- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-10-21
- Bylos Nr.
- e2-1094-781/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-59-3-00068-2021-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Jūratė Varanauskaitė (pirm.)
- Ieškovas
- L. M.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės L. M. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 16 d. nutarties, kuria atmestas ieškovės prašymas atidėti dalies žyminio mokesčio sumokėjimą ir nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė L. M. kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti negaliojančiu ab initio (liet. nuo pradžios) 2017 m. vasario 17 d. varžytynių aktą Nr. (duomenys neskelbtini), taikyti restituciją ir grąžinti jai nuosavybės teisę į žemės sklypą ir pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), o antstolę A. M. įpareigoti grąžinti atsakovei E. Š. sumokėtą 51 000 Eur sumą.
Žemesnės instancijos teismas
2. Panevėžio apygardos teismas 2021 m. liepos 15 d. nutartimi atleido ieškovę nuo 814 Eur dalies žyminio mokesčio už ieškinį sumokėjimo, taip pat nustatė ieškovei terminą iki 2021 m. liepos 27 d. sumokėti likusią 1 050 Eur žyminio mokesčio dalį.
Šalies argumentai
3. Ieškovė pateikė prašymą atidėti 1 050 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą iki galutinio teismo procesinio sprendimo priėmimo. Ieškovės teigimu, jos gaunamų pajamų dydis patvirtina, kad ji neturi galimybės sumokėti likusios žyminio mokesčio dalies.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Panevėžio apygardos teismas 2021 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi atmetė ieškovės prašymą atidėti žyminio mokesčio dalies sumokėjimą ir nustatė ieškovei terminą sumokėti likusią žyminio mokesčio dalį.
5. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovės turtinę padėtį, nuosavybės teise turimą nekilnojamąjį turtą, sprendė, kad nėra pagrindo atidėti ieškovei žyminio mokesčio sumokėjimą.
III. Atskirojo skundo argumentai
6. Ieškovė L. M. atskirajame skunde prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 16 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atidėti 1 050 Eur dalies žyminio mokesčio sumokėjimą iki galutinio teismo procesinio sprendimo priėmimo. Atskirasis skundas grindžiamas tuo, kad:
6.1. Ieškovės reguliariai gaunamos pajamos per mėnesį sudaro tik 339,95 Eur.
6.2. Nors ieškovė ir turi nekilnojamojo turto, tačiau šio turto ji parduoti greitai negali, todėl neturi galimybės sumokėti žyminį mokestį.
6.3. Ieškovei mokėtinas žyminis mokestis yra sunki finansinė našta, o šią aplinkybę pripažino ir pirmosios instancijos teismas, akcentuodamas, kad ieškovė turi teisę pasinaudoti valstybės garantuojama teisine pagalba.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Be to, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų.
Dėl atskirojo skundo argumentų
8. Lietuvos Respublikos Konstitucija įtvirtina vieną iš svarbiausių civilinio proceso teisės principų – teisminės gynybos prieinamumo principą. Teisė kreiptis į teismą, kad būtų apgintos pažeistos ar ginčijamos kiekvieno suinteresuoto asmens teisės, taip pat nustatyta CPK 5 straipsnyje. Tačiau ši teisė negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Siekiant įgyvendinti visų asmenų vienodą teisę naudotis teismine gynyba, proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, įstatymai nustato konkrečią tvarką, kaip asmenys gali įgyvendinti teisę į teisminę gynybą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. spalio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-366-236/2016; 2016 m. vasario 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-256-236/2016 ir kt.).
9. Vienas iš teisės į teisminę gynybą tinkamo įgyvendinimo elementų yra žyminio mokesčio sumokėjimas, kurio dydį, atleidimo nuo jo ar mokėjimo atidėjimo sąlygas ir tvarką imperatyviai reglamentuoja CPK normos (CPK 83-84 straipsniai). Žyminio mokesčio institutu įstatymų leidėjas siekia keleto viešajam interesui svarbių tikslų: netiesiogiai užkirsti galimybę nepagrįstiems reikalavimams pateikti, padengti tam tikrą dalį valstybės išlaidų, skirtų teismams išlaikyti, skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir pan., taip pat užtikrinti visiems asmenims, neatsižvelgiant į jų turtinę, procesinę ar kitokią padėtį, vienodas galimybes kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-228-196/2016 ir kt.).
10. CPK 84 straipsnyje nustatyta, kad teismas rašytinio proceso tvarka, atsižvelgdamas į asmenų turtinę padėtį, iki sprendimo (nutarties) priėmimo gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Prašymas atidėti žyminio mokesčio mokėjimą turi būti motyvuotas, prie prašymo pridėti įrodymai, įrodantys žyminio mokesčio atidėjimo būtinumą. Taigi, teismas atideda žyminio mokesčio mokėjimą tik tada, kai nustato, kad, esant tam tikrai besikreipiančio į teismą asmens turtinei padėčiai, įstatyme įtvirtintas žyminio mokesčio dydis gali būti per sunki našta besikreipiančiajam. Pareiga pateikti įrodymus, patvirtinančius tokio prašymo pagrįstumą, t. y. būtinybę atidėti žyminio mokesčio mokėjimą, tenka to prašančiam asmeniui (CPK 178 straipsnis). Taikant atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio ar jo mokėjimo (viso, dalies) atidėjimo institutus turi būti įvertintas sumokėtos bei mokėtinos žyminio mokesčio dalies, nuo kurios prašoma atleisti ar kurią prašomą atidėti, proporcingumas.
11. Svarbu akcentuoti, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog turtinę asmens padėtį apibūdina nekilnojamojo turto registro, bankų, valstybinio socialinio draudimo pažymos, turto ir pajamų deklaracijos ir kiti dokumentai (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1540-302/2017; 2021 m. rugsėjo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-756-516/2021).
12. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad sprendžiant žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo klausimą turi būti įvertinama turtinė prašančiojo asmens padėtis kreipimosi į teismą momentu bei tai, kiek tokia padėtis tęsis. Kai asmens turtinė padėtis kreipimosi į teismą metu yra komplikuota, tačiau yra aplinkybių, rodančių, jog artimiausiu laiku sunki turtinė būklė gali iš esmės pagerėti (pvz., per atitinkamą laikotarpį asmuo gaus (sukaups) reikiamą pinigų sumą), žyminio mokesčio mokėjimas gali būti atidėtas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-603-943/2017). Prašymą atidėti žyminio mokesčio mokėjimą padavusiam asmeniui tenka pareiga pateikti ne tik kiek įmanoma išsamesnius įrodymus, galinčius suformuoti teismo pagrįstą įsitikinimą, kad asmens turtinė padėtis konkrečiu momentu neleidžia jam sumokėti viso ar dalies žyminio mokesčio už tam tikrą procesinį dokumentą, bet ir įrodymus, kad sprendimo priėmimo dieną jis žyminį mokestį, jei ieškinys bus atmestas, turės galimybę sumokėti (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-603-943/2017).
13. Taigi, žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimas neatleidžia jį mokėti turinčio asmens nuo mokesčio sumokėjimo pareigos. Šio instituto tikslas – prievolės sumokėti žyminį mokestį nukėlimas tam tikram terminui, kuris tikslingas tuo atveju, jei asmuo dėl tam tikrų priežasčių neturi galimybės sumokėti žyminio mokesčio kreipimosi į teismą dieną, tačiau yra pajėgus atlikti šią pareigą per ilgesnį laiko tarpą. Viena tokių priežasčių gali būti ir žyminio mokesčio dydis. Atidedant žyminio mokesčio sumokėjimą, asmeniui sudaroma galimybė iki tam tikro laiko surinkti reikiamą sumokėti sumą.
14. Apeliantė pirmosios instancijos teismo prašė atidėti 1 050 Eur žyminio mokesčio už ieškinį sumokėjimą. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nėra pagrindo atidėti 1 050 Eur dalies žyminio mokesčio už ieškinį sumokėjimą, nes ieškovei nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas, ieškovė gauna pastovias pajamas, be to, Panevėžio apygardos teismo 2021 m. liepos 15 d. nutartimi ieškovė atleista nuo 814 Eur dalies žyminio mokesčio sumokėjimo.
15. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pagal ieškinyje suformuluotus reikalavimus turi būti sumokėtas 1 914 Eur žyminis mokestis. Apeliantė yra sumokėjusi 50 Eur dalį žyminio mokesčio, taip pat prašo 1 050 Eur dalies žyminio mokesčio mokėjimą atidėti iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas darė pagrįstą išvadą, kad byloje nustatyti duomenys apie apeliantės finansinę padėtį nesudaro pagrindo atidėti likusios 1 050 Eur dalies žyminio mokesčio už ieškinį mokėjimo iki sprendimo byloje priėmimo.
16. Ieškovės pateikti įrodymai, t. y. išrašas iš banko sąskaitos, taip pat Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pažyma, patvirtina, kad apeliantė gauna pajamas (nors ir nedideles). Be to, skundžiamoje nutartyje pagrįstai nustatyta, kad apeliantė turi jai nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą (žemės sklypą (duomenys neskelbtini)). Apeliacinės instancijos teismas iš byloje esančios Valstybės įmonės „Regitra“ pažymos taip pat nustatė, kad ieškovė nuosavybės teise turi transporto priemonę. Šių aplinkybių apeliantė neneigia. Apeliantė skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad aplinkybę, jog ieškovės turtinė padėtis nėra bloga, patvirtina tai, kad ji nuosavybės teise turi nekilnojamojo turto. Apeliantės teigimu, ji parduoti turto greitai negali, todėl neturi galimybės sumokėti žyminį mokestį. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad itin sudėtingos apeliantės turtinės padėties faktą paneigia tiek ieškovės gaunamos pajamos bei nuosavybės teise turimas nekilnojamasis turtas ir transporto priemonė, tiek aplinkybė, kad ji nėra pasinaudojusi valstybės garantuojama nemokama teisine pagalba. Dėl nustatytų faktinių aplinkybių nėra pagrindo konstatuoti apeliantės turtinę padėtį esant tokia sudėtinga, kad ji negalėtų sumokėti pirmosios instancijos teismo nustatytos 1 050 Eur už ieškinį mokėtino žyminio mokesčio dalies. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė nenurodė aplinkybių ir nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų, jog artimiausiu laiku jos sunki turtinė būklė gali iš esmės pagerėti, t. y. kad sprendimo priėmimo dieną ji žyminį mokestį, jei ieškinys bus atmestas, turės galimybę sumokėti (CPK 178 straipsnis).
17. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovės prašymą atidėti 1 050 Eur dalies žyminio mokesčio už ieškinį sumokėjimą atmetė ir nustatė terminą ieškinio trūkumams (sumokėti 1 050 Eur žyminį mokestį) pašalinti. Ieškovės atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti iš esmės teisėtą ir pagrįstą skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.
18. Kadangi pirmosios instancijos teismo nustatytas terminas įpareigojimams įvykdyti yra pasibaigęs, apeliantei nustatomas naujas 10 (dešimties) dienų terminas sumokėti 1 050 Eur žyminį mokestį už ieškinį bei pateikti įrodymus apie žyminio mokesčio sumokėjimą pirmosios instancijos teismui. Termino sumokėti žyminį mokestį pradžia skaičiuojama nuo šios nutarties priėmimo dienos.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panevėžio apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nustatyti ieškovei L. M. 10 (dešimties) dienų terminą sumokėti 1 050 Eur žyminį mokestį už ieškinį ir pateikti įrodymus apie žyminio mokesčio sumokėjimą pirmosios instancijos teismui.
Termino sumokėti žyminį mokestį pradžią skaičiuoti nuo šios nutarties priėmimo ir paskelbimo dienos.