Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje išnagrinėjęs Šiaulių rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro skundą dėl Šiaulių rajono apylinkės teismo 2007-05-25 nutarties baudžiamojoje byloje, kurioje V. J. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. J. kaltinamas tuo, kad 2006-05-02 apie 15.40 val. (duomenys neskelbtini), Šiaulių rajone, (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, vairuodamas automobilį ,,GAZ SAZ 3507“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas (duomenys neskelbtini) gatve ir sukdamas į kairę pusę, nedavė kelio tiesiai priešpriešinio eismo juosta važiavusiam automobiliui VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamam S. P., tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 199 punktą, ir automobiliai susidūrė, ko pasėkoje buvo nesunkiai sutrikdyta S. P. ir keleivės O. B., važiavusios automobiliu VW Passat, sveikata ir nežymiai sutrikdyta keleivės S. P., važiavusios automobiliu VW Passat, sveikata.

Šiaulių rajono apylinkės teismo 2007-05-25 nutartimi baudžiamoji byla perduota Šiaulių rajono apylinkės prokuratūrai ikiteisminiam tyrimui papildyti ir nuo bylos gavimo prokuratūroje dienos nustatytas 3 mėnesių terminas veiksmams atlikti.

Šiaulių rajono apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras skunde nurodė, kad apylinkės teismo nutartis neteisėta ir nepagrįsta. Lietuvos Respublikos BPK 254 str. numatyta galimybė bylą grąžinti ikiteisminiam tyrimui papildyti tik esant prokuroro prašymui, bet tokio prašymo prokuroras teismui nepateikė. Apylinkės teismas nepagrįstai sprendimą motyvavo tuo, kad kaltinamasis aktas iš esmės neatitinka Lietuvos Respublikos BPK 219 str. 3 d. reikalavimų. Teismas nepagrįstai nurodė, kad atlikus eismo įvykio ekspertizę paaiškėjo, jog nukentėjusysis S. P. turėjo galimybę išvengti eismo įvykio, todėl kaltinamajame akte netinkamai aprašyta padaryta nusikalstama veika – jos būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės ir jos gali turėti įtakos šalių procesiniai padėčiai ir pareikštiems civiliniams ieškiniams. Ekspertizės metu nustatytos aplinkybės V. J. pareikšto kaltinimo esmės nekeičia – jis pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus, V. J. sukelti padariniai lieka tie patys – dviems asmenims padaryti nesunkūs sveikatos sutrikdymai ir vienam – nežymus sveikatos sutrikdymas. Kitų svarbių aplinkybių, nurodytinų pareikštame kaltinime neatsirado. Nustačius, kad V. J. nelaikytinas nukentėjusiuoju, šią aplinkybę teismas gali iš kaltinamojo akto pašalinti, taip pat teismas nutartimi gali pranešti prokurorui, kad nusikalstamą veiką gali būti padaręs S. P.. Kaltinamojo akto atitikimas įstatymo reikalavimams spręstinas analizuojant duomenis buvusius kaltinamojo akto surašymo dieną, pasikeitus kaltinimą pagrindžiantiems duomenims, kaltinamasis aktas netampa ydingu. Bylą nagrinėjant teisme, nepaaiškėjo jokių iš esmės skirtingų faktinių aplinkybių, kurios leistų V. J. veiksmus kvalifikuoti pagal kitą baudžiamąjį įstatymą, todėl bylos grąžinimas pažeistų baudžiamojo proceso principą – proceso greitumo. Apylinkės teismas nemotyvavo, kodėl, jo manymu, Lietuvos Respublikos BPK 219 str. 3 d. pažeidimai trukdo nagrinėti bylą ir jų negalima pašalinti teisme. Taip pat teismas neteisingai nurodė nutarties apskundimo tvarką. Prašo skundžiamą teismo nutartį panaikinti ir baudžiamąją bylą perduoti Šiaulių rajono apylinkės teismui nagrinėti.

Teismo posėdyje prokuroras prašo skundą patenkinti, kaltinamasis V. J. ir jo gynėjas prašo skundą atmesti.

Skundas tenkintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos BPK 254 str. 3 d. byla perduodama prokurorui, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės šio Kodekso 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas, šio pažeidimo negalima ištaisyti teisme ir jis trukdo nagrinėti bylą. Tai reiškia, kad byla prokurorui gali būti perduodama tik esant minėtų trijų sąlygų visumai: pirma, kaltinamojo akto turinys turi neatitikti Lietuvos Respublikos BPK 219 straipsnyje nurodytų šio procesinio dokumento turinio reikalavimų, antra, kaltinamojo akto trūkumai turi būti tokie, kurių nebūtų galima ištaisyti nagrinėjant bylą teisme ir, trečia, kaltinamojo akto trūkumai turi trukdyti teismui nagrinėti bylą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 53 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias bylų procesą apeliacinės instancijos teisme“ 14 punkte išaiškinta, kad kaltinamasis aktas neatitinka Lietuvos Respublikos BPK 219 straipsnyje numatytų reikalavimų, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme numatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius (tai veikos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kt.).

Apylinkės teismas nutartyje nurodė, kad kaltinamasis aktas neatitinka Lietuvos Respublikos BPK 219 str. 3 d. reikalavimų, nes kaltinamajame akte netinkamai aprašyta nusikalstama veika – padarytos veikos būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės. Teismas nemotyvavo, kodėl šių pažeidimų negalima ištaisyti teisme ir jie trukdo nagrinėti bylą.

Apygardos teismas konstatuoja, kad Šiaulių rajono apylinkės prokuratūros 2006-06-23 surašytame kaltinamajame akte nurodytos visos svarbios galimai padarytos nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės – nusikalstamos veikos padarymo vieta, laikas, būdas – kelių sankryžoje sukant į kairę nedavimas kelio priešpriešinio eismo juosta tiesiai važiavusiam automobiliui, padariniai – nesunkiai sutrikdyta S. P. ir O. B. sveikata, kitos faktinės aplinkybės, atitinkančios nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d., sudėties požymius – nurodyta V. J. vairuojama kelių transporto priemonė, kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimas, priežastinis ryšys tarp V. J. veiksmų ir atsiradusių padarinių.

Apylinkės teismo nutartyje nurodytas motyvas, kad teisiamojo posėdžio metu atlikus eismo įvykio ekspertizę byloje šalių procesinė padėtis gali keistis ir tai reikšminga pareikštų civilinių ieškinių tinkamam išsprendimui, nepagrindžia apylinkės teismo nustatytos aplinkybės, kad kaltinamasis aktas neatitinka Lietuvos Respublikos BPK 219 straipsnyje numatytų reikalavimų. Pažymėtina, kad naujų duomenų nustatymas byloje negali būti pagrindu pripažinti anksčiau surašytą kaltinamąjį aktą ydingu. Teismas teisiamajame posėdyje įstatymo nustatyta tvarka ištyręs ir pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, įvertinęs ištirtus įrodymus (jais teismas pripažįsta duomenis, turinčius reikšmės bylai išspręsti teisingai), asmens atžvilgiu priima apkaltinamąjį ar išteisinamąjį nuosprendį. Asmuo išteisinamas, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių ar nenustatyta, jog kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką. Priėmus išteisinamąją nuosprendį atitinkamai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 115 str. 3 d. 1 ar 2 punktu, išsprendžiamas baudžiamojoje byloje pareikštas civilinis ieškinys. Tuo tarpu asmens baudžiamąjį persekiojimą vykdo prokuroras, todėl pirmiausia jis, kai paaiškėja nusikalstamo sveikos požymių, privalo imtis visų įstatymo numatytų priemonių, kad būtų atliktas tyrimas ir atskleista asmens padaryta nusikalstama veika, be to, bylos nagrinėjimo teisme metu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 257 str., pareigą pranešti prokurorui apie kito asmens padarytą nusikalstamą veiką turi ir nagrinėjantis baudžiamąją bylą teismas. Teismui nustačius, kad kitas asmuo galimai padarė nusikalstamą veiką, prokuroro surašytas kaltinamasis aktas negali būti laikomas neatitinkančiu įstatymo reikalavimų.

Teismas nutarties revoliucinėje dalyje nurodė, kad baudžiamoji byla perduodama ikiteisminiam tyrimui papildyti. Teismo nutartyje nurodytas sprendimas yra netikslus. Lietuvos Respublikos BPK 254 str. 3 d. numatyti du baudžiamosios bylos perdavimo prokurorui pagrindai – kaltinamasis aktas neatitinka įstatymo reikalavimų ir prokuroras prašo papildyti ikiteisminį tyrimą. Pirmuoju atveju teismas nutaria baudžiamąją bylą perduoti prokurorui nustatytiems Lietuvos Respublikos BPK 219 str. pažeidimams pašalinti, antruoju – ikiteisminiam tyrimui papildyti.

Teismas nutartyje nurodydamas, jog nutartis skundžiama per Šiaulių miesto apylinkės teismą, padarė techninę klaidą, tačiau ši aplinkybė nutarties pagrįstumui ir teisėtumui įtakos neturi.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, Šiaulių rajono apylinkės teismo 2007-05-25 nutartis naikintina kaip neteisėta ir nepagrįsta ir priimtinas dėl skundo naujas sprendimas – baudžiamoji byla perduotina nagrinėti Šiaulių rajono apylinkės teismui.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 str. 1 d. 2 p.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro skundą patenkinti.

Šiaulių rajono apylinkės teismo 2007-05-25 nutartį panaikinti ir dėl skundo priimti naują sprendimą – baudžiamąją bylą perduoti nagrinėti Šiaulių rajono apylinkės teismui.

Nutartis neskundžiama.