Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2011-09-16 · Administracinė byla Nr. AS-63-534-11

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2011-09-16Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  2. Ik-872-422/2011Nutartis · 2011-10-05Regionų apygardos administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-09-16
Bylos Nr.
AS-63-534-11
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00347-2011-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Laimutis Alechnavičius (pirm.), Antanas Ablingis, Roma Sabina Alimienė (pran.)
Pareiškėjas
I. E.
Atsakovas
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Jurbarko
Kategorijos
  • 63.3.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. AS63 – 534/2011Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00347-2011-2Procesinio sprendimo kategorija 63.3.8 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2011 m. rugsėjo 16 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Romos Sabinos Alimienės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos I. E. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. gegužės 6 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos I. E. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Jurbarko žemėtvarkos skyriui dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėja I. E. (toliau – ir pareiškėja) skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Tauragės apskrities viršininko 2010 m. gegužės 6 d. įsakymą Nr. V-1105 „Dėl Tauragės apskrities viršininko administracijos 1998 m. lapkričio 16 d. įsakymo Nr. 1618 „Dėl valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės planų 30 kadastro vietovių patvirtinimo Jurbarko rajone“ priedų patikslinimo“ ir Tauragės apskrities viršininko 2010 m. birželio 7 d. įsakymą Nr. V-1388 „Dėl Tauragės apskrities viršininko 2010 m. gegužės 6 d. įsakymo Nr. V-1105 „Dėl Tauragės apskrities viršininko administracijos 1998 m. lapkričio 16 d. įsakymo Nr. 1618 „Dėl valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės planų 30 kadastro vietovių patvirtinimo Jurbarko rajone“ pakeitimo“, kiek tai liečia jos ginčijamus žemės plotus nuo įsigaliojimo datos; įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos nedelsiant sustabdyti Klausučių kadastro vietovės žemėtvarkos projekto rengimą, nedelsiant įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Jurbarko žemėtvarkos skyrių teisės aktų nuostatomis argumentuojant atsakyti į jos 2010 m. lapkričio 2 d. prašymą (dėl protokolinių sprendimų panaikinimo); įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Jurbarko žemėtvarkos skyrių įtraukti ginčijamos žemės plotus į Tauragės apskrities Jurbarko rajono Seredžiaus seniūnijos Klausučių kadastro vietovės žemėtvarkos projekto teritoriją ir į nustatytų laisvos valstybinės žemės plotų žiniaraštį; įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos nedelsiant po teismo sprendimo dėl ginčijamo Tauragės apskrities viršininko 2010 m. birželio 7 d. įsakymo Nr. V-1388 panaikinimo, kiek tai liečia jos ginčijamus žemės plotus, įsiteisėjimo dienos iš naujo pakartoti Klausučių kadastro vietovės žemėtvarkos projekto rengimo darbus, nuo žemėtvarkos projektui rengti nustatytos būtinos medžiagos surinkimo pagal būklę iki 2010 m. rugsėjo 16 d. ir pateikimo projekto autoriui. Pareiškėja taip pat prašė atnaujinti terminą skundui paduoti.

Pareiškėja nurodė, kad dėl ginčijamų įsakymų bei įpareigojimų atlikti veiksmus 2011 m. kovo 30 d. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, tačiau pastarasis 2011 m. balandžio 6 d. nutartimi skundą atsisakė priimti kaip neteismingą šiam teismui. Šioje nutartyje nurodoma kreiptis į Kauno apygardos administracinį teismą. Įsiteisėjus Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. balandžio 6 d. nutarčiai, 2011 m. balandžio 21 d. atsiėmė skundą su priedais ir kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą. Manė, jog šios aplinkybės pripažintinos svarbiomis ir terminas skundui paduoti atnaujintinas.

II.

Kauno apygardos administracinis teismas 2011 m. gegužės 6 d. nutartimi netenkino pareiškėjos prašymo atnaujinti skundo padavimo terminą, atsisakė priimti pareiškėjos skundą dalyje dėl reikalavimų, kuriais prašoma panaikinti Tauragės apskrities viršininko 2010 m. gegužės 6 d. įsakymą Nr. V-1105 ir Tauragės apskrities viršininko 2010 m. birželio 7 d. įsakymą Nr. V-1388, taip pat prašoma įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Jurbarko žemėtvarkos skyrių įtraukti ginčijamos žemės plotus į Tauragės apskrities Jurbarko rajono Seredžiaus seniūnijos Klausučių kadastro vietovės žemėtvarkos projekto teritoriją ir į nustatytų laisvos valstybinės žemės plotų žiniaraštį bei įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemes ūkio ministerijos iš naujo pakartoti Klausučių kadastro vietovės žemėtvarkos projekto rengimo darbus nuo žemėtvarkos projektui rengti nustatytos būtinos medžiagos surinkimo pagal būklę iki 2010 m. rugsėjo 16 d. ir pateikimo projekto autoriui. Teismas taip pat netenkino pareiškėjos prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo (dėl įpareigojimo sustabdyti Klausučių kadastro vietovės žemėtvarkos projekto rengimą), kitoje dalyje nustatė pareiškėjai terminą iki 2011 m. gegužės 23 d. skundo trūkumams pašalinti.

Šalies argumentai

Teismas pastebėjo, kad iš skundo turinio ir jo priedų matyti, jog su analogiškais reikalavimais pareiškėjos įgaliotas atstovas 2011 m. sausio 31 d. skundu kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2011 m. kovo 14 d. sprendimu Nr. 1SS-(7.5)-572 skundas buvo išnagrinėtas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Rėmėsi Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 32 straipsnio 1 dalimi ir pažymėjo, kad nors prie skundo nėra pateikta patvirtinančių įrodymų, jog pareiškėjos atstovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2011 m. kovo 14 d. sprendimą Nr. 1SS-(7.5)-572 gavo 2011 m. kovo 17 d., tačiau šią aplinkybę paneigiančių duomenų nėra, todėl šią datą laikė ta data, nuo kurios skaičiuotinas 20 dienų terminas, per kurį galima kreiptis į administracinį teismą. Atkreipė dėmesį, kad Kauno apygardos administraciniame teisme pareiškėjos skundas gautas 2011 m. balandžio 26 d. (paštui įteiktas 2011 m. balandžio 22 d.), t. y. praleidus terminą. Pabrėžė, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuota taisyklė, kad ABTĮ nuostatų klaidingas suvokimas ir netinkamas teises kreiptis į teismą realizavimas laikomas ne objektyvaus, bet subjektyvaus pobūdžio aplinkybe, nesudarančia pagrindo atnaujinti praleistą terminą. Atkreipė dėmesį, jog pareiškėjos atstovas nurodo, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. balandžio 6 d. nutartį, kurioje išaiškinta, kad skundas turi būti paduotas Kauno apygardos administraciniam teismui, paštu gavo 2011 m. balandžio 8 d., į Kauno apygardos administracinį teismą su skundu kreipėsi 2011 m. balandžio 22 d. (skundas įteiktas paštui), t. y. po 14 dienų. Teismo vertinimu, pareiškėjos atstovo nurodoma aplinkybė, jog į Kauno apygardos administracinį teismą nesikreipė dėl to, jog laukė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. balandžio 6 d. nutarties įsiteisėjimo, negali būti laikoma svarbia priežastimi atnaujinti terminui. Teismo nuomone, pareiškėja šį skundą turėjo galimybę teikti Kauno apygardos administraciniam teismui iš karto, kai tik sužinojo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. balandžio 6 d. nutarties turinį. Pažymėjo, kad skundo tekstas jau buvo parengtas, nes prieš tai jis buvo teikiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Teismas atsižvelgė ir į tai, jog pareiškėja minėtos nutarties neskundė, todėl aplinkybė dėl jos įsiteisėjimo konkrečiu atveju pareiškėjos teisių neįtakojo (jų neapribojo). Teismo nuomone, nustatytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad gindama savo pažeistas teises, pareiškėja nebuvo pakankamai aktyvi, nepagrįstai delsė pateikti procesinius dokumentus, todėl nėra pagrindo daryti išvadai, kad terminas kreiptis į teismą praleistas dėl objektyvių, nuo pareiškėjos valios nepriklausančių priežasčių. Remdamasis šiais argumentais, teismas prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti dėl Tauragės apskrities viršininko 2010 m. gegužės 6 d. įsakymo Nr. V-1105 ir Tauragės apskrities viršininko 2010 m. birželio 7 d. įsakymo Nr. V-1388 panaikinimo netenkino ir skundą dėl šių reikalavimų atsisakė priimti ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu (praleistas skundo padavimo terminas). Teismo vertinimu, reikalavimai dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Jurbarko žemėtvarkos skyriaus įpareigojimo įtraukti ginčijamos žemės plotus į Tauragės apskrities Jurbarko rajono Seredžiaus seniūnijos Klausučių kadastro vietovės žemėtvarkos projekto teritoriją ir į nustatytų laisvos valstybinės žemės plotų žiniaraštį bei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos įpareigojimo nedelsiant po teismo sprendimo dėl ginčijamo Tauragės apskrities viršininko 2010 m. birželio 7 d. įsakymo Nr. V‑1388 panaikinimo, kiek tai liečia pareiškėjos ginčijamus žemės plotus, įsiteisėjimo dienos iš naujo pakartoti Klausučių kadastro vietovės žemėtvarkos projekto rengimo darbus, nuo žemėtvarkos projektui rengti nustatytos būtinos medžiagos surinkimo pagal būklę iki 2010 m. rugsėjo 16 d. ir pateikimo projekto autoriui yra išvestinio pobūdžio iš reikalavimų panaikinti Tauragės apskrities viršininko 2010 m. gegužės 6 d. įsakymą Nr. V-1105 ir Tauragės apskrities viršininko 2010 m. birželio 7 d. įsakymą Nr. V-1388, todėl atsisakęs priimti skundą dėl minėtų įsakymų panaikinimo, teismas skundą dėl šių reikalavimų taip pat atsisakė priimti. Pažymėjo, jog pareiškėjos prašymas įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos nedelsiant sustabdyti Klausučių kadastro vietovės žemėtvarkos projekto rengimą pagal savo turinį yra prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo (ABTĮ 71 str.). Atsisakęs priimti skundą dėl reikalavimų panaikinti Tauragės apskrities viršininko 2010 m. gegužės 6 d. įsakymą Nr. V-1105 ir Tauragės apskrities viršininko 2010 m. birželio 7 d. įsakymą Nr. V-1388, teismas sprendė, jog nebėra teisinio pagrindo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, todėl minėto prašymo netenkino. Dėl reikalavimo nedelsiant įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemes ūkio ministerijos Jurbarko žemėtvarkos skyrių teisės aktų nuostatomis argumentuojant atsakyti į pareiškėjos 2010 m. lapkričio 2 d. prašymą (dėl protokolinių sprendimų panaikinimo), teismas pažymėjo, jog šis reikalavimas yra nekonkretus laiko atžvilgiu ir dėl jo įvykdymo kiltų abejonių, o skundo reikalavimas turi būti toks, kuriuo remiantis priimtas teismo sprendimas sukeltų atitinkamas teisines pasekmes kitai bylos šaliai ir nekiltų abejonių dėl galimybes jį įvykdyti, todėl pareiškėjai teismas pasiūlė minėtą reikalavimą patikslinti, kad šis atitiktų ABTĮ 88 straipsnyje numatytų priimamų teismo sprendimų rūšis.

III.

Pareiškėja atskiruoju skundu prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. gegužės 6 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nurodomas aplinkybes dėl termino atnaujinimo pripažįstant svarbiomis ir atnaujinant skundo padavimo terminą.

Pareiškėja nurodo, kad su skundu į Kauno apygardos administracinį teismą nepraleisdama skundo pateikimo terminų turėjo kreiptis per 20 dienų nuo 2011 m. kovo 17 d., tačiau apie Vilniaus apygardos administraciniame teisme dėl bylos neteismingumo šiam teismui priimtą nutartį ji sužinojo 2011 m. balandžio 8 d., taigi jau pasibaigus skundo pateikimo terminui, todėl Kauno apygardos administracinio teismo vertinimas, kad ji šį skundą turėjo galimybę teikti Kauno apygardos administraciniam teismui „iš karto, kai tik sužinojo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. balandžio 6 d. nutarties turinį“ nekonkretus laiko atžvilgiu, nes neapibrėžia konkretaus laiko tarpo, per kurį ji turėjo pateikti skundą Kauno apygardos administraciniam teismui ir dėl jo kyla abejonių. Pažymi, jog su skundu į Kauno apygardos administracinį teismą negalėjo kreiptis „iš karto, kai tik sužinojo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. balandžio 6 d. nutarties turinį“, t. y. 2011 m. balandžio 8 d., kadangi turėjo susipažinti su nutarties turiniu ir apsispręsti, ar ją skųsti ir tam turėjo septynias dienas iki 2011 m. balandžio 15 d. Apsisprendus neskųsti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. balandžio 6 d. nutarties, reikėjo patikslinti skundo tekstą, kadangi keitėsi teismas, taip pat reikėjo gauti skundo priedus: skundžiamąjį aktą, ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, žyminio mokesčio kvitą ir kitų dokumentų originalus, kurie buvo pateikti Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Mano, jog tai laikytina objektyvia kliūtimi, sutrukdžiusia jai kreiptis į Kauno apygardos administracinį teismą. Pažymi, jog nelaukė, kol teismas grąžins bylą paštu, bet per savo atstovą šiam atvykus į teismą 2011 m. balandžio 21 d. gavo teisme skundo priedus (skundžiamąjį aktą, ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, žyminio mokesčio kvitą ir kitų dokumentų originalus) ir jau kitą dieną, t. y. iš karto, kai tik gavo reikalingus dokumentus, kreipėsi į Kauno administracinį teismą su skundu ir prašymu atnaujinti skundo padavimo terminą. Todėl jos veiksmai laikytini aktyviais siekiant savo pažeistų teisių gynimo ir stengiantis šią savo teisę realizuoti per įmanomai trumpą ir protingą terminą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Atskirasis skundas atmestinas.

Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėja praleido skundo padavimo teismui terminą. Pareiškėja nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria netenkintas pareiškėjos prašymas ir skundo padavimo teismui terminą atsisakyta atnaujinti.

Remiantis ABTĮ 34 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1 – 7 punktuose. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog terminai gali būti atnaujinti tik tuo atveju, jeigu pripažįstama, kad jie praleisti dėl objektyvių, svarbių, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių aplinkybių.

Pareiškėja, prašydama atnaujinti terminą skundui paduoti, nurodė, jog 2011 m. kovo 30 d. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, tačiau pastarasis 2011 m. balandžio 6 d. nutartimi skundą atsisakė priimti kaip neteismingą šiam teismui. Šioje nutartyje nurodoma kreiptis į Kauno apygardos administracinį teismą. Įsiteisėjus Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. balandžio 6 d. nutarčiai, 2011 m. balandžio 21 d. atsiėmė teisme skundą su priedais ir kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą. Pažymėjo, jog jai reikėjo susipažinti su Vilniaus apygardos administracinio teismo nutarties turiniu ir apsispręsti, ar ją skųsti, o apsisprendus neskųsti, reikėjo atsiimti skundo priedus.

Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gegužės 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-303/2008, 2007 m. gegužės 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA8-35/2007, 2008 m. gruodžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-615/2008, 2010 m. gegužės 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-191/2010) laikoma, jog ABTĮ nuostatų klaidingas suvokimas ir netinkamas teisės kreiptis į teismą realizavimas laikoma ne objektyvaus, bet subjektyvaus pobūdžio aplinkybe, nesudarančia pagrindo atnaujinti praleistą terminą. Administracinių teismų praktikoje reikšminga aplinkybe sprendžiant termino atnaujinimo klausimą laikoma ir tai, kiek, net ir laikant, kad pareiškėjas sąžiningai suklydo paduodamas skundą ne pagal teismingumą, pareiškėjas buvo aktyvus siekdamas savo pažeistų teisių gynimo ir stengdamasis šią savo teisę realizuoti per įmanomai trumpą ir protingą terminą, po to, kai jam akivaizdžiai tapo žinoma skundo padavimo tvarka (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-191/2010).

Kaip minėta, pareiškėja dėl galimai pažeistų teisių bei teisėtų interesų 2011 m. kovo 30 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą. Kaip matyti iš Vilniaus apygardos administracinio teismo nutarties, teismas, atsisakydamas priimti pareiškėjos skundą, išaiškino, kad ji turėtų kreiptis į Kauno apygardos administracinį teismą (b. l. 59). Minėtą Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartį pareiškėja nurodo gavusi 2011 m. balandžio 8 d. (b. l. 11), tačiau skundą Kauno apygardos administraciniam teismui pareiškėja išsiuntė paštu tik 2011 m. balandžio 22 d. Pareiškėjos nurodytos priežastys, kodėl ji nepateikė skundo Kauno apygardos administraciniam teismui iš karto po to, kai gavo Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartį, kurioje išaiškinamas skundo teismingumas (svarstė, ar turėtų skųsti teismo nutartį, laukė, kol įsiteisės teismo nutartis, kad galėtų atsiimti skundo priedus), teisėjų kolegijos vertinimu, negali būti vertinamos kaip objektyvios ir nuo pareiškėjos valios nepriklausančios aplinkybės, dėl kurių skundas Kauno apygardos administraciniam teismui negalėjo būti paduotas anksčiau. Pažymėtina, jog ABTĮ 37 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu skundas (prašymas) neatitinka šio įstatymo 23 (skundo forma ir turinys), 24 (skundo priedai) ir 39 (žyminio mokesčio dydis) straipsnių reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti, todėl pareiškėjos delsimas kreiptis su skundu į Kauno apygardos administracinį teismą, laukiant, kol ji galės atsiimti skundo priedus iš Vilniaus apygardos administracinio teismo, nėra pateisinamas. Teismo nuomone, tokie pareiškėjos veiksmai, kai ji, siekdama įgyvendinti savo interesus, į teismą kreipėsi ne teisės aktų nustatyta tvarka, vertintini kaip išimtinai priklausę nuo pareiškėjos valios. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pagrįstai nuspręsta, jog terminą skundui pateikti pareiškėja praleido ne dėl svarbių priežasčių.

Konstatavus, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjos prašymą dėl termino skundui paduoti atnaujinimo, darytina išvada, kad teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos skundą dalyje, todėl tenkinti jos atskirojo skundo jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos I. E. atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. gegužės 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisLaimutis AlechnavičiusRoma Sabina Alimienė