Utenos apylinkės teismo sprendimas

2013-04-09 · Civilinė byla Nr. 2-138-228/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-04-09
Bylos Nr.
2-138-228/2013
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Irena Stacevičienė
Kategorijos
  • 40.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-138-228/2013Teisminio proceso Nr. 2-50-3-01445-2012-9Procesinio sprendimo kategorija 40.2.; 45.1.; 113.1.; 116.1. (S)
UTENOS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. balandžio 9 d.Utena

Utenos rajono apylinkės teismo teisėja Irena Stacevičienė, sekretoriaujant Vaidai Umbrasienei, dalyvaujant ieškovo UAB (duomenys neskelbtini) atstovui advokatui D. M., atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) atstovui advokatui G. T. viešame teismo posėdyje išnagrinėjus civilinę bylą pagal ieškovo UAB (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovui UAB (duomenys neskelbtini) dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustato:

Šalies argumentai

ieškovas UAB (duomenys neskelbtini) prašė priteisti iš atsakovo 8292,97 Lt skolos, 293,19 Lt palūkanų, 10 procentų dydžio metines palūkanas nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas ieškinyje ir atstovas posėdžio metu nurodė, jog 2010-04-20 tarp ieškovo AB (duomenys neskelbtini) ir atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta prekybos sutartis Nr. 4912 dėl prekių pirkimo. Ieškovas 2011-08-25 raštu informavo atsakovą, kad nutraukia sutartį nuo 2011-09-05 ir pareikalavo apmokėti už atsakovui pateiktas prekes arba jas grąžinti iki 2011-10-01. Atsakovas visų prekių iki ieškovo nustatyto termino negrąžino ir jų neapmokėjo ir ieškinio pateikimo dienai buvo skolingas 8292,97 Lt. Kadangi atsakovas bylos nagrinėjimo eigoje apmokėjo ieškovui 1028,41 Lt, todėl posėdžio metu atstovas atsisakė ieškinio reikalavimo dalyje dėl 1028,41 Lt.

Ieškovo atstovas taip pat nurodė, jog nesutinka su atsakovo 2012-06-18 atliktu įskaitymu pagal 2012-06-15 sąskaitą – faktūrą BIK Nr. 0443709, taip pat nesutinka su tuo, kad yra skolingas atsakovui, nes ieškovui nutraukus sutartį, teisės ir pareigos tarp šalių pasibaigė, todėl bet kokia prekyba pagal sutarties sąlygas nebegalėjo būti vykdoma. Ieškovas apie tai, kad atsiskaitymui už parduotas prekes netaikomos sutarties nuostatos dėl 5 % dydžio apyvartos mokesčio atlyginimo atsakovą informavo 2012-06-25, grąžinant atsakovui jo išrašytą PVM sąskaitą – faktūrą.

Ieškovas nurodė, jog sutarties 25 p. buvo numatyta, jog pirkėjui laiku neatsiskaičius su pardavėju, pardavėjui pareikalavus, pirkėjas moka 10 % metines palūkanas nuo likusios neapmokėtos sumos, kurios ieškovo paskaičiavimu už laikotarpį 2012-01-01 iki 2012-08-07 sudaro 293,19 Lt. Sutartimi nustatyto dydžio palūkanas ieškovas prašė priteisti iš atsakovo ir nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo iki visiško teismo prendimo įvykdymo.

Atsakovas UAB (duomenys neskelbtini) su ieškiniu nesutiko, pateikė priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš ieškovo AB (duomenys neskelbtini) atsakovo naudai 7264,56 Lt skolą, įskaityti į priteistą iš ieškovo AB (duomenys neskelbtini) atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) naudai 7264,56 Lt sumą atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) mokėtiną ieškovui AB (duomenys neskelbtini)7264,56 Lt sumą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepime, priešieškinyje ir atstovas posėdžio metu nurodė, kad šalys 2010-04-20 pasirašė prekybos sutartį, pagal kurią ieškovas įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis perduoti atsakovui prekes pagal suderintą asortimentą, o atsakovas įsipareigojo priimti šias prekes ir jas pardavus tretiesiems asmenims, apmokėti sutartyje nustatyta tvarka ir terminais. Atsakovas pripažino, jog 2011-08-25 pranešimu ieškovas informavo atsakovą, kad nuo 2011-09-05 keičia sutarčių sistemą, todėl nutraukia sutartį, ir kad prekės iki 2011-10-01 turi būti apmokėtos arba grąžintos. Tačiau ieškovas, vienašališkai nutraukęs sutartį savo iniciatyva, neparduotų prekių, esančių pas atsakovą, sutartyje nustatyta tvarka ir terminu nesusigrąžino, o ieškovo pranešime dėl sutarties nutraukimo nurodyta sąlyga, kad neparduotos prekės, pristatytos iki 2011-09-05, turi būti apmokėtos iki 2011-10-01, neatitiko sutarties sąlygų ir prieštaravo LR CK 6.59 str. nuostatai, kurioje numatyta, jog draudžiama vienašališkai pakeisti prievolės įvykdymo sąlygas, todėl atsakovui neatsirado ir negalėjo atsirasti pareigos apmokėti už neparduotas prekes. Atsakovas 2012-02-07 pranešimu pareikalavo, kad ieškovas susigrąžintų visas neparduotas prekes, nurodė prekių buvimo vietą ir pateikė neparduotų prekių likučių sąrašą, tačiau ieškovas ir toliau vilkino neparduotų prekių susigrąžinimą. Atsakovas 2012-05-09 pakartotinai nurodė ieškovui, kad šis yra susigrąžinęs ne visas kokybiškas prekes, tačiau ieškovas neparduotų prekių susigrąžinimą iš atsakovo baigė tik 2012-06-13, o atsakovas 2012-06-19 padarė atsiskaitymą su ieškovu, apmokėdamas ieškovui 38371,23 Lt

Atsakovas ieškinio pateikimo dienai laikė, jog nėra skolingas ieškovui, kadangi 2012-06-18 pranešimu buvo atlikęs skolų įskaitymą, pagal kurį AB (duomenys neskelbtini) mokėtina 8292,87 Lt suma atsakovui pagal 2012-06-15 PVM sąskaitą – faktūrą (duomenys neskelbtini) buvo įskaityta į UAB (duomenys neskelbtini) skolą už prekes ieškovui toje pačioje sumoje.

Ieškovas nesutiko sumokėti atsakovui 5 proc. dydžio apyvartos mokesčio atlyginimo už parduotas prekes, kadangi už šias prekes atsakovas apmokėjo jau po sutarties nutraukimo ir gąžino atsakovui 2012-06-15 PVM sąskaitą – faktūrą (duomenys neskelbtini), pakartotinai išsiųstos sąskaitos ieškovas atsakovui negrąžino, todėl atsakovas laikė, jog ji priimta ir įtraukta į apskaitą.

Ieškovui nesutikus su apyvartos mokesčio mokėjimu bei su atliktu įskaitymu, atsakovas atliko apyvartos mokesčio perskaičiavimą už laikotarpį nuo 2006 m. iki 2012 metų, kurio metu buvo nustatyti netikslumai.

Atsakovas laiko, kad ieškovui nesusigrąžinus prekių iki 2012 m. birželio mėnesio, šios prekės buvo pardavinėjamos tretiesiems asmenims, nes prekybos nutraukimas būtų prieštaravęs verslo logikai, neatitikęs teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimų bei prieštaravęs sutarties vykdymo principams, todėl atsakovas ir po sutarties nutraukimo prekiavo ieškovo pateiktomis prekėmis, o už iki sutarties nutraukimo ieškovo pateiktų prekių pardavimą jam priklauso sutartyje numatyti 5 procentų dydžio apyvartos mokestis.

Atsiliepimas

Atsakovas nurodė, jog po perskaičiavimo nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2012-06-19 ieškovui apmokėtų prekių suma sudarė 145 291,10 Lt, todėl atlyginimas už prekybą sudarė 7264,56 Lt. Dėl skaičiavimo klaidos susidariusį skolų skirtumą atsakovas ieškovui sumokėjo 2013-01-14.

Atsakovas taip pat nurodė, jog nesutinka ir dėl prašomų priteisti palūkanų, kadangi atsakovas nepažeidė apmokėjimo terminų, nes neprivalėjo apmokėti ieškovui už neparduotas prekes, nes pats ieškovas vilkino neparduotų prekių susigrąžinimą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškovo ieškinys tenkintinas iš dalies, atsakovo priešieškinis tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad šalys 2010-04-20 sudarė prekybos sutartį (23-26 b.l.), pagal kurią ieškovas įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis perduoti pirkėjui – atsakovui prekes pagal suderintą asortimentą, o šis įsipareigojo priimti šias prekes ir jas pardavus tretiesiems asmenims, apmokėti už jas sutartyje nustatyta tvarka ir terminais. Sutarties 16 p. nustatyta atsiskaitymo su pardavėju tvarka už parduotas prekes kiekvieną mėnesį bei nustatyta, kad nuosavybės teisės į prekes pirkėjui pereina po tinkamo ir pilno atsiskaitymo už jas dienos, 18-21 p. nustatyta neparduotų prekių grąžinimo pardavėjui tvarka bei pardavėjo prekių atsiėmimo tvarka, 24 p. buvo nustatytas atlyginimas pirkėjui už per ketvirtį parduotas prekes – 5 procentai ketvirčio apyvartos, 25 p. nustatytos palūkanos už įsipareigojimų nevykdymą, 36 p. nustatyta, kad sutartis galioja neterminuotai, bet ne trumpiau iki šalys įvykdys prisiimtus įsipareigojimus dėl užsakytų prekių pateikimo bei nupirktų prekių apmokėjimo.

Tačiau 2011-08-25 raštu Nr. 774 (31 b.l.) ieškovas informavo atsakovą, kad nuo 2011-09-05 keičiasi sutarčių sistema, todėl jie yra priversti 2010-04-20 sutartį nutraukti, bei pasiūlė už prekes, pristatytas iki 2011-09-05, apmokėti iki 2011-10-01 arba grąžinti. 2012-01-18 rašte (32 b.l.) ieškovas nurodė, jog atsakovas nėra iki nustatytos datos apmokėjęs už prekes ir nurodė, jog apmokėti už prekes turi iki 2012-01-25, neapmokėjus bus skaičiuojamos sutarties 25 p. numatytos palūkanos, 2012-01-30 rašte Nr. 95 ieškovas dar kartą nurodė, jog sutartis nuo 2011-09-05 yra nutraukta, todėl pagal ją mokėjimas negali būti vykdomas (33 b.l.), Atsakovas 2012-01-30 rašte (45 b.l.) ieškovui nurodė pagal sutartį pateiktų prekių likutį, siūlė derybas dėl apmokėjimo arba derinti prekių sugrąžinimo laiką, 2012-02-07 pranešimu (46-51 b.l.) atsakovas pranešė ieškovui prekių likučius jo parduotuvėse susigrąžinimui, 2012-05-09 atsakovas pranešė ieškovui (52-61 b.l.) apie galutinį nesusigrąžintų prekių likutį, 2012-06-18 raštu (69-70 b.l.) atsakovas išsiuntė ieškovui PVM sąskaitą – faktūrą (duomenys neskelbtini) sumoje 8292,87 Lt dėl atlyginimo už parduotas prekes sumokėjimo bei pranešė, kad ši suma įskaitoma į UAB (duomenys neskelbtini) skolą ieškovui, atitinkamai ją sumažinant, 2012-06-25 raštu (34 b.l.) ieškovas grąžino atsakovo išrašytą PVM sąskaitą – faktūrą bei 2012-07-04 raštu (35 b.l.) pareikalavo atsakovą sumokėti 8292,97 Lt dydžio skolą. Atsakovas 2012-07-18 pranešimu (71 b.l.) pakartotinai išsiuntė PVM sąskaitą – faktūrą BIK Nr. 0443709 sumoje 8292,87 Lt dėl atlyginimo už parduotas prekes sumokėjimo. Iš atsakovo pateiktos AB (duomenys neskelbtini) prekių apyvartos matyti, kad ieškovo prekių grąžinimas baigtas 2012-6-13 (62-68 b.l.). 2012-08-16 Utenos rajono apylinkės teisme gautas AB (duomenys neskelbtini) pareiškimas skolininkui UAB (duomenys neskelbtini) dėl 8292,97 Lt skolos priteisimo (1-2 b.l.).

Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 8292,97 Lt skolą už parduotas ieškovo prekes. Atsakovas byloje pateikė 2013-01-14 mokėjimo nurodymą nr. K000042981 (83 B.L.), iš kurio matyti, jog atsakovas atliko 1028,41 Lt dydžio mokėjimą už prekes, todėl ieškovo atstovas posėdžio metu (110 b.l., prot. 6 psl.) atsisakė ieškinio reikalavimo dalyje dėl 1028,41 Lt skolos iš atsakovo priteisimo, nurodė, jog LR CPK 293-294 str. numatytos pasekmės žinomos.

Laikytina, kad ieškovo atstovo atsisakymas ieškinio dalyje dėl 1028,41 Lt neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui ir nepažeidžia kieno nors teisių ar teisėtų interesų, ieškinio atsisakymo ir bylos nutraukimo pasekmės, numatytos LR CPK 293 ir 294 str. ieškovo atstovui žinomos, todėl ieškovo atsisakymas ieškinio dalyje dėl 1028,41 Lt priimtinas, o civilinė byla šioje dalyje nutrauktina (LR CPK 293 str. 1 d. 4 p.).

Bylos nagrinėjimo metu atsakovas nurodė, jog su ieškovu galutinį atsiskaitymą už parduotas ieškovo prekes atliko 2012-06-19, tačiau atlikus perskaičiavimą, buvo nustatyta klaida ir 2013-01-14 ieškovui buvo papildomai sumokėta 1028,41 Lt už prekes (83 b.l.). Teismas vertina, kad atsakovas pavėlavo nustatyta tvarka atsiskaityti su ieškovu šioje dalyje, todėl taiko sutarties 10 p. nustatyto dydžio palūkanas, kurios už laikotarpį nuo 2012-06-19 iki atsiskaitymo dienos 2013-01-14 sudaro (už 209 dienas) sudaro 58,73 Lt (1028,41x10:100:366x209) ir šios palūkanos priteistinos ieškovo naudai (LR CK 6.37 str.).

Kaip jau buvo minėta tarp ieškovo ir atsakovo susiklostė pirkimo – pardavimo santykiai, kurie ieškovo – pardavėjo vienašališkai buvo nutraukti nuo 2011-09-05.

LR CK 6.221 str. 1 d. nustatyta, jog sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo. Bendriausias privačių juridinių asmenų tikslas – tenkinti privačius interesus, o pelno siekimas yra vienas iš privačių interesų tenkinimo būdų. Abi šalys privatūs juridiniai asmenys, todėl sudarytos sutarties pagrindu kiekvienos šalies tikslas buvo gauti komercinę naudą, tačiau prekybos sutarties nutraukimas atsakovui nesukūrė teisinio gėrio.

Tarp šalių nekilo ginčo dėl vienašališko sutarties nutraukimo, tačiau kilo ginčas dėl prekybos sutarties 24 p. numatytų sąlygų taikymo po sutarties nutraukimo. Minėtas punktas nustatė, jog pasibaigus kiekvienam kalendoriniam metų ketvirčiui, pardavėjas įsipareigoja sumokėti pirkėjui atlyginimą už prekybą pardavėjo prekėmis, kuris yra 5 procentai ketvirčio apyvartos pardavėjo prekėmis nuo pirkėjo apmokėtų prekių sumos. Ieškovas AB (duomenys neskelbtini) nurodė, jog nutraukus sutartį, atlyginimas atsakovui už parduotas ieškovo prekes nebegali būti taikomas. Atsakovas sutiko, kad už parduotas prekes, kurios buvo gautos po sutarties nutraukimo, jis nebegali reikalauti numatyto atlyginimo, tačiau teigė, jog jam pagal sutarties 24 p. sąlygas priklauso numatyto dydžio atlyginimas už jo parduotas tas ieškovo prekes, kurios buvo pateiktos iki sutarties nutraukimo.

Sutarties šalių teisė susitarti dėl sutarties pabaigos grindžiama sutarties laisvės principu (LR CK 6.156 str.), leidžiančiu šalims laisvai sudaryti sutartis, taip pat savo susitarimu panaikinti sutartines prievoles, jeigu tai neprieštarauja įstatymams. Remdamosi sutarčių laisvės principu, abi sutarties šalys buvo laisvos susitarti dėl šios sutarties nutraukimo sąlygų, neprieštaraujančių imperatyviosioms įstatymo nuostatoms. Šalių valia nutraukiant sutartį gali būti išreikšta įvairia forma – žodžiu, raštu, veiksmu ar kitokia valios išreiškimo forma.

Šioje byloje matyti, jog ieškovas 2011-08-25 pranešimu informavo atsakovą, kad nuo 2011-09-05 keičia sutarčių sistemą, todėl nutraukia sutartį, taip pat nurodė, jog prekės, pristatytos iki 2011-09-05, turi būti apmokėtos iki 2011-10-01 arba turi būti grąžintos.

Kaip jau buvo minėta, pagal sutarties 16 p. nuostatas nuosavybės teisė į prekes pirkėjui, šiuo atveju atsakovui, pereina po tinkamo ir pilno atsiskaitymo už prekes dienos. Taigi prekės, kurios buvo pas atsakovą po sutarties nutraukimo ir už kurias atsakovas nebuvo apmokėjęs, buvo ieškovo nuosavybė, kas leidžia teigti, jog ieškovas buvo laisvas jas po sutarties nutraukimo pasiimti. Sutarties 20 p. nustatė, kad ieškovas turi teisę pareikalauti grąžinti neparduotas prekes, o 21 p. nustatyta tvarka, kurios laikantis ieškovas turėjo atsiimti neparduotas prekes iš atsakovo. Šiame punkte taip pat nustatyta, jog prekių transportavimo išlaidos tenka pardavėjui – ieškovui, o punkto 2-oje dalyje nustatyta, jog jeigu pardavėjas po pranešimo išsiuntimo apie neparduotų prekių susigrąžinimą per 14 dienų nuo pranešimo pateikimo dienos, neatsiima prekių, tai toks pranešimas netenka galios ir atsiimti prekes pardavėjas gali tik vėl pateikęs pranešimą.

Sutarties 36 p. buvo nustatyta, jog sutartis galioja neterminuotai, bet ne trumpiau iki šalys įvykdys prisiimtus įsipareigojimus dėl užsakytų prekių pateikimo ir/ar nupirktų prekių apmokėjimo, tačiau atsižvelgiant į faktinių aplinkybių specifiką ir sudėtingumą, o būtent: į pas atsakovą buvusių prekių asortimentą, jų likučius net vienuolikoje respublikos rajonų esančių atsakovo parduotuvių, laikytina, jog sutartyje aptarta sutarties nutraukimo tvarka nebuvo pakankamai aiški ir konkreti šioje situacijoje, todėl teismas vertina, jog ieškovas kaip sutarties nutraukimo iniciatorius, turėjo imtis aktyvesnių veiksmų, kad nustatyti iš sutarties nutraukimo abiems šalims kylančių veiksmų seką, ką sąlygoja ir LR CK 6.38 str. nustatyti bendrieji prievolių vykdymo principai, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais, kad kiekviena šalis turi atlikti savo pareigas kuo ekonomiškiau ir vykdydama prievolę bendradarbiauti su kita šalimi (šalių pareiga kooperuotis).

Tačiau iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, jog tarp šalių nebuvo tariamasi dėl sutarties nutraukimo tvarkos ir padarinių, nes pirmiausiai to nesiekė ieškovas, ką patvirtina ieškovo 2011-08-25, 2012-01-18 ir kiti raštai bei atsakovo siūlymas bendradarbiauti (31-33, 44-45 b.l.). Kadangi šalys papildomai dėl iš sutarties nutraukimo vykdytinų veiksmų ir tvarkos nesusitarė, todėl laikytina, jog ieškovo reikalavimui grąžinti prekes taikytina prekybos sutarties 20-21 punktuose nustatyta tvarka (nes kitokios tvarkos ieškovas vienašališkai pats nustatyti negalėjo), pagal kurią ieškovas pranešdamas apie sutarties nutraukimą, turėjo atsakovui nurodyti visus reikiamus duomenis apie susigrąžinamas prekes bei nustatyti protingą prekių atsiėmimo terminą, tačiau iš pateiktų įrodymų matyti, kad tai nebuvo padaryta, ką patvirtina ieškovo raštai atsakovui (31-33 b.l.), taip pat tai, kad faktinis prekių susigrąžinimas, už kurį atsakingas pats ieškovas, pradėtas tik 2011-12-02 (67 b.l.), bei tai, kad atsakovas savo iniciatyva be ieškovo pranešimo apie prekių susigrąžinimą pranešė ieškovui apie prekių likučius ir pasiūlė nurodytas prekes susigrąžinti (46 b.l.).

Kaip jau buvo minėta, atsakovas neginčijo ieškovo vienašališko sutarties nutraukimo, nereikalavo ir atlyginti negautas pajamas (netiesioginius nuostolius), kurių iš tikrųjų negavo ir kurių pagrįstai galėjo tikėtis, jei sutartis nebūtų buvusi nutraukta (LR CK 6.221 str. 2 d.) bei taip užtikrinti ir vieno civilinės teisės principų – teisėtų lūkesčių principo įgyvendinimą.

Ieškovui savo iniciatyva nutraukus sutartį ir vilkinant prekių susigrąžinimo klausimą, laikytina, jog atsakovas visiškai pagrįstai vykdė prekybą ieškovo prekėmis, kadangi tai atitiko atsakovo komerciniams tikslams, verslo logikai, tai atitiko ir protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principams, o tuo pačiu tai buvo naudinga ir ieškovui, nes buvo prekiaujama jo prekėmis, už kurias jam buvo apmokėta, o ieškovo teigimas, jog atsakovui nebepriklauso atlyginimas pagal sutarties 24 p., vertintinas, kaip nepagrįstas siekimas finansinės naudos sau ir vengimas atsiskaityti su atsakovu už prekybą ieškovo prekėmis.

Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, atsakovo atžvilgiu taikytina sutarties 24 p. nuostata dėl 5 procentų ketvirčio apyvartos atlyginimo už prekybą ieškovo prekėmis, kurios buvo gautos iki sutarties nutraukimo, tai yra iki 2011-09-05.

Bylos nagrinėjimo metu atsakovas nurodė, jog su ieškovu jis galutinį atsiskaitymą už parduotas ieškovo prekes atliko 2012-06-19, tačiau atlikus perskaičiavimą, buvo nustatyta klaida ir 2013-01-14 ieškovui buvo papildomai sumokėta 1028,41 Lt už prekes (83 b.l.). Atsakovas taip pat nurodė, kad 2012-06-18 raštu Nr. 284 ieškovui pranešė apie tai, jog išsiunčia PVM sąskaitą – faktūrą dėl atlyginimo už prekybą bei nurodė, jog ši suma yra įskaitoma į UAB (duomenys neskelbtini) skolą ieškovui, atitinkamai ją sumažinant (69-70 b.l.), įskaitoma suma sudarė 8292,87 Lt, kuri vėliau dėl klaidos buvo sumažinta 1028,41 Lt.

Pagal LR CK 6.130 str. 1 d. prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą. Įskaitymui pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo (LR CK 6.131 str. 1 d.).

Šalių sudarytos prekybos sutarties 24 p. buvo susitarta dėl tarpusavio skolų įskaitymo.

Kaip jau buvo minėta, tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad iki sutarties nutraukimo ieškovo pateiktų, o atsakovo parduotų ir ieškovui apmokėtų prekių suma sudarė 145 291,10 Lt, taip pat šalys sutarė ir dėl ginčijamos sumos dydžio - 7264,56 Lt, tačiau ieškovas nurodė, jog jam atsakovas šią sumą skolingas už parduotas prekes, tą pripažino ir atsakovas, o atsakovas teigė, jog ieškovas pagal sutartį turi sumokėti 7264,56 Lt atlyginimą už jo parduotas prekes, ir kuri 2012-06-18 buvo įskaityta.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad jeigu sutartyje ar įstatyme nenustatyta specialios pranešimo formos, tai apie įskaitymą gali būti pranešama įvairia forma. Atsakovas raštu pranešė ieškovui apie tarpusavio skolų įskaitymą ir kartu pridėjo PVM sąskaitą – faktūrą BIK Nr. 0443709, ir toks atsakovo pranešimas laikytinas tinkamu.

Ieškovas nesutiko su atsakovo atliktu įskaitymu, nurodydamas, jog įskaitymui nebuvo sąlygų.

Teismas šį ieškovo šį motyvą pripažįsta nepagrįstu, ir aukščiau nurodytų aplinkybių dėl atsakovo reikalavimo dėl atlyginimo teismui pripažinus pagrįstu, laikytina, kad šalys turėjo teisinę galimybę taikyti įskaitymą, kadangi jas siejo priešpriešiniai vienarūšiai (piniginiai) reikalavimai: tai yra atsakovo skola ieškovui už parduotas prekes ir ieškovo skola atsakovui – atlyginimas už parduotas prekes, todėl toks įskaitymas atitinka įstatymų reikalavimus ir yra galimas. LR CK 6.134 str. numatytų įskaitymo draudimų nenustatyta, o tai, kad atliekant įskaitymą, buvo padaryta klaida, kuri buvo ištaisyta 2013-01-14 ieškovui sumokant 1028,41 Lt už prekes, teisinės reikšmės įskaitymui neturi, be to teismas už pavėluotą atsiskaitymą šioje sumoje taikė sutarties 25 p. numatytas palūkanas.

Esant nurodytoms aplinkybėms, atsakovo 2012-06-18 atliktas tarpusavio skolų įskaitymas pripažintinas pagrįstu, todėl likusioje dalyje ieškovo ieškinys atmestinas, o atsakovo priešieškinis dėl 7264,56 Lt skolos priteisimo iš ieškovo laikytinas pagrįstu ir tenkintinas, priteisiant iš ieškovo AB (duomenys neskelbtini) atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) naudai 7264,56 Lt dydžio apyvartos atlyginimą už atsakovo prekybą ieškovo prekėmis ir pripažįstant atsakovo atliktą įskaitymą pagrįstu ir užskaitant šią sumą į 2012-06-18 atliktą įskaitymą.

LR CPK 93 str. 1 d. įtvirtintas principas, pagal kurį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas atlygina bylą pralaimėjusi šalis. Jei ieškinys patenkinamas iš dalies, tai bylinėjimosi išlaidų atlyginimui taikomas patenkintų ir atmestų reikalavimų dalių proporcingumo principas (LR CPK 93 str. 2 d.).

Ieškovui atsisakius ieškinio dalyje dėl 1028,41 Lt skolos priteisimo, kadangi atsakovas šią sumą pripažino ir sumokėjo ieškovui, civilinė byla šioje dalyje nutraukta, o pagal LR CPK 87 str. 2 d. nuostatas, jeigu ieškovas atsisako pareikšto ieškinio, gražinama 75 procentai sumokėto žyminio mokesčio sumos. Žyminio mokesčio dalis nuo 1028,41 Lt sudaro 31 Lt (1028,41x3:100), todėl ieškovui grąžintina iš valstybės biudžeto 23 Lt jo sumokėto žyminio mokesčio (31x75:100), o 8 Lt žyminio mokesčio (25 procentai) priteistini ieškovui iš atsakovo bei 2 Lt žyminio mokesčio už patenkintą ieškinį dalyje dėl palūkanų priteisimo (58,73x3:100) (LR CPK 94 str.).

Ieškovas pateikė dokumentus, pagal kuriuos matyti, jog už teisines advokato paslaugas ieškovas patyrė 3751 Lt, tame tarpe 3100 Lt už advokato paslaugas, 651 Lt – PVM (101-104 b.l.)

Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, priteisiamos atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas, bet jei jos yra ne didesnės, kaip nustatyta teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio.

Byla yra vidutinio sudėtingumo, todėl laikytina, jog ieškovui teiktos advokato pagalbos išlaidos pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio yra per didelėmis, o pagrįstomis laikytinos 2370 Lt dydžio išlaidos, kadangi advokatas atstovavo ieškovą teisme 2 valandas.

Ieškovo atsisakymo ieškinio dalis nuo bendro reikalavimo sumos sudaro 13 procentų (1087,14x100:8586,16), todėl iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 308 Lt (2370x13:100) advokato pagalbos išlaidų.

Atsakovas pateikė duomenis, patvirtinančius, jog jis šioje byloje patyrė 1500 Lt advokato pagalbos išlaidų (85-86 b.l.).

Atsakovui teiktos advokato pagalbos išlaidos pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio laikytinos pagrįstomis.

Atsakovo priešieškinis patenkintas, todėl iš ieškovo AB (duomenys neskelbtini) atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini) naudai priteistinos atsakovo turėtos advokato pagalbos 1500 Lt dydžio išlaidos ir 218 Lt dydžio žyminis mokestis (79 str., 80 str., 88 str., 98 str.).

Byloje teismo turėtos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos sudaro 27,69 Lt (2 b.l.).

Atmetus ieškovo ieškinį iš dalies (87 proc.), iš ieškovo valstybės biudžeto naudai priteistina dalis teismo turėtų procesinių dokumentų įteikimo išlaidų – 24 Lt (LR CPK 79 str., 88 str., 96 str.), kadangi likusi šių išlaidų dalis nesudaro 10 Lt, todėl remiantis LR teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/IK-355, iš atsakovo nepriteistina.

Kadangi ieškovui iš valstybės biudžeto grąžintina žyminio mokesčio suma sudaro 23 Lt, o valstybės biudžeto naudai iš ieškovo priteista 24 Lt teismo turėtų procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, todėl atliktinas užskaitymas (ieškovui negrąžinant žyminio mokesčio ir nepriteisiant iš ieškovo teismo procesinių dokumentų įteikimo išlaidų).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis LR CPK 185, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

priimti ieškovo AB (duomenys neskelbtini) atsisakymą ieškinio dalyje dėl 1028,41 Lt priteisimo iš atsakovo UAB (duomenys neskelbtini).

Civilinę bylą dalyje dėl ieškovo AB „Lytagra“ reikalavimo priteisti iš atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) 1028,41 Lt nutraukti.

Ieškovo ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) ieškovo AB (duomenys neskelbtini) naudai 58,73 Lt palūkanų už laikotarpį nuo 2012-06-20 iki 2013-01-14, 10 Lt žyminio mokesčio, 308 Lt advokato pagalbos išlaidų.

Likusioje dalyje ieškovo AB (duomenys neskelbtini) ieškinį atmesti.

Atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) priešieškinį patenkinti.

Priteisti iš ieškovo AB (duomenys neskelbtini) atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) naudai 7264,56 Lt skolą, užskaitant šią sumą į 2012-06-18 atliktą įskaitymą, 218 Lt žyminio mokesčio bei 1500 Lt advokato atstovavimo išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Utenos rajono apylinkės teisme.

Teisėja Irena Stacevičienė