- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2014-04-24
- Bylos Nr.
- A2.9.-1516-358/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-01146-2014-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Audronė Levinskienė
- Pažeidėjas
- D. K.
- Advokatai
- Regina Argba
- Kategorijos
- 48.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apylinkės teismo teisėja Audronė Levinskienė, sekretoriaujant Ramunei Bulavaitei, Indirai Kišmachovaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamai D. K., jos atstovei advokatei Reginai Argbai, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietės, gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. K. 2014-02-09 apie 18.00 val. (duomenys neskelbtini), buvo girta, jai nustatytas 2,65 promilių girtumas, tuo negalėjo pasirūpinti savo mažamečiu sūnumi T. B., gim., (duomenys neskelbtini), t. y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 181 str. 1 d.
D. K. kalta prisipažino iš dalies. Paaiškino, kad buvo neblaivi, nes gėrė vyrą. Nepripažįsta alkotesterio parodymų bei aplinkybės, kad nesirūpina sūnumi. Paaiškino, kad sekmadienį pas ją į svečius buvo atvažiavęs tėtis, vaiko močiutė bei pažįstamas asmuo, vardu R. Ta proga išgėrė vyno. Sūnaus tėvas visada norėjo atimti iš jos vaiką ir pasinaudojo susidariusia situacija. Gyvena su sūnumi, neturi sugyventinio. Vaikas buvo kitame kambaryje, ji darė pietūs. 2014-02-09 įvyko konfliktas, kuomet nepažįstama moteris trankė duris, skambino, įsikibo į jos plaukus. Vėliau sužinojo, kad tai jos pažįstamo R. žmona. Grįžusi vaiko močiutė visą tai papasakojo sūnaus tėvui B.. Pastarasis atvyko į butą ir iškvietė policiją.
Šalies argumentai
D. K. atstovė paaiškino, kad ATP protokolas surašytas pagal ATPK 181 str. 1 d., kur yra nurodyta, jog vaiko arba rūpintojo pareigų nevykdymas arba vykdymas priešingai vaiko interesams užtraukia sankciją įspėjimą arba baudą iki 200 Lt. Pagal LVAT formuojamą praktiką traukti atsakomybėn asmenį galima spręsti ar tėvų valdžios naudojimas priešingai vaiko interesais yra susijęs su tėvų aktyviais tyčiniais veiksmais. Tėvų valdžios nepanaudojimas vaiko interesais pasireiškia tėvų pareigų, numatytų LR CK 3.155 str. 2 d. neatlikimu arba netinkamu atlikimu. Pažeidimas, numatytas 181 str. 1 d. gali būti padaromas alternatyviomis veikomis, t. y. nepanaudojant valdžios vaiko interesams arba šia valdžia pasinaudojant priešingai vaiko interesams. Kad spręsti klausimą ar pažeidimas padarytas, reikėtų nustatyti ATP sudėties požymius. Žiūrint į tai, kas yra ATP sudėtimi, reikėtų pasakyti, kad yra pažeidimo objektyvinė ir subjektyvinė pusės. Objektu šiuo atveju yra teisės normų saugomos vertybės, įskaitant ir vaiko saugumą, jo aplinką. Šis klausimas ar objektas yra, taip, be abejo, yra, tačiau jos atstovaujamosios atžvilgiu byloje nėra nustatyti visi keturi požymiai. Negalima teigti, kad D. K. yra kalta dėl tos situacijos, kuri atsitiko jos namuose. Pas D. K. buvo svečių ir jie vartojo alkoholinius gėrimus. Tačiau B. mama patvirtino, kad D. K. paprastai vartoja nestiprius alkoholinius gėrimus. Specialistė D. N. patikrino, kad alkotesterio parodymai jai buvo atnešti ir nebuvo atlikti prie jos akių. D. K. nebuvo žinoma apie šeimyninius R. R. santykius. M. B. jau nuo 2013 metų balandžio mėnesio siekia atimti vaiką, kada dėl nuolatinio smurto šeimoje, dėl visiško neprisidėjimo prie vaiko išlaikymo buvo paprašytas išeiti iš namų (duomenys neskelbtini) gatvėje. Teisingausiai ir objektyviausiai aplinkybes patvirtino tyrėjas Ž. Ž., kadangi jis pats patvirtino, kad nebuvo pagrindo kviesti operatyvinę grupę ten, kur tiesiog 3 asmenys yra sukonfliktavę. Tai dar kartą patvirtina M. B. veiksmų tikslingumą. D. K. yra kertama per pačią skaudžiausią vietą, t. y. per jos vaikelį, kurį ji pati yra užsiauginusi ir išlaikiusi nuo pat gimimo. D. K. ne kartą yra patyrusi M. B. smurtą. M. B. ne kartą yra buvęs neblaivus, yra patyręs eismo įvykių, yra sudaužyta mašina, yra dalyvavęs muštynėse ir pan. D. K. negalėjo numatyti įsiveržimo į jos namu. Neginčija išvados, kurioje yra nurodyta alkotesterio parodymai, tačiau mano, kad visų 4 požymių, kurie yra būtini nustatyti ir patvirtinti, kad ATP yra padarytas, nenustatyta. Negalima teigti, kad D. K. veiksmuose yra aktyvių tyčinių požymių arba tėvų valdžios nepanaudojimas arba panaudojimas priešingai vaiko interesams. ATP protokolas surašytas neišsamiai. Prie protokolo pridėta medžiaga galėtų būti pagrindas kitoms veikoms nustatyti, kaip chuliganizmui, kaip viešosios tvarkos trikdymui. Tačiau tai, kad D. K. surašytas protokolas dėl to, kad valdžia priešingai vaiko interesams, vertinant bute įvykusią situaciją, netelpa į jokius supratimo rėmus. Prašo teismo priimti sprendimą ir nenustatyti, jog yra padarytas AT pažeidimas, atitinkantis 181 str. 1 d. ir bylą nutraukti.
Pagal ATPK 256 straipsnio nuostatas įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.
Motyvuojamoji dalis
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog įrodinėjimo procesas negali būti begalinis – įrodymų turi būti surenkama tiek, kad jų pakaktų atsakomybėn traukiamo asmens kaltei pagrįsti.
Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju surinkti įrodymai yra pakankami neabejotinai išvadai, kad D. K. padarė teisės pažeidimą, numatytą ATPK 181 straipsnio 1 dalyje. Liudytoja D. S. parodė, kad pažįsta D. K. maždaug 10 metų, yra jos klientė. Tą vakarą, kai įvyko konfliktas, ji kartu su kita kirpėja J. K. atvyko pas ją į namus ir papasakojo apie konfliktą. Niekada nematė D. K. neblaivios, tą vakarą gal būt jautėsi alkoholio kvapas, bet nebuvo labai girta. Buvo labai susijaudinusi, verkė. Ji vaiką prižiūri ir išlaiko idealiai, kambariai sutvarkyti.
Liudytoja A. M. parodė, kad D. K. pažįsta nuo 1997 metų. Ji yra gera mama, išvykose į gamtą dalyvauja jos sūnus, jaučiasi, kad mylimas vaikas, šilti santykiai. Apie incidentą sužinojo iš bendradarbių darbe.
Liudytoja A. S. parodė, kad D. K. pažįsta nuo 1990 metų. Niekada nematė jos neblaivios, todėl netiki, kad incidento metu buvo labai girta. D. K. ypatingai bendrauja su sūnumi, labai gražūs jų santykiai.
Liudytoja J. K. parodė, kad pažįsta D. K.. Tą pačią dieną po įvykusio konflikto, D. K. jai paskambino, o vėliau ji atvažiavo pas ją ir važiavo pas D. S.. Kai atvažiavo į D. K. butą, nesimatė girtavimo požymių, tik D. K. buvo apsiverkusi. Prieškambaryje matėsi grumtynių pėdsakai, ant grindų buvo D. plaukų. D. K. nebuvo girta, tik apimta didelio streso.
Liudytojas A. S. parodė, kad dirba patruliu. Buvo iškviesti į butą. Įėjus į butą, vyras laikė vaiką ir paaiškino, kad vaiko motina neblaivi. Bute buvo dar vienas vyras. Visus tris asmenis išskirstė į skirtingas vietas, nes tarp jų vyko žodinis konfliktas. Vaikas neverkė, bet buvo išgąsdintas. Motina buvo akivaizdžiai neblaivi, ji svirdinėjo. Iškvietė Žaliakalnio operatyvinę grupę, motinai Žaliakalnio PK buvo nustatytas neblaivumas.
Liudytojas M. B. parodė, kad yra sūnaus T. tėvas. Su D. K. bendrauja dėl sūnaus. Datos tiksliai pasakyti negali, bet jam grįžus iš darbo, jo motina papasakojo, kad sūnų nuvežė D. K., ten vyko balius. Atvažiavo R. žmona su dukra ir įvyko konfliktas. Jis susirūpino sūnaus saugumu, todėl nuvyko pas D. K.. Duris atidarė R., jis jį nustūmė ir paklausė, kur jo vaikas. Atbėgo sūnus, apsikabino jo kaklą ir pradėjo šaukti, kad nori pas jį. Paskambino policijai, pasakė, kad motina neblaivi ir nori pasiimti sūnų. Tyrėjai iškvietė kitą grupę. Nuvažiavo su vaiku į komisariatą. Motinai buvo nustatytas neblaivumas. Pareigūnas pasakė, kad jis gali pasiimti sūnų. Prižiūri sūnų abu su D. K. bendru sutarimu, priekaištų dėl vaiko priežiūros jai neturi, tačiau tai ne pirmas kartas, kai D. K. neblaivi.
Liudytojas Ž. Ž. parodė, kad dirba kriminalinės policijos tyrėju. Apie 19 val. paskambino patrulis A. S. ir pasakė, kad neišsprendžia problemos, vyko muštynės. Jam atvykus į butą, rado labai girtą vyrą ir neaiškios būsenos moterį. Šalia buvo vaiko tėvas ir vaikas. Vaikas buvo prie tėvo, sutrikęs, bijojo motinos ar girto vyriškio. Pasiūlė visiems vykti į policijos komisariatą. Moteriai buvo nustatytas sunkus girtumo laipsnis. Vaikas perduotas tėvui.
Liudytoja D. N. parodė, kad yra Eigulių PN specialistė. Vasario mėnesio pradžioje gavo medžiagą apie tai, kad girta motina negalėjo pasirūpinti savo vaiku. Jai užteko duomenų surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą. D. K. pasiaiškinime parašyta, kad tą dieną buvo eilė konfliktų, vaikas visa tai matė.
Liudytoja R. B. parodė, kad D. K. yra jos anūko motina. Tą dieną D. K. paprašė atvežti sūnų. Atvykus pas D. K. į namus, rado jau neblaivius D. K., jos tėvą bei draugą R.. Netrukus pasigirdo beldimas į duris, D. pasakė, kad tai jos draugo žmona. Išgirdo koridoriuje triukšmą, ji su anūku buvo anūko kambaryje. Draugas girtas sėdo už vairo ir išvažiavo. Ji išsikvietė taksi ir išvažiavo. Grįžus namo, papasakojo savo sūnui M. B..
Lietuvos Respublikos ATPK 181 str. 1 d. pažeidimo faktą ir D. K. kaltę įrodo ir administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriame nurodytos pažeidimo aplinkybės (b. l. 1-2), M. B. prašymas, paaiškinimas, kuriame jis nurodė, kad 2014-02-09 apie 18 val. atvykęs pas D. K. rado ją girtą, kartu buvo jos sugyventinis, kuris taip pat buvo girtas, puolė ant jo, paėmęs sūnų nuėjo į vaiko kambarį ir iškvietė policiją (b. l. 2, 4), tarnybiniai pranešimai (b. l. 3, 4), pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolas, iš kurio matyti, kad D. K. 2014-02-09 18.50 val. nustatytas 2,65 promilių girtumas (b. l. 9), vaiko perdavimo ir priėmimo aktas (b. l. 12), bei kita bylos medžiaga.
Tėvų valdžia – tai ne tik teisė, bet ir pareiga dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgiant į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (Civilinio kodekso 3.155 str. 2 d., 3.159 str. 4 d.), o už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 181 str. numatyta administracinė atsakomybė. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 6 straipsnio 1 punktas numato, kad tėvai ar kiti teisėti vaiko atstovai privalo sudaryti tinkamas sąlygas vaikui gyventi ir augti šeimoje, rūpintis juo. Remiantis minėto Įstatymo 8 straipsnio 1 punktu, vaiko teisė būti sveikam garantuojama priemonėmis, leidžiančiomis sudaryti vaikui sveiką ir saugią aplinką. Tėvai ar kiti teisėti vaiko atstovai privalo sudaryti sąlygas vaikui augti, vystytis ir tobulėti, turi auklėti savo vaikus humaniškai, dorais žmonėmis (Įstatymo 21 str. 1 d.). Atitinkamai Įstatymo 43 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad už fizinio ar psichinio smurto demonstravimą vaikams, jų įtraukimą į nusikalstamą ar kitą neteisėtą veiką taikoma įstatymų nustatyta administracinė arba baudžiamoji atsakomybė. Atkreiptinas dėmesys, kad draudžiamas bet koks valdžios panaudojimas priešingai vaiko interesams, tarp jų ir fizinio ar psichologinio smurto demonstravimas vaiko akivaizdoje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą išaiškinęs, jog vaiko akivaizdoje atlikti veiksmai, pasireiškiantys amoraliu tėvų elgesiu (fiziniu smurtu, necenzūriniais žodžiais, agresyviais barniais, keliančiais vaikui baimę), traktuojami kaip tėvų valdžios panaudojimas priešingai vaiko interesams. Neigiamą poveikį vaikui gali daryti jau pats vaiko pamatytas netinkamo elgesio faktas, todėl vien už tokį elgesį vaiko akivaizdoje tėvai gali būti traukiami administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 181 straipsnį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. sausio 22 d. konsultaciją Nr. 25-K, „Administracinių teismų praktika“ Nr. 4, P. 420, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. gegužės 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N2-818/2005, 2011 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N62-482/2011, 2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N575-305/2012 ir kt.).
Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad konflikto metu (kai D. K. pažįstamo žmona stipriai beldėsi, triukšmavo, tampė ją už plaukų, vėliau vykęs konfliktas tarp mažamečio vaiko tėvo ir D. K. bute buvusio neblaivaus pažįstamo) D. K. buvo neblaivi.
Tarp asmenų esant konfliktui dėl atitinkamų asmeninių santykių, D. K. pasirinko nepriimtiną tokių santykių aiškinimosi būdą, sukėlusį jos mažamečiui sūnui baimę, stresą, taip akivaizdžiai traumuodama vaiko psichiką ir pažeisdama jo interesus. D. K. privalėjo vengti konflikto, iškviesti policijos pareigūnus dėl neteisėto kitų asmenų elgesio. Teismas pažymi, kad konfliktinė situacija, kaip matyti iš liudytojų parodymų, truko ilgą laiką. Todėl darytina išvada, kad D. K. elgesys yra netoleruotinas, ji pripažintina padarius teisės pažeidimą, numatytą ATPK 181 str. 1 d. ir baustina.
Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjos asmenybę – administracine tvarka nebausta, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, sunkinančios aplinkybės – pažeidimą padarė būdama neblaivi. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, jai skirtinas Lietuvos Respublikos ATPK 181 str. 1 d. sankcijoje numatytas įspėjimas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30 str., 286 str., 287 str., teismas
nutaria:
D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 181 str. 1 d., ir skirti įspėjimą.
Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.