Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio, Dainos Kukalienės, Algio Markevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

trečiojo suinteresuoto asmens – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui D.M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R.G. skundą atsakovui Valstybinei miškų tarnybai (trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas 2018 m. spalio 8 d. skundu kreipėsi į apygardos administracinį teismą ir prašė:

1) panaikinti Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus 2018 m. rugsėjo 6 d. sprendimą

Nr. R2-1535 ,,Dėl informacijos pateikimo“;

2) įpareigoti Valstybinę miškų tarnybą patikslinti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis, išbraukiant iš kadastro Kauno miesto miškų 37 kvartalo 11 taksacinio sklypo ir 38 kvartalo 59 taksacinio sklypo duomenis;

3) įpareigoti Valstybinę miškų tarnybą kreiptis į Lietuvos Respublikos aplinkos ministeriją dėl pakeitimus Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre atitinkančios Kauno miesto savivaldybės valstybinių miškų plotų schemos tikslinimo.

Pareiškėjas skunde nurodė, taip pat jis ir jo atstovas paaiškino teismo posėdžio metu, kad pareiškėjo (pretendento atkurti nuosavybės teises į iki 1940 metų nacionalizacijos turėtą J.G. žemę) prašymu trečiasis suinteresuotas asmuo 2018 m. liepos 26 d. raštu Nr. 8SD-3908(14.8.7) kreipėsi į atsakovę ir prašė atlikti Kauno miesto miškų 37 kvartalo 11 taksacinio sklypo ir 38 kvartalo 59 taksacinio sklypo patikrinimus vietoje, siekiant patikslinti Miškų valstybės kadastro duomenis ir schemos rengimo organizatoriui (Aplinkos ministerijai) pateikti informaciją apie patikslintus Miškų valstybės kadastro duomenis. Atsakovė ginčijamu 2018 m. rugsėjo 6 d. sprendimu Nr. R2-1535 nutarė, kad neturi teisinio pagrindo siūlyti Aplinkos ministerijai tikslinti Kauno miesto savivaldybės valstybinių miškų plotų schemą išbraukiant 37 kvartalo 11 taksacinį sklypą ir 38 kvartalo 59 taksacinį sklypą, kadangi jie atitinka miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus.

Nurodė, kad sistemiškai aiškinant Lietuvos Respublikos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nuostatas, žemės grąžinimas natūra turi prioritetą prieš kitus nuosavybės teisių atkūrimo būdus. Žemes grąžinimą natūra riboja minėto įstatymo III skyriuje įtvirtinti atvejai, kad valstybė išperka objektus, į kuriuos nuosavybės teisės būtų atkurtos grąžinant natūra. Pareiškėjo seneliui priklausiusioje žemėje nuosavybės teisių atkūrimą grąžinant žemę natūra be kitų pagrindų riboja ir tai, kad didelėje buvusios teritorijos dalyje yra valstybinės reikšmės miškas. Teritorijos, priskirtos valstybinės reikšmės miškams, dalis neatitinka miškui ir miško žemei keliamų reikalavimų ir į tą dalį pareiškėjui gali ir turi būti atkurtos nuosavybės teisės grąžinant žemę natūra. Remiantis archyviniais dokumentais toje teritorijoje buvo dirbama žemė. Tai, kad šioje teritorijoje niekada nebuvo miško, patvirtina ir augantys pavieniai vaismedžiai, todėl Kauno miesto miškų 37 ir 38 kvartaluose esanti ginčui aktuali teritorija neatitinka miško žemės sąvokos ir joje turėtų būtų nustatytos kitos žemės naudmenos, kaip pavyzdžiui ariama žemė ar pieva. Šiuos argumentus patvirtina ir 2005 metų ortofotonuotrauka, kurioje matyti didelė mišku neapaugusi teritorija.

Pabrėžė, kad Miškų įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta, kad miškas - ne mažesnis kaip 0,1 hektaro žemės plotas, apaugęs medžiais, kurių skalsumas ne mažesnis kaip 0,3 ir kurių aukštis natūralioje augavietėje brandos amžiuje siekia ne mažiau kaip 5 metrus, ir kita miško augalija, taip pat ne mažesnis kaip 0,1 hektaro žemės plotas, kuriame medynas išretėjęs ar dėl žmonių veiklos ar gamtinių veiksnių jame laikinai medžių nėra (želdintinos miško aikštės, kirtavietės, žuvę medynai). Kadastro objektu taip pat yra ir miško žemė: apaugę mišku žemės plotai - medynai, taip pat neapaugę mišku žemės plotai - kirtavietės, žuvę medynai, miško laukymės, miško aikštės, mažosios miško pelkės, miško medelynai, sėklinės miško medžių plantacijos ir klonų rinkiniai, miškui įveisti skirta žemė. Prie miško žemės priskiriami tuose pačiuose plotuose esantys miško keliai, kvartalų, technologiniai proskiebiai ir linijos, priešgaisrinės juostos, medienos sandėlių ir kitų su mišku susijusių įrenginių (griovių, pralaidų, tiltelių, priešgaisrinių bokštų ir kitų) užimti plotai, poilsio aikštelės, žvėrių pašarų aikštelės (Miškų įstatymo 2 str. 19 d.).

Akcentavo, kad Miškų įstatyme nėra paaiškinta sąvokų „miško laukymė“ ir „miško aikštė“ reikšmė, nėra nustatyti jų požymiai ir nurodyti maksimalūs galimi tokių miško naudmenų plotai. Minėtos sąvokos paaiškintos tik Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus 2010 m. sausio 14 d. įsakymu „Dėl Miškotvarkos darbų vykdymo instrukcijos patvirtinimo“ patvirtintų Miškotvarkos darbų vykdymo instrukcijos 1 priede: 2.1.1.2.1 punktas miško aikštė - žemės sklypas, kuriame nėra medžių, bet yra išlikusių miško ekosistemos požymių (elementų); 2.1.4.5 punktas miško laukymė - miško masyve esanti miško aikštė, neapaugusi sumedėjusia augalija, dirvonuojanti ar laikinai naudojama žemės ūkio reikmėms. Miestų teritorijose miško laukymės išskiriamos bendrajame plane suprojektuotose miškų ūkio ir rekreacinių miškų paskirties teritorijose.

Nurodė, kad toks teisinis reglamentavimas pažeidžia teisinės valstybės ir teisės aktų hierarchijos principus. Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas 2006 m. lapkričio 13 d. nutarime pažymėjo, kad „įstatymų leidėjas gali apibrėžti įstatymuose vartojamų sąvokų turinį, tačiau iš Konstitucijos, inter alia konstitucinio teisinės valstybės principo, kylantis reikalavimas paisyti teisės aktų hierarchijos suponuoja, kad įstatymuose vartojamų sąvokų turinys gali būti apibrėžiamas (inter alia aiškinamas) tik įstatymu, o ne žemesnės galios teisės aktu“. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2005 m. gruodžio 12 d. nutarime pabrėžta, kad „įstatymuose nustatyto teisinio reguliavimo turinys negali būti aiškinamas remiantis tuo, kaip jį interpretavo Vyriausybė ar kitos institucijos, pagal savo kompetenciją leisdamos poįstatyminius teisės aktus, kuriais siekiama įgyvendinti atitinkamų įstatymų nuostatas“. Įstatymo leidėjas apskritai nėra delegavęs nė vienai iš institucijų nustatyti minėtų sąvokų reikšmės. Taip pat nėra įtvirtintas maksimalus galimas miško aikščių ir miško laukymių plotas, o tai suponuoja, kad bet kokio dydžio mišku neapaugusi žemė, esanti šalia miško, gali būti laikoma miško laukyme, taip nepagrįstai išplečiant miško žemės ribas teritorijoje, kurioje miško nebuvo, nėra ir greičiausiai nebus. Nei atsakovės 2018 m. rugsėjo 6 d. sprendime Nr. R2-1535, nei 2018 m. rugpjūčio 24 d. Miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. 1302 nėra nurodyta, pagal kokius požymius ginčui aktualioje teritorijoje esančios žemės naudmenos priskirtinos miško laukymei, miško aikštei ir medynui, todėl tiek patikrinimo vietoje išvados, tiek sprendimas apskritai yra nemotyvuoti.

Atsakovė ir jos atstovas teismo prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą atsakovė nurodė, taip pat atstovas paaiškino teismo posėdžio metu, kad ginčo teritorija Miškų valstybės kadastre įregistruota kaip Kauno miesto miškų 37 kvartalo 9, 11 taksaciniai sklypai ir 38 kvartalo 59 taksacinis sklypas. Ginčo teritorija 1996 metais vykusios valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos metu buvo inventorizuota kaip Kauno miesto miškų 37 kvartalo 26 taksacinis sklypas (miško poilsiavietė, miško stovyklavietė) ir 38 kvartalo 60 taksacinis sklypas (rekreaciniai želdiniai), o 2009 metų vykusios valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos metu minėtų taksacinių sklypų duomenys buvo patikslinti į Kauno miesto miškų 37 kvartalo 11 taksacinį sklypą (miško laukymė) ir 38 kvartalo 59 taksacinį sklypą (miško aikštė). Kauno miesto miškų 37 kvartalo 11 taksacinis sklypas ir 38 kvartalo 59 taksacinis sklypas yra registruoti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. liepos 14 d. nutarimu Nr. 765 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ pakeitimo“ (su vėlesniais pakeitimais) yra priskirti valstybinės reikšmės miškų plotams.

Nurodė, kad atsakovė 2018 m. gegužės 2 d. gavo Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūko ministerijos 2018 m. balandžio 25 d. raštą Nr. 8SD-2048(14.8.7.) „Dėl informacijos pateikimo“. Atsakovė, pagal kompetenciją išnagrinėjusi 2018 m. balandžio 25 d. raštą, trečiajam suinteresuotam asmeniui ir pareiškėjui atsakė 2018 m. gegužės 18 d. raštu Nr. R2-860. Šiame rašte nurodė, kad pareiškėjo 2018 m. balandžio 23 d. prašyme nurodyta teritorija 1996 metais ir 2009 metų vykusios valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos metu buvo inventorizuota kaip miško žemė. Atsakovė nenustatė valstybinės reikšmės miškų plotų schemos rengimo klaidų, taip pat konstatavo, jog nėra teisinio pagrindo siūlyti Aplinkos ministerijai tikslinti valstybinės reikšmės miškų plotų schemą. Atsakovė 2018 m. rugpjūčio 1 d. vėl gavo trečiojo suinteresuoto asmens 2018 m. liepos 26 d. raštą Nr. 8SD-3908(14.8.7.) „Dėl informacijos pateikimo“. Atsakovė į šį kreipimąsi atsakė šioje byloje ginčijamu 2018 m. rugsėjo 6 d. raštu Nr. R2-1535, kuriame pažymėjo, kad vadovaujantis Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus 2018 m. rugpjūčio 22 d. įsakymu Nr. 199-18-V buvo atliktas Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimas vietoje. Patikrinimo vietoje metu nustatyta, kad Kauno miesto miškų 37 kvartalo 11 taksacinio sklypo duo­menys tikslintini: atskiriant 0,11 ha ploto teritoriją (Patikrinimo akto Nr. 1302 priede Nr. 2 pažymėta 11-2), kurioje auga medynas ir prijungiant ją prie 9 taksacinio sklypo. Kauno miesto miškų 37 kvar­talo 11 taksacinio sklypo dalis (Patikrinimo akto Nr. 1302 priede Nr. 2 pažymėta 11-1) atitinka Miškų įstatymo 2 straipsnio 19 dalyje nustatytus miško žemei keliamus reikalavimus (žemės naud­mena - miško laukymė). Kauno miesto miškų 38 kvartalo 59 taksacinis sklypas atitinka Miškų įsta­tymo 2 straipsnio 19 dalyje nustatytus miško žemei keliamus reikalavimus (žemės naudmena - miško aikštė). Atsižvelgiant į tai, kad Kauno miesto miškų 37 kvartalo 11 taksacinis sklypas ir 38 kvartalo 59 taksacinis sklypas atitinka miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus, todėl siūlyti Aplinkos minis­terijai tikslinti Kauno miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemą išbraukiant mi­nėtus sklypus iš valstybinės reikšmės miškų plotų, nėra teisinio pagrindo.

Pabrėžė, kad valstybinės reikšmės miškų plotai ir jų ribos tikslinamos vadovaujantis Valstybinės reikšmės miškų plotų schemų rengimo tvarkos aprašu (toliau - Tvarkos aprašas), patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1369 „Dėl Valstybinės reikšmės miškų plotų schemų rengimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Tvarkos aprašo 13 punkte nustatyti valstybinės reikšmės miškų plotų schemų tikslinimo atvejai, 14 punkte išvardinti dokumentų teikėjai, 16 punkte nurodomi pateikiami dokumentai. Tvarkos aprašo 15 punkte nustatyta, kad prašymus ištaisyti galiojančiose valstybinės reikšmės miškų plotų schemose pastebėtas valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos ar schemos rengimo klaidas fiziniai ir juridiniai asmenys teikia rengėjui (pagal Aprašo 3 punktą rengėjas - Valstybinė miškų tarnyba). Gavęs šiuos prašymus, rengėjas sprendžia klausimą dėl duomenų patikrinimo vietoje tikslingumo, atlieka patikrinimus vietoje, patikslina Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis ir teikia informaciją rengimo organizatoriui (Aplinkos ministerijai) apie patikslintus Lietuvos miškų valstybės kadastro duomenis. Valstybinės miškų tarnybos kompetencijai priskirta nagrinėti fizinių asmenų prašymus dėl tariamos/galimos valstybinės reikšmės miškų plotų schemos valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos klaidos. Valstybinė miškų tarnyba išnagrinėjusi Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūko ministerijos raštus ir su jais pateiktą informaciją, nurodė, kad ginčo teritorijoje miškų inventorizacijos ar schemos rengimo klaidų nenustatyta.

Atsakovas ir jo atstovas akcentavo, kad nagrinėjama ginčo teritorija yra ne laisva, o užimta valstybinės reikšmės miškais. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 13 straipsnio 1 punkte numatyta, kad miškai ir vandens telkiniai iš šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių išperkami valstybės ir už juos valstybė atlygina pagal šio įstatymo 16 straipsnį, jeigu jie priskirti valstybinės reikšmės miškams, valstybinės reikšmės vidaus vandenims. Šių miškų ir vandens telkinių plotus tvirtina Vyriausybė.

Nurodė, kad pareiškėjas susidariusią situaciją įvardija, kaip galiojančiose valstybinės reikšmės miškų plotų schemose pastebėtas valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos ar schemos rengimo klaidas. Klaidų taisymo procedūra yra numatyta Tvarkos aprašo 13 punkte. Pareiškėjas prašė patikslinti schemą Tvarkos aprašo 13.2 punkto pagrindu, kuriuo nustatyta, kad schema tikslinama ištaisius valstybinės sklypinės inventorizacijos klaidas ir nustatyta tvarka patikslinus Lietuvos Res­publikos miškų valstybės kadastro duomenis. Pareiškėjo nurodomas klaidos taisymo pagrindas bei jos apimtis paneigia, jog ginčo at­veju buvo padaryta klaida ir kad ji gali būti taisoma Tvarkos aprašo 13.2 punkte nurodyta tvarka. Klaidos sąvokos turinys Tvarkos apraše nėra nurodytas, taip pat klaidos apibrėžimo nėra ir kituose specia­liuose teisės aktuose, todėl aiškinant klaidos sąvoką būtina remtis bendrąja teisės norma, t. y. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 35 straipsniu, kuriame nurodoma, administracinės pro­cedūros sprendimą priėmęs viešojo administravimo subjektas, gavęs asmens, dėl kurio buvo pradėta administracinė procedūra, ar kito asmens motyvuotą informaciją apie skaičiavimo, spausdinimo, fak­tinių duomenų neatitikimo ar kitas technines klaidas, imasi reikalingų priemonių klaidoms ištaisyti. Taigi, remiantis minėtu administracinės procedūros taisytinos klaidos apibrėžimu, darytina išvada, jog Tvarkos aprašo 13.2 punkte nurodyta schemos rengimo klaida turėtų būti suprantama kaip techninė klaida, padaryta atliekant sklypo inventorizaciją, ar schemos rengimo vidinių rodiklių klaidos, nekeičiančios esminių schemos rodiklių. Tuo tarpu pareiškėjo prašymas, susijęs su schemos ribų pakei­timu, turi būti vertinamas kaip esminis schemos, kaip specialiojo plano rodiklio, pakeitimas, kadangi keičiant ribas būtų pakeistas valstybinės reikšmės miško plotas. Tokia situacija į Tvarkos aprašo 13.2 punkto reguliavimą nepatenka.

Pabrėžė, kad pagal Miškų įstatymo 4 straipsnio 4, 5 dalių reglamentavimą valstybinės reikšmės miškai (tame tarpe, miškai, kurie Vyriausybės sprendimu priskirti valstybinės reikšmės miškams) išimtine nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai. Vyriausybė ar jos įgaliota Aplinkos ministerija įgyvendina valstybinių miškų savininko teises ir pareigas. Vadovaujantis Tvarkos aprašu, valstybinės reikšmės miškų schemų rengimą ir tikslinimą organizuoja Aplinkos ministerija (rengimo organizatorius), o jų rengimą ir derinimą atlieka Valstybinė miškų tarnyba (rengėjas). Sprendimas dėl schemos rengimo ar tikslinimo priimamas aplinkos ministro įsakymu (3 p.). Schemos yra skirtos valstybinės reikšmės miškų plotams ir jų riboms nustatyti, rengiamos pagal valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos metu nustatytus faktinius duomenis. Pagal schemas Vyriausybė tvirtina valstybinės reikšmės miškų plotus (2 p.). Valstybinės reikšmės miškų plotą ir jų ribų tikslinimo pasiūlymus su dokumentais, nurodytais šio Tvarkos aprašo 16 punkte, rengimo organizatoriui gali teikti rengėjas (13.1 ir 13.2 p. nustatytais atvejais) (14.1 p.), Žemės tarnyba (13.4 p. atvejais) (14.2 p.), savivaldybių administracijos (13.2 p., 13.3 p. atvejais) (14.3 p.); valstybės įmonės miškų urėdijos ar kiti valstybinių miškų valdytojai (patikėtiniai) (13.2 p. atvejais) (14.4 p.); teritorijų planavimo organizatorius (13.2, 13.3 p. atvejais) (14.6 p.). Prašymus ištaisyti galiojančiose schemose pastebėtas valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos ar schemos rengimo klaidas fiziniai ir juridiniai asmenys <...> teikia rengėjui. Gavęs šiuos prašymus, rengėjas sprendžia klausimą dėl duomenų patikrinimo vietoje tikslingumo, atlieka patikrinimus vietoje, patikslina Miškų kadastro duomenis ir teikia informaciją rengimo organizatoriui apie patikslintus Miškų kadastro duomenis (15 p.). Šis reglamentavimas reiškia, kad pagrindu Aplinkos ministerijai inicijuoti Vyriausybės nutarimu (norminiu teises aktu) patvirtintos Schemos patikslinimą, galėtų būti atitinkamų institucijų pateikta informacija ir ją pagrindžiantys dokumentai. Vadovaujantis Tvarkos aprašu, fiziniai ir juridiniai asmenys turi teise teikti pasiūlymus Schemos rengėjui (Tarnybai). Miškų įstatymo 2 straipsnio 8 punkte numatyta, kad miškas - ne mažesnis kaip 0,1 hektaro žemės plotas, apaugęs medžiais, kurių skalsumas ne mažesnis kaip 0,3 ir kurių aukštis natū­ralioje augavietėje brandos amžiuje siekia ne mažiau kaip 5 metrus, ir kita miško augalija, taip pat ne mažesnis kaip 0,1 hektaro žemės plotas, kuriame medynas išretėjęs ar dėl žmonių veiklos ar gamtinių veiksnių jame laikinai medžių nėra (želdintinos miško aikštės, kirtavietės, žuvę medynai). Mišku ne­laikomos laukuose, pakelėse, prie vandens telkinių, gyvenamosiose vietovėse ir kapinėse esančios medžių grupės, kelio juostose įveisti želdiniai, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo pati­kėjimo teise valdomuose ne miškų ūkio paskirties žemės sklypuose augantys medžiai ir krūmai, siau­ros - iki 10 metrų pločio - medžių juostos, gyvatvorės, pavieniai medžiai ir krūmai, taip pat miestuose ir kaimo vietovėse ne miškų ūkio paskirties žemėje įveisti želdynai. Šių želdinių priežiūrą, apsaugą ir naudojimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos želdynų įstatymas. Vadovaujantis Miškotvarkos darbų vykdymo instrukcijos, patvirtintos Lietuvos Res­publikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus 2010 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. 11-10-V „Dėl Miškotvarkos darbų vykdymo instrukcijos patvirtinimo“ 1 priedo 2.1.4.5 punktu, miško laukymė - tai miško masyve esanti miško aikštė, neapaugusi sumedėjusią augalija, dirvonuo­janti ar laikinai naudojama žemės ūkio reikmėms. Akivaizdu, kad atsakovė pareiškėjo teisių nepažeidžia, ginčo sklypas atitinka miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus, išbraukti šio sklypo iš valstybinės reikšmės miškų plotų, atsakovė neturi teisinio pagrindo.

Trečiojo suinteresuoto asmens atstovas teismo posėdžio metu prašė teismo sprendimą priimti savo nuožiūra ir jokių naujų aplinkybių, svarbių kilusio ginčo išsprendimui, nenurodė.

Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (teismas pagrinde vadovaujasi teisės aktų redakcijomis, galiojusiomis šioje byloje ginčijamo sprendimo priėmimo metu).

Teismui pateikti įrodymai patvirtina teisiškai reikšmingas aplinkybes, kad pareiškėjas turi teisę atkurti nuosavybes teises natūra į J.G. iki 1940 metų nacionalizacijos valdytą žemę Kauno mieste. Teritorija, į kurią pareiškėjas siekia atkurti nuosavybes teises natūra, patenka į valstybinių miškų teritoriją. Šiuo metu ginčo plotas įregistruotas Miškų valstybės kadastre kaip Kauno miesto miškų 37 kvartalo 9, 11 taksaciniai sklypai ir 38 kvartalo 59 taksacinis sklypas. Šie plotai Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. liepos 14 d. nutarimu Nr. 765 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ pakeitimo“ (su vėlesniais pakeitimais) yra priskirti valstybinės reikšmės miškų plotams (esminio ginčo dėl šių aplinkybių nėra). Pateikti duomenys taip pat patvirtina, kad ši ginčo teritorija 1996 metais vykusios valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos metu buvo inventorizuota kaip Kauno miesto miškų 37 kvartalo 26 taksacinis sklypas (miško poilsiavietė, miško stovyklavietė) ir 38 kvartalo 60 taksacinis sklypas (rekreaciniai želdiniai). 2009 metų vykusios valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos metu paminėtų taksacinių sklypų duomenys buvo patikslinti – teritorija pervardinta į Kauno miesto miškų 37 kvartalo 11 taksacinį sklypą (miško laukymė) ir 38 kvartalo 59 taksacinį sklypą (miško aikštė). Kaip jau buvo paminėta, Kauno miesto miškų 37 kvartalo 11 taksacinis sklypas ir 38 kvartalo 59 taksacinis sklypas yra registruoti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. liepos 14 d. nutarimu Nr. 765 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ pakeitimo“ (su vėlesniais pakeitimais) yra priskirti valstybinės reikšmės miškų plotams.

Valstybinė miškų tarnyba 2018 m. rugpjūčio 1 d. gavo Nacionalinės žemės tarnybos 2018 m. liepos 26 d. raštą Nr. 8SD-3908(14.8.7.) „Dėl informacijos pateikimo“. Atsakovė į šį kreipimąsi atsakė ginčijamu 2018 m. rugsėjo 6 d. raštu Nr. R2-1535, kuriame pažymėjo, kad Kauno miesto miškų 37 kvartalo 11 taksacinis sklypas ir 38 kvartalo 59 taksacinis sklypas atitinka miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus, todėl siūlyti Aplinkos minis­terijai tikslinti Kauno miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemą išbraukiant mi­nėtus sklypus iš valstybinės reikšmės miškų plotų nėra teisinio pagrindo.

Pateikti duomenys taip pat patvirtina teisiškai reikšmingas aplinkybes (jos detaliai išdėstytos ir skundžiamame sprendime), kad vadovaujantis Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus 2018 m. rugpjūčio 22 d. įsakymu Nr. 199-18-V buvo atliktas Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimas vietoje. Patikrinimo vietoje metu buvo nustatyta, kad Kauno miesto miškų 37 kvartalo 11 taksacinio sklypo duo­menys turi būti patikslinti: atskiriant 0,11 ha ploto teritoriją (2018 m. rugpjūčio 24 d. Patikrinimo akto Nr. 1302 priede Nr. 2 pažymėta 11-2), kurioje auga medynas ir prijungiant šią teritoriją prie 9 taksacinio sklypo. Kauno miesto miškų 37 kvar­talo 11 taksacinio sklypo dalis (2018 m. rugpjūčio 24 d. Patikrinimo akto Nr. 1302 priede Nr. 2 pažymėta 11-1) atitinka Miškų įstatymo 2 straipsnio 19 dalyje nustatytus miško žemei keliamus reikalavimus (žemės naud­mena - miško laukymė). Kauno miesto miškų 38 kvartalo 59 taksacinis sklypas atitinka Miškų įsta­tymo 2 straipsnio 19 dalyje nustatytus miško žemei keliamus reikalavimus (žemės naudmena - miško aikštė). Visa ši informacija detaliai 2018 m. rugsėjo 6 d. ginčijamu raštu buvo pateikta pareiškėjui ir trečiajam suinteresuotam asmeniui, kartu pasiunčiant ir 2018 m. rugpjūčio 24 Patikrinimo vietoje akto Nr. 1302, 2018 m. rugpjūčio 30 d. Sprendimo Nr. S-1808-45 kopijas.

Miškų įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad miškas - ne mažesnis kaip 0,1 hektaro žemės plotas, apaugęs medžiais, kurių skalsumas ne mažesnis kaip 0,3 ir kurių aukštis natū­ralioje augavietėje brandos amžiuje siekia ne mažiau kaip 5 metrus, ir kita miško augalija, taip pat ne mažesnis kaip 0,1 hektaro žemės plotas, kuriame medynas išretėjęs ar dėl žmonių veiklos ar gamtinių veiksnių jame laikinai medžių nėra (želdintinos miško aikštės, kirtavietės, žuvę medynai). Mišku ne­laikomos laukuose, pakelėse, prie vandens telkinių, gyvenamosiose vietovėse ir kapinėse esančios medžių grupės, kelio juostose įveisti želdiniai, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo pati­kėjimo teise valdomuose ne miškų ūkio paskirties žemės sklypuose augantys medžiai ir krūmai, siau­ros - iki 10 metrų pločio - medžių juostos, gyvatvorės, pavieniai medžiai ir krūmai, taip pat miestuose ir kaimo vietovėse ne miškų ūkio paskirties žemėje įveisti želdynai. Šių želdinių priežiūrą, apsaugą ir naudojimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos želdynų įstatymas.

Miškų įstatymo 2 straipsnio 19 dalyje įtvirtinta nuostata, kad miško žemė – apaugę mišku žemės plotai – medynai, taip pat neapaugę mišku žemės plotai – kirtavietės, žuvę medynai, miško laukymės, miško aikštės, mažosios miško pelkės, miško medelynai, sėklinės miško medžių plantacijos ir klonų rinkiniai, miškui įveisti skirta žemė. Prie miško žemės priskiriami tuose pačiuose plotuose esantys miško keliai, kvartalų, technologiniai proskiebiai ir linijos, priešgaisrinės juostos, medienos sandėlių ir kitų su mišku susijusių įrenginių (griovių, pralaidų, tiltelių, priešgaisrinių bokštų ir kitų) užimti plotai, poilsio aikštelės, žvėrių pašarų aikštelės.

Miškotvarkos darbų vykdymo instrukcijos, patvirtintos Lietuvos Res­publikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus 2010 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. 11-10-V „Dėl Miškotvarkos darbų vykdymo instrukcijos patvirtinimo“ 1 priedo 2.1.1.2.1 punktas detalizuoja miško aikštės sąvoką – tai ne mažesnio nei 0,1 ha žemės plotas, kuriame augo (ir buvo inventorizuotas) medynas, tačiau dėl gamtinių, antropogeninių ar kitų veiksnių yra jo netekęs ilgiau nei 10 metų. Miško aikštėje dažniausiai yra išlikę miško ekosistemos elementai (pavieniai medeliai ar krūmai, senesni nei 10 metų kelmai, miško žolinė, samanų ar kerpių augalija, paklotė ir pan.), tačiau net ir jiems sunykus (ar sunaikinus), žemės plotas identifikuojamas miško aikšte. Miško aikšte, taip pat inventorizuojamas ir mažesnio nei 0,1 ha žemės plotas (nepriklausomai nuo jo suformavimo laiko), kuriame galimai neteisėtai transformuojant miško žemę į ne miško žemę buvo sunaikinti ar yra naikinami miško ekosistemos elementai. Tokios miško aikštės išskiriamos į atskirą žemės naudmeną pagal 5 priede pateiktą žemės naudmenų klasifikatorių (kodas-9). Instrukcijos 1 priedo 2.1.4.5 punkte apibrėžta miško laukymės sąvoka - tai miško masyve esanti miško aikštė, neapaugusi sumedėjusią augalija, dirvonuo­janti ar laikinai naudojama žemės ūkio reikmėms.

Įvertinęs pateiktų įrodymų visetą (2018 m. rugpjūčio 24 d. Patikrinimo vietoje akto ir jo priedų, 2018 m. rugpjūčio 30 d. Sprendimo Nr. S-1808-45 ir jo priedų duomenis) teismas daro išvadą, kad atsakovė tinkamai vadovavosi Miškų įstatymo ir Instrukcijos reikalavimais ir pagrįstai priėmė 2018 m. rugpjūčio 30 d. Sprendimą Nr. S-1808-45, kuris yra pagrindas tikslinti Miškų valstybės kadastro duomenis. Teismas nenustatė, kad priimdama 2018 m. rugpjūčio 30 d. Sprendimą Nr. S-1808-45, atsakovė pažeidė Valstybinės reikšmės miškų plotų schemų rengimo tvarkos aprašo (toliau - Tvarkos aprašas), patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1369 „Dėl Valstybinės reikšmės miškų plotų schemų rengimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, normų reikalavimus. Priimdama paminėtą 2018 m. rugpjūčio 30 d. Sprendimą bei šioje byloje ginčijamą 2018 m. rugsėjo 6 d. sprendimą Nr. R2-1535, atsakovė tiksliai laikėsi Tvarkos aprašo 2, 3, 13, 14, 15, 16 punktų procedūrinių reikalavimų. Pareiškėjas ir jo atstovas teismui nepateikė įrodymų, leidžiančių padaryti išvadą, kad ginčo teritorijos negalima vertinti kaip miško žemės (miško laukymės, miško aikštelės). Taip pat neįrodė, kad atsakovė, inicijuodama Miškų valstybės kadastro duomenų tikslinimą, padarė klaidą, kurią privalu ištaisyti. Įvertinus Miškų įstatyme, Instrukcijoje įtvirtintas miško žemės, miško laukymės, miško aikštelės sąvokas, darytina išvada, jog šiose naudmenose gali visiškai nebūti vizualiai matomų medžių. Valstybinių miškų inventorizacija buvo atliekama 1996 metais, taip pat 2009 metais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. liepos 14 d. nutarimu Nr. 765 ši teritorija priskirta valstybinės reikšmėms miškams (išimtinė Lietuvos Respublikos nuosavybė), todėl teisiškai nėra svarbu, kokia žemės naudmena ginčo teritorijoje buvo 1940 metais.

Pareiškėjas ir jo atstovas nurodė, kad atsakovė negalėjo ginčo teritorijos įvardinti kaip miško laukymė ir miško aikštelė, kadangi šios sąvokos nenumatytos Miškų įstatyme, o tik poįstatyminiame akte – Instrukcijoje.

Teismas, įvertinęs Miškų įstatymo, Instrukcijos nuostatas, konstatuoja, kad Miškų įstatyme detaliai apibrėžtos pirminės miško ir miško žemės sąvokų nuostatos. Miškų įstatymo 2 straipsnio 19 dalyje imperatyviai nurodyta, kad miško žemė – tai apaugę mišku žemės plotai – medynai, taip pat neapaugę mišku žemės plotai – kirtavietės, žuvę medynai, miško laukymės, miško aikštės, mažosios miško pelkės, miško medelynai, sėklinės miško medžių plantacijos ir klonų rinkiniai, miškui įveisti skirta žemė. Prie miško žemės priskiriami tuose pačiuose plotuose esantys miško keliai, kvartalų, technologiniai proskiebiai ir linijos, priešgaisrinės juostos, medienos sandėlių ir kitų su mišku susijusių įrenginių (griovių, pralaidų, tiltelių, priešgaisrinių bokštų ir kitų) užimti plotai, poilsio aikštelės, žvėrių pašarų aikštelės. Taigi, miško žemės sąvoka Instrukcijoje ne naujai apibrėžiama, o tik detaliau paaiškinama (dėl teisės normų tikslesnio taikymo). Be to, Instrukcijos 3 punkte nurodyta, kad ji parengta vadovaujantis Lietuvos Respublikos miškų įstatymu. Dėl paminėtų aplinkybių teismas daro išvadą, kad aukščiau išdėstytas teisinis reguliavimas neprieštarauja pareiškėjo paminėtiems Konstitucinio teismo 2005 m. gruodžio 12 d., 2006 m. lapkričio 13 d. nutarimams.

Teismas įpareigotas nustatyti, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektai neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus (ABTĮ 3 str. 2 d.). Sprendžiant pareiškėjo reikalavimo panaikinti ginčijamą sprendimą pagrįstumą, taip pat būtina įvertinti skundžiamo sprendimo, kuris laikytinas viešojo administravimo aktu, atitiktį Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytiems teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams. Viešojo administravimo įstatymo (toliau - VAĮ) 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Taip pat būtina įvertinti, ar nėra ABTĮ 91 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiami sprendimai turėtų būti panaikinti.

Miškų valstybės kadastro nuostatai (redakcija, galiojusi nuo 2016 m. rugpjūčio 24 d. iki 2018 m. lapkričio 14 d.) reglamentuoja Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro paskirtį, jo objektus, kadastro valdytojo, kadastro tvarkytojo teises ir pareigas, kadastro duomenų, informacijos, kadastrui pateiktų dokumentų ir (arba) jų kopijų tvarkymą, pakartotinio naudojimo sąlygas, sąveiką su susijusiais valstybės registrais ir kadastrais, kadastro duomenų, informacijos saugą, kadastro finansavimą, kadastro reorganizavimą ir likvidavimą. Kadastro paskirtis – registruoti Kadastro objektus, rinkti, kaupti, apdoroti, sisteminti, saugoti ir Kadastro duomenų, informacijos gavėjams teikti Kadastro duomenis, informaciją, dokumentus, atlikti kitus Kadastro duomenų, informacijos tvarkymo veiksmus (Nuostatų 1 – 3 p.). Kadastro objektas – miško masyvas, jį sudarantys miško kvartalai ir taksaciniai miško žemės sklypai (Nuostatų 12 p.). Kadastro valdytoja yra Aplinkos ministerija, kuri metodiškai vadovauja Kadastro tvarkytojui ir koordinuoja Kadastro funkcionavimą (Nuostatų 7 - 8 p.). Valstybinė miškų tarnyba yra Kadastro tvarkytoja (Nuostatų 9 p.). Be kitų teisės aktuose nustatytų pareigų, VMT privalo užtikrinti, kad neteisingi, netikslūs, neišsamūs Kadastro duomenys ir informacija būtų nedelsiant ištaisyti, atnaujinti arba papildyti (Nuostatų 11 p.). Ginčo tarp šalių byloje nėra dėl VMT, kaip Kadastro tvarkytojo, kompetencijos priimti sprendimą dėl Miškų valstybės kadastro duomenų įrašymo/keitimo.

Teismas pabrėžia, kad pareiškėjo per trečiąjį suinteresuotą asmenį inicijuotą Miškų valstybės kadastro duomenų tikslinimą VMT atliko tinkamai įvertinusi faktinius duomenis bei tinkamai taikydama Miškų įstatymo 2 straipsnio 8, 19 dalių, taip pat Instrukcijos bei Tvarkos aprašo nuostatas. Ginčijamas 2018 m. rugsėjo 6 d. sprendimas Nr. R2-1535 yra tinkamai pagrįstas tiek faktiniais duomenimis, išdėstytais 2018 m. rugpjūčio 24 d. Patikrinimo vietoje akte Nr. 1302, 2018 m. rugpjūčio 30 d. Sprendime Nr. S-1808-45 ir jų prieduose, paremtas aktualiomis teisės aktų nuostatomis, todėl vertintinas kaip visiškai atitinkantis VAĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatas ir naikinti jį nėra teisinio pagrindo (ABTĮ 56 str.).

Teismas pareiškėjui ir jo atstovui teismo posėdžio metu pasiūlė ginčyti VMT 2018 m. rugpjūčio 30 d. Sprendimą Nr. S-1808-45 (ABTĮ 12 str.), tačiau pareiškėjas ir jo atstovas nepageidavo to daryti ir paaiškino, kad paminėtas sprendimas iš esmės yra atsakovo vidinio administravimo aktas (procedūrinis dokumentas).

Pareiškėjas taip pat prašė teismo įpareigoti Valstybinę miškų tarnybą patikslinti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis, išbraukiant iš kadastro Kauno miesto miškų 37 kvartalo 11 taksacinio sklypo ir 38 kvartalo 59 taksacinio sklypo duomenis; įpareigoti Valstybinę miškų tarnybą kreiptis į Lietuvos Respublikos aplinkos ministeriją dėl pakeitimus Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre atitinkančios Kauno miesto savivaldybės valstybinių miškų plotų schemos tikslinimo.

Šiuos pareiškėjo skundo reikalavimus teismas laiko išvestiniais iš reikalavimo panaikinti 2018 m. rugsėjo 6 d. sprendimą Nr. R2-1535. Šiame teismo sprendime jau buvo išdėstyti argumentai ir padaryta išvada, kad pareiškėjo ginčijamas 2018 m. rugsėjo 6 d. sprendimas Nr. R2-1535 yra teisėtas bei pagrįstas. Ginčijamame akte atsakovė pagrįstai konstatavo, kad ginčo žemėje yra miško žemė, jokios klaidos Miškų valstybės kadastre nebuvo padarytos, todėl nėra jokio pagrindo įpareigoti atsakovę teisės aktų nustatyta tvarka inicijuoti Miškų valstybės kadastro duomenų pakeitimus.

Dėl paminėtų išvadų pareiškėjo skundas pilnoje apimtyje atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 56 str., 88 str. 1 p.).

Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir jo atstovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. LVAT ir EŽTT formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. P444-196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškėjo R.G. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.