Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Erika Tamošaitienė, sekretoriaujant Erikai Palepšienei, dalyvaujant ieškovo E. U. atstovui advokatui Rimvydui Kairiui, atsakovui A. A., jo atstovui advokato padėjėjui Ž. K., atsakovo M. B. atstovei advokatei Aušrinei Zaburienei, trečiajam asmeniui G. L., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. U. ieškinį atsakovams M. B., A. A., dėl žalos atlyginimo, tretiesiems asmenims antstolei Brigitai Tamkevičienei, G. L., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl M. B. atsakomybės

Civilinės atsakomybės teisinių santykių atsiradimui būtina nustatyti visų civilinės atsakomybės sąlygų visumą – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos bei kaltę. Kadangi kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, yra preziumuojama, reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs asmuo turi įrodyti tris civilinės atsakomybės taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (LR CK 6.246 str., 6.247 str., 6.249 str., LR CPK 178 str.).

Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str. 1 d.).

Iš byloje esančios medžiagos bei administracinio teisės pažeidimo bylos nustatyta, kad 2015-11-09 nutarimu G. L. nubaustas pagal ATPK 129 str., už tai, kad 2015-10-26 vairavo atsakovui M. B. priklausantį automobilį būdamas neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti. M. B. buvo nubaustas už tai, kad jis 2015-10-26 perdavė savo automobilį vairuoti neblaiviam ir neturinčiam teisės vairuoti G. L.. Šios aplinkybės nustatytos įsiteisėjusia Klaipėdos apygardos teismo 2015-12-23 nutartimi, todėl jų įrodinėti nereikia (CPK 182 str. 2 p.). Be kita ko, šia nutartimi nustatyta, kad pažeidimo padarymo metu, t. y. 2015-10-26, ginčo automobilis BMW priklausė atsakovui M. B., nors tuo metu dar buvo registruotas kito asmens vardu. Šių aplinkybių neginčijo ir atsakovo atstovė teismo posėdžio metu. M. B. atstovė nurodė, kad atsakovas nežinojo apie apeliacinį bylos procesą, tačiau byloje nėra duomenų, kad atsakovas, apie jį sužinojęs, būtų siekęs atnaujinti procesą byloje, todėl tikėtina, kad Klaipėdos apygardos teismo nutartyje nustatytos aplinkybės buvo jo pripažintos.

Nors iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos matyti, kad M. B., kaip automobilio savininkui, nebuvo pranešta apie vykstantį teismo procesą, tačiau tiek atsiliepime į ieškinį, tiek teismo posėdžio metu atsakovo M. B. atstovė nurodė, kad M. B. buvo kartu su G. L. 2015-10-26 pažeidimo padarymo metu, be to, žinojo apie G. L. paskirtą administracinę nuobaudą – baudą be transporto priemonės konfiskavimo.

Trečiasis asmuo teismo posėdžio metu patvirtino, kad su atsakovu M. B. buvo draugai, pažeidimo padarymo metu kartu važiavo automobilyje, atsakovas viską žinojo apie vykstantį procesą, be to, policijos pareigūnai pažeidimo vietoje juos abu informavo apie už pažeidimą numatytą atsakomybę ir galimą automobilio konfiskavimą.

Išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą teigti, kad atsakovas M. B. 2015-11-20 perleidęs jam priklausantį ginčo automobilį A. A. ir nesulaukęs, kol įsiteisės G. L. atžvilgiu priimtas nutarimas, pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sutiktina, kad iki 2016-01-28 ginčo automobiliui nebuvo taikyti jokie apribojimai, tačiau M. B., žinodamas, kad už G. L. padarytą pažeidimą gali būti taikoma nuobauda – automobilio konfiskavimas, turėjo būti pakankamai atidus ir rūpestingas, prieš perleisdamas automobilį naujam savininkui įsitikinti, kad administracinio teisės pažeidimo procesas yra baigtas, priimtas procesinis sprendimas įsiteisėjęs, arba galimus suvaržymus informuoti pirkėją. Tiek ieškovo atstovas, tiek atsakovas A. A. patvirtino, kad jiems nebuvo žinoma, kad parduodamas automobilis gali būti konfiskuojamas, M. B. apie šias aplinkybes pirkėjo neinformavo.

Be kita ko, aplinkybę, kad M. B. elgėsi neatidžiai ir nerūpestingai, dėl ko ieškovui buvo padaryta žala, patvirtina tai, kad pažeidimo padarymo metu M. B. jau buvo atimta teisė vairuoti, tokia nuobauda taikyta ne vieną kartą, taigi atsakovas M. B., pats baustas už panašaus pobūdžio pažeidimus, turėjo žinoti apie nuobaudų pobūdį bei dydį, apie tokio proceso eigą.

Nesutiktina su atsakovo M. B. atstovės pozicija, kad ieškovas, jei būtų laiku įregistravęs savo nuosavybės teisę į automobilį, būtų galėjęs išvengti jo konfiskavimo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teisės aktai neįtvirtina pareigos ir nenurodo, per kiek laiko būtina įregistruoti nuosavybės teises, be to, turto konfiskavimas, kaip papildoma nuobauda, taikomas konkrečiam turtui, kaip pažeidimo padarymo įrankiui ar priemonei, nepriklausomai nuo to, kam jis priklauso.

Įrodinėjimo pareigos paskirstymas bylos šalims nustatytas CPK 178 straipsnyje – šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Įrodymų vertinimas reglamentuojamas CPK 185 straipsnyje – teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus šiame kodekse numatytas išimtis. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai byloje esančių įrodymų tyrimo ir įvertinimo pagrindu įsitikinama dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007).

Nagrinėjamu atveju išdėstytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad atsakovas pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, nes žinodamas apie galimą jam priklausančio automobilio konfiskavimą, nesulaukęs, kol įsiteisės teismo priimtas procesinis sprendimas administracinio teisės pažeidimo byloje, pardavė automobilį A. A., jo apie tai neinformavęs (CK 6.246 str. 1 d.), vėliau pastarasis ginčo automobilį pardavė E. U..

Atsakovo atstovė nurodė, kad žala ieškovui galėjo kilti dėl trečiojo asmens, bet ne dėl atsakovo veiksmų. Su tokia pozicija nėra pagrindo sutikti, nes tarp atsakovo M. B. neteisėto, t. y. neatidaus ir nerūpestingo, elgesio ieškovui buvo padaryta žala – konfiskuotas jo įsigytas automobilis, kuris pažeidimo padarymo metu priklausė M. B.. Be kita ko, pažeidimą padaręs asmuo G. L. įtrauktas į bylą trečiuoju asmeniu, todėl atsakovas, manydamas esant įstatymo nustatytoms G. L. civilinės atsakomybės sąlygoms, turi teisę kreiptis į teismą su savarankišku ieškiniu. Nagrinėjamu atveju, kaip konstatuota Klaipėdos apygardos teismo 2015-12-23 nutartyje, M. B., kaip automobilio savininkas, yra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu, todėl jam pačiam kyla su daikto praradimu susijusios pasekmės. Perleisdamas ginčo automobilį, M. B. siekė išvengti galimų neigiamų pasekmių savo turtui, todėl tarp jo veiksmų ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys.

Ieškovas pateikė duomenis, kad ginčo automobilį už 2000 Eur įsigijo iš A. A., vėliau įsigytas automobilis buvo konfiskuotas Klaipėdos apygardos teismo 2015-12-23 nutarties pagrindu. Šių aplinkybių šalys neginčijo. Taigi ieškovas, konfiskavus iš jo įsigytą automobilį, patyrė 2000 Eur žalą.

Tarp ieškovo patirtos žalos ir atsakovo M. B. aukščiau konstatuotų neteisėtų veiksmų yra priežastinis ryšys (CK 6.247 str.). Atsakovui, elgiantis nerūpestingai ir neatidžiai, ir perleidus ginčo automobilį A. A., o pastarajam jį perleidus ieškovui E. U., ieškovas patyrė automobilio įsigijimo vertės žalą.

Išdėstytų argumentų pagrindu darytina išvada, kad nustatytos visos civilinei atsakomybei būtinos sąlygos.

Atsakovo M. B. neteisėti veiksmai lėmė nuostolių ieškovui atsiradimą, o atsakovas M. B. neįrodė, kad nėra jo kaltės dėl ieškovui padarytų nuostolių.

Dėl A. A. atsakomybės

Iš byloje esančių duomenų, šalių paaiškinimų, nustatyta, kad atsakovas A. A. nėra ir niekada nebuvo pažįstamas su atsakovu M. B. ir trečiuoju asmeniu G. L.. A. A. automobilį įsigijo atsitiktinai, suradęs apie jį skelbimą. A. A. nurodė, kad jis nebuvo informuotas ir nežinojo, kad jo įsigytas automobilis BMW gali būti konfiskuotas, jo neregistravo savo vardu, nes, nustatęs tam tikrų automobilio defektų, nusprendė iš karto jį parduoti. Nurodė, kad automobilis buvo parduotas už tą pačią kainą, už kurią ir įsigijo – už 2000 Eur.

Ieškovas nepateikė jokių duomenų, paneigiančių šiuos teiginius. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad ieškovas neįrodė civilinei atsakomybei atsirasti būtinos sąlygos – asmens, iš kurio prašoma priteisti žalą, - A. A. neteisėtų veiksmų, taigi tokiu atveju atitinkamai nėra galimybės nustatyti priežastinio ryšio su patirta žala, todėl ieškinys jo atžvilgiu atmestinas, kaip nepagrįstas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Ieškovas už ieškinį sumokėjo 45 Eur žyminio mokesčio. Kadangi ieškinys buvo reiškiamas solidariems atsakovams, tai visiškai patenkinus ieškinį ir žalą priteisus iš atsakovo M. B., ieškovui iš atsakovo M. B. priteistina 45 Eur sumokėto žyminio mokesčio sumos (CPK 80 str. 1 d. 1 p.).

Ieškovas pateikė duomenis, kad iš viso patyrė 350 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą. Išlaidų suma už advokatų teisinę pagalbą atitinka ir neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, todėl patenkinus ieškinį, ieškovui iš atsakovo M. B. priteistina 350 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 82 str., 93 str. 1 d.).

Visiškai atmetus ieškinį atsakovo A. A. atžvilgiu, atsakovui A. A. iš ieškovo priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos išlaidos advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti (CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d.). Atsakovas pateikė duomenis, kad patyrė 600 Eur atstovavimo išlaidų. Atsižvelgiant į bylos sudėtingumą ir advokato darbo bei laiko sąnaudas, į tai, kad patirtos išlaidos neviršija teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose nustatyto maksimalaus užmokesčio dydžio, atsakovo turtėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovo.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

Teismui atmetus ieškinį atsakovo A. A. atžvilgiu, įsiteisėjus teismo sprendimui, 2016-02-23 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi A. A. turtui taikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikintinos (CPK 150 str. 2 d.).

2016-02-23 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi atsakovo M. B. turtui pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CPK 150 str. 3 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 259 str., 260 str., 268 str., 269 str., 270 str.,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo M. B. 2000 Eur žalos, 45 Eur žyminio mokesčio ir 350 Eur atstovavimo išlaidų ieškovui E. U..

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš ieškovo E. U. 600 Eur atstovavimo išlaidų atsakovui A. A..

Įsiteisėjus sprendimui, 2016-02-23 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi A. A. turtui taikytas laikinąsias apsaugos priemones panaikinti.

2016-02-23 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi atsakovo M. B. turtui taikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Įsiteisėjus sprendimui, apie A. A. turto arešto panaikinimą informuoti Turto arešto aktų registrą.

Įsiteisėjus sprendimui, administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. A2.6-917-904/2015 grąžinti Klaipėdos rajono apylinkės teismui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.