Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Bronius Varsackis išnagrinėjo prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, pradinio išsilavinimo, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, teistas: 2013 m. birželio 20 d. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 str. 6 d. ir 178 str. 2 d.; baustas 2014 m. gegužės 15 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d. 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, kuri teismo 2015 m. sausio 20 d. nutartimi buvo pakeista į 90 parų arešto, bausmę atlikęs,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. K., žinodamas apie pareigą pagal 2015 m. lapkričio 11 d. Kauno apylinkės teismo įsakymą Nr. L2-28438-947 mokėti lėšas nepilnamečio sūnaus A. K., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 162,00 eurą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2015 m. lapkričio 10 d iki sūnaus pilnametystės, sąmoningai, būdamas darbingas, be pateisinamų priežasčių laikotarpyje nuo 2015 m. lapkričio 10 d. iki 2018 m. vasario 21 d. tyčia vengė mokėti šias lėšas, dėl ko 2018 m. vasario 1 d. susidarė 6191,52 eurų skola.

Kaltinamasis G. K. ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino ir paaiškino (b. l. 89-90), kad 2014 m. kovo 20 d. su G. U. (B.) susilaukė sūnaus A.. Gimus sūnui, su G. dar kurį laiką buvo kartu. Kai jie išsiskyrė, sūnui dar nebuvo metų. Iki to laiko jis sūnumi rūpinosi, jį augino. Išsiskyrus su G., susitarimo kaip augins sūnų nebuvo, dėl to su sūnumi jis nebendravo, jokio išlaikymo jam nei gera valia nei po pagal teismo sprendimą neteikė, nes neturėjo lėšų. Tuo metu jis niekur nedirbo, kitų finansų neturėjo, jam padėjo tėvai. Nors ir negalėjo suteikti finansinės pagalbos sūnui, jis su juo norėjo pasimatyti, tačiau G. jam neleido. Suvokė, kad turėjo pareigą išlaikyti sūnų, tačiau neturėjo galimybių. Per tą laiką buvo nuteistas arešto bausme, darbo nesusirado, mokytis nėjo, specialybės įgyti nesiekė. 2018 m. vasario 4 d. išvyko į užsienį (duomenys neskelbtini), kur susirado darbą, užsidirbo pinigų, tačiau po mėnesio laiko iš darbo išėjo ir dar du mėnesius gyveno iš santaupų. Šiuo metu yra grįžęs į Lietuvą, pasiryžęs susirasti darbą, pradėti mokėti finansinį išlaikymą sūnui ir stengtis atlyginti susidariusį įsiskolinimą.

Nukentėjusioji G. B. (buvusi U.), apklausta ikiteisminio tyrimo metu, paaiškino (b. l. 8-7), kad augina savo ir G. K. sūnų A. K.. Susituokę su G. K. nebuvo. Tėvystę G. K. pripažino ir teikė išlaikymą (pirko maistą, drabužius, maistą ir kt.) iki tol, kol jie kaip pora gyveno kartu iki 2014 m. lapkričio 23 d.. G. K. nuo išsiskyrimo buvo atvykęs aplankyti vaiką ne daugiau kaip du kartu. Iki šiol su vaiku nebendrauja. Pagal teismo sprendimą priteisto išlaikymo vaikui neteikia, antstolio kontoroje susidaręs įsiskolinimas. Pagal Vaikų fondo administracijos spendimą į jos sąskaitą kiekvieną mėnesį vaiko išlaikymui pervedami 57,00 eurai.

Gimimo liudijimu (b. l. 26) nustatyta, kad A. K., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas yra G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 11 d. teismo įsakymu, priimtu civilinėje byloje Nr. L2-28438-947 (b. l. 29) nustatyta, kad juo iš G. K. priteistas išlaikymas sūnui A. K., gimusiam (duomenys neskelbtini), po 162,00 eurus kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2015 m. lapkričio 10 d. iki vaiko pilnametystės ir 1800 eurų įsiskolinimas, lėšų tvarkytoja paskiriant vaiko motiną G. U..

Vaikų išlaikymo fondo administracijos 2016 m. balandžio 29 d. sprendimu Nr. V2-4875 (b. l. 31) nustatyta, kad nuo 2016 m. 1 d. gegužės A. K., gimusiam (duomenys neskelbtini), mokamos kasmėnesinės 57,00 eurų dydžio išmokos, šias lėšas pervedant į G. B. sąskaitą.

Pažyma (b. l. 32) nustatyta, kad pagal Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 11 d. teismo įsakymą skolininko G. K. atžvilgiu 2018 m. vasario 1 dienai susidaręs 6 191,52 eurų dydžio įsiskolinimas.

Išrašu (b. l. 96) nustatyta, kad G. K. nedirba (dirbti laikotarpiai: nuo 2018 m. sausio 27 d. iki 2015 m. vasario 23 d.; nuo 2017 m. lapkričio 8 d. iki 2017 m. gruodžio 8 d.).

G. K. darbo biržoje neregistruotas (buvo registruotas laikotarpiu nuo 2014 m. lapkričio 14 d. iki 2014 m. lapkričio 21 d.).

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnį atsako tas, kas vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialią paramą vaikui.

Aukščiau išdėstyti, teismo ištirti bei įvertinti įrodymai, kurie yra neprieštaringi, vieni kitus papildo (tai yra nukentėjusiosios parodymai, vaiko gimimo liudijimas, teismo sprendimas, antstolio pažyma, Vaikų išlaikymo fondo administracijos sprendimas, duomenys apie kaltinamojo įsidarbinimus ir registraciją darbo biržoje, kita rašytinė bylos medžiaga), taip pat paties kaltinamojo visiškas prisipažinimas patvirtina, kad kaltinamasis G. K., žinodamas apie pareigą pagal 2015 m. lapkričio 11 d. Kauno apylinkės teismo įsakymą mokėti lėšas nepilnamečio sūnaus A. K., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 162,00 eurus kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2015 m. lapkričio 10 d .iki sūnaus pilnametystės, sąmoningai, būdamas darbingas, be pateisinamų priežasčių laikotarpyje nuo 2015 m. lapkričio 10 d. iki 2018 m. vasario 21 d. tyčia vengė mokėti šias lėšas, dėl ko 2018 m. vasario 1 d. susidarė 6191,52 eurų skola. Vaikų išlaikymo fondo administracijos sprendimu mažamečiui kaltinamojo sūnui yra mokamos kasmėnesinės 57,00 eurų dydžio išmokos. Tai yra esant sveikam ir darbingam tėvui prie vaiko išlaikymo prisideda valstybė. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad kaltinamajam inkriminuota nusikalstama veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnį.

Kaltinamasis yra kaltas, todėl baustinas.

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

Kaltinamasis sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu bei prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (b. l. 124).

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnis).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnio sankcija numato, kad už nusikalstamą veiką, tyčinį nesunkų nusikaltimą, gali būti skiriama viena iš alternatyvių bausmių: viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

G. K. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 straipsnis).

G. K. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 10, 11 straipsniai). Jis praeityje teistas du kartus, paskirtas bausmes atlikęs (b. l. 98-110), administracine tvarka baustas (b. l. 111-114), priklausomybės ligų gydymas – registruotas, diagnozė: (duomenys neskelbtini) (b. l. 117), 2018 m. kovo 15 d. specialisto išvadoje nurodyta, kad G. K. netikslinga atlikti teismo psichiatrijos ekspertizę (b. l. 122), nedirbantis, šeiminė padėtis – nevedęs.

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, baudžiamąją atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių nebuvimą, taip pat siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą skirtina prokuroro siūloma minėto straipsnio sankcijoje numatyta viena bausmės rūšis – areštas, šios bausmės dydį nustatant artimą minimaliam (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 straipsnio 3 dalis).

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, todėl paskyrus bausmę, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta arešto bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė, rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 91-92), teismo baudžiamąjį įsakymą pradėjus vykdyti, naikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu, teismas

nusprendžia:

G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje, ir skirti jam 15 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) galutinę 10 (dešimties) parų arešto bausmę.

Bausmę paskirti atlikti areštinėje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sulaikymo dienos.

G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paskirtą kardomąją priemonę, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo baudžiamąjį įsakymą pradėjus vykdyti, panaikinti.

Išaiškinti G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos jis turi teisę paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.