojo ir jaunuolio bendravimo. Kai stumtelėjo pečiu, pokalbio tarp jų nematė. Nebuvo jokios A. Š. reakcijos, kai stumtelėjo. Nepamena, gal jos žvilgsnis nukrypo kitur, nepamena. Tik vėliau sužinojo, kad kažkas įvyko. Klubo gale, kaip kiekvienoje koncertinėje erdvėje, žmonių tankis buvo mažesnis, einant prie scenos tankėjo. Kiti asmenys nuo jos buvo gal per rankos ilgį. Galėjo būti, kad už jų kompanijos niekas nestovėjo, galėjo stovėti, ji pati tikriausiai migravo. Nežino, kuo A. Š. kaltina tas jaunuolis. Tuo metu tikrai nieko nepasakojo kaltinamasis. Nepamena, ar su A. Š. kartu atvyko į klubą. Jie buvo sutarę laiką, vietą ir nepamena, kada kas atvyko. Tikriausiai ji iš namų atvyko.
Liudytojas R. D. teismo posėdžio metu parodė, kad viskas įvyko seniai, viskas jo yra išdėstyta. Pamena, kad buvo renginys, aktyvus jaunimo tarpe, vyko šokiai su pasistumdymais, matė, kad vyko apsistumdymas tarp visų renginio dalyvių. Kad A. Š. būtų papildomai stūmęs ar ką daręs nematė. Tai buvo prieš pusantrų metų. Renginys vyko senamiestyje, (duomenys neskelbtini) gatvėje, pavadinimo nepamena, gali būti, kad vyko klube ,,(duomenys neskelbtini)‘. Vyko roko stiliaus koncertas. Ne pirmą kartą dalyvavo tokiame koncerte, bet nėra didelis gerbėjas. Grojo jo draugo sūnus, atėjo koncerto pažiūrėti. Jų buvo daugiau, buvo ir R. A. Š. yra kito jo draugo sūnus, žino jį nuo mažų dienų. Tą vakarą jis irgi buvo koncerte. Koncerto metu jaunimas išsiskleidžia per salę visu perimetru, bėga vienas į kitą ir trenkiasi. Ten pastoviai vienas kitą stumdė. Ganėtinai daug žmonių buvo, bet matyt jie turi savo supratimus, jie prasikleidžia, kiek yra galimybės, ir trankosi. Jis su kompanija buvo nuošaliau, scena buvo ganėtinai toli, kitame gale salės, scena buvo jiems priešais. Kitame gale salės buvo gal baro kėdės, gal paprastos kėdės, jis nepamena. Klube buvo baras, galima buvo užsisakyti gėrimų. Jis nusipirko alaus, visi gėrė alų. Nematė, ar A. Š. vartojo alkoholį, jis vėliau prisijungė prie jų. Jis į minią nėjo. A. Š. daugiausiai laiko praleido prie jų, jis nėjo į minią. Jie daugiau stovėjo pasienyje, A. Š. centrinėje minios dalyje. Minioje visi stumdėsi, ir kaltinamąjį kartas nuo karto kažkas pastumdavo. Nematė jokio konflikto, viskas vyko audringoje atmosferoje, rokas, šokiai, o kad dar kažkas ypatingo vyktų tikrai nematė. Nematė, kad A. Š. su kažkuo susistumdytų, trenktųsi į ką, kad būtų kažką sužalojęs. Kai išeidinėjo iš renginį, kaltinamasis pasakojo, kad kažkas įvyko. Nepasakys, kiek užtruko renginys. Jis prie scenos nėjo, bet visi pasieniai buvo užimti žmonių, salė buvo sausakimša. Jie išeidinėjo su visa kompanija. Koncertas buvo antrame aukšte, reikėjo nusileisti laiptais. Su A. Š. jie kartu išėjo. Po koncerto išsiskirstė ir išėjo kiekvienas savo keliais. Kai išeidinėjo iš koncerto, kažkas iš jų kolektyvo pasakė, kad buvo kažkoks apsistumdymas. Išėjus jokio aiškinimosi nematė. Policiją matė atvažiavusią, jis nesureikšmino įvykių. Jie visi drauge stovėjo, pažiūrėjo, kas vyksta, ko atvažiavo policija. Policija buvo dėl įvairių priežasčių, kažkas iškvietė policiją, o kas ir dėl ko iškvietė, jis negali įvardinti. Nematė A. Š. priėjusio prie policijos ekipažo, toliau stovėjo, buvo vakaras. Matė, kad policija diskutavo su A. Š., o ką jie diskutavo, nežino. A. Š. tą vakarą išėjo kažkiek susinervinęs, kadangi, kaip pats sakė, su kažkuo susistumdė. Susinervinęs jis greitai, garsiai kalba. Ar jis keikėsi, neatkreipė dėmesio, nepasakys. Jis nėra tas, kuris nustatinėja blaivumo stovį. Jis buvo išgėręs alaus ir negali atsakyti, ar kaltinamasis buvo blaivesnis, ar girtesnis. Nepasakys, kokiu atstumu stovėjo nuo policijos ekipažo, kuris bendravo su A. Š.. Pas jį yra klausos problema, detalių nesiklausė ir jam nebuvo įdomu. Rodė kaltinamasis, kad sukonfliktavo su kažkokiu jaunuoliu, o kuris jaunuolis ten buvo, jis neatpažintų. Nežino, ar jaunuolis bendravo su policijos ekipažu, jis nematė. Atrodo du buvo policijos ekipažai buvo, kai išėjo. Nepasakys, kiek laiko bendravo, stebėjo, kas vyksta. Jie visi ėjo (duomenys neskelbtini) gatve į (duomenys neskelbtini) pusę namo. Nepamena, ar A. Š. prisijungė prie jų. Kaltinamasis gyvena kitoje pusėje miesto. Klube matė, kad buvo atėjęs apsaugos darbuotojas, ko jis buvo atėjęs, nežino. Jo toks darbas. Kadangi buvo pakankamai daug triukšmo, diskusijomis neužsiėmė, bendromis frazėmis kažką kalbėjo, o kad A. Š. šokinėjo ar šoko, negali įvardinti, tiesiog jie senai matėsi, pasisveikino. A. Š. nestovėjo, vaikščiojo, į vieną pusę paėjo, į kitą, gal buvo kokį pažįstamą sutikęs. A. Š. vėliau prisijungė prie jų. Jie buvo šešiese ar septyniese, nepamena. Baigėsi koncertas ir visi ėjo žemyn. Kas šalia jo ėjo, nepamena. Baigėsi koncertas, visi skirstėsi namo, o kuris stovėjo iš dešinės, kuris iš kairės, nepamena. Koncertavo draugo A. K. sūnus. Kai leidosi, A. K. ėjo kartu. Išėjus iš baro, buvo gatvėje, gatvė nėra plati. Išėjo pro vartus, ir iš karto gatvė. Neskaičiavo, kiek buvo pareigūnų, buvo du ekipažai. Buvo daug žmonių, jie ėjo visi. Kai žmonės skirstosi, gal vienas kitą ir stumteli pečiu, gal ir nukentėjusysis buvo vienas iš jų, kuris iš tos minios ėjo. Teismo posėdžio metu nurodė kad pamena nukentėjusį, jis vaikščiojo nuo vieno prie kito automobilio. Suprato, kad jis buvo vienas iš tų, kuris dalyvavo tame apsistumdyme. Jis nematė, kad nukentėjusysis konfliktavo ir stumdėsi su A. Š., tik jam kiti pasakė, kad buvo šitas asmuo. Viduje jis nukentėjusiojo nematė.
Liudytoja V. R. teismo posėdžio metu parodė, kad buvo koncerte su vyru, su draugais. Stovėjo netoli baro. Matė A. Š., kad kaltinamasis kalbasi, kažkoks buvo susistumdymas. Ji su kitais buvo toliau, negirdėjo, kokios buvo kalbos. Viskas buvo prieš pusantrų metų. Koncertas vyko senamiestyje, klube ,, (duomenys neskelbtini)‘. Vyko jų draugų sūnaus, grupės ,,(duomenys neskelbtini)“ koncertas. Tame klube buvo pirmą kartą. Žmonių buvo daug, salė sausakimša. Ji buvo prie sienos, priešais sceną. Ten buvo kėdės. Jų buvo grupė žmonių, buvo B., kuris grojo, tėvai, dar kažkiek draugų buvo. Jie atėjo gal keturiese – ji su vyru ir K. Šalia buvo dar daugiau pažįstamų. A. Š. jų draugų vaikas. Jie su juo ne kartu atėjo į koncertą. Ji nevaikštinėjo po salę, ji su kitais draugais buvo prie sienos. Klube buvo daug žmonių. Nematė susistumdymo fakto, tik matė, kaip A. Š. aiškinosi su jai nepažįstamu asmeniu. Tas asmuo buvo panašaus amžiaus, jie kažką kalbėjosi. Viskas vyko prie baro. Nesekė, ką darė A. Š., jis buvo ir prie jų priėjęs, kaltinamasis kažkiek judėjo. Prie baro buvo galima įsigyti alkoholinius gėrimus. Ji gėrė kokteilį. Ar A. Š. vartojo alkoholinius gėrimus, nesekė. Nepamena, gal padavėja ir atnešė jiems gėrimus. Buvo kažkokių apsauginių, bet prie jų nebuvo priėję. A. Š. kažką kalbėjosi su kitu asmeniu, bet jie toliau buvo ir negirdėjo. Fizinio kontakto nepastebėjo. Išėjo pasibaigus koncertui. Išėjo su savo vyru, draugais į lauką. Einant į lauką, negirdėjo kalbant, kad kažkas atsitiko. Išėjus į lauką, stovėjo policijos mašina, kažkas šalia buvo įvykę ir dar vienas ekipažas buvo. Jie išėję palaukė, nes suprato, kad buvo iškviesta policija dėl A. Š. ir to žmogaus, su kuriuo aiškinosi. Suprato, kad tas žmogus iškvietė ekipažą. Bendravo pareigūnai su A. Š.. Ji stovėjo nuošaliau, pareigūnai nebuvo priėję pabendrauti. Ką kalbėjo A. Š. su pareigūnais, negirdėjo, ji toliau stovėjo. Palaukė ir visi ėjo namo, atrodo ir A. Š. kartu ėjo. Tą vakarą A. Š. būsena buvo normali, jis visada malonus, bendraujantis. Išėjus į lauką, nepastebėjo, kad A. Š. būsena pasikeitė, kad jis būtų piktas. Jie buvo išgėrę po kokteilį, A. Š. neblaivumo požymių, pykčio, agresyvumo nepastebėjo. Ji buvo nuošaliau. Išeinant iš renginio, niekas jos nestabdė. Iš klubo kartu išėjo jos vyras ir K. Gal buvo pažįstamų, bet jie išėjo su K. Nepamena, kad nukentėjusysis prašė palaukti. Ji neįsidėmėjo, bet gal salėje esantis nukentėjusysis ir matytas. Jų tikrai niekas nestabdė, ėjo ir išėjo, paskui lauke stovėjo. Paskui jos ir vyro draugai pasakė, kad nukentėjusysis iškvietėte ekipažą. Koncerte sunkoka buvo praeiti. Kur jie stovėjo, buvo laisviau, bet salėje prie baro buvo daug žmonių. Asmenys ne tai, kad šoko, šokinėjo. Negalėtų pasakyti, kad jie lakstė, bėgiojo. Elgesys asmenų buvo įprastas, kaip visada koncertuose. Yra mačiusi, kad įsibėgėja ir vienas į kitą atsitrenkia, bet prie jų tokio veiksmo nebuvo. Išėjusi į lauką, nematė jokio sužaloto, sužeisto žmogaus. Toks įvykis įsimintų, jeigu tikrai būtų sužalotas žmogus. Muštynių tikrai nematė.
Liudytojas A. R. teismo posėdžio metu parodė, kad iš esmės nieko neįvyko, jis buvo šalia A. Š. visą vakarą. Apart to, kad buvo stumdymasis, vienas vaikinas elgėsi neadekvačiai, visi siautėjo. Buvo jaunimo vakarėlis. Viskas įvyko 2023 m. rudeniop, senamiestyje, pavadinimo klubo nežino, (duomenys neskelbtini) gatvėje. Vyko grupės ,, (duomenys neskelbtini)“ koncertas, kurios vienas iš muzikantų jo krikšto sūnus. Koncertas prasidėjo 18–19 val. ir vyko apie porą valandų. Kai išėjo, buvo dar šviesu. Jų buvo gal 8 žmonių kompanija, atvyko atskirai. Jų kompanija koncertą žiūrėjo salės gale, kur daugiau erdvės, prie scenos nebuvo įmanoma praeiti, jie arčiau baro stovėjo. Buvo kažkokios bačkos ar baro kėdės, jam buvo blogai su koja ir jis gavo atsisėsti. Maisto neužsisakinėjo, tik gėrimus, bet jis vairavo. A. Š. visą laiką buvo šalia, poros žingsnių atstumu, gal labiau buvo šone jo. Kaltinamasis stovėjo, sėdimų vietų nebuvo. Kaltinamasis klausė muzikos, buvo nugara į jį, šoko kaip ir visi. A. Š. atlikinėjo šokio judesius, nevaikščiojo iš vienos vietos į kitą, nebuvo ten kaip praeiti. Gal ėjo prie baro, negali pasakyti. Jis jį visą laiką matė, baras buvo šalia. Baras jam buvo kairėje, scena buvo priekyje, o A. Š. buvo arčiau baro. Judėjimas visą laiką vyko, visi judėjo. Ten viskas buvo neįprasta, visi judėjo, stumdėsi. Konflikto tarp A. Š. ir kito asmens nematė, nes jo nebuvo. Prisimena, kad nukentėjusysis pats neadekvačiai elgėsi ir net jį provokavo. Praeidamas su alkūne jį stumtelėdavo. Jis sėdėjo prie sienos, gal atsirėmęs buvo. Gal nukentėjusysis buvo pavartojęs ko, kad neadekvačiai elgėsi. Nukentėjusysis praeidavo pro juos ne vieną kartą, buvo į jį atsitrenkęs, ten visi vieni į kitus atsitrenkinėjo. Nematė, ar nukentėjusysis buvo į A. Š. atsitrenkęs. Nukentėjusysis ne tik į jį, o į visus atsitrenkinėjo. Nukentėjusysis jų kompanijos erdvėje suko ratus, atsirasdavo, vėl dingdavo, su draugeliu buvo. Jis nukentėjusiajam nieko nesakė nematė, kad su juo kas iš jų kompanijos bendrautų. Nematė, kad nukentėjusysis į jo draugus trankytųsi, bet į kitus žmones trankėsi. Nematė, kad būtų į A. Š. atsitrenkęs, matė jų trumpą pokalbį, bendravo vienas priešais kitą. A. Š. stovėjo nugara į liudytoją, nukentėjusysis priešais A. Š. ir agresyviai kažką aiškino. Suprato tai iš mimikos, rankų gestų. A. Š. mimikos jis nematė, kaltinamasis buvo nugara į jį. Negali pasakyti, ar A. Š. nukentėjusiajam kažką atsakinėjo. Nematė, kad A. Š. mosikuotų rankomis. A. Š. ramiai stovėjo. Aiškiai matėsi, kad nukentėjusysis priekabių ieško. Paskui nukentėjusysis kartu su savo draugu išėjo, jie buvo dviese, jis suprato, kad nukentėjusysis su draugu kažką ruošiasi daryti. Jis išėjo anksčiau įtardamas, kad taip gali būti ir nukentėjusysis su draugu laukė išeinant A. Š.. Įtarė iš nukentėjusiojo agresijos, nes nukentėjusysis agresyviai elgėsi. Jis galvojo, kad nukentėjusysis palauks apačioje ir sumuš, todėl išėjo anksčiau ir laukė A. Š.. Pamatė nukentėjusįjį su draugu stovinčius prie išėjimo. Jis išėjo 5 minutėmis anksčiau, jau po truputį ir kiti skirstėsi. Jis laukė A. Š., kaltinamasis išėjo, jis kaltinamąjį pasiėmė už parankės ir bandė išeiti į gatvę. Jiems sakė nukentėjusysis palaukti ar policija. Nekreipė dėmesio, nes kas nukentėjusysis toks, kad aiškintų jam, senam žmogui, kad turi jo laukti. Ne jam sakė nukentėjusysis, jis ne prie ko, sakė A. Š., tuo pačiu ir jam, nes jie kartu ėjo. Išėjus iš klubo, yra kiemelis, jie ėjo į gatvę. Išėjus į gatvę, privažiavo vienas ar trys policijos ekipažai. Priėjo policija ir paėmė A. Š. dokumentus, bandė paaiškinti, kad nieko neįvyko. Su policija bendravo A. Š. ir nukentėjusysis. Ką kalbėjo, negali pasakyti, juos policija pastūmė į šoną, buvo gal už kokių 3–5 žingsnių. A. Š. ir nukentėjusysis kalbėjo prie skirtingų policijos mašinų. Jis su kitais draugais diskutavo, kas vyksta, laukė iki galo ir su A. Š. visi išsiskirstė. Tą dieną su A. Š. nebendravo, nesiteiravo, ką su policija kalbėjo. A. Š. būsena koncerto metu buvo normali, buvo linksmas. Nežino, kokios A. Š. emocijos buvo išėjus. A. Š. ramiai pasakė kažką kaip „baikit, ko norit“. Jis negirdėjo, ar kaltinamasis keikėsi. Kai priėjo policijos pareigūnai, juos su A. Š. atskyrė. A. Š. buvo nepatenkintas, kad jį vidurį dienos sulaikė, jie visi buvo suglumę. A. Š. pažįsta seniai. Koks žmogus gali būti patenkintas tokioje situacijoje, kaltinamasis norėjo, kad nuo jo atstotų. Taip A. Š. policijos pareigūnams ir sakė. Tą kaltinamasis sakė normaliai, tonas nebuvo piktas. Gal keiksmažodis vienas, kitas ir buvo, bet nėra tikras. Kai išeidinėjo, vieni iš jų kompanijos juos jau buvo aplenkę, kiti iš paskos atėjo. Tą vakarą A. Š. buvo išgėręs. Matė, kad vartojo alų, elgėsi adekvačiai, girtas nebuvo, koordinacijos sutrikimų nebuvo, kalbėjo rišliai. Po trumpo konflikto nukentėjusysis išėjo iš salės. Jokio konflikto jis nematė, galvojo gal jie pažįstami ir kažką šneka. Apsaugos darbuotojas visą laiką buvo netoli. Jis nebuvo priėjęs prie jų kompanijos ar prie A. Š.. Apsaugos darbuotojas buvo prie durų. Viskas vyko antrame pastato aukšte. Apsauginis buvo prie durų į laiptinę. Apsauginis vaikščiojo prie baro, buvo prie durų, kitas buvo kitame gale. Po A. Š. pokalbio su nukentėjusiuoju, vėliau jis nukentėjusiojo salėje nematė. Jis su niekuo nekalbėjo apie tai, kad galimai nukentėjusysis lauks apačioje, vienas išėjo. Jam suveikė vaikystės prisiminimai, kaip mokykloje po šokių būdavo. Jis pagal savo ūgį buvo pakankamai užtikrintas savo jėgomis. Išėjo patikrinti situaciją. Nebuvo ką ginti, du vaikai, „aštrūs gaidžiukai“. Jis išėjo anksčiau, nes baiginėjosi koncertas, nenorėjo papulti į spūstį, nes turėjo problemą su koja. Nusileido ir laukė kitų rūkydamas ir pamatė nukentėjusįjį su draugu laukiančius išeinant A. Š.. Nors jokio konflikto nematė, tikrai jo nebuvo. Teismo posėdžių salėje liudytojas atpažino iš veido nukentėjusįjį, nors buvo ilgesniais plaukais. Lauke laukė nukentėjusiojo. Iš bromo ėjo jis, R. D. ir A. Š.. Gal dviese buvo, R. vėliau prisijungė, o paskui išėjo visi likusieji. Gatvėje jau buvo visi. Pradžioje buvo vienas, paskui lyg R. D. prisijungė. Matė nukentėjusįjį su draugu prie išėjimo durų, brome, jie stovėjo ir kažko laukė. Kai jis bandė kartu su A. Š. praeiti, nukentėjusysis sakė stoti, palaukti, kažkas bus ar policija atvažiuos. Jie nestojo, išėjo į gatvę. Fiziškai kontakto nebuvo. Pradžioje buvo vienas ekipažas, paskui antras ir lyg trečias atvažiavo. Nukentėjusysis kažką nurodė į A. Š., minia žmonių išeidinėjo, buvo sudėtinga susigaudyti. Nukentėjusysis ir kaltinamasis kalbėjo skirtingose mašinose. Išėjus į gatvę, dar nebuvo tamsu, buvo gal apie 21 val. Koncertas tikriausiai prasidėjo 19 val., bet tikrai pasakyti negali.
Liudytojas parodė, kad apsauginis buvo prie durų, baro, o kitas buvo prie scenos, jis nestebėjo apsauginių. Jis įtaria, kad nukentėjusysis buvo kažko pavartojęs, jam taip atrodė. Jam nekilo pilietiška pareiga kreiptis į apsauginį. Nematė ant nukentėjusiojo veido sužalojimų, nukentėjusysis atrodė sveikas ir dar toliau buvo agresyvus lauke. Kai matė nukentėjusį kalbantis su A. Š. šokių aikštelėje, nematė, kad A. Š. būtų fiziškai palietęs nukentėjusįjį. Nematė, kad nukentėjusysis pokalbio metu būtų A. Š. palietęs, pastūmęs. Ten nieko neįvyko. Lauke nukentėjusiojo agresyvumas pasireiškė su tuo stabdymu, įsakomuoju tonu sakė palaukti, stoti, klausė kur jie eina. Pagal jį, tai buvo agresija. Tas stabdymas buvo lengvas bandymas užkirsti jiems kelią išeiti. Lengvas stabdymas buvo žodinis, verbalinis. Nukentėjusysis su draugu stovėjo arčiau durų, jis kitoje pusėje bromo. Kai išėjo A. Š., jis užėjo taip, kad sutrukdytų nukentėjusiojo ir jo draugo kontaktui su A. Š., tuo viskas ir baigėsi. Jaunuoliai stovėjo, paskui bandė prie jų eiti, pradėjo daugiau žmonių eiti.
Liudytojas R. N. teismo posėdžio metu parodė, kad jis dirba įmonės „(duomenys neskelbtini)“ apsaugos darbuotoju. Jis jau sunkiai prisimena, bet prisimena, dėl ko buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu. Tai jis buvo pirmame aukšte, kažkoks įvykis viršuje gal vyko, bet jis nematė. Ir viskas, po to policija atvažiavo. Įvykis buvo prieš pusantrų metų balandžio mėnesį, tą dieną jis ten buvo daugiau kaip svečias, jis tą dieną buvo dalinai kaip apsauginis, dalinai kaip svečias, nes pažįstami savininkai, tai jis padeda tiesiog. Jis ten tuo metu apsauginis buvo iš geranoriškumo. Dėl to, kad klausėsi koncerto, tai tuo pačiu ir prižiūrėjo tvarką. Jis ten buvo vienintelis prižiūrintis ten tvarką. Klubas turi du aukštus. Jis visą tą vakarą būdavo ir pirmame, ir antrame aukšte. Judėjo. Pasižiūrėdavo antrame aukšte tvarką, o toliau pirmame pasižiūrėdavo, kad neįeitų svetimi žmonės. Svetimi žmonės, tai girti kokie nors, prašalaičiai kažkokie. Ne, tada nebuvo, kad tik su kvietimais įeidinėtų, tiesiog galėjo ateiti į klubą kas norėjo tą dieną. Kai jis prižiūri tvarką antrame aukšte, kai vyksta koncertas, tai vaikšto visur, jis vaikšto tarp žmonių. Kelintą valandą jis tą dieną atvyko, tai neatsimena, bet prieš koncertą atvažiavo. Kai būdavo antrame aukšte ir prižiūrėjo tvarką, tai tuo momentu nebuvo jokių pažeidimų. Klube yra kažkiek sėdimų vietų, bet pagrinde stovima yra. Sėdimos vietos yra prie sienos šone ir gale. Ar tą dieną prie baro pardavinėjo alkoholį, neprisimena, bet atsigerti tai yra, veikė baras. Prie baro galima atsisėsti. Tuo metu buvo nemažai žmonių, bet buvo galima ir tarp žmonių eiti, nereikėjo stumdytis. Neatsimena, kas jam pasakė, kad reikia pasikelti į antrą aukštą, nes kažkas įvyko. Jis net nesikėlė į antrą aukštą, jam sakė, kad ten konfliktas, jis neatsimena, kas jam apie tai pasakė. Jam sakė kažkoks konfliktas buvo ar nebuvo, ir atvažiavo policija, o jis tuo metu buvo pirmame aukšte. Jis į antrą aukštą pasikalbėti ar pasižiūrėti, kas ten įvyko, tai nelipo, nes nereikėjo, nes ten nubuvo muštynių. Į antrą aukštą užsikėlė vėliau, kai policija atvažiavo. O kas iškvietė policiją, tai jis nežino. Kad iškviesta policija sužinojo, kai atvažiavo policija. Policijos pareigūnai atėjo iki įėjimo, bet jie nėjo į vidų, ir prie jo nepriėjo, jie bendrai prie visų priėjo, nes jis nebuvo kažkaip apsirengęs išskirtinai. Kai atvažiavo policija, tai jis tik tada sužinojo, kad klube įvyko incidentas ir jie dabar aiškinsis. Policija privažiavo prie pat įėjimo, kur jis stovėjo. Klubas yra brome, bet policija į bromą neįvažiavo, jie šalia stovėjo. Jam nuo durų per bromą matėsi, kad stovi policijos ekipažas, tai matėsi pusę mašinos, policijos pareigūnai priėjo bendrai prie visų, nes yra žmonių išėjusių parūkyti. Lauke buvo 20–30 žmonių, ir jų policija klausinėjo apie viską, o paskui prie jo priėjo ir paprašė į viršų pasikelti, tai jis tada pasikėlė į viršų. Jis jau nelabai viską prisimena, kaip ten buvo. Kas ten vyko apačioje, tai jis nežino. Jis būdamas apačioje tik iš policijos sužinojo, kad įvyko kažkoks įvykis, pats nesuprato, kad kažkas įvyko. Jam pasakojo, jog kažkas ten apačioje vyko, kažkas kažką išsivežė, o gal neišsivežė. Kai apačioje buvo policija, tai jis ten nebuvo reikalingas tvarką žiūrėti, todėl pakilo į viršų, kur koncertas vyko kaip ir vykęs. Neprisimena, kad jam kažkas pasakojo apie tą incidentą, ar paprašė jo pagelbėti. Prie jo niekas nepriėjo, jis iš minios neišsiskiria. Jis ateina, apsižiūri viską, šone pastovi. Darbuotojai žinojo, kad jis yra ten. Tą vakarą niekas į jį nesikreipė. Jis paskui pasiklausinėjo, kas ten įvyko, bet atvykus policijai, tai jis neieškojo konflikto dalyvių, nei dar kažko. Jis neatsimena, ar policijos pareigūnai norėjo užlipti pasižiūrėti, kur ten vyko konfliktas. Jis to renginio metu tvarką prižiūrėjo, kad girti nesusirinktų ir svetimų, neadekvačių žmonių neateitų. Jis nebuvo su specialia apranga ir nebuvo jokių užrašų, jis buvo tik juodai apsirengęs. Galėtų žmonės į jį kreiptis kaip į apsaugininką, nes matosi, kad kitoks, nes ne visi žmonės vaikšto juodai apsirengę. Prie jo niekas iš lankytojų nebuvo priėjęs, bet jis neatsimena jau. Kada policija atvažiavo, tai nepasakysi, ar į vidurį koncerto, ar kada. Neatsimena, iš kokių žmonių sužinojo apie incidentą, ten žmonių nemažai buvo, ir pusę pažįsta, pusę nepažįsta, tai žodis po žodžio ir susigaudo. Taip, kad ateitų, ir kažkas kažką pasakotų, tai taip nebuvo. Prisimena nukentėjusįjį ir jis minėjo paskui, kad kažkoks konfliktas buvo. Ar prašė nukentėjusysis jo iškviesti policiją, tai jis jau neatsimena. Jie tada su nukentėjusiuoju lauke šnekėjo, o apie ką, tai jis neatsimena, o viršuje jis nebuvo. Gali būti, kad nukentėjusysis prie jo atėjo lauke ir sakė, kad viršuje vyksta kažkoks konfliktas. Jis gal ir lipo po to į viršų, pasižiūrėti kame yra reikalas. Užlipus viršų, ten nieko nebuvo, tiesiog koncertas vyko ir viskas. Jis tikrai visko neatsimena, o konflikto jis nematė. Kai užlipo su niekuo nešnekėjo, barmeno paklausė, kas čia įvyko, bet tas sakė, kad nieko nematė. Ten buvo masė žmonių, tai paklausiau artimiausių žmonių, kas ten buvo. Kur nukentėjusysis buvo tuo metu, kai jis kilo į viršų, tai jis jau neatsimenu. Jam kaltinamasis nėra matytas, jis neatsimena, ar su juo kalbėjo. Praėjo pusantrų metų, tai konfliktų per tą laiką įvairių buvo. Kai policija atvyko, tai vieną asmenį sulaikė, jį iš lauko išsivedė, o į antrą aukštą policijos pareigūnai nekilo. Tuo momentu, kai vedėsi pareigūnai tą asmenį, tai jis tuo momentu gal antrame aukšte buvo, bet paskui matė, kaip į mašiną sodinosi žmogų, ar nesisodino. Paleido paskui, ar išsivežė, tai jis jau nežiūrėjo. Jis prie policijos mašinos matė, kad yra žmogus, jis neatsimena, ar tas žmogus yra posėdžių salėje, nes jis neatsimena jo veido. Ikiteisminio tyrimo metu geriau atsiminė. Nukentėjusįjį atsiminė. Nukentėjusysis tuo metu nebuvo sužalotas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 276 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktais nutarė pagarsinti liudytojo R. N. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t. b. l. 92).
Liudytojas R. N. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2024 m. kovo 21 d. jis padėjo dirbti klube „(duomenys neskelbtini)“. Tą dieną ten buvo kažkokios grupės koncertas. Jis pagrinde buvo prie įėjimo, apačioje. Koncertas kiek prisimena prasidėjo 19:00 val. Apie kokią 21.00 val., kai jis buvo apačioje prie įėjimo, prie jo priėjo barmenė ir pasakė, kad viduje kažkoks konfliktas vyksta. Kai jis nuėjo į viršų, ten viskas buvo ramu. Tada jis po kažkiek laiko nuėjo atgal į apačią, ten buvo vyriškis, kuris atrodė jauno amžiaus, kaip studentas. Pasakė, kad jam kažkas trenkė, ir nurodė, kad kvies policiją. Kadangi jis ant jo veido nematė jokių sužalojimų, tai pasakė jam, kad gali kviesti, bet prieš tai, kai buvo užlipęs, jokių konfliktų nematė, tai pagalvojo, kad gal tiesiog apsistumdė. Tada, kai jie buvo lauke, matė, kad buvo atvažiavę keli ekipažai, taip pat nusileido kompanija žmonių ir į vieną iš toje kompanijoje buvusių vyrų, kuris man pasirodė vyresnis už jį, pirštu parodė tas, kuris teigė, kad jam trenkė, ir kiek matė policijos pareigūnai tą vyrą nusivedė. Tą vyrą, kurį, kaip matė, nusivedė policijos pareigūnai, nemano, kad galėtų atpažinti, nes ten buvo daug žmonių, visų veidų neatsimena, tik pamena, kad atrodė 40–50 metų, su tamsiais plaukais, be barzdos, lygtais aukšto ūgio, be jokių išskirtinių bruožų. Daugiau nieko pasakyti neturi.
Liudytojas R. N., išklausęs pagarsintus parodymus, nurodė, kad tvirtina juos. Viskas taip ir buvo kaip parodė ikiteisminio tyrimo metu. Jis jau neatsimena, kaip ten buvo, bet ikiteisminio trimimo metu jis teisingiau viską nurodė. Gali būti, kad iki pareigūnų atvykimo, jis žinojo apie tą įvykį, gali būti, kad iki policijos iškvietimo, jis bendravo su nukentėjusiuoju.
Liudytoja K. Ž. teismo posėdžio parodė, kad šiuo metu niekur nedirbu. Klube „(duomenys neskelbtini)“ ji tiesiog praktiką atliko tą vakarą. Ten kažkoks renginys buvo, o ji tuo metu studijavo pramogų režisūrą ir industriją, tai kadangi ten buvo susiję su renginiais, tai ji ten tiesiog padėjo dėl vieno renginio, ir tuo metu tiesiog stovėjo už baro. Ji suprato, kad ten kažkas buvo. Bet neatsimena nei veido, nei nieko. Jis neatsimena, kas ten buvo ir koks incidentas ten buvo. Ji tik atsimena, kad buvo atvykusi policija, nes kažkas susimušė ar susistumdė, bet ji nežino, kodėl ji buvo įtraukta, nes pačio įvykio ji nematė. Ką ikiteisminio tyrimo metu parodė, tai ji tikrai dabar neatsimena.
Teismas, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, nutarė pagarsinti liudytojos K. Ž. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t. b. l. 87).
Liudytoja K. Ž. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji 2024 m. kovo 24 d. atliko praktiką klube „(duomenys neskelbtini)“, adresu, (duomenys neskelbtini), kaip barmenė, tą vakarą klube vyko renginys, koncertas, bet tiksliai neatsimeną koks. Tą dieną renginys, kiek pamena, prasidėjo apie 20.00 val. Tada, kiek pamena, dirbant prie baro apie 22.00 val. prie jos priėjo vyras, kiek atsimena žemo ūgio, tamsių plaukų, ir jis jai pasakė, kad jam skauda akį ir paprašė iškviesti apsaugą. Pasakė, kad jam trenkė kitas vyras ir nurodė į netoli, prie baro, stovėjusį kitą vyrą. Šis minėtas vyras jai pasirodė stipriai neblaivus, bet kaip tiksliai atrodė, neatsimena, ar galėtų atpažinti – nemano. Tada ji iškvietė apsaugą, padavė minėtam vyrui, kuris į ją kreipėsi ledo, pasiūlė pagalbos. Tada, kai atvyko apsaugos darbuotojas, jie visi aiškinosi tarpusavyje, ji ten jau nebedalyvavo. Vėliau, kiek pamena, atvyko policijos pareigūnai. Taip pat nori paminėti, kad jokio konflikto tarp minėtų vyrų nematė, klubo patalpoje tuo metu buvo daug žmonių ir didelis triukšmas. Daugiau nieko pasakyti neturi.
Liudytoja K. Ž. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Nurodė, kad to konflikto tikrai nematė ir net negalėjo pasakyti, ar buvo žemo ūgio, ar tamsių plaukų. Ji tame konflikte tikrai nedalyvavo, ji tik žmogui, kur prie jos priėjo, padavė ledo. Jie tame klube apačioje turi vyruką, kuris dirba prie durų, tai tiesiog iškvietė apsaugą. Ji tiesiog nuėjo į apačią ir pasakė jam, kad įvyko kažkoks konfliktas, o ką tas apsaugos darbuotojas darė, tai ji nežino, o ką ji po to darė, neatsimena. Jai atrodo, kad buvo užėjusi į antrą aukštą policija. Tą vakarą policijos pareigūnai jos neapklausinėjo, jie vėliau ją išsikvietė. Ji nematė, ar policija ką nors išsivedė. Ten buvo minia žmonių ir tokių įvykių būna daug, tai net nesureikšmina jų, ir ji tikrai neatsimena. Ten vyko jos praktika ir ji aplamai dirbo darbą anksčiau kaip barmenė. Ji ten vieną tą vakarą buvo atėjusi, nes jai ten tokia praktika buvo iš seno, nes jai reikėjo universitetui dėl vieno renginio pasirašyti dokumentus, ir kadangi turi labai gerą ryšį su „(duomenys neskelbtini)“ savininku, tai paprašė jo, kad ją priimtų atlikti praktiką. Ten yra antrame aukšte salė, scena ir ten dar buvo baras, o baro kėdžių nebuvo, nes tuo metu koncertas vyko, o toje pačioje erdvėje, tai turbūt buvo kėdžių. Kai žmogus paprašė, kad paduotų ledo, tai ji nematė, ar jis buvo tą ledą prisidėjęs, ir sužalojimo nematė. Ji norėjo tiesiog padėti žmogui, nes jis sakė, kad jam skauda akį, bet ji nematė, kad būtų jam buvęs sužalojimas ir ji to žmogaus negali apibūdinti, nes neatsimena. Ar jis buvo sužeistas, ji negali atsakyti, nes neatsimena. Apie tai, kad nurodė, kad kažkuris asmuo buvo akivaizdžiai neblaivus, tai pasakė apie kažkurį vyrą, kuris buvo kartu, tiksliai neatsimena. Apsauginis buvo į viršų užlipęs. Jie visi – nukentėjusysis, neblaivus asmuo ir apsauginis aiškinosi. Bet sukonkretinti ji negali, nes neatsimena.
Liudytoja D. B. teismo posėdžio metu parodė, kad A. Š. pavardė girdėta, bet įvykio nepamena. Pamena, kad buvo iškvietimas į klubą ,,(duomenys neskelbtini)“, bet kas ten nutiko nieko nepamena. Turėtų būti jos tarnybinis.
Teismas, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, nutarė pagarsinti liudytojos parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 71-70).
Liudytoja D. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2024 m. kovo 21 d. jai dirbant Kauno apskr. VPK, Kauno m. reagavimo valdybos 2-ajame skyriuje, nuo 18:00 val. iki 06:00 val. radijo šaukiniu (duomenys neskelbtini) kartu su Kauno apskr. VPK, Kauno m. reagavimo valdybos 2-ajame skyriaus vyr. patruliu D. S., apie 22:00 val. gavo pranešimą, kad adresu (duomenys neskelbtini) sumuštas žmogus. Atvykus nurodytu adresu, juos pasitiko kitas policijos ekipažas, kurio šaukinio dabar neprisimena, ir jie jiems nurodė, kad prie jų priėjo pranešėjas ir paaiškino, kad jam trenkė nepažįstamas asmuo, minėti policijos pareigūnai užsirašė jų duomenis ir patikrino blaivumą tiek pranešėjo, tiek nepažįstamo asmens, kuris jam trenkė, ir perdavė įvykį jiems, nes jie buvo iškviesti prie kito įvykio netoliese. Pranešėjas, kurio duomenų dabar neprisimena, paaiškino, kad būdamas bare „(duomenys neskelbtini)“, koncerto metu, pastebėjo, kad nepažįstamas asmuo konfliktiškai elgiasi, kabinėjasi ir lenda prie pranešėjo, žodiškai su juo konfliktuoja ir vieną kartą trenkė jam ranka į veido sritį, dėl šios priežasties jis paskambino policijos pareigūnams. Tada nurodė, kad minėtas nepažįstamas asmuo bandė šalintis, bet pasišalinti nepavyko, nes lauke buvo policijos ekipažas, kuris buvo atvažiavęs dėl kito įvykio, ir šis į juos kreipėsi pagalbos. Tada jie pasiūlė asmeniui medikų pagalbą, nes ant jo kairės akies matėsi paraudimas, bet pranešėjas medikų pagalbos atsisakė, taip pat atsisakė ir rašyti pareiškimą, nes buvo informuotas, kad tyrėjų ekipažo gali reikėti palaukti, pranešėjas laukti nenorėjo ir nurodė, kad pats kreipsis į policiją su pareiškimu kitą dieną. Jokie asmenys įvykio vietoje dėl įvykio pretenzijų nepareiškė, jokių muštynių nematė. Taip pat nori paminėti, kad įvykio vietoje buvo pranešėjo draugas, kurio duomenų neatsimena, ir rašydama tarnybinį pranešimą dėl gauto pranešimo, draugo asmens duomenis užrašė, kaip nepažįstamo asmens, kuris trenkė pranešėjui. Tikrieji nepažįstamo asmens duomenys, kuris trenkė pranešėjui, yra nurodyti alkoholio matavimo knygos pridėtoje kopijoje. Šiuo metu jo asmens duomenų neprisimena, bet prisimena, kad kopijoje nurodyti pranešėjo ir kito asmens, kuris trenkė pranešėjui, neblaivumai – pranešėjas buvo blaivus, o asmuo, kuris trenkė pranešėjui, buvo neblaivus. Daugiau nieko pasakyti neturi.
Liudytoja D. B. nurodė, kad tvirtina savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu. Nieko daugiau neprisimena.
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialistas D. T. teismo posėdžio metu parodė, kad išvadoje nurodyta, kad L. K. buvo padarytas akies obuolio sumušimas su erozija junginėje. Sužalojimas vertinamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, vieno trauminio poveikio pasėkoje ir galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku, tai yra 2024 m. kovo 21 d. Okulistas apžiūrėjęs detaliai aprašė, kairės akies obuolyje pamatė kraujosruvą ir eroziją, tai yra pažeidimas junginės ties šešta valanda. Galėtų patikslinti, kad tai greičiausiai piršto nagas padarė įbrėžimą. Pagal aplinkybes, jeigu davė delnu, užkabino nagu akies obuolį ir padarė gleivinės pažeidimą. Nėra duomenų, kad gijimas buvo komplikuotas, todėl vertinamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, jeigu prisidėtų infekcija, tada sužalojimas skirtųsi. Žmogus patyrė 21 d. traumą ir sekančią dieną dėl akies skausmo kreipėsi į gydytoją, jam nustatė sužalojimą. Galėjo toks sužalojimas būti padarytas prieš dieną. Tokiems sužalojimams išrašomi medicininiuose dokumentuose nurodyti vaistai. Esant tokiam sužalojimui būdingas skausmas judinant akį. Jeigu pažeidimas apačioje, žiūrint į apačią trinasi ta vieta, skauda žiūrint į apačią, viskas atitinka. Akies obuolio erozija negali būti padaryta tik sudavus į smilkinį ir nepalietus akies, turi būti tiesioginis kontaktas, turėjo paliesti akį. Jeigu delnu duoda į smilkinį, tai vienas pirštas gali užkabinti akį. Todėl nemato prieštaravimų išvadoje. Trenkus į smilkinį, erozija akyje neatsirastų, turi būti tiesioginis poveikis obuoliui. Sužalojimas galėjo 22 d. atsirasti, niekas nenustatys, ar pusė dienos prieš, ar pusė dienos po. Kaip ir poodinė kraujosruva, jeigu violetinė, tai bus dviejų dienų intervalas. Nukentėjusysis atvyko po savaitės ir akis apžiūrėta. Be specialios įrangos nepamatysi pažeidimo, tik okulistas su specialiais prietaisais žiūri. Jeigu su nagu pradrėksi, įmanoma ir pačiam pasidaryti tokį sužalojimą. Pažeisti galima įvairiai, bet turi būti tiesioginis poveikis į obuolį. Piršto pagalvėle neįdrėksi. Dažnai šaka žmogus susižeidžia eidamas pro krūmus. Plaštaka trenkiant į smilkinio sritį, nykščiu galima sužeisti akį. Jeigu iš galo trenksi, irgi į smilkinį suduosi, tai priekiniais pirštais užkabinsi. Variantų galima prigalvoti, pirštas praslysdamas gali užkabinti. Turi būti tiesioginis poveikis į akies gleivinę, netiesiogiai nepasižeisi. Patyrus tokį sužeidimą, turėtų būti juntamas kažkoks ašarojimas, perštėjimas, jautri vieta. Gleivinė pažeista, labai jautru, ašaroji. Jeigu būtų didesnis pažeidimas reikėtų net siūti. Šiuo atveju užteko vaistų palašinti. Negali atsakyti, ar po tokio akies sužeidimo matytų sužalojimą kiti asmenys. Iš savo patirties pasakė, kad po tokio sužeidimo skauda, pradedi ašaroti, tikrai ne po dienos pradeda skaudėti.
Iš tarnybinio pranešimo dėl gauto iškvietimo nustatyta, kad 2024 m. kovo 21 d., patruliuojant kartu su Kauno apskr. VPK Reagavimo valdybos 2-ojo skyriaus vyr. patruliu D. S. ir LPM kursantu U. P., dirbant radijo ryšio šaukiniu „(duomenys neskelbtini) ”, apie 22.07 val. iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo dalies buvo gautas pranešimas, kad adresu (duomenys neskelbtini), prieš 15 min. pranešėjui kitas baro „(duomenys neskelbtini)“ klientas trenkė ranka į galvą. Trenkęs asmuo yra bare, pranešėjas policijos lauks prie baro. GMP atsisakė. Atvykus nurodytu adresu, pareigūnus pasitiko pranešėjas L. K., kuris paaiškino, kad būdamas bare „(duomenys neskelbtini)“, koncerto metu, pastebėjo, kad nepažįstamas asmuo konfliktiškai elgiasi, kabinėjasi ir lenda prie jo. L. K. nurodė, kad, kai minėtas nepažįstamas asmuo priėjo dar arčiau, šis jo paprašė, kad eitų tolyn nuo jo ir atsistotų prie baro. L. K. teigė, kad minėtas asmuo po šių žodžių užsimojo ir ranka trenkė L. K. į kairės pusės smilkinį ir tuomet L. K. ir minėtas agresyvus asmuo išėjo į lauką. Dėl šio įvykio L. K. išsikvietė policijos pagalbą. L. K. teigimu, po įvykio agresyvus asmuo pradėjo šalintis, tačiau pasišalinti nespėjo, kadangi spėjo atvažiuoti kolegos radijo šaukiniu „(duomenys neskelbtini)”. L. K. medikų pagalbos atsisakė. Minėtas agresyvus asmuo A. Š., kuris paaiškino, jog būnant bare „(duomenys neskelbtini)“ prie jo pradėjo kabinėtis L. K.. A. Š. teigė, jog L. K. netrenkė, teigė, jog tarp jų įvyko tik žodinis konfliktas, dėl ko kilo konfliktas, A. Š. nurodyti negalėjo. Alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510”, Nr. ARRF-0012, metrologinės patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini), A. Š. buvo nustatytas 2,01 prom. neblaivumas, o L. K. buvo nustatytas 0,00 prom. blaivumas. Bendraujant su L. K., šis nurodė, jog norės rašyti pareiškimą dėl A. Š. veiksmų, tačiau dabar neturi laiko ir tai jis padarys artimiausią darbo dieną, nuvykęs į policijos komisariatą. Įvykio vietoje vaizdo stebėjimo kamerų nepastebėjo, baras „(duomenys neskelbtini)“ ir jo prieigos, vaizdo stebėjimo kameromis nestebimos. Dėl įvykio pasipiktinusių žmonių nebuvo, niekas prie jų nepriėjo, pretenzijų nepareiškė, baro „(duomenys neskelbtini)“ veikla sutrikdyta nebuvo (2 t., b. l. 51).
Iš L. K. pareiškimo dėl sumušimo ir sveikatos sutrikdymo nustatyta, kad 2024 m. kovo 22 d. L. K. surašė įvykio aplinkybes, nurodė, kad 2025 m. kovo 21 d. su draugu A. Š. dalyvavo grupės „(duomenys neskelbtini)“ koncerte, vykusiame bare „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad buvo koncerto gale, kai į jį vis atsitrenkdavo asmuo, jis paprašė nustoti, pastarasis supyko, pradėjo keiktis, grasinti. L. K. nuo minėto asmens atsitraukė, tačiau jis sugriebė už kapišono, pradėjo traukti, smaugti. L. K. ištrūko, paėjo į šoną, tačiau asmuo pradėjo jį koneveikti ir dešine ranka smarkiai trenkė L. K. į galvą. Po to L. K. paprašė barmenės iškviesti apsauginį, nes norėjo kviesti policiją, rašyti pareiškimą. Atėjęs apsauginis, pasikalbėjo su kaltininku, tada L. K. su draugu išsivedė iš salės, prašė palaukti, kol pasibaigs koncertas, ir tada kviesti policiją. Pasibaigus koncertui L. K. pats iškvietė policiją. Kaltininkas su draugais bandė pasišalinti, nesulaukus pareigūnų, nestojo prašomas. Išėjus į gatvę L. K. pamatė kitą ekipažą, atvykusį į kitą restoraną, jo draugas pašaukė pareigūnus, kurie pradėjo apklausą. Paskui atvyko ir L. K. kviestas ekipažą, juos apklausė. Pareiškimo nerašė iš karto, nes tyrėjų reikėjo laukti 2–3 valandas. Grįžus namo po įvykio ir atslūgus šokui ir adrenalinui, pradėjo jausti karės akies skausmą, akyje matosi raudona kraujosruva (1 t., b. l. 23–24). Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo nustatyta, kad 2024 m. balandžio 17 d. nukentėjusysis L. K. atpažino A. Š., kaip asmenį sudavusį jam smūgį, kaip. Jį atpažįsta iš bendrų veido bruožų (1 t., b. l. 37–41).
Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo nustatyta, kad 2024 m. balandžio 15 d. liudytojas A. Š. atpažino A. Š., kaip asmenį sudavusį smūgį, jį atpažino jį iš bendrų bruožų, veido, šukuosenos, barzdos (1 t., b. l. 80–84).
Iš Įvykio vietos apžiūros protokolo, matyti, kad buvo 2024 m. spalio 8 d. apžiūrėta įvykio vieta. Atvykus adresu (duomenys neskelbtini), priešais matomas dviejų aukštų mūrinis pastatas, kurio pirmame aukšte matomas bromas, vedantis link klubo/baro „(duomenys neskelbtini)“ patalpų. Kairėje bromo pusėje matomas įėjimas į klubą „(duomenys neskelbtini)“, priešais matomas ant sienos pritvirtintas užrašas „(duomenys neskelbtini)“, ir „(duomenys neskelbtini)“ . Priėjus prie klubo/baro įėjimo durų, dešinėje pusėje matomas užrašas „OPEN“, su rodyklėmis nukreipiančiomis link klubo vidinių patalpų. Įėjus pro duris, priešas matomi ant sienos prikabinti plakatai, dešinėje pusėje matomi laiptai, vedantys į klubo patalpas. Pakilus laiptais, dešinėje pusėje matomas praėjimas į salę, kurioje priešais matomas pastatyta sofa, dešinėje pusėje matomas baras (įvykio vietą), su šalia esančiais stalais, kairėje pusėje matoma scena su garso aparatūra. Įvykio vieta nėra stebima vaizdo stebėjimo kameromis, daugiau tyrimui reikšmingų daiktų ar objektų nepastebėta. Sudaryta fotolentelė (1 t. b. l. 42–52).
Iš nukentėjusiojo L. K. pateiktų nuotraukų, matomas nufotografuotas kaltinamasis A. Š., aplink kiti asmenys (1 t., b. l. 58; 2 t., b. l 152).
Iš tarnybinio pranešimo dėl A. ir V. R. parodymų, matyti, kad Ikiteisminio tyrimo metu telefonu susisiekus su A. R., pastarasis paaiškino, kad 2024 m. kovo 21 d., kartu su A. Š. lankėsi naktiniame klube „(duomenys neskelbtini)“, kuriame vyko koncertas. Koncerto metu matė nepažįstamą vaikiną, kuris stumdė žmones, buvo agresyvus bei atrodė neblaivus, jis nematė, kad A. Š. būtų sudavęs kam nors smūgius ar spyrius, nematė, kad jis būtų sukonfliktavęs su minėtu nepažįstamu vaikinu. Jis visą laiką buvo kartu su žmona V. R., kuri taip pat nieko nematė. Šiuo metu atvykti į apklausą negali, nes yra išvykę atostogų, kada grįš nežino, mano rudenį (1 t., b. l. 108).
Iš tarnybinio pranešimo dėl asmens, galimai padariusio nusikalstamą veiką, nustatymo matyti, kad iš surinktos medžiagos nustatyta, kad nusikalstamą veiką galimai padarė A. Š., kadangi visi įvykio dalyviai buvo nustatyti į įvykį sureagavusių pareigūnų (1 t., b. l. 110).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad L. K. nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas, pasireiškęs kairės akies obuolio sumušimu su erozija junginėje. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu paveikus nurodytą sritį. Sužalojimas galėjo būti padarytas vieno trauminio poveikio pasėkoje, užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis. Sužalojimas nebūdingas griuvimui, galėjo būti padarytas kietu buku daiktu, kuo galėjo būti rankos plaštaka (1 t., b. l. 66–67).
Iš Neblaivumo nustatymo žurnalo įrašo kopijos nustatyta, kad 2024 m. kovo 21 d. 22.16 val. A. Š. nustatytas 2,01 prom. neblaivumas (2 t., b. l. 44).
Iš tarnybinio pranešimo dėl viešosios tvarkos pažeidimo matyti, kad 2024 m. kovo 21 d. patruliuojant kartu su Kauno AVPK Reagavimo valdybos 2-ojo skyriaus vyr. patruliu A. K. ir kursantu N. K., tarnybiniu automobiliu dirbant radijo šaukiniu „(duomenys neskelbtini)“, apie 22.20 val. ties namu, adresu (duomenys neskelbtini), aiškinantis įvykio aplinkybes A. Š., būdamas neblaivus, vartojo necenzūrinius žodžius viešoje vietoje. Įspėjus A. Š. nevartoti necenzūrinių žodžių, šis vis tiek toliau keikėsi ir pareigūnų įspėjimų neklausė. A. Š. buvo nustatytas 2,01 prom. neblaivumas, surašytas administracinio nusižengimo protokolas (2 t., b. l. 50).
Iš nukentėjusiojo L. K. pateikto elektroninio bilieto matyti, kad klube „(duomenys neskelbtini)“ grupės „(duomenys neskelbtini)“ koncertas vyko 2024 m. kovo 21 d. 20.00 val., durys atidaromos 19.00 val., renginio trukmė 3 val., bilieto kaina 21,39 Eur (2 t., b. l. 151).
Iš nukentėjusiojo L. K. pateikto vaizdo įrašo matoma koncerto ištrauka, muzikos grupė, susirinkusių asmenų kiekis, kaip jie juda (2 t., b. l. 153).
III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimas ir įrodymų vertinimas
BK 284 straipsnyje numatyta atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šio nusikaltimo objektas – viešoji tvarka, papildomi objektai – žmogaus sveikata, garbė, orumas, nuosavybė, todėl taikant šią normą būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai buvo atlikti viešoje vietoje. BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodyti keli alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai: 1) įžūlus elgesys; 2) grasinimai; 3) piktybiškas tyčiojimasis; 4) vandališki veiksmai. Nusikalstama veika paprastai pasireiškia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas ar visuotinai priimtų elgesio taisyklių nepaisymas. Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, trukdymas kitiems žmonėms dirbti, mokytis, ilsėtis ir pan.
Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 284 straipsnio 1 dalį veikos požymių nepakanka, reikia nustatyti padarinius – realų visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis Nr. 2K-242/2011). Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-141/2015, 2K-310-942/2016, 2K-308-942/2017).
Viešoji vieta – tai viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar jos darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl nusikalstamų veiksmų patirs nepatogumų.
Įrodymų vertinimo taisykles baudžiamajame procese reglamentuoja BPK 20 straipsnis. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Aptartos BPK nuostatos įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos. Tuo tarpu teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.
Pagrindiniai įrodymai šioje byloje yra liudytojų parodymai. Liudytojai A. K., I. K., R. D., V. R. ir A. R. yra kaltinamojo A. Š. kolegos ir artimi draugai, kurie jį pažįsta ir su juo bendrauja ne vieną dešimtmetį, kiti jį dar prisimena mažą, nes yra kaltinamojo tėvų draugai. Liudytojas A. Š. yra nukentėjusiojo draugas. Kiti liudytojai yra klubo „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai ir policijos pareigūnė. Tiesioginiai įvykusio konflikto tarp kaltinamojo ir nuketėjusiojo liudytojai yra tik jų abiejų draugai, todėl šių liudytojų parodymų patikimumas kelia tam tikrų klausimų, nes jie yra susiję su A. Š. ir L. K. ir galimai turi interesą duoti minėtiems asmenims palankius parodymus. Teismas, vertindamas minėtų liudytojų parodymus, juos lygindamas tarpusavyje bei su kitais byloje surinktais įrodymais, atsižvelgė, jog su kaltinamuoju ir nukentėjusiuoju draugystės ryšiais susiję liudytojai galėjo būti kaip nors asmeniškai suinteresuoti duoti neobjektyvius parodymus.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad kaltinamojo kolegos ir draugai ikiteisminio tyrimo metu davė labai trumpus, aptakius parodymus. Dėl to prieštaravimų tarp jų duotų parodymų teismo posėdžio metu nėra ir jų lyginimas yra neaktualus, nes teismo posėdžio metu liudytojų parodymai buvo išsamesni, detalesni, liudytojai nurodė eilę naujų aplinkybių, kurių ikiteisminio tyrimo metu nepasakojo.
Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu parodymų nedavė, todėl teismo posėdyje apie patį kilusį konfliktą ir apsistumdymą, parodė, kad įvykio dieną buvo su kolega ir pažįstamais klube „(duomenys neskelbtini)“, klausėsi koncerto, žmonių buvo daug, jis su savo kompanija stovėjo salės gale, arčiau baro, jis vartojo alkoholinius gėrimus – viskį. Kaltinamasis nurodė, kad tą vakarą nukentėjusysis stovėjo greta, jam iš dešinės priekyje ir pastoviai vis atsisukdamas replikavo. Ką konkrečiai sakė, neprisimena, bet replikas girdėjo. Nukentėjusysis vis atsisukdavo, vėl nusisukdavo, kol galiausiai priėjo prie kaltinamojo, pradėjo replikuoti ir stumtelėjo, kaltinamasis net paėjo žingsnį atgal, tuomet kaltinamasis jį atstūmė atgal į krūtinę, į veidą nesmūgiavo. Nukentėjusysis pasišalino. Vėliau buvo priėjęs prie kaltinamojo apsauginis ir klausė, kas vyksta. Taip pat kaltinamasis nurodė, kad šalia jo stovėjo kolega A. K..
Liudytojas A. K. teismo posėdžio metu parodė, kad įvykio dieną koncerto metu stovėjo salės gale, šalia buvo kaltinamasis, taip pat šalia buvo jo žmona, aplinkui buvo ir kiti kolegos. Kaltinamasis buvo arčiau baro. Liudytojas pasakojo, kad nukentėjusysis elgėsi neadekvačiai, vis bandė tarp jų su kaltinamuoju prasibrauti, stumdėsi alkūnėmis. Parodė, kad matė, kaip A. Š. atstūmė nukentėjusįjį ranka į petį ar alkūnę, tačiau nesmūgiavo. Po apsistumdymo apie su kaltinamuoju nediskutavo. Apsauginis nebuvo priėjęs. Apie jokį žodinį konfliktą liudytojas nenurodė.
Liudytoja I. K. parodė, kad matė, kaip nukentėjusysis prasibraudamas galimai prie baro, kliudė, galimai stumtelėjo pečiu A. Š.. Įvyko kažkoks apsistumdymas, detalizuoti negali. Taip pat nurodė, kad jokio bendravimo ar pokalbio tarp nukentėjusiojo ir kaltinamojo nematė.
Liudytojas R. D. jokio išskirtinio apsistumdymo tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo nematė, nes tą vakarą vyko apsistumdymas tarp visų vakaro dalyvių, kai visi išsiskleidžia per salę visu perimetru, bėga vienas į kitą ir trenkiasi. Matė, kad buvo atėjęs apsaugos darbuotojas.
Liudytoja V. R. parodė, kad įvykio dieną buvo koncerte, su vyru ir draugais stovėjo netoli baro salės gale. Ji nematė jokio susistumdymo tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo, tik matė, kad A. Š. prie baro kalbasi su nepažįstamu asmeniu. Jokio fizinio kontakto nematė. Apsauginiai nebuvo priėję.
Liudytojas A. R. teismo posėdžio metu parodė, kad įvykio dieną koncerte buvo su žmona ir draugais, visą vakarą buvo šalia A. Š., kuris buvo poros žingsnių atstumu, šone. Liudytojas buvo salės gale, kur buvo sėdimos vietos, sėdėjo prie sienos, nes jam problemos su koja. Liudytojas parodė, kad tą vakarą visi siautėjo, vyko stumdymasis, o nukentėjusysis elgėsi neadekvačiai, praeidamas liudytoją ne vieną kartą kliudė alkūne, trankėsi į jį. Liudytojo teigimu, nukentėjusysis nebuvo atsitrenkęs į kaltinamąjį, tačiau matė trumpą pokalbį tarp jų. Apie minėtą bendravimą liudytojas pasakojo, kad kaltinamasis su nukentėjusiuoju bendravo vienas priešais kitą, A. Š. tuo metu stovėjo į liudytoją nugara. Matė veidą nukentėjusiojo, todėl iš jo mimikos ir gestų suprato, kad nukentėjusysis kažką agresyviai aiškino kaltinamajam, tačiau A. Š. nepalietė nukentėjusiojo fiziškai, A. Š. pastarasis taip pat nestūmė, nieko ten neįvyko. Paskui liudytojas nurodė, kad po trumpo konflikto nukentėjusysis išėjo iš salės. Jokio konflikto liudytojas nematė, galvojo, kad kaltinamasis su nukentėjusiuoju yra pažįstami ir kažką šneka. Priėjusių apsauginių liudytojas nematė, matė vieną apsauginį prie įėjimo durų, kitą prie scenos. Nepaisant to, kad iš esmės nieko tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo neįvyko, liudytojas A. R. suprato, kad reikia imtis papildomų apsaugos priemonių, todėl išėjo anksčiau už kitus iš koncerto, ir lauke kartu su nukentėjusiuoju ir jo draugu laukė lauke pasirodančio kaltinamojo, kurį liudytojas siekė apsaugoti nuo dviejų vaikų, jo teigimu „aštrių gaidžiukų“.
Apibendrinus visus liudytojų parodymus, matyti, kad iš esmės visi aukščiau paminėti liudytojai įvykio vakarą buvo kartu, visi buvo šalia kaltinamojo A. Š., visi jį stebėjo, matė ir nukentėjusįjį, tačiau iš esmės nei vienas jų nepaliudijo apie įvykio eigą, kurią teismo posėdžio metu papasakojo pats kaltinamasis, tai yra kad įvyko žodinis konfliktas dėl nukentėjusiojo replikavimo ir tada jie abu apsistumdė.
Nukentėjusysis teismo posėdyje parodė, kad įvykio vakarą buvo su draugu klube „(duomenys neskelbtini)“. Jie stovėjo daugiau salės gale, netoli baro. A. Š. viso vakaro metu, kokią valandą pastoviai judėdamas daužėsi, trankėsi. Jis, neapsikentęs stumdymo, priėjo prie kaltinamojo ir paprašė gražiai, kad kaltinamasis pabūtų savo vietoje. Kaltinamasis pradėjo rėkti. Kaltinamasis užsisakydamas gėrimus ir eidamas link draugų daug kartų nukentėjusįjį kliudydavo, daužydavosi. Nukentėjusysis dar kartą buvo priėjęs, prašė stovėti prie baro ir netrukdyti klausyti koncerto, tada grįžo į savo vietą. Kaltinamasis priėjęs pradėjo sakyti, kas jam yra, ko jis nori, pradėjo jam grasinti, liepė pasišalinti iš baro, grasino, kad susidoros su juo. Akimirkos eigoje kaltinamasis vėl priėjo prie jo, paėmė nukentėjusiajam už kapišono, pradėjo traukti ir kartu smaugti. Jis nusiėmė jo ranką ir pasakė, kad jo neliestų. Jis vėl atsitraukė nuo kaltinamojo, tada kaltinamasis vėl priėjo, sakė, kas jam yra, kas nepatinka ir trenkė į galvą.
Iš byloje esančio policijos pareigūnės tarnybinio pranešimo, liudytojos D. B. parodymų, kitą dieną po įvykio nukentėjusiojo surašyto pareiškimo dėl sumušimo ir sveikatos sutrikdymo, L. K. apklausos protokolo ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad nukentėjusiojo parodymai viso proceso metu buvo nuoseklūs, aplinkybių jis eigoje nekeitė, tik jas tikslino teismo posėdžio metu, nes tuomet vyko išsamesnė apklausa apie įvykį, buvo užduodami tikslinantys klausimai.
Liudytojas A. Š. teismo posėdžio metu parodė, kad įvykio vakarą buvo koncerte klube su draugu L. K.. Klausėsi koncerto, liudytojas buvo pavargęs, pajuto, kad į jį kažkas trankosi ir nuėjo porą metrų į kairę, prie baro ir ten atsirėmęs stovėjo. Pamatė, kad nukentėjusysis atsisuko į kaltinamąjį, ką pasakė negirdėjo, bet suprato, kad paprašė kaltinamojo, kad nestumdytų ir nueitų prie baro gerti savo gėrimų. Kaltinamasis kažką pasakė, nukentėjusysis dar kažką pakartojo ir nusisukęs toliau klausė koncerto. Kaltinamasis atsuko atgal nukentėjusįjį ir kažką jam sakė. Liudytojas suprato, kad gali būti kažkas blogai. Tada kaltinamasis paėmė nukentėjusįjį už kapišono, jis žiūrėjo visą laiką, koncertas jam buvo jau neįdomu. Nukentėjusysis nuėmė kaltinamojo ranką ir kaltinamasis iš dešinės rankos trenkė nukentėjusiajam į veidą.
Liudytojo A. Š. parodymai viso proceso metu (tiek ikiteisminio tyrimo metu tiek teismo posėdyje) buvo nuoseklūs, nurodomos aplinkybės nesikeitė. Teismo posėdžio metu užduodant tikslinančius klausimus, liudytojo papasakotos aplinkybės esminių neatitikimų neturėjo. Taip pat akivaizdu, kad nukentėjusiojo ir liudytojo A. Š. parodymai apie įvykusį konfliktą ir smūgį sutampa, vienas kitą papildo, esminių prieštaravimų nėra.
Aplinkybes apie įvykusį konfliktą tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo bei nukentėjusiojo patirtą sužalojimą patvirtino ir liudytojai K. Ž. ir R. N., į kuriuos iš karto po smūgio kreipėsi L. K. ir papasakojo, kas įvyko.
Kaltinamasis parodė, kad pasibaigus koncertui išeidinėjo iš salės, į apačią leidosi laiptais. Besileidžiant laiptais prie jo priėjo du asmenys, priėjo nukentėjusysis, sugriebė už rankos, abu jį bandė sulaikyti. Nesuprato, kas darosi, išsigando. Šią kaltinamojo versiją patvirtino liudytojas A. K.. Liudytojai R. D., I. K. ir V. R. kaltinamojo stabdymo laiptų aikštelėje nepatvirtino. Visiškai priešingai paliudijo liudytojas A. R., kuris parodė, kad išėjo anksčiau nei pasibaigė koncertas, kad patikrintų, ką sumanė iš klubo išėję nukentėjusysis ir jo draugas. Liudytojas patvirtino, kad lauke matė nukentėjusįjį su draugu, o sulaukęs išeinančio A. Š., paėmė jį už parankės ir bandė išeiti į gatvę. Liudytojo A. R. nurodomas aplinkybes patvirtino tiek nukentėjusysis, tiek liudytojas A. Š.. Taip pat būtent tokias išėjimo iš naktinio klubo aplinkybes patvirtina ir nukentėjusiojo pateiktos nuotraukos (1 t., b. l. 58; 2 t., b. l 152), kur matomas einantis kaltinamasis A. Š. ir bandantis jį uždengti/užstoti liudytojas A. R.. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas daryti išvadą, kad liudytojas A. K. vienintelis žinojo kaltinamojo versiją apie tai, kad nukentėjusysis pastarąjį išgąsdino, pradėdamas stabdyti laiptų aikštelėje, ir ją patvirtino, galimai siekdamas padėti savo ilgamečiam kolegai.
Teismo vertinimu, liudytojai A. K., I. K., R. D., V. R. ir A. R. gali būti šališki, suinteresuoti pagrįsti kaltinamojo versiją. Tokį teismo įsitikinimą sustiprina ir visų minėtų liudytojų nurodytos aplinkybės apie kaltinamojo A. Š. būseną bei elgesį prie atvykusių policijos pareigūnų. Liudytojai vengė pasakoti, ar A. Š. jiems pasirodė neblaivus, nors iš bylos duomenų matyti, kad kaltinamajam buvo nustatytas vidutinis – 2,01 prom. neblaivumas, o liudytoja K. Ž. parodė, kad matytas kaltinamasis prie baro jai pasirodė stipriai neblaivus. Taip pat liudytojai (kaltinamojo draugai) nenoriai pasakojo apie kaltinamojo A. Š. elgesį prie policijos pareigūnų. Kai kurie paminėjo, jog kaltinamasis gal šiek tiek keikėsi, tačiau jie beveik net ir negirdėjo, nors stovėjo netoli nuo policijos automobilio, prie kurio buvo pakviestas prieiti A. Š.. Iš tarnybinio pranešimo dėl viešosios tvarkos pažeidimo nustatyta, kad įvykio vakarą, aiškinantis įvykio aplinkybes, A. Š., būdamas neblaivus, vartojo necenzūrinius žodžius viešoje vietoje. Įspėjus A. Š. nevartoti necenzūrinių žodžių, šis vis tiek toliau keikėsi ir pareigūnų įspėjimų neklausė, todėl jam buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Šie objektyvūs duomenys akivaizdžiai patvirtina, kad A. Š. buvo piktas, nesivaldė, nesugebėjo išgirsti ir paklusti net policijos pareigūnų nurodymams nurimti. Liudytojas R. D. taip pat pavirtino, kad A. Š. buvo susinervinęs, nes kai jis susinervina, tai greitai ir garsiai kalba.
Atsižvelgiant į virš išdėstytą, įvertinus liudytojų A. K., I. K., R. D., V. R. ir A. R. parodymų nenuoseklumą ir neatitikimus, teismas sprendžia, kad šie liudytojai siekė duoti kaltinamajam palankius parodymus, todėl jų nurodomas aplinkybes vertina tik kaip iš dalies patvirtinančias A. Š. padarytą nusikalstamą veiką. Teismas taip pat negali atmesti galimybės, jog minėti liudytojai matė tiek konfliktą tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo, tiek kaltinamojo veiksmus – smūgiavimą nukentėjusiajam į veido sritį, tačiau dėl esamų ilgamečių ir artimų santykių su kaltinamuoju A. Š. nutarė kai kurias įvykių detales nutylėti, pasakoti neišsamiai.
Byloje nustatyta, kad A. Š., matant aplinkiniams asmenims, demonstruodamas nepagarbą jiems ir aplinkai, elgėsi įžūliai, traukė L. K. už kapišono, o paskui ir smūgiavo nukentėjusiajam į veido sritį, taip pažemindamas ir sužalodamas jį, o aplinkinius šokiruodamas. Remiantis surinktų įrodymų visumą, teismas daro išvadą, jog A. Š. suvokė savo veiksmus kaip nepagarbos aplinkiniams demonstravimą, numatė, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, ir šių padarinių norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia.
Teismas konstatuoja, kad nukentėjusiojo L. K., liudytojų A. Š., K. Ž., D. B., iš dalies liudytojų R. N., A. K., I. K., R. D., V. R. ir A. R. parodymai, tarnybiniai pranešimai, specialisto išvada bei kita rašytinė medžiaga patvirtina, jog A. Š. 2024 m. kovo 21 d. apie 21.45 val., viešoje vietoje, naktiniame klube „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini), pašalinių asmenų akivaizdoje, vieną kartą dešinės rankos delnu sudavė L. K. į kairės veido pusės sritį, tuo padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, bei tokiais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.
Aptarti duomenys, kurie BPK 20 straipsnio pagrindu pripažintini įrodymais, atitinka tarpusavyje, jų visuma pakankama A. Š. objektyviai atliktiems veiksmams atskleisti ir jo kaltei pagrįsti, todėl pagal byloje nustatytas aplinkybes A. Š. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnį.
IV. Bausmės skyrimas
BK 284 straipsnio sankcijoje numatytos viešųjų darbų arba baudos, arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės.
BK 54 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas skiria bausmę, vadovaudamasis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Be to, visais atvejais skiriama bausmė turi užtikrinti bausmės paskirtį, tai yra bausmė turi būti tokia, kuri sulaikytų asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubaustų nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimtų ar apribotų nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveiktų bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai).
A. Š. padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Nusikaltimas baigtas. Skiriant bausmę atsižvelgtina į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, pavojingumą ir pobūdį, kuri priskiriama nesunkiems nusikaltimams, kaltės formą – tiesioginę tyčią, nukentėjusiajam padarytus sužalojimus, į tai, kad pareikštas civilinis ieškinys, į kaltinamojo asmenybę – dirba (1 t., b. l. 152), anksčiau neteistas (1 t., b. l. 150), 1 metų laikotarpiu 4 kartus baustas administracine tvarka už transporto priemonės vairavimą neapdraudus jos, už transporto priemonės vairavimą be privalomos techninės apžiūros, už sustojimą ir stovėjimą su automobiliu, kur stovėjimas draudžiamas, už viešosios tvarkos pažeidimą (1 t., b. l. 154–155), baudos sumokėtos. Priklausomybių ligų gydymas nebuvo taikytas, psichiatrijos įskaitoje nėra įrašytas (1 t., b. l. 157, 158), todėl abejonių dėl kaltinamojo pakaltinamumo nėra. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Įvertinęs inkriminuotos nusikalstamos veikos pobūdį ir jos padarymo aplinkybes, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis ir jų visumą, į tai, kad anksčiau jis nebuvo teistas, šiurkščių administracinių nusižengimų vienerių metų laikotarpyje nėra padaręs, teismas daro išvadą, kad kaltinamajam už tyčinio nusikaltimo padarymą skirtina švelniausia sankcijoje numatyta bausmė – bauda, jos dydį nustatant artimą minimaliam dydžiui.
V. Dėl civilinio ieškinio
Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas L. K. pareiškė ieškinį dėl 2540,87 Eur sumos priteisimo patirtai turtinei (40,57 Eur) ir neturtinei (2500 Eur) žalai atlyginti bei bylinėjimosi išlaidų (1334,20 Eur) atlyginimo.
Vadovaujantis BPK 109 straipsniu, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam civilinį ieškinį. Civilinio ieškinio klausimas baudžiamojoje byloje išsprendžiamas priimant nuosprendį.
Dėl turtinės žalos
Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. Ši žala atsiranda turto netekus, jį sunaikinus, sugadinus, sumažinus jo vertę. BPK 109 straipsnyje yra nustatyta, kad turtinė žala gali būti civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje dalykas, tačiau nepateikiama turtinės žalos samprata. Ji suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalyje. Pagal šią teisės normą žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos.
Nagrinėjamojoje baudžiamojoje byloje nukentėjusysis ir civilinis ieškovas nurodė, jog dėl įvykio patyrė skausmą ir veido patinimą, dėl kurių jis turėjo įsigyti vaistus ir laikotarpiu nuo 2024 m. kovo 22 d. iki 2024 m. balandžio vidurio išleido 40,87 Eur įvairiems vaistams (vaistams Xefo, tepalui nuo sumušimų ir kt.), tačiau pateikė tik banko išrašą apie 2024 m. kovo 22 d. atliktą 40,87 Eur mokėjimą (duomenys neskelbtini) vaistinei. Duomenų, už kokius vaistus ar priemones buvo mokėta, prie civilinio ieškinio nėra. Vien neišsamaus sąrašo vaistų, nurodomų civiliniame ieškinyje, nepakanka, kad būtų galima objektyviai nustatyti, ar tikrai tokie vaistai buvo perkami, ar jie buvo skirti patirtiems sužalojimams gydyti.
Atsižvelgiant į tai, kad civilinis ieškovas nepateikė patirtą turtinę žalą pagrindžiančių dokumentų, tačiau nežinoti apie tokių dokumentų pateikimo būtinumą negalėjo, nes konsultacijas dėl civilinio ieškinio teikė ir patį civilinį ieškinį jam surašė advokatas, prašymas priteisti 40,87 Eur turtinės žalos atlyginimą atmetamas kaip neįrodytas ir nepagrįstas.
Dėl neturtinės žalos
CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. CK 6.282 straipsnio 1 dalis numato, jog kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, – ir į jo kaltės dydį) žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas.
Be to, teismas turi atsižvelgti ne tik į bendruosius CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus, bet ir į sveikatos sutrikdymo situacijoje reikšmingas aplinkybes, pavyzdžiui, sveikatos sužalojimo laipsnį, sunkumą, trukmę, patirtos traumos pobūdį, atsiradusias dėl sveikatos sutrikdymo turtines ir neturtines pasekmes (lėšas, būtinas sveikatai pagerinti, fizinius ir dvasinius išgyvenimus ir pan.), pasikeitimus, asmens turėtų galimybių praradimą įvairiose nukentėjusiojo gyvenimo srityse (profesinėje, visuomeninėje, asmeninėje ir kt.), pasveikimo galimybę, liekamuosius reiškinius, kitas aplinkybes, kurios daro tiesioginę įtaką asmens fizinių ir dvasinių išgyvenimų stiprumui (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2010, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68/2008, 2K-429/2013, 2K-331-976/2018).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje ne kartą yra pažymėta, kad, teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir susiformavusią teismų praktiką. Nukrypimas nuo susiformavusios teismų praktikos galimas ir yra pateisinamas tik tuomet, kai jis yra proporcingas konkrečios situacijos išskirtinių aplinkybių kontekste. Nežymaus sveikatos sutrikdymo ir fizinio skausmo sukėlimo bylose nukentėjusiesiems, priklausomai nuo reikšmingų bylos aplinkybių, yra priteisiama nuo 150 Eur iki 2 000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-141-696/2017, 2K-393-489/2017, 2K-83-788/2019, 2K-258-639/2019 ir kt.).
Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas L. K. prašomą priteisti neturtinę žalą grindžia tuo, jog dėl kaltinamojo A. Š. neteisėtų veiksmų nukentėjusysis viešoje vietoje patyrė sužalojimus, buvo pažemintas pašalinių asmenų akivaizdoje, jam buvo konstatuotas kairės akies obuolio sumušimas su erozija junginėje. L. K. patyrė didelį stresą, šiuo metu jaučia baimę, nerimą, dingo saugumo jausmas, ramybė. Kaltinamojo veiksmai apsunkino jo bendravimo galimybes, jis jautė skausmą, sumažėjo jo pasitikėjimas savimi, jis jaučiasi sugniuždytas, negali ramiai miegoti, sunku susikaupti, trauma paveikė jo emocinę ir psichologinę savijautą. Teismo posėdžio metu L. K. nurodė, kad po įvykio jis prastai miega, į viešas vietas, barus, beveik nevaikšto po šio įvykio. Jis dabar bijo eiti į viešas vietas, nes net būdamas blaivas, teisus, gali būti apkaltintas. Jaučia didelius išgyvenimus dėl sumušimo, kamuoja košmarai.
Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad L. K. nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas, pasireiškęs kairės akies obuolio sumušimu su erozija junginėje. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu paveikus nurodytą sritį. Sužalojimas galėjo būti padarytas vieno trauminio poveikio pasėkoje, užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis. Visgi, teismas, ištyręs ir įvertinęs visų byloje surinktų įrodymų visumą, konstatavo, kad specialisto išvadoje konstatuotas sužalojimas – kairės akies obuolio sumušimas su erozija junginėje, nėra kaltinamojo suduoto smūgio nukentėjusiajam į kairės veido pusės sritį pasekmė. Taigi, kaltinamasis A. Š. nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui L. K. sudavė smūgį į kairės pusės veido sritį, dėl kurio, pačio L. K. teigimu, jis patyrė momentinį skausmą, vėliau teigė, kad naktį grįžus namo jautė galvos skausmą ties kairės pusės smilkiniu. Iš byloje esančio medicininio dokumento išrašo/siuntimo 2024 m. kovo 22 d. 9.42 val. L. K., atvykęs į medicinos įstaigą, skundėsi tik kairės akies skausmu, paraudimu (1 t., b. l. 62–63). Taigi, matyti, kad kitos dienos ryte skausmas kairės pusės smilkinyje jau buvo parėjęs.
Neabejotina, jog nukentėjusysis dėl neteisėtų A. Š. veiksmų patyrė neigiamus išgyvenimus, stresą ir kitus nepatogumus, atitinkančius nežymų sveikatos sutrikdymą, kurie tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su kaltininko veiksmais, todėl jis turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą, kuri dėl nusikaltimu padaryto sveikatos sutrikdymo privalo būti atlyginama visais atvejais. Tačiau, teismo vertinimu, prašomas priteisti 2500 Eur neturtinės žalos dydis šiuo atveju yra akivaizdžiai per didelis ir neproporcingas nukentėjusiojo patirtiems išgyvenimams bei nepatogumams kompensuoti.
Byloje nėra duomenų, kad dėl patirtų sužalojimų nukentėjusysis ir civilinis ieškovas turėjo nedarbingumą. Taip pat byloje nėra objektyvių duomenų, pagrindžiančių L. K. nemigą, ilgalaikes baimes išeiti iš namų, bendrauti su žmonėmis. Teismas neabejoja, kad iš karto po įvykio nukentėjusysis patyrė momentinį sukrėtimą, jautė skausmą, jam buvo psichologiškai sunku, tačiau įrodymų apie ilgą laiką besitęsiančias baimes, psichologines traumas, ar atsinaujinusius skausmus galvos srityje nukentėjusysis nepateikė. Byloje nenustatyti duomenys, o civilinis ieškovas, kuriam tenka įrodinėjimo pareiga (onus probandi), neįrodė, jog pastarasis kreipėsi arba buvo konsultuotas psichologo ar psichiatro dėl pablogėjusios psichologinės būsenos.
Įvertinęs L. K. padarytą kūno sužalojimą, jo laipsnį, tai, kad nukentėjusysis jautė skausmą galvos srityje, tačiau neilgalaikį, aukščiau aptartas aplinkybes dėl patirtų dvasinių išgyvenimų, teismas daro išvadą, kad nukentėjusiam L. K. yra priteistinas 500 Eur neturtinės žalos atlyginimas. Tokia suma neturtinei žalai atlyginti yra atitinkanti proporcingumo ir protingumo reikalavimus. Likusioje dalyje L. K. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
Nukentėjusysis L. K. pateikė prašymą priteisti 1334,20 Eur proceso išlaidų iš kaltinamojo A. Š. už teisines paslaugas (2 t., b. l. 6–9). Prašyme nurodyta, kad 100 Eur sumą sudaro išlaidos už atstovavimą ikiteisminiame tyrime, konsultacijas dėl tyrimo eigos ir konsultacijas dėl civilinio ieškinio bei jo parengimą. Grynųjų pinigų priėmimo kvitas ir mokėjimo pavedimo kopija patvirtina, kad L. K. sumokėjo už teisines paslaugas.
Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad nukentėjusiojo nurodomas jo patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo suma yra per didelė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-605/2011, 2K-152-303/2017, 2K-347-976/2018, 2K-192-489/2019, 2K-313-489/2019, 2K-144-222/2020, 2K-78-942/2022 ir kt.).???
Teismas, įvertinęs nukentėjusiojo atstovo veiksmus ikiteisminio tyrimo metu, ikiteisminio tyrimo bylos apimtį, civilinio ieškinio apimtį, suteiktų teisinių paslaugų kompleksiškumą, patirtas darbo ir laiko sąnaudas, patenkinto civilinio ieškinio dalį, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, teismas konstatuoja, kad iš kaltinamojo A. Š. priteistinos 1000 Eur nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos.
VI. Kiti klausimai
Kaltinamajam A. Š. kardomoji priemonė nepaskirta ir neskirtina.
Daiktai ir dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 1 kompaktinis diskas su L. K. pateiktu vaizdo įrašu (2 t., b. l. 153), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas baudžiamojoje byloje visą bylos saugojimo laiką kaip baudžiamosios bylos dokumentas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti (BPK 96 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 302-307 straipsniais, 312 straipsniu, 313 straipsniu, 432 straipsniu, teismas
nusprendžia:
A. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir paskirti jam bausmę – 60 (šešiasdešimties) MGL, tai yra 3000 (trijų tūkstančių) Eur, dydžio baudą.
Išaiškinti A. Š., kad bauda turi būti sumokėta per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, įmokos pavadinimas „teismo skirtos baudos“. Savanoriškai sumokėjus baudą, banko kvitas turi būti pateiktas Kauno apylinkės teismui (Laisvės al. 103, Kaunas) arba atsiųstas elektroniniu paštu: kauno.apylinkes@teismas.lt. Nustatytu terminu neįvykdžius bausmės, bauda išieškoma priverstinai per antstolį (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 8 straipsnis).
Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo L. K. civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir civilinio ieškovo L. K. naudai priteisti iš A. Š. 500 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.
Priteisti nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui L. K. iš A. Š. 1000 Eur (tūkstantį eurų) bylinėjimosi išlaidų už įgalioto atstovo (advokato) teisines paslaugas.
A. Š. kardomosios priemonės neskirti.
Daiktus ir dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską su vaizdo įrašu, saugomą byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti baudžiamojoje byloje visą bylos saugojimo laiką kaip baudžiamosios bylos dokumentą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus ir nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.