Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Giedrius Endriukaitis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. T. skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 25 d. nutarties, kuria atmestas V. T. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Marijampolės pataisos namuose 2014 m. gegužės 20 d. priimto nutarimo netaikyti nuteistajam V. T. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos ir,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. T., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas 2002-09-16 Vilniaus apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 105 str. 5 d., 128 str. 2 d., 116 str. 2 d., 42 str. 1 d., paskirta 17 metų laisvės atėmimo bausmė. Pagal 2003-05-07 Lietuvos apeliacinio teismo nutartį BK 105 str. 5 p. perkvalifikuotas į BK 129 str. 2 d. 6 p., BK 128 str. 2 d. į BK 144 str., BK 116 str. 2 d., į BK 140 str. 1 d., vadovaujantis BK 63 str. 1 d. paskirta galutinė – 14 metų laisvės atėmimo bausmė. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2001-11-13, bausmės pabaiga – 2015-11-13.

Marijampolės rajono apylinkės teismas 2014-06-25 nutartimi atmetė nuteistojo V. T. skundą dėl Komisijos 2014-05-20 priimto nutarimo Nr. 624 netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Teismas konstatavo, jog šiuo metu netikslinga nuteistąjį paleisti iš laisvės atėmimo vietos lygtinai, nes nėra pagrindo manyti, kad jis būdamas laisvėje nedarys naujų nusikaltimų bei laikysis įstatymų.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. T. skundas tenkintinas.

BVK 157 straipsnio 1 dalis numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos pataisos procesui reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Sprendimas paleisti lygtinai turi būti paremtas tiek formalaus, tiek materialaus pagrindų konstatavimu ir vertinimu. Todėl teismas, svarstydamas ar yra pagrindas manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, privalo spręsti iš visų bylos duomenų visumos: nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu, padarytos nusikalstamos veikos pobūdžio, pavojingumo laipsnio, taip pat ir neatliktos bausmės dydžio, ankstesnių teistumų ir kt.

Lygtinis paleidimas taikomas tik įvertinus aplinkybes ir padarius išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Taip pat pažymėtina, jog lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nereiškia visišką atleidimą nuo bausmės. Net ir taikant lygtinį paleidimą yra taikomos valstybės prievartos priemonės – skiriami apribojimai, įpareigojimai, kurie padeda užtikrinti bausmės tikslus. Lygtinai paleistas asmuo yra prižiūrimas ir stebimas, jam nustatomi įpareigojimai ir suvaržymai, kurių pažeidimas gali nulemti lygtinio paleidimo taikymo panaikinimą ir asmens grąžinimą į pataisos įstaigą likusios bausmės atlikimui.

Atkreiptinas dėmesys į tai, jog sprendžiant klausimą, ar yra materialusis lygtinio paleidimo taikymo pagrindas, būtina visapusiškai įvertinti nuteistojo asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą ir po jos, elgesį bausmės atlikimo metu, faktiškai atliktą paskirtos bausmės dalį, pataisos įstaigos administracijos nuomonę, psichologinės tarnybos išvadą bei kitas svarbias aplinkybes.

Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinęs pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad priešingai nei nurodė apylinkės teismas, yra pakankamas pagrindas manyti, kad V. T., šiuo metu jį lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos, laikysis įstatymų ir nenusikals. Tiek Komisija, nagrinėdama nuteistojo prašymą dėl jo lygtinio paleidimo, tiek ir teismas neišsamiai ir nevisapusiškai įvertino visas šiam klausimui teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes. Komisija nutarimą dėl lygtinio paleidimo netaikymo priėmė remdamasi didele neatliktos bausmės dalimi bei nepagrįstai sureikšmintomis drausminėmis nuobaudomis, nepakankamai dėmesio skyrė nuteistojo elgesį bausmės atlikimo vietoje charakterizuojančioms aplinkybėms, nusikalstamo elgesio rizikos vertinimui, nuteistojo pavojingumą charakterizuojančioms aplinkybėms, todėl nepagrįstai atsisakė tenkinti prašymą dėl lygtinio paleidimo. Apylinkės teismas nagrinėdamas skundą šių trūkumų neištaisė ir skundą atmetė iš esmės tais pačiais motyvais kaip ir Komisijos nutarime netaikyti lygtinio paleidimo, be to, nepagrįstai išskirtinę reikšmę suteikė nusikaltimo, už kurį jis atlieka bausmę, pobūdžiui. Dėl šių aplinkybių tiek Komisijos nutarimas, tiek ir teismo 2014-06-25 nutartis negali būti laikomi pagrįstais ir teisėtais.

Nustatyta, kad šiuo atveju yra visi formalieji pagrindai, kurie leidžia svarstyti lygtinio paleidimo taikymo nuteistajam galimybę. V. T. atliko BVK 157 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytą laisvės atėmimo bausmės dalį, įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones bei socialinės reabilitacijos ir (ar) nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo rekomendacijas, todėl yra visi formalieji pagrindai, kurie leidžia svarstyti lygtinio paleidimo instituto taikymo klausimą.

Bylos medžiaga patvirtina, kad nuteistasis V. T. bausmę atlieka už nesunkių ir labai sunkaus nusikaltimų padarymą, teistas, tačiau teistumas už anksčiau padarytas nusikalstamas veikas yra išnykęs, atlikęs žymiai didesnę, nei privaloma (2/3 dalį) paskirtos 14 metų laisvės atėmimo bausmės, neatlikta bausmės dalis komisijos posėdžio dienai – 1 metai 5 mėnesiai 24 dienos. Nors nuteistasis bausmės atlikimo metu drausminėmis nuobaudomis baustas 2 kartus, ką itin akcentavo apylinkės teismas, tačiau pažymėtina, kad paskutinė nuobauda skirta 2002-10-18. Priešingai, nei nurodo apylinkės teismas, nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu leidžia teismui pagrįstai manyti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai nuteistojo elgesiui turėjo teigiamą poveikį, nuteistasis per paskutinius 12 (!) metų bausmės atlikimo nėra baustas drausmine tvarka, už nepriekaištingą elgesį ir gerai atliekamą darbą buvo 20 kartų paskatintas, kas leidžia teigti, kad V. T. savo elgesį stengiasi koreguoti teigiama linkme. Atvykęs į pataisos įstaigą nuteistasis pareiškė norą dirbti, buvo įdarbintas nuteistųjų valgyklos maitinimo tvarkiniu. Jam pavestą darbą atlieka nepriekaištingai, siekia pozityvių tikslų, darbinė motyvacija teigiama, teismo priteisto civilinio ieškinio ir kitų finansinių įsipareigojimų neturi. Išėjęs iš įkalinimo įstaigos planuoja ieškotis darbo, užsiregistruoti darbo biržoje. Nuo 2004 m. V. T. bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, palaiko ryšius su artimaisiais, su jais bendrauja telefoninių pokalbių metu, po paleidimo iš pataisos įstaigos planuoja grįžti į savo namus adresu Vilniaus raj. Bezdonių sen., Jonėnų km., yra gautas atsakymas, kad nuteistasis turės galimybę apsigyventi nurodytu adresu. V. T. kaltę pripažįsta pilnai ir suvokia savo elgesio pasekmes, pripažįsta problemas bei jas įvardija, mąstymas konkretus. Nei socialinio tyrimo, nei psichologinės tarnybos išvadoje kriminogeninių bei pakartotinio nusikalstamumo riziką didinančių veiksnių nenustatyta. Psichologinės tarnybos specialistė, atlikusi pakartotinių nusikaltimų rizikos vertinimą, nustatė, kad būnant struktūruotoje aplinkoje nuteistojo elgesys galėtų būti vertinamas pakankamai gerai. Atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal OASys metodiką, nuteistojo V. T. nuskalstamo elgesio rizika įvertinta 37 balais iš 168 galimų, kas leidžia teismui spręsti apie nedidelę recidyvo galimybę. Taip pat nėra pagrindo vertinti likusios laisvės atėmimo bausmės dalies kaip didelės, nes nuteistasis jau atliko beveik 13 metų bausmės iš paskirtų 14.

Įvertinus šių aplinkybių visumą, darytina išvada, jog nuteistojo teigiamas elgesys pataisos įstaigoje, iniciatyva dirbti, kaltės suvokimas, didelė atliktos bausmės dalis, tai, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žema, savo teigiama reikšme sprendžiant dėl lygtinio paleidimo persveria tai, kad nuteistasis atlieka bausmę už nesunkių ir labai sunkaus nusikaltimų padarymą. Pažymėtina, jog veikos pavojingumas vertinamas kartu su kitomis aplinkybėmis ir šiuo atveju negali turėti lemiamos reikšmės sprendžiant dėl lygtinio paleidimo. Vertinant dėl lygtinio paleidimo materialių sąlygų svarbesnės yra tos aplinkybės, kurios rodo teigiamus nuteistojo elgesio pokyčius, teisingą bausmės paskirties suvokimą ir kartu su kitomis aplinkybėmis leidžia pagrįstai tikėtis, kad nuteistasis išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir nebenusikals. Konstatuotina, kad šiuo metu nuteistąjį lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos, toliau sėkmingai bus užtikrinami bausmės tikslai – tiek individualiosios prevencijos, tiek ir nubaudimo (taikomi įpareigojimai), todėl teisingumo principas bei nuteistojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyra nebus pažeisti.

Dėl aukščiau išdėstytų motyvų skundžiama teismo nutartis naikintina, o dėl nuteistojo skundo priimtinas naujas sprendimas – V. T. taikytinas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 364 str. 8 d. 2 p., 9 d., Lietuvos Respublikos BK 75 str. 2 d., teismas

nutaria:

nuteistojo V. T. skundą tenkinti.

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 25 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą:

V. T. lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, jam neatlikus 1 metų 3 mėnesių 22 dienų laisvės atėmimo bausmės (skaičiuojant nuo nutarties priėmimo dienos), ir viso lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos metu skirti šias pareigas:

per 1 mėnesį nuo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pradėti dirbti (užsiregistruoti darbo biržoje);neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., išskyrus atvejus, kai tai susiję su darbu arba mokymusi.

Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.