Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko (pranešėjo) Tomo Zdanavičiaus, teisėjų Nijolės Sušinskienės, Ričardo Gilio, sekretoriaujant Rimai Pačešiūnienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios V. K. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. spalio 21 d. nuosprendžio, kuriuo V. K. pripažinta kalta pagal LR BK 178 str. 4 d.(2008-06-05 vagystė iš UAB (duomenys neskelbtini)) ir nuteistas 30 parų arešto bausme, pripažinta kalta pagal LR BK 178 str. 4 d. (2008-06-09 vagystė iš UAB (duomenys neskelbtini)) ir nuteista 30 parų arešto bausme. Vadovaujantis LR BK 63 str. 4 d. paskirtos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir V. K. paskirta subendrinta 40 parų arešto bausmė. Vadovaujantis LR BK 64 str. 1,2 dalimi, 2008-10-21 nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2008-03-14 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta neatlikta bausme-2 MGL (260 Lt) dydžio bauda ir paskirta galutinė subendrinta 40 parų arešto bausmė ir 2 MGL (260 Lt.)bauda. Areštas paskirtas atlikti areštinėje. Vadovaujantis LR BK 66 str. į bausmės laiką įskaitytas V. K. laikinąjame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2008-06-11 iki 2008-06-12.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Nuteistoji V. K., 2008 m. birželio 05 d. apie 16. 00 val., iš UAB (duomenys neskelbtini) adresu, Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), pagrobė svetimą UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą: 2 vienetus kremo „Eucerin Q 10“ už 107, 98 Lt, kremą „Welman N 30“ už 45,99 Lt, kremą „Bio Drain N 120“ už 86,49 Lt. Viso pagrobė svetimą UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą už 240,46 Lt.

Be to, ji V. K., 2008 m. birželio 9 d., apie 14.20 val. iš UAB (duomenys neskelbtini), adresu, Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), pagrobė svetimą UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą: medicininės paskirties produktą „Arthrostop Plus“ už 102,49 Lt, 2 vienetus medicininės paskirties produkto „Ginkgo Complex“ už 75,98 Lt, 2 vienetus dieninio kremo „Eucerin Hyaluron“ už 179,98 Lt. Viso pagrobė svetimą UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą už 358,45 Lt.

Nuteistoji V. K. apeliaciniu skundu prašo pripažinti kaip jos atsakomybę lengvinančią aplinkybe tai, kad baudžiamuosius nusižengimus padarė dėl labai sunkios turtinės ir beviltiškos padėties. Prašo pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008-10-21 nuosprendį paskiriant švelnesnę su arešto bausme nesusijusią bausmę. Teismas atsižvelgęs į tai, kad padarė du tyčinius baudžiamuosius nusižengimus, pasikėsino į svetimą nuosavybę, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę-prisipažino padariusi baudžiamuosius nusižengimus ir gailisi, į asmenybę-anksčiau teista, bausta administracine tvarka už svetimo turto pagrobimą, charakterizuojama neigiamai, nedirba, nepadarė išvadų dėl anksčiau padarytų nusikalstamų veikų, paskyrė griežčiausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį-areštą. Mano, kad teismas paskyrė per griežtą bausmę. Teismas, paskirdamas bausmę, sunkinančių atsakomybę aplinkybių nenustatė. Teismas neįvertino ir nenurodė, kad baudžiamuosius nusižengimus padarė dėl labai sunkios turtinės ir beviltiškos padėties ir tai nepripažino atsakomybe lengvinančia aplinkybe. Butą, kuriame gyvena, nuomoja, darydama nusižengimus neturėjo jokių piniginių lėšų pragyvenimui, negalėjo įsigyti net maisto produktų. Pasiskolinti pinigų neturėjo galimybės, nes niekur nedirba, registruota darbo biržoje.

Nuteistoji V. K. teismo posėdyje prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras-atmesti.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 str. 3 d.).

Išnagrinėjusi apeliacinį skundą, skundžiamą nuosprendį bei kitą teismui pateiktą medžiagą teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bei tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, padarė bylos aplinkybes atitinkančias išvadas, teisingai kvalifikavo nuteistosios V. K. padarytas nusikalstamas veikas pagal LR BK 178 str. 4 d. ir paskyrė jai galutinę bausmę. Savo kaltės ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo V. K. neginčija.

Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nustatymas yra viena iš būtinų bausmės individualizavimo sąlygų, numatytų bendruosiuose bausmės skyrimo pagrinduose (BK VIII skyrius). Kai yra vien atsakomybę lengvinančios ar vien ją sunkinančios aplinky­bės, teismas, atsižvelgdamas į jas, bausmę griežtina ar švelnina. Jeigu nustatomos ir vienos, ir kitos aplinkybės, teismas, atsižvelgdamas į nusikaltimo pobūdį, faktines bylos aplinkybes, sprendžia, kurios iš jų nulemia bausmės dydį. Teismas gali pripažinti bet kurią BK 59 str. išvardytą aplinkybę atsakomybę lengvinančia ir tada, kai ji nebuvo nurodyta kaltinamąjame akte. LR BK 59 str. 1 d. 4 p. įtvirtinta viena iš atsakomybę lengvinančių aplinkybių-nusikalstama veika padaryta dėl labai sunkios turtinės arba beviltiškos kaltininko padėties. Teismai, vadovaudamiesi BK 59 str. 1 d. 4 p., nustato atsakomybę lengvinančią aplinkybę tuomet, kai susiklosčiusios objektyvios sąlygos (priverstinis nedarbas, turto praradimas, jo ar šeimos nario sunki liga ir pan.) nulėmė kaltininko elgesį. Jei tokios aplinkybės susiklostė dėl paties kaltininko tyčinio veikimo ar neveikimo, jos atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis nepripažįstamos.

Nuteistosios V. K. apeliaciniame skunde nurodytas teiginys, kad pirmosios instancijos teismas, paskirdamas bausmę, neįvertino ir nenurodė jos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kad baudžiamuosius nusižengimus padarė dėl labai sunkios turtinės ir beviltiškos padėties, nepagrįstas. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistoji V. K., šiuo metu niekur nedirba, jos teigimu, paskutinį kartą yra dirbusi prieš tris metus. Šiuo metu registruota darbo biržoje, tačiau tai patvirtinančių dokumentų, nėra. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų patvirtinančių, kad nuteistoji V. K. turi kokių tai sveikatos sutrikimų, dėl kurių yra nedarbinga, kad nedirba dėl priverstinio nedarbo, yra praradusi turtą arba ji ar jos šeimos nariai serga sunkia liga bei nėra jokių duomenų, patvirtinančių kitokias svarbias priežastis, dėl kurių nuteistoji būtų buvusi priversta daryti nusikalstamas veikas esant labai sunkiai turtinei ir beviltiškai padėčiai. Iš aukščiau išdėstytų aplinkybių matyti, kad nėra jokių objektyvių sąlygų pripažinti nuteistosios V. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, tai, kad nusikalstamas veikas darė dėl labai sunkios turtinės ir beviltiškos padėties. Nuteistosios V. K. nurodytos nusikalstamų veikų darymo priežastys, kad neturėjo jokių piniginių lėšų pragyvenimui, negalėjo įsigyti net maisto produktų, yra niekuo nepagrįstos.

Nuteistosios V. K. skunde nurodytas teiginys, kad pirmos instancijos teismas paskyrė jai per griežtą bausmę, nepagrįstas. Bausmės skyrimas yra viena svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo stadijų, kurios metu teismas parenka konkrečią baudžiamajame įstatyme numatytą prievartos priemonę asmeniui, pripažintam kaltu konkrečios nusikalstamos veikos padarymu. Šioje stadijoje pagrindinis teismo uždavinys-remiantis įstatymu visapusiškai bei objektyviai ištirti baudžiamosios bylos medžiagą ir priimti teisėtą, pagrįstą ir teisingą nuosprendį. Įstatymų leidėjo įtvirtinti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai-viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų. Jų buvimas atspindi nuostatą, kad bausmė turi būti individualizuota ir paskirta atsižvelgiant į baudžiamojo įstatymo reikalavimus.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas V. K. bausmę, laikėsi BK 54 str. numatytų bendrųjų bausmės skyrimo principų, BK 61 str. nuostatų ir jų nepažeidė. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgė į V. K. padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, į kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos padarymo motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją-padarė du tyčinius baigtus baudžiamuosius nusižengimus (BK 12 str.), kuriais pasikėsino į svetimą nuosavybę. Atsižvelgė į nuteistosios V. K. atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir jos reikšmingumą- dėl padarytų nusikalstamų veikų prisipažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi, bei atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Tinkamai įvertino kaltinamosios asmenybę- 2008-03-14 teista už nusikaltimą nuosavybei (b.l. 154-155), 2008-05-07 bausta administracine tvarka už svetimo turto pagrobimą, charakterizuojama teigiamai (b.l. 163), niekur nedirba. Tai, kad V. K. naujus baudžiamuosius nusižengimus padarė turėdama neišnykusį teistumą už nusikalstamą veiką nuosavybei-vagystę, rodo, jog nusikalstamos veikos buvo padarytos ne atsitiktinai, nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, bei patvirtina teismo išvadą, apie jos nenorą pasitaisyti, keisti gyvenimo būdą ir laikytis įstatymų, jos polinkį nusikalsti ir pavojingumą visuomenei. V. K. 2006-10-26 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu buvo pripažinta kalta pagal LR BK 178 str. 4 d. ir nuo baudžiamosios atsakomybės atleista (LR BK 39 str.), o 2008-03-14 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu pripažinta kalta pagal LR BK 178 str. 1 d. ir nubausta bauda. Tačiau nuteistoji V. K. išvadų dėl anksčiau padarytų nusikalstamų veikų nepadarė, anksčiau paskirtomis švelnesnėmis bausmėmis bausmės tikslai nebuvo pasiekti, todėl pagrįstai pirmos instancijos teismas konstatavo, kad bausmės tikslai už šių nusikalstamų veikų padarymą gali būti pasiekti skiriant sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį-areštą. Už baudžiamuosius nusižengimus teismas V. K. paskyrė arešto bausmes, kurios nežymiai didesnės už numatytos šios bausmės vidurkį. Kadangi V. K. padarė panašias nusikalstamas veikas, skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės visiškai pagrįstai dalinio sudėjimo būdu subendrintos pagal BK 63 str. 4 d. nustatytas taisykles ir subendrinta bausmė visiškai pagrįstai dalinio sudėjimo būdu pagal BK 64 str. 1,2 d. nustatytas taisykles subendrinta su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuosprendžiu paskirta galutinė subendrinta bausmė nėra aiškiai per griežta, todėl švelninti jos nėra pagrindo. Ši bausmė atitinka bausmės paskirties nuostatas, ja nepažeidžiamas asmenų lygybės prieš įstatymą principas ir užtikrinamas teisingumo įgyvendinimas. Remiantis išdėstytu, kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas, pagrįstas ir keisti jį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutar ė:

Nuteistosios V. K. apeliacinį skundą atmesti.