- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-02-21
- Bylos Nr.
- eI-1247-815/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04248-2017-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Marius Bajoras, Violeta Petkevičienė, Ernestas Spruogis
- Pareiškėjas
- M. I. K.
- Atsakovas
- Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Advokatai
- Mindaugas Paukštė
- Kategorijos
- 8.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 55.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Violetos Petkevičienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei šios institucijos Teisės skyriaus vyriausiajai specialistei Radvilei Bajelytei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. I. K. (M. I. K.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I
1. Pareiškėjas M. I. K. (toliau – ir pareiškėjas), atstovaujamas advokato Mindaugo Paukštės (2017 m. balandžio 19 d. sutartis), kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas:
1.1. panaikinti 2017 m. lapkričio 23 d. pareiškėjui pateiktą Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, ir Departamentas) sprendimą „Dėl prašymo“ (toliau – ir Sprendimas);
1.2. išimties tvarka išduoti pareiškėjui užsieniečio pasą, neturint leidimo laikinai gyventi Lietuvoje (toliau – ir LLG).
2. Pareiškėjas skunde nurodo, kad Sprendime atsisakyta tenkinti jo prašymą, nes pareiškėjas neturi teisės laikinai ar nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje ir neatitinka įstatymo reikalavimų užsieniečio pasui gauti, skundą grindžia iš esmės tokiais argumentais.
2.1. Pareiškėjas teisėtai atvyko į Lietuvą, turėdamas galiojančią vizą, jo atvykimo tikslas buvo aplankyti savo draugę ir studijuoti. Be paaiškinamos priežasties vizos galiojimas nebuvo pratęstas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 17 d. nutartyje pareiškėjas buvo sulaikytas Užsieniečių registracijos centre 6 mėnesiams tuo pagrindu, kad Lietuvoje gyvena neteisėtai ir per nustatytą terminą neįvykdė įpareigojimo išvykti iš Lietuvos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2016 m. gegužės 16 d. nutartyje iš dalies tenkino pareiškėjo skundą ir sutrumpino sulaikymo terminą iki 2016 m. liepos 17 d. Švenčionių rajono apylinkės teismas 2016 m. birželio 10 d. sprendime laikė, kad sulaikymo pagrindas buvo išnykęs, nes Departamento 2016 m. gegužės 20 d. sprendime pareiškėjui išduotas užsieniečio registracijos pažymėjimas, todėl taikė alternatyvią sulaikymo priemonę – reguliarią registraciją policijos įstaigoje. Šiuo metu pareiškėjui išduotas registracijos pažymėjimas yra pasibaigęs galioti, jo pasas sugadintas nepataisomai, (duomenys neskelbtini) ambasadoje Švedijos karalystėje yra pareiškėjo naujai pagamintas pasas. Pareiškėjas yra vedęs Lietuvos Respublikos pilietę, todėl šiuo pagrindu šiuo metu nagrinėjamas jo prašymas dėl LLG. Taigi, pareiškėjas neturi jokio dokumento, kuris identifikuotų jo tapatybę, taip pat neturėdamas dokumento jis negali išvykti ir atsiimti savo naujai padaryto paso Švedijos Karalystėje, esant tokioms aplinkybės, būtina išspręsti šią situaciją, t. y. taikyti išimtį ir išduoti užsieniečio pasą, neturint LLG.
2.2. Šiuo atveju labai svarbu objektyviai įvertinti visas susiklosčiusias aplinkybes. Minėta, kad pareiškėjo pagamintas pasas šiuo metu yra Švedijos karalystėje, (duomenys neskelbtini) ambasadoje. Tai reiškia, jog padarius išimtį ir išdavus pareiškėjui pasą, jis turėtų galimybę nuvykti atsiimti naujai pagamintą pasą. Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme administracinėje byloje Nr. eI-6128-189/2017 nagrinėjamas pareiškėjo skundas dėl Departamento sprendimo, kuriame jam atsisakyta išduoti LLG, taigi, pareiškėjas turės teisę grįžti į Lietuvą, todėl negali būti atsisakoma pareiškėjui išduoti užsienio pasą, neturint LLG, vien todėl, kad atsakovas mano, jog net ir susigražinęs pasą užsienietis negalės grįžti į Lietuvą.
Šalies argumentai
2.3. Remiantis LVAT praktika, Departamento Imigracijos reikalų skyrius, kaip viešojo administravimo subjektas, saistomas gero administravimo principo imperatyvų; iš šio principo išplaukia, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, privalo dirbti rūpestingai ir veikti taip, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų, pagal šį principą valstybės institucijos turi vykdyti procedūrą nešališkai ir objektyviai; Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis, pagal kurią individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos, įtvirtina viešojo administravimo subjektams pareigą priimtame administraciniame sprendime nurodyti pagrindinius faktus, argumentus ir įrodymus, pateikti teisinį pagrindą, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas; be to, ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (administracinės bylos Nr. A502-1037/2010, Nr. A756-700/2008, Nr. A756-422/2009).
Šiuo atveju konstatuoti, kad atsakymas yra išsamiai, objektyviai ir motyvuotai priimtas, nėra pagrindo. Neišsiaiškinus visų faktinių aplinkybių, atsakymas negali būti priimtas teisingai. Šioje situacijoje nėra duomenų, grindžiančių atsakyme nurodytų teiginių tikrumą, taip pat nėra duomenų, grindžiančių pareiškėjo prašymo neteisėtumą ar sąlygas, kuriomis būtų galima atsisakyti išduoti užsienio pasą.
II
Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodo, kad su skundu nesutinka, kad byloje nenustatyta pagrindų, leidžiančių panaikinti ginčijamą raštą, tuo labiau, išduoti pareiškėjui užsieniečio pasą išimties tvarka, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą, savo poziciją grindžia iš esmės tokiais argumentais.
1. Departamente 2017 m. lapkričio 10 d. gautas pareiškėjo atstovo advokato M. Paukštės prašymas išduoti pareiškėjui užsieniečio pasą išimties tvarka, neturint LLG. Sprendime Departamentas informavo pareiškėjo atstovą, kad pagal Įstatymo 37 straipsnį užsienio valstybės piliečiui, kuris turi teisę laikinai ar nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, tačiau neturi galiojančio užsienio valstybės piliečio paso ar jį atitinkančio kelionės dokumento arba jis yra pamestas ar sunaikintas, ir dėl objektyvių priežasčių negali jo gauti iš savo kilmės valstybės kompetentingų įstaigų, vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka gali būti išduodamas užsieniečio pasas. Departamentas, atsižvelgdamas į tai, kad 2017 m. lapkričio 14 d. buvo priimtas sprendimas atsisakyti išduoti pareiškėjui LLG ir išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), Sprendime nurodė, kad pareiškėjas neturi teisės laikinai ar nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje ir neatitinka įstatymo reikalavimų užsieniečio pasui gauti. Sprendime pareiškėjo atstovui paaiškinta, kad Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2004 m. lapkričio 10 d. įsakyme Nr. IV-357 patvirtintame Užsieniečio paso išdavimo, keitimo, paskelbimo negaliojančiu ir naikinimo tvarkos apraše (toliau – ir Aprašas) nustatyta, kad užsieniečio pasas be galiojančio LLG, Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos Sąjungoje (toliau – ir LNG), Sąjungos piliečio šeimos nario leidimo gyventi šalyje kortelės arba be galiojančios Šengeno ar nacionalinės vizos pase nesuteikia užsieniečiui teisės sugrįžti į Lietuvos Respubliką ir vykti į kitas Šengeno valstybes ir būti jų teritorijoje, todėl pareiškėjas, turėdamas užsieniečio pasą, bet neturėdamas leidimo gyventi negalėtų nuvykti į Švedijos Karalystę ir sugrįžti į Lietuvą.
2. Užsieniečio paso išdavimo pagrindai nustatyti Įstatymo 37 straipsnyje ir ši teisės norma yra imperatyvi, Įstatyme nenustatyta jokių išimčių, leidžiančių išduoti užsieniečio pasą užsieniečiui, kuris neturi teisės laikinai ar nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje. Tai, kad užsieniečio pasas gali būti išduodamas tik tiems asmenims, kurie turi teisę laikinai ar nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, patvirtina ir užsieniečio paso išdavimo tvarką reglamentuojantis Aprašas, pagal kurio 14.4 punktą užsienietis kartu su prašymu išduoti užsieniečio pasą turi pateikti galiojantį leidimą gyventi (turi galioti ne trumpiau kaip 4 mėnesius), o pagal 46.8 punktą užsieniečio pasas skelbiamas negaliojančiu, jeigu panaikintas užsieniečiui išduotas leidimas gyventi. Šias nuostatas aiškinant sistemiškai akivaizdu, kad užsieniečiui, neturinčiam galiojančio leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje, užsieniečio pasas negali būti išduodamas, nepriklausomai nuo to, dėl kokių priežasčių užsienietis neturi kelionės dokumento. Priešingas nurodytų normų aiškinimas sudarytų sąlygas neteisėtai Lietuvos Respublikoje esantiems užsieniečiams piktnaudžiauti nustatytomis migracinėmis procedūromis ir tokiu būdu siekti gauti galimybę keliauti po visą Šengeno erdvę, neturint tam jokio teisinio pagrindo.
3. Pareiškėjo argumentai, kad teisme yra nagrinėjamas jo skundas dėl Departamento sprendimo atsisakyti išduoti pareiškėjui LLG, todėl išvykęs iš Lietuvos jis turės teisę grįžti į Lietuvą, nepagrįsti nei teisės aktų nuostatomis, nei faktinėmis bylos aplinkybėmis, todėl nesudaro pagrindo panaikinti Sprendimą. Nors pareiškėjas ir nurodo, kad šiuo metu teisme nagrinėjamas jo skundas dėl Departamento sprendimo atsisakyti išduoti pareiškėjui LLG, tačiau vadovaujantis Įstatymo nuostatomis, tokio skundo nagrinėjimas teisme neįteisina užsieniečio gyvenimo Lietuvos Respublikoje, tokią teisę suteikia tik užsieniečiui išduodamas atitinkamas dokumentas – leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje, kuris pareiškėjui nei dabar, nei anksčiau nebuvo išduotas. Dar daugiau, priešingai, negu nurodoma skunde, pagal Aprašo 6 punktą užsieniečio pasas be galiojančio LLG, LNG arba be galiojančios Šengeno ar nacionalinės vizos pase nesuteikia užsieniečiui teisės sugrįžti į Lietuvos Respubliką.
4. Pareiškėjas, galimai siekdamas suklaidinti teismą, skunde pateikia tik dalį informacijos, susijusios su jo buvimu Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pareiškėjas pirmą kartą į Lietuvos Respubliką atvyko, turėdamas Nyderlandų išduotą Šengeno vizą Nr. (duomenys neskelbtini), galiojusią nuo 2014 m. spalio 20 d. iki 2015 m. sausio 17 d. Pareiškėjas 2015 m. sausio 14 d. Migracijos valdybai pateikė prašymą dėl nacionalinės D vizos išdavimo. Departamento 2015 m. vasario 9 d. sprendime Nr. (15/5-10) 17U-152 jam buvo atsisakyta išduoti nacionalinę D vizą. Migracijos valdyba 2015 m. vasario 13 d. sprendime Nr. 10-SP9-11 įpareigojo pareiškėją per 30 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos, t. y. iki 2015 m. kovo 15 d., savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos, nes jis Lietuvoje buvo pasibaigus vizos galiojimo laikui. Pareiškėjo prašymu nurodytas išvykimo terminas buvo pratęstas dar 14 dienų, t. y. iki 2015 m. kovo 27 d. (pažymėtina, kad, būdamas Lietuvos Respublikoje neteisėtai ir likus 2 dienoms iki įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos termino pabaigos, pareiškėjas sudarė santuoką su Lietuvos Respublikos piliete). Pareiškėjas apskundė Departamento ir Migracijos valdybos sprendimus Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2015 m. spalio 6 d. sprendime pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą LVAT, kuris 2016 m. kovo 1 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-2743-822/2016 atmetė pareiškėjo apeliacinį skundą. Nurodytoje nutartyje teisėjų kolegija, „įvertinusi visų nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių visumą (pareiškėjo siekį gyventi ir studijuoti konkrečioje valstybėje, kuris remiantis nagrinėjamos bylos aplinkybėmis nebuvo nuoseklus, pareiškėjo elgesį atvykus į Lietuvą, įskaitant ir veiksmų išsidėstymą laike: pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko turėdamas Nyderlandų išduotą Šengeno vizą, galiojančią iki 2015 m. sausio 17 d., 2015 m. sausio 15 d. (duomenys neskelbtini) universiteto rektorius įsakymu priėmė pareiškėją studijuoti nuo 2015 m. vasario 1 d., tai reiškia, kad turima Šengeno viza nebegaliojo net studijų pradžioje ir kt.), daro išvadą, kad pareiškėjo nurodytas vizos gavimo tikslas buvo formalus, pareiškėjas tinkamai nepagrindė numatomo buvimo tikslo bei sąlygų ir buvo pagrindas abejonėms dėl pareiškėjo numatomo kelionės tikslo bei sąlygų“. Pažymėtina, kad pareiškėjas šios LVAT nutarties neįvykdė, nustatytu laiku iš Lietuvos Respublikos neišvyko ir pateikė prašymą suteikti jam prieglobstį. Departamentas, išnagrinėjęs šį prašymą, atsisakė sutekti prieglobstį pareiškėjui. Pareiškėjas 2016 m. gruodžio 22 d. apskundė šį Departamento sprendimą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2017 m. vasario 9 d. sprendime skundą atmetė kaip nepagrįstą, o LVAT, išnagrinėjęs pareiškėjo apeliacinį skundą, 2017 m. gegužės 17 d. galutinėje ir neskundžiamoje nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-3511-822/2017 atmetė pareiškėjo apeliacinį skundą ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 9 d. sprendimą paliko nepakeistą. Pažymėtina, kad pareiškėjas prašymą išduoti LLG šeimos susijungimo pagrindu pateikė 2017 m. gegužės 16 d., t. y. likus dienai iki LVAT sprendimo dėl jo prieglobsčio prašymo paskelbimo, tačiau Departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo pateiktą prašymą ir nustatęs, kad pareiškėjo sudaryta santuoka yra fiktyvi, atsisakė išduoti jam LLG. Nors pareiškėjas šį sprendimą apskundė teismui, tačiau šio sprendimo apskundimas nesuteikia teisės pareiškėjui gyventi Lietuvos Respublikoje.
Atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta, ypač į tai, kad pareiškėjui nėra ir niekada nebuvo suteikta teisė gyventi Lietuvos Respublikoje, į tai, kad Įstatyme nenustatyta jokių išimčių, kurioms esant užsieniečio pasas galėtų būti išduodamas užsieniečiui, kuris neturi teisės laikinai ar nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, Departamentas Sprendimo pagrįstai nurodė, kad pareiškėjas neatitinka įstatymo reikalavimų užsieniečio pasui gauti. Pareiškėjas šių aplinkybių skunde nepaneigė, todėl jokio teisinio pagrindo tenkinti jo skundą nėra.
5. Remiantis LVAT praktika, administraciniams teismams nesuteikta teisė atlikti viešojo administravimo subjektų kompetencijai priskirtų veiksmų, tai lemia „valdžių padalijimo“ principas, kuris reiškia valstybės valdžios galių paskirstymą skirtingoms institucijoms, siekiant apriboti valdžią ir išsaugoti laisvę bei lygybę (administracinėje byloje Nr. A838-l810/2010 LVAT konstatavo, kad teismas negali pakeisti viešojo administravimo institucijos, kuriai pagal įstatymus pavesta spręsti dėl NLG išdavimo, ir, teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje kategoriškai įpareigojant išduoti LNG, iš esmės pačiam priimti sprendimą išduoti leidimą, ir kt.). Dar daugiau, kaip minėta, Įstatymas nenustato jokių išimčių, pagal kurias užsieniečiui, neturinčiam LLG, galėtų būti išduodamas užsieniečio pasas, taigi, toks skundo reikalavimas prieštarauja galiojančių teisės aktų nuostatoms, t. y. yra neteisėtas ir negali būti tenkinamas.
III
1. Teismo posėdyje pareiškėjo M. I. K. atstovas advokatas M. Paukštė iš esmės rėmėsi pareiškėjo skunde nurodytais argumentais ir prašė skundą tenkinti.
2. Teismo posėdyje atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovė šios institucijos Teisės skyriaus vyriausioji specialistė Radvilė Bajelytė iš esmės rėmėsi atsiliepime į pareiškėjo skundą pateiktais argumentais ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas, išnagrinėjęs skundo, atsiliepimo motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, teismo posėdyje pateiktus paaiškinimus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,
konstatuoja:
I
1. Pareiškėjas 2015 m. kovo 25 d. susituokė su J. J. (santuokos liudijimas, (duomenys neskelbtini)).
2. Švenčionių rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 10 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-478-763/2016 (teisminio proceso Nr. 4-45-3-00413-2016-3) pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 17 d. nutartį ir taikė pareiškėjui alternatyvią sulaikymui priemonę – įpareigojimą nuo šio sprendimo paskelbimo iki 2016 m. spalio 17 d. registruotis teritorinėje policijos įstaigoje, taip pat paleido pareiškėją iš sulaikymo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre.
3. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, Vilniaus apygardos administracinis teismas (toliau – ir VAAT), išnagrinėjęs administracinę Nr. I-7517-331/2015 pagal pareiškėjo skundą atsakovams Departamentui, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentui dėl Departamento 2015 m. vasario 9 d. sprendimo Nr. (15/5-10)17U-152 „Dėl atsisakymo išduoti daugkartinę nacionalinę vizą (duomenys neskelbtini) piliečiui M. I. K.“ ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos 2015 m. vasario 13 d. sprendimo Nr. 10-SP9-11 „Dėl (duomenys neskelbtini) piliečio M. I. K. grąžinimo į (duomenys neskelbtini)“ panaikinimo bei įpareigojimo Departamentui iš naujo išnagrinėti pareiškėjo pateiktus dokumentus, 2015 m. spalio 16 d. sprendime pareiškėjo skundą atmetė.
LVAT, išnagrinėjęs pareiškėjo apeliacinį skundą dėl VAAT 2015 m. spalio 16 d. sprendimo, 2016 m. kovo 1 d. nutartyje VAAT paliko nepakeistą.
4. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, VAAT, išnagrinėjęs administracinę Nr. eI-1876-815/2017 (teisminio proceso 3-61-3-04900-2016-5) pagal pareiškėjo skundą atsakovui Departamentui dėl sprendimo Departamento panai2016 m. gruodžio 2 d. sprendimo Nr. (15/6-12) 12PR-122 „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo“ panaikinimo ir įpareigojimo Departamentui iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, 2017 m. vasario 9 d. sprendime skundą atmetė kaip nepagrįstą.
LVAT, apeliacine tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo apeliacinį skundą dėl VAAT 2017 m. vasario 9 d. sprendimo, 2017 m. gegužės 17 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-3511-822/2017 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-04900-2016-5) VAAT sprendimą paliko nepakeistą.
5. Pareiškėjas, atstovaujamas advokato M. Paukštės, pateikė Departamentui 2017 m. lapkričio 9 d. prašymą išimties tvarka išduoti užsieniečio pasą, neturint LLG.
6. Departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą, 2017 m. lapkričio 23 d. pareiškėjui pateiktame sprendime „Dėl prašymo“, be kita ko, nurodė:
6.1. Pagal Įstatymo 37 straipsnį užsienio valstybės piliečiui, kuris turi teisę laikinai ar nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, tačiau neturi galiojančio užsienio valstybės piliečio paso ar jį atitinkančio kelionės dokumento arba jis yra pamestas ar sunaikintas, ir dėl objektyvių priežasčių negali jo gauti iš savo kilmės valstybės kompetentingų įstaigų, vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka gali būti išduodamas užsieniečio pasas. Departamentas 2017 m. lapkričio 14 d. sprendime atsisakė pareiškėjui išduoti LLG ir nusprendė išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), todėl pareiškėjas neturi teisės laikinai ar nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje ir neatitinka įstatymo reikalavimų užsieniečio pasui gauti. Be to, užsieniečio pasas be galiojančio leidimo gyventi arba Šengeno vizos nesuteikia teisės vykti į kitas Šengeno valstybes ir būti jų teritorijoje.
6.2. Apraše nustatyta, kad užsieniečio pasas be galiojančio LLG, Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos Sąjungoje, Sąjungos piliečio šeimos nario leidimo gyventi šalyje kortelės arba be galiojančios Šengeno ar nacionalinės vizos pase nesuteikia užsieniečiui teisės sugrįžti į Lietuvos Respubliką, todėl pareiškėjas, turėdamas užsieniečio pasą, bet neturėdamas LLG, negalėtų nuvykti į Švedijos Karalystę ir sugrįžti į Lietuvą.
6.3. Remiantis Departamento turimais duomenimis, pareiškėjui nebuvo suteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje, kaip klaidingai nurodyta pareiškėjo prašyme.
II
1. Nagrinėjamoje administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. I. K. (M. I. K.) skundą sprendžiama, ar yra teisinis pagrindas panaikinti 2017 m. lapkričio 23 d. pareiškėjui pateiktą Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sprendimą „Dėl prašymo“ (žr. šio teismo sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 6 punktą), taip pat išimties tvarka išduoti pareiškėjui užsieniečio pasą, neturint leidimo laikinai gyventi Lietuvoje.
2. Taigi, šioje administracinėje byloje ginčo dėl faktinių aplinkybių visiškai nėra: pareiškėjas neturi jokio leidimo gyventi Lietuvoje (nei laikino, nei nuolatinio), tačiau vis tiek prašo jam išduoti išimties tvarka užsieniečio pasą. Sprendime pareiškėjui atsakovas atsisakė išduoti pasą, paaiškinęs, kad minėtas pareiškėjo prašymas yra priešingas įstatymui (lot. contra legem), o būtent Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 37 straipsnio 1 daliai, kurioje įtvirtinta, kad užsienio valstybės piliečiui, kuris turi teisę laikinai ar nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, tačiau neturi galiojančio užsienio valstybės piliečio paso ar jį atitinkančio kelionės dokumento arba jis yra pamestas ar sunaikintas, ir dėl objektyvių priežasčių negali jo gauti iš savo kilmės valstybės kompetentingų įstaigų, vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka gali būti išduodamas užsieniečio pasas. Teismas sutinka su skundžiamo Sprendimo argumentacija: joks principas, įskaitant gero administravimo, negali paneigti įstatymo imperatyvios nuostatos. Teismas pabrėžia, kad pareiškėjas gali pretenduoti gauti kitokius dokumentus (pvz., Sąjungos piliečio šeimos nario leidimo gyventi šalyje kortelę ar pan. (jei šeima nefiktyvi)), o Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 37 straipsnio 1 dalies šiuo atveju pažeisti nevalia.
Teismas pabrėžia, kad šios administracinės bylos baigčiai jokios reikšmės neturi pareiškėjo nurodoma adm. byla Nr. eI-6128-189/2017, nes pareiškėjui leidimą gyventi Lietuvoje gali išduoti tik Migracijos departamentas, o ne administraciniai teismai, todėl šios bylos stabdymas būtų nepagrįstas.
3. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad nėra jokio teisinio pagrindo panaikinti Sprendimą, taip pat išimties tvarka išduoti pareiškėjui užsieniečio pasą, neturint leidimo laikinai gyventi Lietuvoje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo M. I. K. (M. I. K.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.