Kauno apygardos teismo sprendimas

2018-10-11 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-424-175/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Data
2018-10-11
Bylos Nr.
AN2-424-175/2018
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-01045-2018-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Algerdas Urbšys
Pažeidėjas
V. P.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-424-175/2018Teisminio proceso Nr. 4-69-3-01045-2018-3Procesinio sprendimo kategorijos: 21.1.7; 21.11.9; 21.11.10 (S)
Kauno apygardos teismasNutarTIsLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. spalio 11 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algerdas Urbšys

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patrauktos V. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. rugpjūčio 30 d. nutarties V. P. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. V. P. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus (toliau – Institucija) 2018 m. gegužės 29 d. nutarimu pripažinta kalta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalyje ir jai paskirta 300 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių už tai, kad ji 2018 m. gegužės 6 d., 8.13 val., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, kai jai nustatytas lengvas – 0,62 promilės – girtumo laipsnis, tokiais veiksmais pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus.

Žemesnės instancijos teismas

2. Institucijos priimtą nutarimą V. P. apskundė Kauno apylinkės teismui, kuris 2018 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi skundą atmetė. Nutartyje padaryta išvada, kad V. P. neblaivumas patikrintas ir nustatytas laikantis teisės aktų reikalavimų, užfiksuotas tinkamai, jos kaltė dėl vairavimo esant neblaiviai abejonių nekelia ir įrodyta byloje surinktais įrodymais. Dėl to pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį ji nubausta pagrįstai.

Šalies argumentai

3. Apeliaciniame skunde V. P. prašo Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 30 d. nutartį panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

3.1. Skunde teigiama, kad Kauno apylinkės teismas, nagrinėdamas skundą, nevisapusiškai ištyrė įvykio aplinkybes, todėl nutartį priėmė pažeisdamas ANK 569 straipsnio taisykles. Nors teismas įrodymus ir vertino pagal savo vidinį įsitikinimą, tačiau toks įsitikinimas nebuvo pagrįstas jokiais objektyviais įrodymais ir faktiniais bylos duomenimis. Teismas aukštesnę įrodomąją galią skyrė tyrimo metu surinktiems duomenims, nepagrįstai nevertino atlikto specialaus tyrimo rezultatų, mokslinių skaičiavimų, teismų suformuotų išaiškinimų. Teismo nutartis ir Institucijos nutarimas iš esmės grindžiami vieninteliu įrodymu, patvirtinančiu neblaivumą, t. y. alkotesterio rodmenimis ir apeliantės paaiškinimu, kad ji iš vakaro gėrė šampaną ir važiuodama ryte jautėsi visiškai blaivi.

3.2. Skunde apeliantė pabrėžia, kad administracinio nusižengimo protokole jos pateiktas paaiškinimas, kad vakar gėrė šampaną, šiandien jaučiasi blaivi ir gailisi, dar nereiškia, kad ji sutiko su nustatytu girtumo laipsniu. Tai reiškia tik tai, kad ji pripažino vartojusi alkoholį, tačiau savaime nesuponuoja išvados, kad girtumo laipsnis siekia tokį, už kurį gali būti taikoma administracinė atsakomybė.

3.3. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad teismas, nurodydamas, kad apeliantė prarado galimybę įrodyti savo neblaivumą pasinaudodama galimybe nuvykti į gydymo įstaigą ir duoti kraujo per 1 valandą, neatsižvelgė į aplinkybę, kodėl ji šia galimybe nespėjo pasinaudoti. Apeliantė teisme nurodė, kad į gydymo įstaigą pavėlavo dėl to, kad pareigūnai ilgai pildė dokumentus. Be to, policijos pareigūnas M. M. nurodė vykti į (duomenys neskelbtini) ligų centrą, kuris tuo metu nedirbo. V. P. buvo priversta vykti į (duomenys neskelbtini) klinikas ir tai užtruko. Pagal teismų praktiką laikas, kada atliekama medicininė apžiūra, yra reikšmingas nustatant, ar asmuo buvo neblaivus tam tikru momentu. Jokių įrodymų, kad nuo patikrinimo alkotesteriu iki kraujo paėmimo apeliantė būtų ėmusis priemonių girtumo laipsniui sumažinti, byloje nėra. Be to, teismų praktikoje pripažįstama, kad vien ta aplinkybė, kad asmuo kreipėsi praėjus daugiau kaip valandai nuo pirminio patikrinimo, savaime negali paneigti medicininės apžiūros rezultatų. Šiuo atveju akivaizdu, kad teismo daromos išvados dėl atlikto tyrimo rezultatų yra prieštaringos ir vertinamos visiškai subjektyviai, neatsižvelgiant į bylos aplinkybes bei suformuotą teismų praktiką.

3.4. Apeliantės manymu teismas visiškai nepagrįstai pripažino E. Š. atliktą tyrimą ir jos paaiškinimus prieštaringais ir dėl to šiuo įrodymų šaltiniu nesivadovavo. Specialistė patvirtino, kad per 1.45 val. iš organizmo 0,62 promilės niekaip negalėjo pasišalinti. Todėl neaišku, kodėl teismas specialaus tyrimo išvadas vertino kaip nepagrįstas, nors jos buvo visiškai aiškios ir netgi kategoriškos. Atlikti paskaičiavimai šiuo atveju rodo, kad patikros alkotesteriu rezultatai medicininiu požiūriu prieštarauja kraujo tyrimo rezultatams. Teismas alkotesterio parodymų objektyvumu ir pakankamumu neabejojo, tačiau logiškai neišdėstė, kodėl moksliškai patvirtintos formulės skaičiavimais alkoholio koncentracija kraujyje sumažėjo iki 0, o ne iki vidutiniškai 0,42 – 0,27 promilės. Teismas taip pat nevertino, jog kiekvienu atveju iškvėpto oro tyrimo rezultatai priklauso nuo individualių tiriamo asmens organizmo savybių ir sveikatos būklės, dėl to objektyvesniais duomenimis visais atvejais laikytini kraujo tyrimo rezultatai.

3.5. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad buvo pažeisti Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių reikalavimai. Pažeidimas pasireiškė tuo, kad nebuvo sudaryta galimybė pakartotinai pasitikrinti alkotesteriu, nors tokį prašymą V. P. buvo išreiškusi. Būtent atlikus pakartotinį tikrinimą alkotesteriu ir vėl nustačius tam tikrą neblaivumo laipsnį būtų galimybė tvirtinti, jog alkotesterio teikiami duomenys yra pakankamai patikimi, būtų matyti, koks yra alkoholio koncentracijos mažėjimas. Atsisakymas suteikti galimybę pakartotinai būti ištirtai sukėlė abejonių pačių policijos darbuotojų veiksmais, tuo pačiu sudarė sąlygas abejoti ne tik alkotesterio rodmenimis, bet ir viso tyrimo objektyvumu. Svarbu ir tai, kad sprendžiant asmens baudžiamosios atsakomybės dėl vairavimo esant neblaiviam klausimą yra vertinama būtent alkoholio koncentracija kraujyje.

3.6. Apeliantė skunde atkreipia dėmesį ir į pareigūnų parodymų vertinimą. Teismas nutartyje rėmėsi policijos darbuotojų paaiškinimais dėl automobilio sustabdymo aplinkybių, tačiau jų tiesiogiai nesiaiškino. V. P. pažymi, kad pamačiusi vykdomą reidą sustojo pati, nes pareigūnai buvo sustabdę kitą automobilį. Patrulis M. M. pasakė, kad neketino apeliantės automobilio stabdyti, tačiau kadangi ji sustojo, paprašė parodyti vairuotojo pažymėjimą. Tai rodo, kad apeliantė buvo įsitikinusi savo blaivumu, nesiėmė jokių neteisėtų veiksmų savo neblaivumui nuslėpti. Šiuo atveju teismui nepavyko logiškai ir aiškiai pašalinti abejones dėl nustatyto neblaivumo, todėl visos abejonės turi būti aiškinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai.

Atsiliepimas

4. Institucija atsiliepime į V. P. skundą prašo jo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

5. V. P. apeliacinis skundas netenkinamas.

6. Apeliaciniame skunde nesutinkama su teismo išvadomis dėl V. P. kaltės padarius ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, keliamas byloje surinktų įrodymų vertinimo klausimas. Apygardos teismas skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą patikrina skundo ribose (ANK 652 straipsnio 1, 2 dalys).

7. Institucijos 2018 m. gegužės 29 d. nutarimu, paliktu galioti Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi, V. P. pripažinta kalta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje. Administracinę atsakomybę pagal aptariamą ANK normą užtraukia transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (daugiau, negu 0,4, bet ne daugiau, negu 1,5 promilės) vairuotojai. Apeliantė ginčija alkotesteriu nustatytą neblaivumą, tvirtina, kad turi būti vadovaujamasi kraujo tyrimo rezultatais, tačiau apygardos teismas, išanalizavęs V. P. skundo argumentus, patikrinęs administracinio nusižengimo bylos duomenis ir juos dar kartą įvertinęs, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir jo pagrindu padarytų išvadų teisingumu ir pagrįstumu.

8. Asmuo administracine tvarka gali būti nubaustas tada, kai jo veikoje nustatomi visi įstatyme įtvirtinti konkretaus administracinio nusižengimo požymiai (ANK 2 straipsnio 4 dalis). ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties būtinasis požymis yra asmens neblaivumas, t. y. pagal šią normą asmuo gali būti baudžiamas tik tuo atveju, kai bylos duomenys neabejotinai patvirtina, kad vairuodamas transporto priemonę asmuo buvo neblaivus (jam turi būti nustatytas konkretus ir abejonių nekeliantis neblaivumo laipsnis). Nagrinėjamoje byloje, priešingai, negu tvirtina apeliantė, jokių pagrįstų abejonių dėl nustatyto neblaivumo laipsnio nekyla.

9. Apeliantė nesutinka su alkotesteriu nustatytu neblaivumo laipsniu ir tvirtina, kad turi būti vadovaujamasi specialisto išvada, kurioje užfiksuota, kad V. P. kraujyje etilo alkoholio nerasta. Tačiau apygardos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad byloje pateikta specialisto išvada nepaneigia administracinio nusižengimo byloje surinktų objektyvių ir tarpusavyje neprieštaraujančių įrodymų visuma nustatyto V. P. neblaivumo laipsnio būtent vairavimo metu.

10. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad įvykio vietoje atlikto vairuotojo blaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatai paprastai geriausiai atspindi asmens būseną vairavimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 1 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-36-628/2018). Duomenų apie tai, kad alkoholio matuoklis, kuriuo buvo tikrinamas V. P. neblaivumas įvykio vietoje, neatitiko jam keliamų reikalavimų ar, kad pareigūnai, atlikę patikrą, nesivadovavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. gruodžio 20 d. nutarimo Nr. 1132 redakcija) patvirtintomis Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklėmis, nėra. Paprastai pareigūnai patikrinimą atlieka tik alkotesteriu ir tokio patikrinimo rezultatai laikomi objektyviais ir patikimais, jei neįrodoma priešingai. Papildomos priemonės naudojamos tuo atveju, jei dėl alkotesteriu atlikto patikrinimo rezultatų kyla abejonių. Nagrinėjamu atveju tokių abejonių nekilo. Byloje pateiktas alkotesterio patikros sertifikatas nurodant galimas paklaidas, alkotesterio numerį, patikros metodiką ir pan. Šis sertifikatas patvirtina, kad prietaisas, kuriuo buvo tikrintas V. P. neblaivumas, buvo tinkamas naudoti, o sertifikato galiojimo laikas tikrinimo metu pasibaigęs nebuvo. Atsižvelgiant į tai, kad V. P. tik surašant administracinio nusižengimo protokolą patikslino, kad alkoholį vartojo iš vakaro, jos neblaivumo patikrinimas alkotesteriu buvo atliktas praėjus 20 minučių nuo jos sustabdymo (šios aplinkybės apeliantė neginčija). Todėl pareigūnai šiuo atveju neturėjo pagrindo asmens neblaivumą tikrinti pakartotinai po 15 minučių, kai pirmojo tikrinimo rezultatas buvo aiškus, tikrinimas atliktas ne iš karto po sustabdymo, o palaukus Taisyklėse nustatytą laiką.

11. Pažymėtina ir tai, kad teisės aktai neįtvirtina pareigūnams pareigos kiekvienu atveju be išimties po du kartus tikrinti asmenį alkotesteriu. Asmuo, nesutinkantis su alkotesterio rezultatais, turi teisę pats prisistatyti į medicinos įstaigą tam, kad būtų patikrintas jo neblaivumas. Ši teisė numatyta Taisyklių 29 punkte (jeigu asmuo atsisako tikrintis arba medicininės apžiūros ar nesutinka su tikrinimo ar medicininės apžiūros, atliktos policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos ar Administracijos, ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratūros, teismo, darbdavio siuntimu, rezultatais, jis ne vėliau kaip per valandą po to, kai atsisako tikrintis ar medicininės apžiūros arba jam atliktas tikrinimas ar medicininė apžiūra, gali pats kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, prašydamas atlikti medicininę apžiūrą jo lėšomis), tai V. P. ir padarė. Atlikus kraujo tyrimą, Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad V. P. kraujyje etilo alkoholio nerasta. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu, todėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens iniciatyva atlikto kraujo tyrimo rezultatai patys savaime nepaneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų ir turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles, kaip ir kiti įrodymai. Vertinant specialisto išvadą pagal aukščiau paminėtus reikalavimus, t. y. pagal įrodymų vertinimo taisykles, galiojančias visiems įrodymams, nesuteikiant jai prioritetinės reikšmės, specialisto išvada nelaikytina pakankamu įodymu, paneigiančiu Institucijos nutarime ir apylinkės teismo nutartyje nustatytas aplinkybes. Tokią išvadą lemia ne tik tai, kad V. P. neblaivumas yra nustatytas ir užfiksuotas objektyviai (alkotesteriu, praėjus 20 minučių po sustabdymo), kad aplinkybes dėl išoriškai pastebėtų V. P. neblaivumo požymių ir nustatyto neblaivumo laipsnio patvirtino reide dalyvavusi policijos pareigūnė, bet ir tai, kad kraujas medicininiam tyrimui atlikti buvo paimtas nesilaikant Taisyklėse įtirtintų reikalavimų. Iš specialisto išvados matyti, kad V. P. kraujas paimtas 11.10 val., alkotesteriu patikrinimas atliktas 8.33 val., administracinio nusižengimo protokolas jai įteiktas 9.35 val. Tai reiškia, kad kraujas buvo paimtas praėjus kiek daugiau, negu dviem su puse valandos nuo tikrinimo alkotesteriu laiko ir daugiau, negu pusantros valandos nuo administracinio nusižengimo protokolo įteikimo, t. y. praėjus ilgesniam, negu numatyta Taisyklėse, laikui.

12. Apeliantės teiginiai, kad ji jautėsi blaivi, yra paremti tik jos pačios subjektyviu vertinimu, kurį šiuo atveju paneigia objektyvūs įrodymai, išsamiai ištirti ir įvertinti nagrinėjimo teisme metu. V. P., nesutikdama su apylinkės teismo nutartyje padarytomis išvadomis, savo skundą aukštesnės instancijos teismui iš esmės grindžia tomis pačiomis aplinkybėmis ir argumentais, kurie buvo nurodyti skunde dėl Institucijos priimto nutarimo. Dėl visų esminių administracinėn atsakomybėn patraukto asmens nurodytų aplinkybių yra motyvuotai pasisakyta, nurodyti aiškūs, byloje nustatytomis aplinkybėmis pagrįsti skundo atmetimo argumentai, kurie, priešingai, negu teigia apeliantė, neprieštarauja teismų praktikai tokio pobūdžio bylose. Jokių naujų esminių aplinkybių, kurios nebuvo žinomos pirmosios instancijos teismui ar šio teismo liko neįvertintos, V. P. nenurodė, todėl aukštesnysis teismas, nenustatęs įrodymų vertinimo klaidų, kitų procesinių pažeidimų, neturi pagrindo skundžiamoje nutartyje padarytas išvadas pripažinti neteisingomis ar nepagrįstomis.

13. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. rugpjūčio 30 d. nutartis yra pagrįsta ir teisėta, todėl ją naikinti vadovaujantis apeliaciniame skunde pateiktais argumentais nėra pagrindo.

14. V. P. pateikė patikslintą ir papildytą apeliacinį skundą, kuris Kauno apygardos teisme gautas 2018 m. spalio 1 d. ANK nėra numatyta galimybė pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui teikti patikslintus apeliacinius skundus ar apeliacinių skundų papildymus. Teisės į apeliaciją įgyvendinimas teisės aktuose yra griežtai reglamentuotas numatant tam tikrus reikalavimus, kurių asmuo, nesutikdamas su jo atžvilgiu priimtu procesiniu sprendimu, privalo laikytis. Vienas iš tokių reikalavimų yra aiškiai apibrėžtas terminas, per kurį asmuo gali paduoti apeliacinį skundą. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, esamą teisinį reglamentavimą, dėl V. P. patikslintame ir papildytame apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių atskirai nepasisakytina ir jos nevertinamos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. rugpjūčio 30 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir V. P. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjas Algerdas Urbšys