- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-05-05
- Bylos Nr.
- 1A-293-350-2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-89-1-00053-2010-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algirdas Gaputis, Ričardas Gilys, Nijolė Sušinskienė
- Civilinis ieškovas
- A. V.
- Nukentėjusysis
- A. V., M. V.
- Advokatai
- Alfonsas Mašalas
Pranešėjas Algirdas Gaputis Baudžiamoji byla Nr. 1 A-293-350/2011
Teisėjas Gytis Stasevičius Baudžiamojo proceso Nr. 1-89-1-00053-2010-0
2011 m. gegužės 5 d.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš Algirdo Gapučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ričardo Gilio ir Nijolės Sušinskienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal asmens, kuriam byla nutraukta V. B. bei nukentėjusiųjų A. V. ir M. V. apeliacinius skundus dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2011-02-15 nuosprendžio, kuriuo V. B. pagal LR BK 281 str. 1 d. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal R. B. laidavimą be užstato vienerių metų terminui, jo atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta.
Vadovaujantis BK 67 str. 1 d. V. B. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - 15 MGL (1950 Lt) įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją sumokant per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
A. V. civilinis ieškinys dėl nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies, priteisiant jos naudai iš UAB draudimo kompanijos „P“ 3452.80 Lt, bei iš UAB „U“ 1547.20 Lt.
A. V. civilinis ieškinys dėl nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo atmestas.
A. V. naudai iš V. B. priteista 800 litų turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. B. teismui buvo perduotas už tai, kad jis, vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent: 2009 m. gruodžio 30 d. apie 07.50 val. Utenos m., Užpalių g.- Vaižganto g. sankryžoje g. vairuodamas UAB „U“ priklausantį traktorių “MTZ 80”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 162 punktų reikalavimus: sankryžoje degant žaliam šviesoforo signalui darydamas kairį posūkio manevrą į Užpalių gatvę, nedavė kelio priešinga eismo juosta Vaižganto g. tiesiai važiuojančiam automobiliui „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo D. V., ko pasėkoje traktorius „MTZ“ priekiniu peiliu atsitrenkė į automobilio „VW Golf“ kairį šoną. Eismo įvykio metu sužalotos automobilio „VW Golf“ keleivės: M. V. dėl kraujosruvos blauzdose padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, A. V. dėl panirimo atlanto - okcipitaliniame sąnaryje padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas bei automobilio sudaužymu padaryta 2400 litų turtinė žala.
Asmuo, kuriam byla nutraukta V. B. prašo nuosprendį dalyje pakeisti: sumažinti jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės dydį iki 5 MGL, sumokant įmoką per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos bei panaikinti nuosprendžio dalį, kuria iš jo priteista 800 litų nukentėjusiosios A. V. naudai advokato paslaugoms apmokėti.
Nurodo nesutinkantis su teismo pozicija, kad 15 MGL įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, jam skiriama vien todėl, kad jo padaryta veika susijusi su kito asmens sveikatos sutrikdymu, nes nukentėjusios patirtos išlaidos susijusios su jos sveikatos sutrikdymu pilnai atlygintos draudimo kompanijų. Be to, pagal BK 71 str., teismas gali skirti nuo 5 iki 25 MGL dydžio įmoką į nukentėjusiųjų asmenų fondą. Šiuo atveju teismas nenurodė, kodėl jam skiriama būtent 15 MGL dydžio įmoka.
Šalies argumentai
Apeliantas nurodo, kad ši suma (1950 litų) jam yra per didelė. Jo uždarbis sudaro tik 958 Lt per mėnesį ir šių pinigų vos pakanka šeimos maistui ir būsto išlaikymui, nes sutuoktinė dėl ekonominės krizės netekusi darbo. Teismas nenurodė, kodėl jam neskiriami nemokami darbai (BK 67 str.), kurie ne taip skaudžiai paveiktų jo šeimą.
Nurodo, kad įvykio metu dirbo tiesioginį darbą - barstė slidžią sankryžą, buvo įjungti jo vairuojamo traktoriaus oranžiniai švyturėliai. KET 13 str. numato, kad šioje situacijoje kiti eismo dalyviai privalo netrukdyti atlikti pareigas. Tačiau teismas šioje situacijoje įžvelgė tik jo kaltę, nors nukentėjusių sužalojimų atsiradimą sąlygojo ir kito vairuotojo - D. V.- skubėjimas bei būtinų atsargumo priemonių nesilaikymas.
Apeliantas teigia, kad teismas BPK 106 str. 2 d. numatytu pagrindu, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį turi teisę iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas, advokato, kuris dalyvavo byloje kaip jo atstovas paslaugoms apmokėti, tačiau atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų nepriteisti ar jų dydį sumažinti.
Byloje nukentėjusioji A. V. naudojosi advokato pagalba, tačiau ne viso proceso metu. Nukentėjusios atstovė parengė patikslintus ieškinius atsakovams bendrai 26086,71 Lt sumai, tačiau ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo buvo atmestas, o dėl neturtinės žalos atlyginimo patenkintas tik iš dalies: iš UAB DK "P" priteista 3450,80 lito, iš UAB "U"-1547,20 lito. Apelianto atžvilgiu nukentėjusiosios advokatės paruoštas ieškinys buvo atmestas. Akivaizdu, kad šioje situacijoje nukentėjusiosios patirtos išlaidos turėjo būti priteistos atlyginti iš atsakovų UAB DK "P", UAB "U", proporcingai patenkintų ieškininių reikalavimų sumai, o ne iš apelianto.
Šalies argumentai
Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė A. V. apeliaciniu skundu prašo apylinkės teismo nuosprendį dalyje pakeisti, tenkinti jos ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo.
Nurodo, kad nesutinka su teismo argumentais, kad ji neįrodė, jog dantų gydymo išlaidas patyrė būtent dėl autoįvykio.
Nurodo, kad teismas vertindamas įrodymus dėl patirtų odontologo paslaugų išlaidų buvo pasyvus, įrodymus vertino formaliai ir nenuosekliai, pažeidė BPK 270 str. 3 d. nuostatas, kur nurodoma, kad teismas turi teisę savo iniciatyva nutarti iškviesti naujus liudytojus, ekspertus, specialistus, taip pat išreikalauti kitus įrodymus.
Teismas nuosprendyje rėmėsi stomatologinės kortelės išrašu apie tai, kad ji 2010-06-17 buvo konsultuota VšĮ VUL Žalgirio klinikose, kur buvo nustatyta, kad „kliniškai ir radiologiškai įvertinus dantų vainikų spalva normoje, be patologinių periapikalinių pokyčių". Tačiau teismas visiškai nevertino, kad ji tose pačiose klinikose buvo konsultuota 2010-02-12 ir atlikus rentgenogramą medikai konstatavo, jog jos atitinkamuose dantų vainikuose matyti įskilimai. Teismas nuosprendyje visiškai nepasisakė dėl patirtų dantų sužalojimo pasekmių, kurias patvirtino apklaustas teismo medicinos ekspertas, kad dantų traumų baigtis sunkiai prognozuojama, nes dantų traumų pasekmės gali išryškėti po ilgo laikotarpio. Teismas neįvertino visų įrodymų (jų priimtinumo ar atmetimo aspektu), tokiu būdu įrodymai liko įvertinti neišsamiai, šališkai, neįvertintas jų visetas.
Nurodo, kad teismas atmesdamas jos ieškinį turtinei žalai atlyginti, rėmėsi teismo medicinos eksperto paaiškinimas. Tačiau minimas ekspertas teikdamas paaiškinimus nurodė, kad jis pirmą kartą susiduria su tuo, kad yra daugybiniai dantų šaknų skylimai, todėl apeliantės manymu teismas šio eksperto subjektyvios nuomonės neturėjo vertinti kaip kvalifikuoto specialisto nešališkos išvados. Akivaizdūs eksperto pateikti prieštaravimai ir asmeninė jo nuomonė prieštarauja BPK 87 str. 1 d. įtvirtintai eksperto pareigai teikti nešališkus ir objektyvius paaiškinimus. Nors nagrinėjimo teisme dalyvių išsakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo ir išvadų padarymo teismui nėra privalomos, tačiau teismas nuosprendyje turi išdėstyti įrodymų vertinimo motyvus. Akivaizdu, kad teismas vertindamas kiekvieną įrodymą atskirai, o ne kaip jų visumą pažeidė svarbiausią įrodymų vertinimo sąlygą ir tokiu būdu padarė nepagrįstą išvadą, kad neįrodyta, kad dantų gydymo išlaidos 9520 Lt yra patirtos būtent dėl eismo įvykio.
Šalies argumentai
Nukentėjusioji M. V. apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2011 m. vasario 15 d. nuosprendį dalyje dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo kaip neteisėtą ir šioje dalyje bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
Nurodo, kad jos kaip nukentėjusio asmens teisės bei interesai nagrinėjat žalos atlyginimo klausimą nebuvo apginti. Įvykio metu ji buvo nepilnametė, jai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, ji buvo pripažinta nukentėjusiąja, tačiau nei jai, nei jos motinai, nebuvo išaiškintos jos teisės ir kokiais būdais ji jas gali ginti. Tokiu būdu ji nebuvo pripažinta civiline ieškove ir už ją civilinio ieškinio dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo niekas nereiškė, tuo buvo pažeistos BPK 117 straipsnio nuostatos. Nors ji yra nepilnametė, tačiau nei tyrimo, nei teisiamojo posėdžio metu nesuteikus jokio procesinio statuso, ji negalėjo pasinaudoti BPK 28 str. 2 d., 44 str. 10 d., 110 str. įtvirtintomis teisėmis. Teismas visiškai nepasisakė dėl jos procesinės padėties, tokiu būdu pažeidė BPK normas, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 2 d. įtvirtintą teisę dėl nusikalstamos veikos nukentėjusiam asmeniui gauti žalos atlyginimą bei Jungtinių Tautų vaiko teisių apsaugos konvencijos 12 straipsnį.
Pažymi ir tai, kad teismui buvo pateiktas prašymas dėl ekspertizės skyrimo, siekiant išsiaiškinti, ar jai prasidėjęs traukulinis sindromas nėra autoįvykio metu patirto šoko pasekmė, buvo pateikti dokumentai pagrindžiantys šios ligos diagnozę. Tačiau teismas neturėdamas jokių specialių medicininių žinių šį prašymą atmetė, konstatuodamas, kad traukuliai atsirado po 2010-09-16 sumušimo, todėl tai negali būti eismo įvykio pasekmė, nors įrodymų šiuo klausimu neturėjo.
Atsiliepimas
Civilinis atsakovas UAB DK „P" atsiliepimuose į nukentėjusių apeliacinius skundus prašo nukentėjusių skundus atmesti, apylinkės teismo nuosprendį palikti nepakeistą.
Atsakovas nurodo, kad UAB DK „PZU Lietuva" pagal LR CK 6.247 str. atlygina tik tuos nuostolius, kurie priežastiniu ryšiu susiję su apdrausto asmens veiksmais, dėl kurių kilo žala. Šiuo atveju, civilinio atsakovo nuomone, byloje esantys įrodymai - specialisto išvada, patvirtina, jog tarp 2009 m. gruodžio 30 d. kelių eismo įvykio ir nukentėjusiosios patirtų 9520 Lt dydžio protezavimo išlaidų priežastinio ryšio nėra. Specialisto išvadoje nurodoma, kad be kitų nukentėjusiai padarytų kūno sužalojimų, nukentėjusiajai įvykio metu padarytas aštuonių dantų sumušimas. Atliktoje panoraminėje nuotraukoje nebuvo stebima dantų lūžių ar kitų pakitimų. Teismas vykdydamas pareigą vertinti visus įrodymus atsižvelgė ir į A. V. stomatologo išrašų kortelę, kurioje nurodyta, jog jos dantų vainikų spalva yra normoje, be patologinių pariapikalinių pokyčių, apklausė ir medicinos ekspertą, kuris nurodė, kad tokie sužalojimai nėra būdingi trauminiam poveikiui. Todėl teismas pagrįstai nusprendė, jog nėra jokių objektyvių duomenų, kad dantų sužalojimai, dėl kurių buvo būtinas protezavimas, yra kilę 2009-12-30 kelių eismo įvykio pasekmėje ir pagrįstai atmetė reikalavimą dėl gydymo išlaidų atlyginimo. UAB DK „P" atkreipia dėmesį į tai, kad priimdamas tokį sprendimą teismas vertino visus byloje esančius įrodymus, byloje prašymų išsireikalauti papildomų duomenų ar apklausti kitus ekspertus pareikšta nebuvo, todėl teismo nuosprendis šioje dalyje yra teisėtas ir pagrįstas.
UAB DK „P" nesutinka ir su M. V. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, kad buvo pažeistos jos teisės. Proceso metu civiline ieškove buvo pripažinta jos įstatyminė atstovė A. V., kuri reiškė civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, tačiau nereiškė reikalavimo dėl žalos atlyginimo M. V., nors teismo posėdžio metu buvo pateiktas patikslintas 2010 m. lapkričio 30 d. civilinis ieškinys. Be to, įstatyminė atstovė savo interesus gynė naudodamasi teisine advokato pagalba, taigi atmestinas apeliacinio skundo teiginys, jog nukentėjusioji M. V. neturėjo galimybės pasinaudoti proceso dalyvių teisėmis. Pažymėtina ir tai, kad civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje gali būti pareikštas tik iki įrodymų tyrimo pradžios. Tačiau nukentėjusysis, nepareiškęs civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje, turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka (LR BPK 112 str. 1 d.).
Teismo posėdyje nukentėjusioji A. V. prašo ir asmuo, kuriam byla nutraukta V. B. prašo jų apeliacinius skundus tenkinti, V. B. gynėjas prašo jo ginamojo skundą tenkinti, nukentėjusiųjų –atmesti, prokuroras prašo V. B. skundą atmesti, nukentėjusiųjų apeliacinius skundus tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
A. V. ir V. B. apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies, nukentėjusios M. V. apeliacinis skundas atmetamas.
Pagal bylų nagrinėjimo proceso apeliacinės instancijos teisme bendrąsias nuostatas, įtvirtintas BPK 320 straipsnyje, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose.
Dėl V. B. apeliacinio skundo
Baudžiamųjų poveikio priemonių paskirtis, padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš tokių baudžiamojo poveikio priemonių – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 67 str. 2 d. 4 p. )
Pirmos instancijos teismas skirdamas apeliantui baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą nurodė, kad apelianto padaryta veika susijusi su kito asmens sveikatos sutrikdymu, tačiau, kolegijos nuomone, teismas, nustatydamas jos dydį, neįvertino visų reikšmingų aplinkybių. Minima baudžiamojo poveikio priemonė susijusi su apelianto turtinių teisių ribojimu, todėl teismas, nustatydamas jos dydį, be kitų aplinkybių turi įvertinti ir padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, ir nusikalstamą veiką padariusio asmens turtinę bei šeimyninę padėtį.
Veika, numatyta BK 281 str. 1 d., priskiriama neatsargių nusikaltimų kategorijai. Iš bylos duomenų matyti, kad apeliantas charakterizuojamas teigiamai, administracine tvarka nebaustas, neteistas, savo kaltę pripažino, atlygino dalį nusikalstama veika padarytos žalos. Nusikaltimą padarė dirbdamas tiesioginį darbą – vairuodamas traktorių barstė slidžią sankryžą, jo vairuojama transporto priemonė buvo įjungtais oranžiniais švyturėliais. Šiuo atveju tai turėjo atkreipti nukentėjusių, važiuojančių savo transporto priemone dėmesį bei įpareigoti juos laikytis atsargumo priemonių. Be to, iš apeliaciniam teismui pateiktų duomenų matyti, kad V. B. gaunamos pajamos nedidelės - nesiekia 1000 Lt per mėnesį, jo sutuoktinė yra bedarbė. Byloje nėra duomenų, kad apeliantas turėtų nekilnojamo ar vertingo kilnojamo turto, indėlių bankuose ar kitose kredito įstaigose, iš kurių galėtų sumokėti apylinkės teismo nustatyto dydžio įmoką. Taigi, kad įvykdyti skundžiamu nuosprendžiu, apeliantas turėtų tam skirti daugiau nei trečdalį šeimos per mėnesį gaunamų pajamų. Šios aplinkybės patvirtina apelianto skundo teiginius, kad jo turtinė padėtis yra sunki ir paskirta 15 MGL dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą jam sunkiai įvykdoma.
BK 71 str. nurodyta, kad teismas gali skirti nuo 5 iki 25 MGL dydžio įmoką į nukentėjusiųjų asmenų fondą.
Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, kolegija daro išvadą, kad nuosprendis šioje dalyje nepagrįstas ir keistinas (BPK 328 str. 4 p.) - V. B. paskirta įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą savo dydžiu yra aiškiai per griežta, todėl ji mažintina iki įstatymo numatyto minimalaus dydžio.
V. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti nukentėjusios naudai iš jo priteistus 800 Lt litų advokato paslaugoms apmokėti. Šis jo prašymas nepagrįstas.
Pagal BPK 106 str. 2 d. nuostatas teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.
Taigi, įstatymas numato, kad tokias išlaidas turi atlyginti tik kaltu pripažintas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, tačiau tokia prievolė neatsiranda už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims. Šiuo konkrečiu atveju tiek UAB DK "P", UAB "U“ prievolė atlyginti nukentėjusiajai žalą atsirado išimtinai tik dėl to, kad tokią žalą savo nusikalstamais veiksmais sukėlė apeliantas.
Iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusioji A. V. proceso metu realiai naudojosi advokatės, kuri byloje dalyvavo kaip jos atstovė, paslaugomis. Savo prašymą atlyginti nurodyto dydžio patirtas išlaidas, susijusias su advokato suteiktomis paslaugomis, A. V. pagrindė dokumentais byloje esančiais dokumentais.
Byloje nėra jokių duomenų, kad A. V. šioje byloje advokato paslaugos buvo nereikalingos- ji pareiškė byloje civilinį ieškinį, rinko reikiamus jo pagrindimui dokumentus ir pan. Advokato pagalbos A. V. prireikė išimtinai dėl to, kad apeliantas padarė nusikalstamą veiką, dėl kurios ji nukentėjo. Byloje nėra jokių duomenų ir apie tai, kad minimos A. V. patirtos išlaidos yra aiškiai neadekvačios jos gautoms šioje byloje advokatės paslaugoms.
Taigi, atsižvelgiant į šias aplinkybes, nesant jokio pagrindo minimų išlaidų laikyti nepagrįstomis, jas A. V. privalo atlyginti apeliantas. Todėl teismo sprendimas šiuo klausimu yra pagrįstas ir teisingas, pagrindo nepriteisti nukentėjusiojo turėtų atstovavimo išlaidų ar jas mažinti nėra.
Dėl nukentėjusios A. V. apeliacinio skundo
Nukentėjusioji A. V. nesutinka su apylinkės teismo argumentais, kad nėra įrodyta, jog jos patirtas dantų gydimosi išlaidas ji patyrė būtent dėl autoįvykio, prašo nuosprendį dalyje pakeisti, tenkinti jos ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, nuosprendis dalyje dėl A. V. civilinio ieškinio keistinas (LR BPK 328 str. 4 p.).
Baudžiamojoje byloje nukentėjusiosios A. V. parodymais bei teismo medicinos specialisto išvada neginčijamai nustatyta, kad eismo įvykio metu jai buvo padaryti sužalojimai – muštinės žaizdelės viršutinės lūpos gleivinėje, kaklo raumenų ir raiščių patempimas, panirimas atlanto – okcipitaliniame sąnaryje, aštuonių dantų sumušimas (T.1 b.l. 14-16). Nukentėjusioji nurodė, kad įvykio metu sužalotų dantų gydymui ji išleido 9520 Lt išlaidas- tokią sumą sumokėjo už odontologo paslaugas- ir teismui pateikė šias išlaidas patvirtinančius dokumentus.
Teismas skundžiamu nuosprendžiu nukentėjusios civilinį ieškinį šioje dalyje atmetė, motyvuodamas tuo, kad nėra įrodyta, jog nukentėjusioji dantų gydymo išlaidas patyrė būtent dėl autoįvykio.
Su tokia išvada kolegija nesutinka.
Kaip minėta, byloje yra pakankamai duomenų, kad A. V. dantys nagrinėjamo autoįvykio metu buvo sužaloti, todėl nekyla abejonių, kad tuo nukentėjusiajai buvo padaryta žala. Taigi, šioje dalyje A. V. ieškinį pareiškė visiškai pagrįstai ir ji neabejotinai turi teisę į patirtos žalos atlyginimą.
Tačiau tam, kad išspręsti aptariamo A. V. ieškinio dydžio klausimą, byloje būtina tiksliai nustatyti, ar dėl patirtos traumos A. V. buvo būtinas odontologinis gydymas ir jei taip- kokios apimties. To padaryti neatidėjus bylos nagrinėjimo ir negavus papildomos medžiagos neįmanoma.
Esant šioms aplinkybėms, klausimas dėl A. V. ieškinio dydžio dalyje dėl odontologinio gydymo išlaidų atlyginimo perduotinas nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 str. 2 d.).
Dėl nukentėjusios M. V. apeliacinio skundo
BPK 45 straipsnyje nustatyta, kad teisėjas, prokuroras ir ikiteisminio tyrimo pareigūnas privalo išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises.
Iš bylos duomenų matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu 2010-02-12 nutarimu A. V. leista dalyvauti procese kaip nukentėjusios nepilnametės M. V. atstovei pagal įstatymą (1 T. b.l. 25). Įstatyminei atstovei buvo išaiškintos teisės, numatytos BPK 54 str. Apie tai, kad ji suprato jos teises, A. V. patvirtino parašu.
Be to, bylos duomenys patvirtina, kad A. V. pati šioje byloje būdama nukentėjusioji ir civilinė ieškovė, aktyviai naudojosi jai BPK 28 str. suteiktomis nukentėjusiojo teisėmis – dalyvavo procese, pareiškė civilinį ieškinį, teikė prašymus ir įrodymus, be to naudojosi teisininko paslaugomis. Tokiu būdu akivaizdu, kad ji nukentėjusiojo teises žinojo ir, kaip atstovė, pilnai galėjo užtikrinti ir savo atstovaujamos nepilnametės dukros, kuri, kaip minėta byloje buvo pripažinta nukentėjusiąja, interesus. Apeliantės teiginiai, kad niekas nei jai, nei jos motinai neišaiškino jos teisių, deklaratyvūs, neatitinka byloje nustatytų duomenų.
Pažymėtina, kad dėl nusikalstamos veikos žalą patyręs asmuo civilinį ieškinį, jei jo nepareiškė baudžiamojoje byloje, gali pareikšti civilinio proceso tvarka.
Nepagrįstas ir skundo teiginys, jog M. V. prasidėjęs traukulinis sindromas gali būti autoįvykio metu patirto šoko pasekmė. Iš byloje esančios specialisto išvados ir pačios nukentėjusios parodymų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad 2009-12-30 įvykusio eismo įvykio metu jai buvo padarytos tik kraujosruvos blauzdose. Tuo tarpu iš apylinkės teismui pateiktų medicininių dokumentų kopijų matyti, kad M. V. 2010-09-16 kreipėsi į gydytoją skųsdamasi kaktos skausmu, aukšta temperatūra, o 2010-10-29 jai diagnozuotas traukulinis sindromas(T.1 b.l. 133-134). Tokiu būdu, taip pat atsižvelgiant į byloje nagrinėjamo eismo įvykio metu M. V. padarytų sužalojimų pobūdį bei lokalizaciją, nėra jokio pagrindo minėto traukulinio sindromo atsiradimo sieti priežastiniu ryšiu su beveik prieš metus laiko įvykusiu eismo įvykiu. Apeliaciniame skunde taip pat nepateikta jokių duomenų, kurie leistų apeliantės manymą dėl šių įvykio sietinumo laikyti bent kiek argumentuotą.
Dėl šių aplinkybių nukentėjusios M. V. apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Utenos rajono apylinkės teismo 2011-02-15 nuosprendį pakeisti.
V. B. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės - įmokos į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą dydį sumažinti iki 5 MGL.
Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria civilinės ieškovės A. V. ieškinys dėl nusikalstama veika padarytos turtinės žalos priteisimo atmestas ir šioje dalyje priimti naują sprendimą : pripažinti civilinei ieškovei A. V. teisę į ieškinio patenkinimą, o ieškinio dydžio klausimą perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Likusios nuosprendžio dalies nekeisti.
M. V. apeliacinį skundą atmesti.