Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

kaltinamųjų atstovams pagal pavedimą advokatams Žilvinui Astrauskui, Edmundui Jankaičiui ir Alfonsui Vladislovui Daukantui,

Šiaulių r savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovėms Editai Pleškaitei ir Virginijai Petrylienei,

viešame teisiamajame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. B., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) d. Šiaulių rajone, LR pilietis, nevedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Šiaulių rajone, neteistas, kaltinamas pagal BK 159 straipsnį (penkios nusikalstamos veikos), 178 straipsnio 2 dalį (keturios nusikalstamos veikos) ir 187 straipsnio 1 dalį,

M. N., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) d. Šiaulių rajone, LR pilietis, nevedęs, baigęs 11 kl., gyvenantis (duomenys neskelbtini), Šiaulių rajone, neteistas, kaltinamas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (keturios nusikalstamos veikos) ir 187 straipsnio 1 dalį,

R. J., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) d., LR pilietis, baigęs 9 kl., gyvenantis (duomenys neskelbtini), Šiaulių rajone, neteistas, kaltinamas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (keturios nusikalstamos veikos) ir 187 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B., M. N. ir R. J. 2011 m. spalio pabaigoje (ikiteisminio tyrimo metu tiksli data ir laikas nenustatyti), būdami apsvaigę nuo alkoholio (išskyrus R. J.), iš anksto susitarę ir veikdami bendrininkų grupėje, įsibrovė į patalpą, esančią (duomenys neskelbtini), Šiaulių rajone, bei pagrobė svetimą turtą, o būtent: išlaužė nukentėjusiajam. R. Š. priklausančio pastato langą, pro jį įsibrovė į vidų ir pagrobė nukentėjusiajam R. Š. priklausančius daiktus - 250 Lt vertės aliumines kopėčias, 200 Lt vertės benzininę žoliapjovę, 2 vnt. turistinių sulankstomų kėdučių (bendra vertė - 20 Lt), 25 Lt vertės metalinį laužtuvą, 2 vnt. keptuvių (bendra vertė - 20 Lt), iš viso pagrobė turto už 515 Lt, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

A. B., M. N. ir R. J. 2011 m. lapkričio 1 d. (ikiteisminio tyrimo metu tikslus laikas nenustatytas), būdami apsvaigę nuo alkoholio, iš anksto susitarę ir veikdami bendrininkų grupėje, įsibrovė į patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), Šiaulių rajone, bei pagrobė svetimą turtą, o būtent:

a) išlaužė metalines namelio duris, pro jas pateko į nukentėjusiajam A. S. priklausantį sodo namelį ir iš jo pagrobė nukentėjusiajam A. S. priklausančius daiktus - 70 Lt vertės staliuką, 150 Lt vertės staliuką metalinėmis kojomis, 2 antklodes (bendra vertė - 70 Lt), 60 Lt vertės miegmaišį, 2 lovos čiužinius (bendra vertė - 180 Lt), 200 Lt vertės elnio ragus su kaukole, 150 Lt vertės elektrinį grąžtą „Bosch“, 2 vnt. rankinių pjūklų (bendra vertė - 50 Lt), 2 vnt. taburečių (bendra vertė - 60 Lt), 20 Lt vertės kirvį, 35 Lt vertės dujų baliono reduktorių, 20 Lt vertės vazonėlį su dirbtine gėle, 25 Lt vertės kojinę pompą, 20 Lt vertės bediklį, 6 Lt ir 9 Lt vertės ruletes, 15 Lt vertės kampuotį, 12 Lt vertės ir 18 Lt vertės prailgintuvus, 5 Lt vertės statybinį švirkštą, 7 Lt vertės plaktuką, 12 Lt vertės žaliuzes, 120 Lt vertės laužtuvą, 15 Lt vertės arbatinuką, 160 Lt vertės automobilinį šaldytuvą, 300 Lt vertės vyrišką striukę, 150 Lt vertės špyžinį puodą su dangčiu, 4 vnt. įvairaus dydžio puodų (bendra vertė - 50 Lt), 40 Lt vertės sieninį laikrodį, 1 600 Lt vertės benzininį pjūklą „Husgvarna“, iš viso pagrobė turto už 3 647 Lt;

b) atlenkė durų metalinius laikiklius, pro duris įsibrovė į nukentėjusiajai V. G. priklausantį sodo namelį ir iš jo pagrobė nukentėjusiajai V. G. priklausančius daiktus - 50 Lt vertės šaldytuvą, 160 Lt vertės dujų balioną su žarna, 4 vnt. įvairaus dydžio dubenų (bendra vertė - 160 Lt), 4 vnt. įvairaus dydžio aliuminių puodų (bendra vertė - 200 Lt), 30 Lt vertės sieninį laikrodį, 2 plaktukus (bendra vertė – 14 Lt), 15 Lt vertės statybinį švirkštą, 7 Lt vertės reples, iš viso pagrobė turto už 636 Lt;

c) išlaužė nukentėjusiajam R. Š. priklausančio pastato langą, pro jį įsibrovė į vidų ir pagrobė nukentėjusiajam R. Š. priklausančius daiktus - 30 Lt vertės lovos čiužinį, 15 Lt vertės miegmaišį, 15 Lt vertės antklodę, 30 Lt vertės kastuvą, 10 Lt vertės peilį medine rankena, 50 Lt vertės palapinę su maišu, 5 vnt. arbatos puodelių (bendra vertė - 10 Lt), įvairius stalo įrankius (bendra vertė - 20 Lt), 30 Lt vertės elektrinį prailgintuvą, „Petankės“ žaidimo 6 metalinius rutulius (bendra vertė - 60 Lt), 10 Lt vertės aliuminį puodą su dangčiu, iš viso pagrobė turto už 280 Lt,

t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Be to, A. B. ir M. N. 2011 m. lapkričio 1 d. (ikiteisminio tyrimo metu tikslus laikas nenustatytas), būdami apsvaigę nuo alkoholio, iš anksto susitarę ir veikdami bendrininkų grupėje, įsibrovė į nukentėjusiajam A. S. priklausantį sodo namelį, esantį (duomenys neskelbtini), Šiaulių rajone, ir sugadino svetimą turtą: 400 Lt vertės namelio duris su spyna, 2 vnt. ventiliacijos angų grotelių (bendra vertė - 40 Lt), 3 vnt. antklodžių užvalkalų (bendra vertė - 60 Lt), 3 vnt. pagalvių užvalkalų (bendra vertė - 45 Lt), 3 vnt. pagalvių (bendra vertė - 60 Lt), 3 vnt. paklodžių (bendra vertė - 90 Lt), 5 vnt. įvairaus dydžio rankšluosčių (bendra vertė - 60 Lt), 6 vnt. lėkščių (bendra vertė - 30 Lt), 24 Lt vertės 6 vnt. puodelių, 40 kg daržovių (bendra vertė - 80 Lt), sugadino turto už 889 Lt, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje.

Be to, A. B. 2011 m. spalio pabaigoje (ikiteisminio tyrimo metu tiksli data nenustatyta), būdamas apsvaigę nuo alkoholio, (duomenys neskelbtini), Šiaulių rajone, pasiūlydamas dalyvauti vagystėje, įsibraunant į nukentėjusiajam R. Š. priklausantį pastatą bei pagrobiant nukentėjusiajam R. Š. priklausančio turto už 515 Lt, į šią nusikalstamą veiką įtraukė nepilnamečius M. N., gimusį (duomenys neskelbtini) d., ir R. J., gimusį (duomenys neskelbtini) d., t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 159 straipsnyje.

Be to, A. B. 2011 m. lapkričio 1 d., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, (duomenys neskelbtini), Šiaulių rajone, pasiūlydamas dalyvauti vagystėje įsibraunant į nukentėjusiesiems A. S., V. G. ir R. Š. priklausančius sodo namelius bei pagrobiant nukentėjusiesiems A. S., V. G. ir R. Š. priklausančio turto už atitinkamai 3 647 Lt, 636 Lt ir 280 Lt, į šią nusikalstamą veiką įtraukė nepilnamečius M. N., gimusį (duomenys neskelbtini) d., ir R. J., gimusį (duomenys neskelbtini) d., t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 159 straipsnyje.

Be to, A. B. 2011 m. lapkričio 1 d., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, (duomenys neskelbtini), Šiaulių rajone, pasiūlydamas dalyvauti sugadinant turtą, įsibrovė į nukentėjusiajam A. S. priklausantį sodo namelį bei, sugadindamas A. S. priklausančio turto už 889 Lt, į šią nusikalstamą veiką įtraukė nepilnamečius M. N., gimusį (duomenys neskelbtini) d., ir R. J., gimusį (duomenys neskelbtini) d., t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 159 straipsnyje.

Ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje (įtariamasis) kaltinamasis A. B. kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad 2011 m. spalio pabaigoje (tikslios datos nepamena) nuvažiavo dviračiu pas M. N.. Maždaug po dviejų valandų atėjo R. J.. Jis pasiūlė draugams apvogti sodo namelius, esančius netoli jo namų, nes reikėjo pinigų. Žinojo, kad M. N. ir R. J. yra nepilnamečiai. Iš namų A. B. pasiėmė laužtuvą ir visi trys nuėjo prie sodo namelių. Jis ir R. J. išlaužė (R. Š. priklausančio sodo namelio) langą, pro išlaužtą langą įlipo vidun. Iš sodo namelio paėmė aliumines kopėčias, žoliapjovę, keptuves ir kt. Vogtus daiktus parsinešė į savo kiemą, pasidėjo sode; vėliau ketino juos parduoti. Pasak A. B., jis buvo išgėręs, nusikalstamą jo elgesį galėjo lemti suvartotas alkoholis.

Toliau A. B. nurodė, kad m. spalio 31 d. pas jį 2011 švęsti „Helovyno“ atėjo M. N. ir R. J.. Visi išgėrė alkoholio. Vėl nutarė eiti apvogti sodo namelių. Apie konkrečius daiktus sodo nameliuose nežinojo - ėjo ką nors pavogti. Iš pradžių įsibrovė į tą patį (R. Š. priklausantį) sodo namelį pro tą patį langą. Jis paėmė lovos čiužinį, prailgintuvą, stalo įrankius, matė, kad buvo kastuvas. Ką paėmė jo draugai, nematė. Vogtus daiktus parsinešė į namus. Viską pasidėjo sode ir nuėjo prie kito (A. S. priklausančio) sodo namelio. Iš pradžių ketino sodo namelio duris išlaužti. Metalines sodo namelio duris laužė trise. Nepavykus to padaryti, duris sugadino. Pro duris pateko vidun ir pavogė rankinį pjūklą, ruletę, automobilinį šaldytuvą, kirvį, kitų smulkių daiktų. Ką paėmė R. J. ar M. N. - nematė. Vogtus daiktus irgi parsinešė į savo kiemą. Padėję daiktus kieme, sugrįžo atgal į sodus. Atplėšę kito sodo namelio (priklausančio V. G.) duris, įsibrovė į vidų. Iš to namelio jis ir M. N. paėmė ir nešė šaldytuvą, į kurį buvo sudėję smulkius daiktus: puodus, dubenis, o R. J. nešė dujų balioną. Ką daugiau pavogė, neprisimena. Tikina, kad įtakos nusikaltimų darymui turėjo alkoholis. Dėl padarytų nusikaltimų nuoširdžiai gailisi.

Ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje (įtariamasis) kaltinamasis M. N. kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad A. B. pažįsta 4 m., nes mokosi toje pačioje mokykloje, draugauja. R. J. pažįsta neseniai, su juo bendrauja mažiau. 2011 m. spalio mėnesį (tikslios datos neprisimena) A. B. dviračiu atvažiavo pas jį į namus. Jie kalbėjosi, išgėrė vieną 2 l talpos indą alaus. Jautėsi apsvaigęs. Vėliau atėjo R. J.. Ar jis gėrė, neprisimena. A. B. siūlė eiti į sodo namelius, esančius netoli jo namų, ir juos apvogti. A. B. sakė, kad jam reikia pinigų. Jis iš karto nesutiko su A. B. pasiūlymu. R. J. taip pat nenorėjo eiti vogti. Kai A. B. sakė, kad vogtus daiktus parduos ir taip turės savų pinigų, R. J. sutiko eiti vogti ir pasiūlė jam. Galiausiai jis irgi sutiko. Vaikinai dviračiais grįžo į A. B. namus. A. B. iš namų pasiėmė laužtuvą, kurį prieš tai buvo pirkęs Pabalių turguje. Iš A. B. kiemo išėjo apie 21³⁰ val. Priėjo prie namelio, esančio arčiausiai. A. B. pasakė, kad į tą namelį reikia lįsti. Jis ir R. J. stebėjo aplinką, o A. B. laužtuvu plėšė lango skardą. Jis žiūrėjo, ar kas neateina. Atplėšęs skardą, A. B. atidarė langą. Matė, kaip pro langą į namelio vidų įlipo A. B. ir R. J.. Jis irgi buvo trumpam įlindęs vidun pro langą, bet daugiausia stovėjo atokiau ir saugojo, ar kas neateina. Pro langą draugai padavė dvi sulankstomas kėdutes, žoliapjovę, aliumines kopėčias, kitų smulkmenų. Vogtus daiktus kartu nunešė į A. B. kiemą, padėjo griovyje prie namo. Sutarė, kad vogtus daiktus parduos, o gautus pinigus pasidalins, kad pas A. B. švęs „Helovyną“. Apie 24 val. jis su R. J. išvažiavo namo.

Be jo, pas A. B. švęsti „Helovyno“ susirinko R. J., brolis A. su drauge A. A.. A. B. buvo nupirkęs alkoholio. Jie gėrė alkoholinius gėrimus, klausėsi muzikos, šnekėjosi, linksminosi. Jis ir R. J. buvo nutarę pasilikti pas A. B. miegoti. Apie 24 val. A. A. ir jo brolis A. išėjo namo. Kai liko trise, A. B. pasiūlė eiti vogti. Įkalbinėti tiek daug, kaip pirmą kartą, nebereikėjo. Jis buvo išgėręs (pasak jo paties, dvi skardines alaus), todėl jautėsi drąsiau ir sutiko eiti vogti. Dėl girtumo neprisimena, į kiek namelių įsibrovė, tik pamena, kad įsibrovė į namelį šarvuotomis durimis (priklausantį A. S.). Jis laužiant duris neprisidėjo, stebėjo aplinką, į vidų įėjęs nebuvo. Ėmė tuos daiktus, kuriuos jam perdavė draugai. Iš šio namelio pavogė patalynės, du čiužinius, staliuką metalinėmis kojomis, ragus, dirbtinę gėlytę su vazonėliu, kojinę pompą, statybinį švirkštą, vyrišką striukę, aliuminius puodus, „bliūdus“, dujų baliono reduktorių, melsvos spalvos kelioninį šaldytuvą (šaldiklį) ar šaltkrepšį. Viską nunešė pas A. B. į namus. Kai nunešė, ėjo prie kito sodo namelio. Išlaužę kito namelio (priklausančio V. G.) spyną (jis spynos nelaužė, į vidų įėjęs nebuvo, tik stebėjo aplinką), paėmė tuos daiktus, kuriuos jam perdavė draugai: nedidelį seną baltą šaldytuvą, dujų balioną, puodų, „bliūdų“, kitų smulkmenų. Šiuos daiktus irgi nunešė pas A. B.. Tada antrą kartą nuėjo prie R. Š. namelio. Langą rado užkaltą. Draugai langą išlaužė ir taip pateko vidun. Jis lango nelaužė, į vidų įėjęs nebuvo, tik stebėjo aplinką. Paėmė tuos daiktus, kuriuos jam perdavė: žaidimo „Petankė“ 6 metalinius rutulius, čiužinį, prailgintuvą. Vogė tamsoje, pasišviesdami telefonais. Nepamena, kad kuriame nors sodo namelyje būtų ką nors tyčia išdaužę, apšlapinę patalynę. Galėjo tai padaryti atsitiktinai. Visi vogti daiktai liko pas A. B.. Nusikaltimus darė todėl, kad pasiūlė A. B., ir todėl, kad buvo išgėręs. Tokia buvo momentinė nuotaika. Jeigu būtų buvęs blaivus, nusikaltimų nebūtų padaręs. Nuoširdžiai gailisi padaręs nusikaltimus.

Ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje (įtariamasis) kaltinamasis R. J. kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad 2011 m. spalio pabaigoje (tiksliai datos neprisimena) nuėjo į (duomenys neskelbtini) pas M. N.. Ten jau rado dviračiu atvažiavusį A. B.. Jie abu buvo išgėrę; jis - ne. Sėdėjo, kalbėjo, po 2 val. nuvažiavo pas A. B. į namus paremontuoti. Iš pradžių remontavo grindis, t. y. dėjo lentas. Kai baigė remontuoti, klausėsi muzikos ir šnekėjosi. A. B. pasiūlė eiti vogti iš namelio, kuris buvo šalia jo namų; sakė, kad ten yra ką vogti; pažadėjo pasidalinti gautais pinigais. Jis iš pradžių nesutiko, paskui, gal už pusvalandžio, sutiko, nes tikėjosi gauti dalį pinigų. M. N. jų pokalbio metu dalyvavo ir iš pradžių irgi nesutiko, bet kai jis sutiko ir M. N. pasiūlė, tai šis galų gale nusileido. Vogti ėjo tą patį vakarą, pasiėmė du laužtuvus. Nuėjo apie 100-150 m nuo A. B. namų iki sodo namelių. A. B. parodė vieną sodo namelį ir pasakė, kad jame yra žoliapjovė ir kad ją reikia pavogti. Jis ir A. B. laužė sodo namelio lango skardą, o M. N. stovėjo greta. Atplėšę lango skardą, atidarė langą, pro langą jis ir A. B. pateko į (R. Š. ipriklausantį) sodo namelį. M. N. pasiliko lauke. Namelyje, kaip ir buvo sakęs A. B., rado ir paėmė žoliapjovę, taip pat sulankstomas aliumines kopėčias, sulankstomas kėdutes, puodą. Viską pro langą iškėlė ir trise nunešė į A. B. kiemą. Kieme paliko žoliapjovę ir kopėčias, o likusius daiktus sunešė į namus. Sutarė, kad susirinks pas A. B. švęsti „Helovyno“. Apie kitas vagystes tuo metu nekalbėjo.

Mintis vėl eiti vogti kilo per „Helovyno“ šventę. Tądien apie 20 val. pas A. B. susirinko 4-7 A. B. draugai. Visi vartojo alkoholinius gėrimus. Jis buvo truputį išgėręs (dvi stiklines alaus), bet apsvaigęs nesijautė, o A. B. ir M. N. buvo išgėrę daugiau ir, jo nuomone, buvo gerokai įkaušę. Apie 23 val. kiti A. B. draugai išsiskirstė; liko A. B., M. N. ir jis. Būdami trise ėmė kalbėti apie vagystes. Visi bendrai sutarė eiti vogti. Apie 23³⁰ val. jie išėjo prie sodo namelių. Pirmiausia priėjo prie sodo namelio, kuris atrodė kaip vagonėlis, buvo apkaltas baltomis plokštėmis, su plastikiniu langu (t. y. priklausančio A. S.). Jie su A. bandė išlaužti duris. Iš pradžių nesigavo, bet paskui šiaip ne taip su laužtuvu išlaužė. Turėjo pasiėmę 30-40 cm. ilgio laužtuvą. Į vidų ėjo jis ir A. B., M. stovėjo lauke. Abu su A. B. ėmė įvairius po ranka pasitaikiusius daiktus ir davė pro duris M.. A. B. švietė mobiliuoju telefonu. Iš namelio paėmė mėlynos spalvos nešiojamą šaldytuvą, lovos čiužinį, du staliukus, 1 ar 2 antklodes, ragus su kaukole, prailgintuvą, užuolaidas ar žaliuzes, 2 taburetes, vyrišką, dirbtinio kailio striukę, puodus. Daiktus nunešė į A. B. namus per 2 kartus. Kai kuriuos smulkius daiktus A. B. iš karto paslėpė kambaryje. Jis pasiėmė odinę striukę, norėjo pasilikti sau. Jeigu tėvai būtų paklausę, iš kur ją gavo, būtų sakęs, kad atidavė draugas. Kadangi jis iš sodo namelio išėjo pirmas, nematė, ar kas sugadino namelyje buvusią patalynę, sudaužė indus. Pripažino, kad tamsoje galėjo už ko nors užkliūti ir netyčia sudaužyti.

Tada dar kartą sugrįžo prie namelių. A. B. nurodė (V. G. priklausantį) namelį, į kurį reikia įsibrauti. A. B. labai lengvai atlenkė durų laikiklius ir pro jas įėjo vidun. Mindaugas buvo netoli namelio, stebėjo. Jis ir A. B. iš namelio paėmė dujų balioną, seną didelį šaldytuvą, aliuminį puodą, plaktuką. Viską trise sunešė pas A. B..

Paskiausiai nuėjo prie sodo namelio, iš kurio buvo pavogę žoliapjovę (t. y. priklausančio R. Š.). Jų anksčiau išplėštas langas jau uvo sutvarkytas. Į vidų pateko taip pat, kaip ir pirmą kartą, t. y. pro langą. Su tuo pačiu laužtuvu atplėšė langą. Išlaužti buvo lengviau. Įlindo jis ir A. B.. M. liko lauke, šalia namelio. Vietoje susirado krepšį ir susikrovė į jį įvairius daiktus. Iš namelio pavogė lovos čiužinį, antklodę, miegmaišį. Matė, kad A. B. į didelį puodą įdėjo įvairias smulkmenas: arbatos puodelius, peilius, šakutes. Viską trise nunešė į A. namus. A. B. smulkmenas paslėpė kambaryje. Daugiau vogti nebėjo, nes R. J. reikėjo grįžti namo.

Dėl padarytų nusikaltimų R. J. gailisi. Nusikaltimus darė todėl, kad iš pradžių A. B. primygtinai siūlė eiti vogti; susigundė, kad turės savo pinigų. A. B. sakė, kad gyvena netoliese, žino, kas nameliuose yra. A. B. žadėjo parduoti vogtus daiktus ir padalinti pinigus; sakė, kad sau pinigų pasiims daugiau, nes būtent jis plėšė duris, langus, be to, pas jį padėjo vogtus daiktus ir jis juos apsiėmė parduoti, tačiau nespėjo – kitą dieną atvažiavo policija.

Kadangi paskelbus kaltinamąjį aktą kaltinamieji kaltę pripažino visiškai, davė paaiškinimus, iš esmės analogiškus duotiems ikiteisminio tyrimo metu (1 t., 24-25, 33-34, 72; 2 t., 4-5, 11-12, 17, 30-31, 37-38, 53-54 b. l.), kaltinamieji nėra kaltinami padarę sunkius ar labai sunkius nusikaltimus, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės aiškios, nei jie (jų gynėjai), nei prokuroras nepageidavo, jog kiti įrodymai būtų tiriami nuodugniai, teismas, įvykdęs BPK 291 straipsnio reikalavimus ir remdamasis BPK 273 straipsniu, taikė sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Be kaltinamųjų prisipažinimo, jų kaltę, padarius inkriminuotas nusikalstamas veikas, įrodo nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymai, kiti rašytiniai įrodymai.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis R. Š. parodė (1 t., 65, 138-139 b. l.), kad 2011 m. spalio 29 d. sužinojo, jog apvogtas jo pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), Šiaulių rajone. Į pastatą įsibrauta nulaužus langinės vyrius. Tą kartą vyrių netaisė, tik įstatė į vietą. Iš namelio pavogtos 250 Lt vertės aliuminės kopėčios, 200 Lt vertės benzininė žoliapjovė, 2 vnt. turistinių sulankstomų kėdučių (bendra vertė - 20 Lt), 2 vnt. keptuvių, viena iš jų su dangčiu (bendra vertė - 20 Lt), 25 Lt vertės metalinis laužtuvas. Iš viso buvo padaryta 515 Lt žala. 2011 m. lapkričio 2 d. paskambino A. S. ir pasakė, kad vėl išplėštas jam priklausantis pastatas. Į pastatą įsibrauta atplėšus to paties lango vyrius. Nukentėjusysis sutaisė vyrius, įsuko naujus varžtus. Iš sodo namelio pavogtas 30 Lt vertės lovos čiužinys baltos spalvos su mėlynos spalvos gėlėmis, 15 Lt vertės margas miegmaišis, 15 Lt vertės raudonos spalvos antklodė, 30 Lt vertės metalinis juodos spalvos kastuvas, 10 Lt vertės peilis medine rankena, 50 Lt vertės palapinė su maišu, 5 vnt. arbatos puodelių (bendra vertė - 10 Lt), stalo įrankiai: peiliai, šakutės, šaukšteliai (bendra vertė - 20 Lt), 30 Lt vertės 30 m. ilgio elektrinis prailgintuvas, žaidimo „Petankė“ 6 metaliniai rutuliai (bendra vertė - 60 Lt), 10 Lt vertės aliuminis puodas su dangčiu. Iš viso vagystės 2011 m. lapkričio 1 d. metu jam padaryta 280 Lt žala.

Šiaulių rajono PK tarnybinėse patalpose nukentėjusysis R. Š. atpažino šiuos vogtus daiktus: aliumines kopėčias, benzininę žoliapjovę, lovos čiužinį, miegmaišį, antklodę, kastuvą, peilį medine rankena, laužtuvą, keptuvės dangtį, puodo dangtį, palapinę, vieną šaukštą ir vieną peilį. Šie daiktai jam perduoti saugoti (1 t., 140 b. l.).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis A. S. parodė (1 t., 10, 141-143 b. l.), kad iš jo sodo namelio buvo pavogtas 70 Lt vertės medinis staliukas, 150 Lt vertės staliukas su siuvimo mašinos „Zinger“ kojomis, 2 antklodės (bendra vertė - 70 Lt), 60 Lt vertės miegmaišis, 2 lovos čiužiniai (bendra vertė - 180 Lt), 200 Lt vertės elnio ragai su kaukole, 150 Lt vertės elektrinis grąžtas „Bosch“, 2 nauji rankiniai pjūklai (bendra vertė - 50 Lt), 2 vnt. virtuvinių taburečių (bendra vertė - 60 Lt), 20 Lt vertės kirvis, 35 Lt vertės dujų baliono reduktorius, 20 Lt vertės vazonėlis su dirbtine gėle, 25 Lt vertės kojinė pompa, 20 Lt vertės dekoratyvinis durų beldiklis, 1 ruletė, kurios vertė 6 Lt, 1 ruletė, kurios vertė 9 Lt, 15 Lt vertės kampuotis, 12 Lt vertės 3 jungčių prailgintuvas, 18 Lt vertės 4 jungčių prailgintuvas, 5 Lt statybinis švirkštas, 7 Lt vertės plaktukas, 120 Lt vertės žaliuzės, 20 Lt vertės mažas laužtuvas, 15 Lt vertės arbatinukas, 160 Lt vertės automobilinis šaldytuvas, 300 Lt vertės vyriška dirbtinio kailio striukė, 150 Lt vertės špyžinis puodas su dangčiu, 4 vnt. įvairaus dydžio puodų, vienas iš jų su dangčiu (bendra vertė - 50 Lt), 40 Lt vertės sieninis kvadratinis laikrodis, 1 600 Lt vertės benzininis pjūklas „Husgvarna“. Iš viso vagystės metu jam padaryta 3 647 Lt žala. Į namelį įsibrauta išlaužus metalines namelio duris, sugadinus durų spyną. Durų ir spynos vertė 400 Lt. Namelio viduje sugadintos 2 ventiliacijos angų grotelės (bendra vertė - 40 Lt). Taip pat namelio viduje rado apšlapintą patalynę: 3 vnt. antklodžių užvalkalų (bendra vertė - 60 Lt), 3 vnt. pagalvių užvalkalų (bendra vertė - 45 Lt), 3 vnt. pagalvių (bendra vertė - 60 Lt), 3 vnt. paklodžių (bendra vertė - 90 Lt), 5 vnt. įvairaus dydžio rankšluosčių (bendra vertė - 60 Lt), 6 sudaužytas lėkštes (bendra vertė - 30 Lt), 6 vnt. puodelių (bendra vertė - 24 Lt), išmėtytas, sutryptas, apšlapintas, nebetinkamas naudoti įvairias daržoves (burokėlių, bulvių, morkų, cukinijų), bendras sugadintų daržovių kiekis apie 40 kg, jų vertė 80 Lt. Dėl sugadinimo padaryta 889 Lt žala.

Šiaulių rajono PK tarnybinėse patalpose nukentėjusysis A. S. atpažino šiuos pavogtus daiktus: medinį stalelį, stalelį su metalinėmis „Zinger“ kojomis, vieną raudoną ir vieną margą antklodes, 2 čiužinius, elnio ragus su kaukole, elektrinį grąžtą, 2 rankinius pjūklus, 2 vnt. taburečių, kirvį, laužtuvą, dujų baliono reduktorių, dirbtinę gėlę su vazonėliu, kojinę pompą, dekoratyvinį durų bediklį, 2 ruletes, kampuotį, 3 ir 4 jungčių prailgintuvą, žaliuzes, automobilinį šaldytuvą, vyrišką striukę, špyžinį puodą su dangčiu, 4 vnt. įvairių puodų, vienais jų su dangčiu, arbatinuką. Šie daiktai jam perduoti saugoti (1 t., 146 b. l.).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji V. G. parodė (1 t., 86, 134-135 b. l.), kad 2011 m. lapkričio pradžioje (tikslios datos neprisimena) jai pranešė, jog jos sodo namelis apvogtas. Atvykusi prie namelio pamatė, kad atlenkti namelio laukinių durų metaliniai laikikliai, sugadintos namelio durys ir pro jas įsibrauta į vidų. Nukentėjusiosios vyras atlenkė metalinius strypus ir sutvarkė duris, todėl dėl durų sugadinimo žala nepadaryta. Apžiūrėjusi namelį pastebėjo, kad trūksta 50 Lt vertės šaldytuvo, 160 Lt vertės mėlynos spalvos dujų baliono su šlanga, 4 vnt. aliuminių dubenų įvairaus dydžio (bendra vertė - 160 Lt), 4 vnt. įvairaus dydžio aliuminių puodų (bendra vertė - 200 Lt), 30 Lt vertės sieninio laikrodžio, 2 plaktukų mediniais kotais (bendra vertė - 14 Lt), 15 Lt vertės statybinio švirkšto, 7 Lt vertės replių raudonom rankenom. Iš viso dėl vagystės jai padaryta 636 Lt žala.

Šiaulių rajono PK tarnybinėse patalpose nukentėjusioji V. G. atpažino šiuos iš jos pavogtus daiktus: dujų balioną su šlanga, 4 vnt. įvairaus dydžio aliuminių dubenų, 4 vnt. aliuminių puodų įvairaus dydžio, sieninį laikrodį, du plaktukus mediniais kotais, statybinį švirkštą, reples raudonomis rankenomis. Daiktai nesugadinti, dėl jų pretenzijų neturi. Išvardinti daiktai jai perduoti saugoti (1 t., 136 b. l.).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja R. N. (1 t., 155-156 b. l.) parodė, kad M. N. yra vidurinysis sūnus. M. namuose geras, paslaugus, nelinkęs daryti išdaigų. Sūnus sveikatos problemų neturi, pas psichiatrus nesigydė, galvos traumų neturėjo. Išsivystęs ir subrendęs pagal savo amžių. Žalingų įpročių nepastebėjo. Mokyklą lanko noriai, iš pamokų nebėga, mokosi pagal savo sugebėjimus. Žino, kad jis bendrauja su A. B., pas jį šventė „Helovyną“. Apie tai, kad sūnus su R. J. ir A. B. padarė nusikalstamas veikas, sužinojo po to, kai sūnūs M. ir Š. grįžo iš policijos. Į namus M. jokių vogtų daiktų neparsinešė.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja O. J. (1 t., 150-151 b. l.) parodė, kad R. J. yra jauniausias sūnus. Vyresnioji dukra gyvena atkirai. Vidurinysis sūnus turi negalią, todėl mokosi Klaipėdoje ir namo grįžta tik savaitgaliais bei per šventes. R. santykiai su šeimos nariais geri. Namuose būna geras, paslaugus, atlieka visus jam pavestus darbus. Su tėvu dirba visus vyriškus darbus, neatsikalbinėja. Iš mokyklos didesnių nusiskundimų negauna. Mokosi pagal savo sugebėjimus. Sveikatos problemų jis neturi, pas psichologus, psichiatrus nesilankė, galvos traumų neturėjo. R. apibūdina kaip patiklų, pasiduodantį draugų įtakai. 2011 m. lapkričio pradžioje į namus R. parsinešė vyrišką dirbtinio kailio striukę. Paaiškino, kad striukę atidavė draugas. Apie tai, kad R. padarė nusikaltimus, ji sužinojo iš policijos. Policijos pareigūnams pateikė striukę, nes įtarė, jog ji gali būti vogta. Jokių kitų daiktų į namus R. neparsinešė.

Kaltinamųjų kaltę taip pat įrodo nukentėjusiųjų A. S., R. Š., V. G. 2011 m. lapkričio 2-3 ir 7 d. protokolai-pareiškimai (1 t., 3, 48, 81 b. l.), 2011 m. spalio 29 d., 2011 m. lapkričio 2 d. ir 2011 m. lapkričio 7 d. įvykio vietos apžiūros protokolai su foto lentelėmis (1 t., 5-9, 60-64, 82-85 b. l.), 2011 m. lapkričio 2 d. tarnybinio šuns panaudojimo aktas (1 t., 12 b. l.), 2011 m. lapkričio 2 d. kratos protokolas (1 t., 14-15 b. l.), 2011 m. lapkričio 5 d. daiktų, dokumentų pateikimo protokolas (1 t. b. l. 27), A. B. 2011 m. lapkričio 10 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolai su foto lentelėmis (1 t., b. l. 53-55, 75-77, 96-98), daiktų apžiūros protokolas (1 t, b. l. 101-130), akistatos tarp A. B. ir Š. N. 2012 m. sausio 18 d. protokolas (1 t, 162-163 b. l.), kuriuos teismas pripažįsta įrodymais.

Dėl A. B. padarytų nusikalstamų veikų kvalifikavimo

Kaltinamajame akte A. B. inkriminuotos keturios nusikalstamos veikos pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, penkios nusikalstamos veikos pagal BK 159 straipsnį ir viena nusikalstama veika pagal BK 187 straipsnio 1 dalį. Kad A. B. veiksmuose yra nurodytų nusikalstamų veikų sudėtys, abejonių nekyla; klausimas - kiek nusikalstamų veikų jis padarė.

Teismas pripažino, kad A. B. padavė vieną nusikalstamą veiką pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, bet, kitaip negu nurodoma kaltinamajame akte, - dvi (iš keturių inkriminuotų) nusikalstamas veikas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir tris (iš penkių inkriminuotų) nusikalstamas veikas pagal BK 159 straipsnį. Nelaikoma, jog asmuo padarė kelias nusikalstamas veikas, jei jis padarė vieną tęstinę nusikalstamą veiką. Kasacinis teismas, formuodamas vieningą teismų praktiką, yra pažymėjęs, kad nagrinėjant nusikalstamų veikų, kuriomis kėsinamasi į nuosavybę, baudžiamąsias bylas, dažnai kyla sunkumų atribojant pavienes nusikalstamas veikas nuo tęstinių. Pavieniu nusikaltimu laikoma pavojinga, Baudžiamajame kodekse uždrausta veika, turinti vienos nusikalstamos veikos sudėties požymius ir kvalifikuojama pagal vieną straipsnį (dalį, punktą). Svetimo turto pagrobimas laikomas tęstiniu, kai tyčia, neteisėtai, neatlygintinai, keliais pagal teisinį vertinimą analogiškais veiksmais iš vieno šaltinio, veikiant vieninga tyčia, pagrobiamas svetimas turtas. Tęstinio nusikaltimo ypatumas tas, kad jis daromas ne ištisai, o susideda iš atskirų veiksmų, kurie, esant kitoms aplinkybėms, galėtų būti vertinami kaip savarankiškos nusikalstamos veikos, tačiau dėl anksčiau minėtų požymių sudaro vieno to paties savarankiško nusikaltimo atskiras sudėtines dalis. Pagrindinis tęstinės nusikalstamos veikos požymis, skiriantis tęstinę veiką nuo pavienio nusikaltimo, yra vieningas kaltininko sumanymas, jungiantis kelis veiksmus, kurių kiekvienas atskirai, nesant vieningo sumanymo pagrobti apibrėžto dydžio svetimą turtą, galėtų sudaryti atskirus pavienius nusikaltimus. Kitaip tariant, tęstinė veika yra tada, kai kaltininkas veikia turėdamas konkretų sumanymą, siekdamas pagrobti apibrėžto dydžio turtą, bet dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių tai įgyvendina ne iš karto, o per kelis etapus. Šios kategorijos byloms būdingi požymiai – vienas grobiamo turto šaltinis, tas pats pagrobimo būdas, nedidelis laiko tarpas tarp grobimo atvejų, ta pati ar greta esanti turto buvimo vieta ir panašiai – nėra esminiai, pripažįstant veiką tęstiniu nusikaltimu, tačiau apibūdina nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 5 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-649/2006).

Norint tiksliai nustatyti A. B. ir kitų kaltinamųjų įvykdytos (-ų) veikos (-ų) pagal BK 178 straipsnio 2 dalį subjektyviuosius požymius, reikia detaliai išanalizuoti veikos (-ų) padarymo aplinkybes, kaltinamųjų pokalbių turinį, veiksmų priežastis. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, kaltinamieji atsisakė duoti parodymus, prašė vadovautis jų ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, sutiko atsakyti į užduodamus klausimus. Iš kaltinamojo R. J. paaiškinimų, kurių nepaneigia kiti byloje esantys įrodymai, nustatyta, kad 2011 m. spalio pabaigoje A. B. pasiūlė jiems su M. N. eiti vogti ir nurodė vieną (nukentėjusiajam R. Š. priklausantį) sodo namelį, kurį reikia apvogti, nes žinojo, jog jame yra vertingų daiktų (pvz., žoliapjovė), kuriuos būtų galima parduoti. Iš kaltinamųjų M. N. ir R. J. paaiškinimų, kurių nepaneigia kiti byloje esantys įrodymai, nustatyta, kad po vagystės 2011 m. spalio pabaigoje jie daugiau apie kitas vagystes nekalbėjo. Kaip nurodė A. B., 2011 m. lapkričio 1 d. jie ėjo tiesiog ką nors pavogti, t. y. veikė neapibrėžta tyčia. Tęstinės veikos 2011 m. lapkričio 1 d. buvimą patvirtina tai, kad vagystės padarytos iš tos pačios sodų teritorijos, per trumpą laiko tarpą, jose dalyvavo tie patys asmenys; nusikalstami veiksmai nutrūko todėl, kad R. J. atėjo laikas grįžti namo. Nenustačius, kad kaltinamųjų tyčia eiti vogti 2011 m. lapkričio 1 d. susiformuodavo kaskart iš naujo, jiems grįžus iš kitų, prieš tai ką tik apvogtų namelių, paskesni vagysčių epizodai negali būti skaidomi ir vertinami kaip nusikalstamų veikų daugetas – trijų nusikalstamų veikų realioji sutaptis, o turi būti vertinami kaip viena tęstinė nusikalstama veika.

Tas pats pasakytina ir apie A. B. inkriminuotą nusikalstamų veikų daugetą pagal BK 159 straipsnį. Byloje nenustatytas faktas, jog jis 2011 m. lapkričio 1 d. būtų įkalbinėjęs kitus du kaltinamuosius eiti vogti tris kartus – A. B. abstrakčiai pasiūlė savo draugams eiti apvogti sodo namelius. Tokiu atveju A. B. pagal BK 159 straipsnį inkriminuotos trys 2011 m. lapkričio 1 d. padarytos veikos traktuojamos kaip vienos nusikalstamos veikos sudėtinės dalys, nes buvo siekiama vieningo rezultato – 2011 m. lapkričio 1 d. pavogti kuo daugiau turto.

Nusikaltimo pagal BK 159 straipsnį sudėtis yra materiali. Teismo įsitikinimu, ta aplinkybė, kad M. N. 2011 m. spalio pabaigoje sutiko eiti vogti pasiūlius ne tik A. B., bet ir R. J., neturi esminės teisinės reikšmės teisingam veikos kvalifikavimui, nes vogti A. B. siūlė abiems nepilnamečiams kaltinamiesiems drauge (iš viso trise), o ne pavieniui (su kuo nors dviese), o M. N. sutiko todėl, kad prieš tai eiti vogti sutiko R. J., priešingu atveju būtų nesutikęs.

Dėl M. N. padarytų nusikalstamų veikų kvalifikavimo

Kaltinamajame akte M. N. inkriminuotos keturios nusikalstamos veikos pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir viena nusikalstama veika pagal BK 187 straipsnio 1 dalį. Kad M. N. veiksmuose yra nusikalstamų veikų pagal BK 178 straipsnio 2 dalį sudėtys, abejonių nekyla; klausimas - kiek nusikalstamų veikų jis padarė. Teismas pripažino, kad M. N. padarė vieną nusikalstamą veiką pagal BK 187 straipsnio 1 dalį bei, kitaip negu nurodoma kaltinamajame akte, - dvi (iš keturių inkriminuotų) nusikalstamas veikas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (žr. argumentus, nurodytus prie A. B. veikų kvalifikavimo). Tai, kad, M. N. teigimu, jis stebėjo aplinką, nešalino kliūčių, trukdančių patekti į namelius, fiziškai į sodo namelius patekęs nebuvo (išskyrus nukentėjusiojo R. Š. sodo namelį 2011 m. spalio mėn.), pats tiesiogiai daiktų nevogė, nors padėjo juos nešti (pasisavinti), rodo mažesnį kaltinamojo pavojingumo laipsnį, bet laikytina, jog jis taip pat, kaip ir A. B. ir R. J. ar tik A. B. (nukentėjusiojo A. S. turto sugadinimo atveju), dalyvavo vykdant vagystes bei sugadinant nukentėjusiojo A. S. turtą, nes antraip, t. y. jo bendrininkui (-ams) neatlikus atitinkamų neteisėtų veiksmų (pvz., neišlaužus langų, nepaėmus daiktų, nesugadinus turto ir panašiai), nebūtų buvę įmanoma įgyvendinti nusikalstamų sumanymų.

Dėl R. J. padarytų nusikalstamų veikų kvalifikavimo

Kaltinamajame akte R. J. buvo inkriminuotos keturios nusikalstamos veikos pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir viena nusikalstama veika pagal BK 187 straipsnio 1 dalį. Kad R. J. veiksmuose yra nusikalstamų veikų pagal BK 178 straipsnio 2 dalį sudėtys, abejonių nekyla; klausimas - kiek nusikalstamų veikų jis padarė. Teismas pripažino, kad, kitaip negu nurodoma kaltinamajame akte, R. J. padarė dvi (iš keturių inkriminuotų) nusikalstamas veikas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (žr. argumentus, nurodytus prie A. B. veikų kvalifikavimo). Be to, nagrinėjant bylą nepasitvirtino kaltinamajame akte nurodyta aplinkybė, kad vagystės 2011 m. spalio pabaigoje metu R. J. buvo išgėręs, todėl ji šalinama iš kaltinimo.

Atkreiptinas dėmesys, kad BK 13 straipsnio 1 dalis numato, jog asmuo pagal BK atsako tik tada, kai iki nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo padarymo jam buvo suėję 16 m. BK 13 straipsnio 2 dalyje išvardinti nusikaltimai, už kurių padarymą asmuo baudžiamas suėjus 14 m. BK 13 straipsnio 2 dalies veikų sąraše BK 187 straipsnio 1 dalies nėra. R. J. gimė (duomenys neskelbtini) d. (2 t., 47 b. l.); kaltinamajame akte nurodoma, kad nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje, jis padarė 2011 m. lapkričio 1 d. Taigi inkriminuotos veikos padarymo metu jam buvo 15 m. Esant tokioms aplinkybėms, baudžiamosios bylos dalis, susijusi su nusikalstama veika pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, R. J. atžvilgiu nutraukiama (BPK 3 str. 1 d. 4 p.).

Kaltinamųjų atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad jie prisipažino padarę nusikalstamas veikas ir apgailestavo jas padarę; atsiprašė nukentėjusiųjų dėl savo nederamo elgesio (BK 59 str. 1 d. 2 p., 2 d.). Kaltinamųjų atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad veikas padarė būdami apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo tiesioginės įtakos nusikaltimų padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Dėl kaltinamųjų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir kitų su tuo susijusių klausimų

Teisiamajame teismo posėdyje pateikti kaltinamųjų A. B., M. N. ir R. J. susitaikymo su nukentėjusiais R. Š., A. S. ir V. G. protokolai, taip pat A. B. susitaikymo su nepilnamečių M. N. ir R. J. įstatyminėmis atstovėmis R. N. bei O. J. protokolai (2 t., 121-125, 129, 148, 150-152 b. l.). Juose teigiama, kad kaltinamieji pripažįsta padarę kaltinamajame akte nurodytas nusikalstamas veikas, padarytą turtinę žalą atlygino arba susitarė dėl jos atlyginimo, atsiprašė nukentėjusiųjų; nukentėjusieji neprieštarauja baudžiamosios bylos nutraukimui pagal BK 38 straipsnį, kas suponuoja išvadą, jog nukentėjusieji atsiprašymą priėmė, kaltinamiesiems atleido, pretenzijų neturi.

Pagal BK 38 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savu noru atlygino ar pašalino padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Teismo pripažintos kaip kaltinamųjų padarytos nusikalstamos veikos priskiriamos nesunkių ir apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3-4 d.). Kaip buvo minėta, kaltinamieji prisipažino padarę inkriminuotas nusikaltimas veikas, gailėjosi jas padarę, atsiprašė nukentėjusiųjų, susitaikė su jais.

Kužių vidurinės mokyklos 2011 m. gruodžio 28 d. pateiktoje 12 klasės mokinio A. B. charakteristikoje (2 t., 25 b. l.) kaltinamasis apibūdinamas kaip nepažangus, nes be pateisinamos priežasties praleidinėja pamokas, turi kelis neigiamus įvertinimus, nedalyvauja užklasinėje veikloje. Charakteristikoje inter alia pažymėta, kad A. B. yra našlaitis (abu tėvai mirę, 2 t., 20-21 b. l.). Kadangi yra pilnametis, globa (tiksliau - rūpyba) nepriklauso, jis pats siūlomos pagalbos atsisako. Kaltinamasis A. B. teismo posėdyje nurodė, kad vasaros metu dirba. Jis į VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės filialo Psichiatrijos ligoninės pacientų registrą neįtrauktas (2 t., 24 b. l.); neteistas (2 t., 18-19 b. l.).

Kužių vidurinės mokyklos 2011 m. gruodžio 28 d. pateiktoje 11 klasės mokinio M. N. charakteristikoje (2 t., 67 b. l.) kaltinamasis apibūdinamas kaip drausmingas, be pateisinamos priežasties pamokų nepraleidinėjantis, tačiau stokojantis motyvacijos, nusiteikimo siekti geresnių rezultatų, besimokantis patenkinamai. Kaltinamasis M. N. VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės Moters ir vaiko klinikos Vaikų psichiatrijos skyriuje nesigydė (2 t., 64 b. l.); neteistas (2 t., 57 b. l.).

Kužių vidurinės mokyklos 2011 m. gruodžio 28 d. pateiktoje 9 klasės mokinio R. J. charakteristikoje (2 t., 43 b. l.) kaltinamasis apibūdinamas kaip ne itin pažangus, nes žinių spragos labai didelės, namuose visai nesimoko, gresia neigiami įvertinimai iš kelių dalykų; komunikabilus, nes atvykęs iš Vijolių pagrindinės mokyklos greitai apsiprato mokyklos kolektyve, susirado draugų. Kaltinamasis R. J. VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės Moters ir vaiko klinikos Vaikų psichiatrijos skyriuje nesigydė (2 t., 46 b. l.); neteistas (2 t., 39 b. l.).

Nusikaltimams nuosavybei būdingas savanaudiškumas, siekis lengvai ir greitai praturtėti kitų asmenų sąskaita. Ar kaltinamieji pakeis požiūrį į svetimą nuosavybę, pradės ją gerbti, suras legalių būdų įsigyti lėšų, parodys laikas. Tuo tarpu susiklosčiusioje situacijoje teismas parodo jiems pasitikėjimą ir atleidžia nuo baudžiamosios atsakomybės už pripažintas padarytomis nusikalstamas veikas pagal BK 38 straipsnį, o atitinkamą baudžiamosios bylos dalį nutraukia (BPK 303 str. 4 d.).

Atleisdamas kaltinamąjį A. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį teismas mano esant būtina taikyti jam baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 67 straipsnio 2 dalies 5 punkte ir 70 straipsnyje.

Atleisdamas kaltinamąjį M. N. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį teismas mano esant būtina taikyti jam auklėjamojo poveikio priemonę, numatytą BK 82 straipsnio 1 dalies 3 ir 5 punktuose, 85 ir 87 straipsniuose.

Atleisdamas kaltinamąjį R. J. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį teismas mano esant būtina taikyti jam auklėjamojo poveikio priemonę, numatytą BK 82 straipsnio 1 dalies 5 punkte ir 87 straipsnyje.

Susitarimuose dėl žalos atlyginimo ir susitaikymo, sudarytuose tarp kaltinamųjų A. B., M. N. ir R. J. iš vienos pusės bei nukentėjusiojo A. S. iš kitos pusės (2 t., 122-124 b. l.), nurodyta, kad kiekvienas iš kaltinamųjų įsipareigojo nusikalstama veika padarytą 867 Lt žalą (tiksliau – žalos dalį) atlyginti iki 2012 m. gruodžio 1 d. Nenustatyta, kad susitarimai prieštarautų imperatyvioms įstatymų nuostatos ir/ar viešajam interesui, gerai moralei, todėl teismas juos tvirtina, o baudžiamosios bylos dalį, susijusią su civiliniu ieškiniu dėl 2 601 Lt priteisimo, nutraukia (BPK 113 str. 2 d., CPK 42 str. 1 d., 140 str. 3 d., 293 str. 5 p.). Išsprendus žalos atlyginimo klausimus baudžiamojoje byloje, nukentėjusysis netenka teisės paduoti ieškinį (pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo) dėl tos paties dalyko civilinio proceso tvarka (BPK 112 str. 1 d., CPK 294 str.).

Kaltinamiesiems skirtas kardomąsias priemones – rašytinius pasižadėjimą neišvykti (2 t., 6-7, 32-33, 55-56) – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Vadovaudamasis CPK 140 straipsnio 3 dalimi, 293 straipsnio 5 punktu, BK 38 straipsniu, BPK 3, 94, 297-298, 301-305, 307 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. B. nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje, tris nusikalstamas veikas, numatytas BK 159 straipsnyje, dvi nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje, atleisti, kaltinamajam susitaikius su nukentėjusiaisiais, bei jo atžvilgiu baudžiamąją bylą nutraukti.

Remiantis BK 67 straipsnio 2 dalies 5 punktu ir 70 straipsniu, skirti A. B. baudžiamojo poveikio priemonę – 60 val. nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos arba kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, įpareigojant juos atlikti per 4 mėn. nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

M. N. nuo baudžiamosios atsakomybės už jo padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje, dvi nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje, atleisti, kaltinamajam susitaikius su nukentėjusiaisiais, bei jo atžvilgiu baudžiamąją bylą nutraukti.

Remiantis BK 82 straipsnio 1 dalies 3 ir 5 punktais, 85 ir 87 straipsniais, skirti M. N. tokias auklėjamojo poveikio priemones: 40 val. nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos arba kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriose darbas gali turėti auklėjamąjį pobūdį, įpareigojant juos atlikti per 4 mėn. nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, bei tęsti mokslą.

Baudžiamosios bylos dalį, susijusią su nusikalstama veika pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, R. J. atžvilgiu nutraukti.

R. J. nuo baudžiamosios atsakomybės už jo padarytas dvi nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje, atleisti, kaltinamajam susitaikius su nukentėjusiaisiais, bei jo atžvilgiu šią baudžiamosios bylos dalį nutraukti.

Remiantis BK 82 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir 87 straipsniu, skirti R. J. auklėjamojo poveikio priemones: 6 mėn. trukmės elgesio apribojimą, įpareigojant būti namuose nuo 22⁰⁰ val. iki 6⁰⁰ val., bei tęsti mokslą.

Patvirtinti A. B. ir A. S. 2012 m. kovo 21 d. susitarimą dėl žalos atlyginimo, kuriuo A. B. įsipareigojo iki 2012 m. gruodžio 1 d. atlyginti nukentėjusiajam padarytos žalos dalį - 867 Lt (aštuonis šimtus šešiasdešimt septynis litus).

Patvirtinti M. N. ir A. S. 2012 m. kovo 21 d. susitarimą dėl žalos atlyginimo, kuriuo M. N. įsipareigojo iki 2012 m. gruodžio 1 d. atlyginti nukentėjusiajam padarytos žalos dalį - 867 Lt (aštuonis šimtus šešiasdešimt septynis litus).

Patvirtinti R. J. ir A. S. 2012 m. kovo 21 d. susitarimą dėl žalos atlyginimo, kuriuo R. J. įsipareigojo iki 2012 m. gruodžio 1 d. atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalos dalį - 867 Lt (aštuonis šimtus šešiasdešimt septynis litus). Jei nepilnametis nuo 14 iki 18 m. neturi turto ar uždarbio, kurio pakaktų atlyginti jo padarytą žalą, atitinkamą žalos dalį turi atlyginti jo tėvai.

Baudžiamosios bylos dalį, susijusią su nukentėjusiojo A. S. 2011 m. gruodžio 30 d. pareikštu civiliniu ieškiniu dėl 2 601 Lt (dviejų tūkstančių šešių šimtų vieno lito) turtinės žalos atlyginimo priteisimo, nutraukti.

Panaikinti įpareigojimus nukentėjusiesiems V. G., R. Š. ir A. S. saugoti jiems perduoti daiktus, turinčius reikšmės tiriant ir nagrinėjant baudžiamąją bylą, nurodytus 2011 m. gruodžio 20 d., 2011 m. gruodžio 22 d. ir 2011 m. gruodžio 30 d. pakvitavimuose apie daiktų grąžinimą, perduotus daiktus palikti kiekvieno jų žinioje.

Šiaulių rajono Policijos komisariato Kriminalinėje policijoje saugomus paketus Nr. 1-8 (6 (šešis) vnt. garso kolonėlių, televizorių „Samsung“, DVD grotuvą su valdymo pulteliu, vielinį krepšį, vandens laidus, šildytuvą, automagnetolą, dėžę su šlifuokliu, dėžę su įrankiais, 3 (tris) vnt. puodų, keptuvę, kiaurasamtį, dviratį), nuosprendžius įsiteisėjus, grąžinti teisėtam savininkui – A. B..

A. B., M. N., R. J. taikytas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Išaiškinti A. B., M. N., R. J., kad jei jie, būdami atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, per vienerius metus padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jų baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu jie per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiamas klausimas dėl jų baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 d. nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per šį apylinkės teismą.