Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant atsakovės UAB „Mano Būstas Šiauliai“ atstovui advokatui Artūrui Jaskelevičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Masada“ ieškinį atsakovei UAB „Mano Būstas Šiauliai“, dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Ieškovės UAB „Masada“ atstovas advokatas Drąsutis Narmontas teismo posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atstovas paaiškino, kad žalos atsiradimo priežastis buvo daugiabučio gyvenamojo namo bendrosios inžinerinės įrangos (nuotekų stovo) trūkumai, o bendros inžinerinės įrangos prižiūrėtoja daugiabučiame gyvenamajame name yra būtent atsakovė, dėl kurios neveikimo atsirado žala. Atstovas paaiškino, kad atsakovė turėjo pareigą tiesiogiai ir nepertraukiamai vykdyti bendrojo naudojimo objektų priežiūrą, tačiau šios pareigos neįvykdė ir dėl to buvo aplietos ieškovės patalpos. Atstovo teigimu, priešingai nei nurodo atsakovė, ieškovei įrodžius žalos faktą ir žalos priežastį, atsakovė negalėjo apsiriboti nurodydama, kad tinkami prižiūrėjo bendrojo naudojimo objektus, tačiau turėjo įrodyti, kad tinkamai atliko administratorės funkcijas – profilaktiškai valė, prižiūrėjo, kad nuotekų stovo sienelių diametras nesusiaurėtų, kas galėtų lemti nuotekų stovo išsimovimą. Atstovo nuomone, atsakovė gavusi pranešimus dėl įvykusios avarijos, nesiėmė jokių veiksmų, o gavusi atliktų darbų aktus, jų neginčijo, tik teismo posėdžio metu samprotavo apie tai, kad nėra įrodyta, kad darbai buvo atlikti būtent ieškovės patalpose.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Dėl deliktinės civilinės atsakomybės sąlygų

5. Byloje nustatyta, kad ieškovei UAB „Masada“ nuosavybės teise priklauso 132/2488 dalys daugiabučio gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), kurio bendrojo naudojimo objektų administratorė Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. balandžio 17 d. įsakymo Nr. A-531 pagrindu yra atsakovė UAB „Mano Būstas Šiauliai“ (buvęs pavadinimas UAB „Šiaulių būstas“). 2020 m. lapkričio 24 d. ieškovės patalpos buvo aplietos kanalizacijos fekalu iš ties alkūne išsimovusio daugiabučio gyvenamojo namo nuotekų stovo. Ieškovė pranešė atsakovei apie patalpų apliejimą, pareikalavo pašalinti įvyko padarinius, o atsakovei to nepadarius, patalpas išvalė ir atliko remonto darbus savo lėšomis bei patyrė 1 025,50 Eur išlaidų, kurias prašo priteisti iš atsakovės. Ieškovės teigimu, jos patalpų užliejimas įvyko dėl atsakovei teisės aktais nustatytos pareigos prižiūrėti bendrojo naudojimo objektus – nuotekų sistemą – neįvykdymo, t. y. ieškovė kelia deliktinės civilinės atsakomybės atsakovei taikymo klausimą.

6. Delikto pagrindu atsiradę santykiai, kaip yra ir nagrinėjamu atveju, yra deliktinės civilinės atsakomybės santykiai, todėl jiems taikomos atitinkamos civilinės atsakomybės taisyklės. Tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį bei kaltę. Kadangi kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, yra preziumuojama, tai ieškovas, pareiškęs reikalavimą dėl žalos atlyginimo, privalo įrodyti šias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų, o atsakovui tenka pareiga paneigti kaltės prezumpciją (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.246, 6.247, 6.248, 6.249 straipsniai).

7. Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.246 straipsnio 1 dalis). Ieškovė atsakovės neteisėtus veiksmus sieja su atsakovei teisės aktuose nustatytos pareigos tiesiogiai ir nepertraukiamai vykdyti administruojamo namo bendrojo naudojimo objektų, tarp jų ir nuotekų stovo, priežiūrą neįvykdymu. Todėl nagrinėjamu atveju būtina nustatyti, kokias pareigas turėjo atsakovė, kaip daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratorė, ir ar jas įvykdė tinkamai.

8. Bendriausia prasme bendrojo naudojimo objektų administratoriaus funkcijas apibrėžia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.84 straipsnio 8 dalis, kurioje nustatyta, kad bendrojo naudojimo objektų administratorius administruoja bendrojo naudojimo objektus pagal Vyriausybės patvirtintus nuostatus. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 patvirtintų Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų (2015 m. rugpjūčio 5 d. redakcija) (toliau – Nuostatai) 3 punkte nustatyta, kad pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant.

9. Kokias funkcijas administratorius atlieka vykdydamas šį pagrindinį uždavinį, įtvirtinta Nuostatų 4 punktas, nustatantis, kad be kitų funkcijų administratorius, vadovaudamasis teisės aktais, reglamentuojančiais pastatų, jų inžinerinių sistemų naudojimą ir priežiūrą, žemės sklypų priežiūrą, organizuoja namo techninę priežiūrą, bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais patalpų savininkų naudojamo ir (ar) valdomo žemės sklypo priežiūrą (Nuostatų 4.3 papunktis). Nuostatų 7.1 ir 7.7 papunkčiuose nustatyta, kad administratorius privalo Nuostatuose nurodytas funkcijas ir pareigas atlikti apdairiai, sąžiningai ir tik naudos gavėjų interesais, jeigu bendrojo naudojimo objektų būklė kelia grėsmę jų išlikimui, žmonėms ar aplinkai, pagal teisės aktų reikalavimus imtis būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos ir pašalinta grėsmė.

10. Daugiabučių gyvenamųjų namų techninės priežiūros privalomuosius reikalavimus ir jų įgyvendinimo tvarką reglamentavo Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 patvirtintas statybos techninis reglamentas STR 1.03.07:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ (redakcija, galiojusi nuo 2020 m. balandžio 8 d. iki 2021 m. kovo 3 d.) (toliau – Reglamentas). Reglamento 84 punktas numatė, kad daugiabučio gyvenamojo namo techninę priežiūrą organizuoja namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas (nagrinėjamu atveju bendrojo naudojimo objektų administratorius), paskirdamas techninį prižiūrėtoją. Pagal namo būklės vertinimo išvadas, užtikrindamas namo bendrųjų konstrukcijų ir patalpų būklę, bendrųjų inžinerinių sistemų funkcionavimą pagal šių sistemų priežiūrą ir/ar naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus ir/ar gamintojo instrukcijas, kitus dokumentus, kad būtų išvengta pavojus žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai, arba galimi dideli materialiniai nuostoliai, valdytojas nedelsiant organizuoja namo bendrojo naudojimo objektų gedimų, defektų šalinimo, avarijų lokalizavimo ir likvidavimo darbus (Reglamento 96 punktas). Daugiabučio gyvenamojo namo būklei įvertinti atliekami nuolatiniai namo būklės stebėjimai, kurių metu atlikti namo būklės įvertinimai aprašomi ir registruojami statinio techninės priežiūros žurnale, apžiūrų aktuose, techninėse ataskaitose (Reglamento 87, 101 punktai).

11. Nagrinėjamu atveju ieškovė 2020 m. lapkričio 24 d. pranešė atsakovei apie nuotekų stovo avariją ir išsiliejusias fekalijas telefonu ir raštu Nr. 20/03-M34. Atsakovė 2020 m. lapkričio 24 d. organizavo nuotekų stovo atkimšimą trosu, tačiau avarijos padarinių nelikvidavo. Iš ieškovės darytų nuotraukų matyti, kad nuotekų stovas išsimovė per alkūnę ir patalpos buvo užlietos kanalizacijos fekalu iš nuotekų stovo ir ginčo dėl to tarp šalių nėra. 2020 m. lapkričio 27 d. atliktų darbų aktas patvirtina, kad ieškovei užsakius UAB „Šiaulių lyra“ pašalino vandentiekio ir fekalines atliekas iš rūsio patalpų ir jas išvalė (103,89 kv. m) ir visa tai ieškovei kainavo 721,61 Eur. 2020 m. gruodžio 14 d. atliktų darbų aktas patvirtina, kad ieškovei užsakius UAB „Šiaulių lyra“ demontavo 6 kv. m medinių dailylenčių ir jas pakeitė naujomis, o visa tai ieškovei kainavo 367,70 Eur (pritaikius PVM atvirkštinį apmokestinimą – 303,89 Eur).

12. Kaip minėta, nuolatinių namo būklės stebėjimų metu atlikti namo būklės įvertinimai aprašomi ir registruojami statinio techninės priežiūros žurnale, apžiūrų aktuose, techninėse ataskaitose. Šių dokumentų ieškovė, kaip daugiabučio gyvenamojo namo patalpų savininkė, objektyviai negalėjo pateikti, nes būtent atsakovė, kaip daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų administratorė, užtikrina šių dokumentų rengimą, pildymą ir saugojimą. Todėl sutiktina su ieškove, kad šiuo konkrečiu atveju būtent atsakovei atsirado pareiga pateikti įrodymus, jog ji ėmėsi visų nuo jos priklausančių būtinų (galimų) priemonių tokios žalos išvengti, t. y. atliko bendrojo naudojimo objektų būklės nuolatinį stebėjimą, kasmetines apžiūras, kasmetinį vamzdyno dalių profilaktinį valymą ir pan. Tačiau atsakovė tokių įrodymų į bylą nepateikė.

13. Atsakovės deklaratyvūs teiginys, kad butų savininkams netinkamai naudojantis kanalizacija, nuotekų stovo užsikimšimas gali būti ir staigus, kurio atsakovė niekaip negali numatyti ir imtis priemonių užkirsti kelią galimos žalos atsiradimui, nepaneigia nustatytos aplinkybės apie atsakovės netinkamą teisės aktuose nustatytų pareigų atlikimą, lėmusį užliejimą. Atlikus nuotekų stovo atkimšimą trosu buvo rasta popierinių servetėlių, higienos reikmenų. Atsakovė nepateikė duomenų apie draudimą gyventojams į kanalizaciją mesti tualetinį popierių bei duomenų, kad tokia informacija jiems buvo teikiama. Duomenų apie kanalizacijos stovo užsikimšimą stambiomis atliekomis, kurios galėjo sukelti stovo išsimovimą per lakūnę, nenustatyta. Todėl, teismo nuomone, didesnė tikimybė, kad stovo užsikimšimas galėjo būti nulemtas ilgalaikio naudojimo metu dėl neatliekamo profilaktinio valymo apsinešusių vamzdžio sienelių ir susiaurėjusio jo diametro. Būtent atsakovė, būdama daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratore, o ne kiti namo gyventojai, privalėjo užtikrinti tinkamą nuotekų stovo būklę, saugų naudojimą, jo priežiūrą ir vertinti, ar jis atitinka būtinus reikalavimus, bei tinkamai likviduoti avarijas. Įrodymų, kaip atsakovė prižiūrėjo bendrojo naudojimo stovo būklę, kokius veiksmus atliko, ar teikė gyventojams informaciją apie jo būklę, byloje nėra. Kaip minėta, atsakovė 2020 m. lapkričio 24 d. organizavo nuotekų stovo atkimšimą trosu, tačiau avarijos padarinių nelikvidavo.

14. Nagrinėjamu atveju, įvertinus visus byloje esančius įrodymus, konstatuotina, kad ieškovės patalpų užliejimą ir su tuo susijusios žalos atsiradimą nulėmė būtent užsikimšimas nuotekų stovo, kurio tinkamos techninės priežiūros atsakovė neįgyvendino pagal Reglamentą, Nuostatus ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.84 straipsnį. Be to, sutiktina su ieškove, kad atsakovei, kaip savo srities profesionalei, taikomi didesnio atidumo ir rūpestingumo standartai, todėl ji privalėjo administruojamo namo savininkų bendrąją dalinę nuosavybę prižiūrėti dedant maksimalias pastangas.

15. Esant tokioms aplinkybėms, teismas daro išvadą, jog atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė neteisėtu neveikimu ir pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai nevykdymu, o kilusi žala yra atsakovės neteisėto neveikimo priežastis. Nagrinėjamu atveju atsakovės kaltė yra preziumuojama (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.248 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.253 straipsnyje numatytų pagrindų, kai civilinė atsakomybė netaikoma, byloje nenustatyta. Todėl, neužtikrinusi vandens nuotekų stovo tinkamos būklės, atsakovė turi pareigą atlyginti dėl to atsiradusią žalą, t. y. kompensuoti ieškovei jos turėtas išlaidas pašalinant fekalijas ir atliekant remonto darbus.

16. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.251 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę. Taigi deliktinė civilinė atsakomybė yra grindžiama visiško nuostolių atlyginimo principu, kurio esmė – kompensuoti nukentėjusiajam jo teisių pažeidimu padarytą žalą ir taip atkurti padėtį, buvusią iki teisės pažeidimo.

17. Nesutiktina su atsakovės pozicija, kad ieškovė neįrodė prašomos priteisti žalos dydžio. Teismo vertinimu, žalos dydį visiškai patvirtina ieškovės pateiktas Nekilnojamojo turto registro išrašas, 2020 m. lapkričio 24 d. sąmata, 2020 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaita faktūra serija SLY Nr. 0033112, 2020 m. lapkričio 27 d. atliktų darbų aktas, 2020 m. gruodžio 14 d. atliktų darbų aktas, 2020 m. gruodžio 17 d. PVM sąskaita faktūra Nr. SLY0033113 ir 2020 m. gruodžio 18 d. sąskaitos išrašas.

18. Nors atsakovė teisingai pastebėjo, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso 132/2488 dalys bendro 2 473,47 kv. m ploto daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), ir naudojimosi tvarka šiuo nekilnojamuoju daiktu tarp bendraturčių nenustatyta, tačiau 2020 m. lapkričio 27 d. ir 2020 m. gruodžio 14 d. atliktų darbų aktuose nurodyti darbų kiekiai (atitinkamai 103,89 kv. m rūsio patalpų ir 6 kv. m medinių apdailos lentelių) neleidžia teigti, kaip nurodė atsakovės atstovas teismo posėdžio metu, kad vandentiekio ir fekalinės atliekos buvo pašalintos ne iš ieškovės naudojamų patalpų, kad ne ieškovės naudojamos patalpos buvo išvalytos bei kad ne ieškovės naudojamose patalpose buvo pakeistos medinės apdailos lentelės. Atsakovės argumentas, kad ieškovė nepateikė apgadinto turto apžiūros/defektinio akto, duomenų, kaip turtas atrodė iki apliejimo, nepaneigia, kad ieškovės apskaičiuota žala yra pagrįsta. Akivaizdu, kad atsakovei likvidavus nuotekų stovo avariją, tačiau nepašalinus vandentiekio ir fekalinių atliekų, jos turėjo būti pašalintos, patalpos turėjo būti išvalytos ir dezinfekuotos, o vandentiekio ir fekalinių atliekų sugadintos medinės apdailos lentelės turėjo būti pakeistos naujomis. Iš ieškovės darytų nuotraukų matyti, kad patalpos buvo užlietos kanalizacijos fekalu. Todėl duomenys apie patalpų būklę prieš apliejimą ir po apliejimo šiuo atveju nepaneigtų, kad nuotekų stovo avarijos padarinius buvo būtina likviduoti. Teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų teigti, kaip nurodė atsakovė, kad ieškovė atliko patalpų einamąjį remontą, prisidengdama minėtu įvykiu.

19. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, laikytina, kad ieškovė įrodė prašomos priteisti žalos dydį. Todėl ieškovės ieškinys tenkintinas visiškai ir iš atsakovės ieškovei priteistinas 1 025,50 Eur žalos atlyginimas.

Dėl procesinių palūkanų

20. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Procesinių palūkanų, išieškotinų nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško sprendimo įvykdymo, dydžiai nurodyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.210 straipsnyje, kurio 2 dalyje numatyta, kad už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą, kai abi šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, mokamos 6 procentų dydžio metinės palūkanos. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas teismų praktiką aiškina, kad procesinės palūkanos skaičiuojamos, kai yra pareikštas kreditoriaus prašymas jas skaičiuoti, ir tai daroma nuo bylos iškėlimo iki visiško prievolės įvykdymo, jei šalys nėra sutarusios kitaip arba išieškotojas bendru sutarimu ar savo pareiškimu bei veiksmais nėra atsisakęs procesinių palūkanų skaičiavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2010). Ieškovė prašo priteisti procesines palūkanas, ieškinys teisme priimtas 2021 m. kovo 4 d., todėl nuo šios dienos ieškovei iš atsakovės priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 1 025,50 Eur sumą iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

21. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

22. Ieškovė už ieškinį sumokėjo 23,00 Eur žyminį mokestį, todėl ieškovė turi teisę į sumokėto žyminio mokesčio atlyginimą. Ieškovė iš atsakovės taip pat prašė priteisti 726,00 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti, kurias patvirtina 2021 m. vasario d. sutarties dėl teisinės pagalbos Nr. 23 išrašas, 2021 m. vasario 26 d. PVM sąskaita faktūra Serija DNA Nr. 003773, 2021 kovo 16 d. patvirtinimas apie lėšų įskaitymą į kliento sąskaitą. Teismo skaičiavimu, šios išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos), nustatytų dydžių, todėl ieškovė, ieškinį tenkinus visiškai, turi teisę į išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimą. Todėl ieškovei iš atsakovės priteistina 23,00 Eur žyminis mokestis ir 726,00 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti.

23. Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje nesusidarė, todėl jų atlyginimo valstybei klausimas nespręstinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–265, 268–270 ir 284 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei UAB „Masada“, kodas 144674717, iš atsakovės UAB „Mano Būstas Šiauliai“, kodas 144619514, 1 025,50 Eur (vieno tūkstančio dvidešimt penkių eurų 50 ct) žalos atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 1 025,50 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2021 m. kovo 4 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 23,00 Eur (dvidešimt trijų eurų 00 ct) žyminį mokestį ir 726,00 Eur (septynių šimtų dvidešimt šešių eurų 00 ct) išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.