Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš

teismo posedyje išnagrinejo baudžiamaja byla del priverstiniu medicininio pobudžio priemoniu taikymo

Ž. L. , a.k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilieciui, gimusiam (duomenys neskelbtini), gyvenanciam (duomenys neskelbtini), itariamam padarius visuomenei pavojinga veikla, numatyta Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 129 str. 2 d. 1 p., 2 p., ir

Aprašomoji dalis

nustate:

Ž. L. , sirgdamas letiniu psichikos sutrikimu (psichikos liga), del kurios negalejo suvokti veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmu, 2006-10-25 apie 18.00 val. bute, esanciame (duomenys neskelbtini), turedamas tiksla nužudyti bejegiškos bukles del mažametystes E. D. , gimusi (duomenys neskelbtini), panaudojant šaunamaji ginkla – pistoleta „KORA Brno“, taikydamasis nukentejusiajam i galva iššove 8 kartus, tuo padarydamas šautines žaizdas galvoje ir krutineje, pasibaigus šoviniams, tesdamas savo sumanyma, paemes peili ir juo, taikydamas i krutine, smoge E. D. nemažiau vieno smugio, tuo padarydamas pjautine žaizda dešineje plaštakoje su tiesiamuju raumenu sausgysliu pažeidimu, taciau savo veikos nebaige del priežasciu, nepriklausanciu nuo jo valios, nes mažametis E. D. aktyviais veiksmais pasipriešino Ž. L. ir pabego iš buto bei nubego pas kaimyne, kuri jam suteike pirmaja medicinos pagalba, tokiu budu pasikesino nužudyti bejegiškos bukles del mažametystes E. D. . Šiais savo veiksmais Ž. L. padare baudžiamojo istatymo uždrausta veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 129 str. 2 d. 1, 2 p.p.

Nukentejusysis mažametis E. D. parode, kad jis su broliu E. ir Ž. L. gyvena viename kambaryje. 2006-10-25 apie 17.00 val. E. išvede šuni i lauka, o jis nuejo i didiji kambari, ijunge kompiuteri, išgirdo, kad Ž. L. užrakino buto duris, rakta paliko duryse, o pats vaikšciojo po buta, buvo ikišes galva i jo kambari, po to duris pilnai uždare. Girdejo kaip Ž. buvo nuejes i tualeta, po to atejo prie jo ir jam žaidžiant kompiuteriu pakišo prieš jo veida duju balioneli ir juo papurške i veida. Po papurškimo jam pradejo graužti akis. Tada jis nugriuvo nuo kedes ir Ž. paklause, ka jis daro?, taciau Ž. visiškai nieko neatsake, tiesiog žiurejo labai didelemis ir paklaikusiomis akimis. Jam pradejo vis labiau graužti akis ir jis, bandydamas jas trinti, traukesi nuo Ž. link kambario duru. Kažkuriuo metu, jis pas Ž. rankoje pamate revolveri. Tada jau nieko nematydamas, išgirdo šuvius. Tuo metu Ž. nuo jo buvo gal apie 1,5 metro atstumu. Iš išgascio negali tiksliai pasakyti kiek kartu Ž. iššove. Budamas labai išsigandes, noredamas, kad Ž. atstotu, nugriuvo ant grindu, kad Ž. pagalvotu jog jis yra nebegyvas. Tuo metu Ž. baige šaudyti ir išejo iš kambario, kur nuejo nemate. Bandydamas stotis nuo grindu, vel pamate ateinanti Ž., kuris rankoje laike peili su ruda rankena, kurio prieš tai jis namuose nebuvo mates. Stovedamas Ž. rankoje laike peili. Jis noredamas apsiginti, paeme Ž. už abieju ranku ir jas laikydamas sušuko „padek Jezau“ ir po to paleido Ž. rankas, galvodamas kas bus tas bus. Pats nuejo prie lovos ir atsigule neva nualpo. Tada Ž. su peiliu vel priejo prie lovos, kur jis gynesi rankomis nuo Ž. užpuolimo. Jam buvo sužalotas riešas ir pradejo begti kraujas. Rankomis bande apsiginti ir išmušti peili Ž. iš ranku, taciau rankomis nepavykus, jis pabande tai padaryti kojomis. Su koja jis Ž. iš rankos peili išmuše, o kadangi Ž. yra labai letas jis greitai pro ji prabego ir atsirakines buto duris išbego i laiptine. Nubego i pirma aukšta, kur paskambino i kaimynu duris. Duris atidare kaimyne, kurios papraše pagalbos, pasake kad ji užpuole. Kaimyne geranoriškai isileido i namus. Paklause kas nutiko, jis pasake, kad užpuole brolis. Kaimyne apibintavo ranka ir iškviete greitaja medicinos pagalba ir policija. Po kiek laiko atejo brolis E., kuriam jis pasake, kad ji užpuole Ž.. Veliau ji kartu su broliu išveže i ligonine, kur gydytojai pasake, kad surado šratus jo galvoje.

Iš specialisto išvados Nr.G6608 matyti, kad E. D. nustatyta pjautine žaizda dešineje plaštakoje su tiesiamuju raumenu sausgysliu pažeidimu, šautines žaizdos galvoje, žaizdos krutineje. Pjautine žaizda dešineje plaštakoje padaryta pjaunanciu savybiu turinciu daiktu, mažiausiai 1 trauminio poveikio pasekoje. Šautines žaizdos galvoje padarytos šaunamuoju ginklu ne mažiau 4 šuviu pasekoje. Kuo ir keliais trauminiais poveikiais padarytos žaizdos krutineje pasisakyti negalima, nes tam nepakanka objektyviu duomenu. Sužalojimai padaryti netrukus prieš patenkant i RVUV ligonine. Sužalojimai visumoje vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu del pjautines žaizdos dešineje plaštakoje su raumenu sausgysliu pažeidimu. Kiti sužalojimai visumoje ir imant atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdimu. Sužalojimai visumoje nebudingi griuvimui, saves žalojimui, (b.l. 23-24).

A. L. parode, kad Ž. L. yra jos sunus. Ž. serga šizofrenija. Depresija jam prasidejo nuo 12-os klases, taciau tuo metu jam dar šizofrenija diagnozuota nebuvo. Kad su Ž. L. kažkas vyksta rimciau nei depresija, pastebejo maždaug prieš du metus, po ko jam ir buvo diagnozuota šizofrenija. Psichiatrineje ligonineje Ž. L. gulejo du kartus. Ž. pradejo keistai šlovinti Dieva. Maždaug prieš 5 metus ji isivaikino du berniukus, t.y. E. ir E. D. . Ž. L. su berniukais sutare normaliai. Pastebejo, kad E. Ž. L. mylejo daugiau, taciau priešiškumo E. atžvilgiu nepastebejo. E. yra gana impulsyvus, nesiskaitydavo su žodžiais, su juo turejo bedu, kadangi jos neklausydavo, pradžioje net išvadindavo ivairiais žodžiais. Ji su savo dukros pagalba išauklejo E., jo elgesys pagerejo, taciau jis vis tiek kartais tyciodavosi iš Ž. L. . Maždaug nuo 2006 m. rugsejo menesio pastebejo, kad Ž. L. pradejo mažiau bendrauti su E.. Ž. L. kalbedamas apie E. yra pasakes, kad „šis paršiukas dar mus aukles“. Šiuos žodžius Ž. L. pasake, kai E., isakmiai liepe Ž. L. paskui save tvarkytis. Tikriausiai Ž. L. kaupe pykti E. atžvilgiu, taciau pradžioje to nepastebejo, nes Ž. L. buvo labai flegmatiškas ir visiškai neagresyvus, net ligoniniu medikai sake, kad Ž. visai nepiktybinis. Kad Ž. L. isigijo pistoleta, ji nežinojo. Ji buvo radusi pas Ž. L. saraša telefono numeriu, kuriais paskambinus, sužinojo, kad tai ginklu parduotuviu numeriai. Veliau Ž. L. paaiškino, kad nori pirkti duju balioneli savigynai. Po 2006-10-25 dienos, kai Ž. L. užpuole E., ji yra bendravusi su E. ligonineje, kuris jai pasakojo, kad Ž. L. netiketai papurške duju balioneliu i veida, po ko šove i galva. Veliau Ž. L. atsineše peili, taciau juo nesmoge, tik laike rankoje, o E. pradejo mosikuoti rankomis, siekdamas apsiginti. E. pasakojo, kad sugebejo apsiginti, tai yra guledamas ant sofos spardesi kojomis ir, išspyres peili Ž. iš rankos, pabego pas kaimynus, po šio ivykio ji mate peili, kuriuo Ž. L. puole E., šis peilis priklauso jai. Duju balioneli, kuriuo pasinaudojo Ž. L. irgi mate, tai senas duju balionelis, kuri dukra prieš 10 metu buvo atsivežusi iš Vokietijos. Balionelis buvo laikomas svetaines sekcijoje, pasleptas už knygu. Ž. L. užpuole E. grynai del savo psichinio sutrikimo, kiek žino, galvoje Ž. girdejo balsus. E. pasakojo, jog užpuolimo metu Ž. atrode, kaip koks robotas, jo veidas buvo be jokios išraiškos.

Liudytojas nepilnametis E. D. parode, kad apie 17.00 val. jis išvede šuni i lauka, o E. liko kambaryje žaisti kompiuteriu. Šuni pavedžiojo apie pusvalandi ir griždamas namo ant laiptu pamate kraujo lašelius. Šios kraujo demes ejo nuo kaimynu buto iki ju buto. Pastebejo, kad prie ju buto duru ant kilimelio ir ant buto duru rankenos yra kraujo lašeliai. Koridoriuje ant kilimo irgi pamate kraujo lašelius. Nubeges i didiji kambari E. nerado, ten buvo tik Ž., kuris kažka tvarke ant lovos. Paklause, kur E. ir iš kur kambaryje kraujo demes. Ž. atsisuko ir pasake, kad E. kažkur pabego, del kraujo nieko nesake, bet ant Ž. veido pamate kraujo. Tada jis išbego iš kambario ir pagal kraujo lašus nubego prie pirmame aukšte esanciu kaimynu duru, kur taip pat buvo kraujo demes. Jis paskambino i duris. Neatidariusi duru atsiliepe kaimyne, kurios jis paklause ar pas juos nera jo brolio E.. Tada per duru akute pažiurejes E. pasake, kad tikrai jis yra brolis ir tik tada kaimyne atidare duris. Atsidarius durims, jis pamate kaimyne ir E., kuriam ant dešines rankos buvo apvyniotas rankšluostis, kuris buvo kruvinas. Paklausus kas atsitiko, E. pasake, kad Ž. ginkluotas. Paklausus kuo ginkluotas. E. atsake, kad peiliu, kuriuo ji sužalojo. Apie tai, kad Ž. šove i E., tuo metu nieko nesake. Veliau E. pasake, kad Ž. šove i E. didžiajame kambaryje, po ko Ž. pasiemes peili puole E. ir ji sužalojo.

Liudytoja J. M. parode, kad 2006-10-25 ji buvo namuose. Butas yra pirmajame aukšte. Šiame bute gyvena maždaug metai laiko, taciau kaimynu aplink save nepažinojo. 2006-10-25 apie 18.00 val., bunant namuose pasigirdo skambutis i duris. Atidariusi duris pamate stovinti berniuka, kuris iškarto pasake, kad ji gelbetu, kadangi ji nori užmušti. Tada nieko neklausdama, už rankos isitrauke berniuka i savo namus, uždarydama buto duris. Berniukas buvo visas kruvinas. Ji pamate, kad dešine ranka sužalota ir ant galvos plauku link pakaušio mate kraujo demes. Berniukas buvo apsivilkes tik sportines kelnes, megztuka, buvo tik su kojinemis be batu. Tada ji paklause kas ivyko. Berniukas atsake, kad ji nesveikas brolis puole ginklu, šove i ji kelis kartus, paskui puole su peiliu, taciau peili berniukas su kojomis išmušes iš nesveiko brolio rankos, pabego ir atbego tiesiai pas ja. Berniuko sužalota ranka ji surišo rankšluosciais, taciau jie nelabai padejo, kadangi kraujas stipriai bego iš rankos. Berniukas buvo labai išsigandes. Po to ji bendru pagalbos telefonu iškviete greitaja medicinos pagalba ir policija. Po kiek laiko i buto duris kažkas paskambino, taciau ji duru neatidare. Sužalotas berniukas pažiurejo pro duru akute ir pasake, kad tai yra jo brolis ir tik tuomet isileido kita berniuka. Sužalotojo berniuko brolis buvo apsivilkes lauko drabužiais. Sužalotas berniukas savo broliui papasakojo kas ivyko. Maždaug apie 19.00 val. atvažiavo greitoji medicinos pagalba ir policija. Netrukus i jos namus atejo berniuko motina. Greitoji medicinos pagalba berniuka išsiveže i ligonine.

Liudytojas A. C. parode, kad 2006-10-25 jis buvo Vilniaus miesto VPK 7 PK budintis pareigunas. 2006-10-25 vakare, tikslaus laiko neprisimena, buvo gautas Santariškiu vaiku ligonines pranešimas, kad pas juos pristatytas nepilnametis E. D. su šautinemis žaizdomis galvoje, krutineje ir supjaustytu delnu. Tikrinant šia informacija, nuvyko i buta (duomenys neskelbtini) gatveje, i buta isileido A. L. . Ji paaiškino, kad jos sunus Ž. L. isigijes revolveri, apie kuri ji pati nieko nežinojo, sužalojo E. D. . Daugiau ji pati tuo metu nieko paaiškinti negalejo. Grižes i darbo vieta, jis budetoju dalyje jau rado pristatyta Ž. L. . Bendraujant su Ž., pastarasis paaiškino, kad E. ji labai ižeide vadindamas ivairiais žodžiais, t.y. „durniumi, kvailiu ir pan.“. Del to, budamas labai isižeides, Ž. nusprende nusipirkti revolveri. Ši ginkla jis isigijo parduotuveje „Oksalis“, esancioje Lvovo gatveje. 2006-10-25 vakare Ž. L. pasake, kad E. vel ji labai ižeide, paklausus kaip, Ž. atsake, kad tik ižeide ir tiek. Konkretaus ižeidimo budo Ž. L. nepasake. Tada pasake, kad išsitrauke paslepta revolveri iš tamsaus kambario ir priejes prie E. i ji šove. Ž. L. sake, kad labai norejo atkeršyti už ižeidima, todel ir šove E. i galva, krutine, o paskui dar pasiemes peili norejo viska užbaigti, kiek suprato iš Ž. L. kalbos, tai Ž. L. norejo galutinai pripjauti – nužudyti E., kad šis daugiau jo neižeidinetu. Paklausus ar Ž. gailisi del šio poelgio, Ž. pasake, kad nesigaili. Su Ž. L. buvo sunku bendrauti, kadangi šis atsakinedavo i klausimus tik labai konkreciai (šoviau, duriau ir pan.).

Ivykio vietos apžiuros protokole nurodoma, kad bute, esanciame (duomenys neskelbtini), buvo rasta ir paimta: revolveris „KORA Brno“, duju balionelis „PFEFFER“, peilis ruda rankena; iš tualeto kambario rasta ir paimta: marškiniai, du megineliai su galimais parako pedsakais nuo marškiniu, vienas meginelis nuo pakabinamu lubu, kur gulejo marškiniai (9-15 b.l.).

Iš Lietuvos policijos Kriminalistiniu tyrimu centro 2007-03-20 specialisto išvados matyti, kad pateiktas tirti revolveris „KORA“ Nr.522232 yra šaunamasis ginklas ir priskiriamas „D“ kategorijos šaunamiesiems ginklams. Pateiktas ginklas – graižtvinis sportinis – treniruociu revolveris „KORA“ modelis SF 3212, kalibras 4 mm, skirtas šaudyti 4 mm kalibro „Flobert“ tipo kraštinio iskelimo šoviniais, šaudymui tinkamas.

Specialisto išvadoje Nr.140-(10711)-IS1-1734 nurodyta, kad revolverio vamzdyje yra šuvio pedsaku daleliu, kas rodo, kad ištirti pateikto revolverio buvo šauta po paskutinio jo valymo. Ant tirti pateiktu marškiniu, šuvio pedsaku daleliu emikliu, kuriais buvo surinktos mikrodaleles nuo marškiniu kaires ir dešines puses, yra šuvio pedsaku daleliu, pagal chemine kokybine sudeti vienarušiu revolveryje esancioms šuvio pedsaku dalelems. Ant standartiniu šuvio pedsaku emikliu, kuriais buvo paimti kontroliniai mikrodaleliu eminiai nuo specialisto ranku ir aplinkos, nuo vietos, kur gulejo marškiniai, nuo Ž. L. abieju ranku ir galvos plauku nera šuvio pedsaku daleliu, (57-59 b.l.).

Specialisto išvadoje Nr.S484/06 nurodyta, kad ant peilio yra E. D. kraujas su 99,999999999% tikimybe, (60-63 b.l.).

Iš teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizes akto Nr.106 matyti, kad Ž. L. 1997 m. gydantis psichiatrijos stacionare, diagnozuotas letinis psichikos sutrikimas-kliedesinis sutrikimas, itariant šizofrenija, o nuo 2005 m. diagnozuojama letinis psichikos sutrikimas – paranoidine šizofrenija. Ž. L. jam inkriminuojamos baudžiamojo istatymo uždraustos veikos padarymo metu sirgo letiniu psichikos sutrikimu (psichikos liga) – paranoidine šizofrenija, epizodines eigos su progresuojanciu deficitu, del kurios negalejo suvokti šios veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmus. Z. L. byloje nagrinejamo ivykio metu nebuvo patologinio ar fiziologinio afekto busenoje. Ž. L. del psichikos bukles negali teisingai suvokti aplinkybiu, turinciu reikšmes bylai ir duoti apie jas teisingu parodymu. Ž. L. šiuo metu serga letiniu psichikos sutrikimu (psichikos liga) - paranoidine šizofrenija, epizodines eigos su progresuojanciu deficitu, del kurios negali suvokti savo veiksmu esmes ir ju valdyti, negali buti apklausiamas ir dalyvauti teismo posedžiuose. Ž. L. intelektas normalus, jam konstatuoti asmenybes bruožu ypatumai budingi letiniam psichikos sutrikimui – paranoidinei šizofrenijai. Ž. L. elgesys tiesiogiai priklauso nuo jo psichikos bukles. Ž. L. del psichikos bukles rekomenduojama taikyti priverciamasias medicinos priemones, t.y. priverstini stacionarini stebejima ir gydyma specializuotame psichiatrijos stacionare bendro stebejimo salygomis (Rokiškio psichiatrijos ligonineje) (125-129 b.l.).

Esant išvardintu irodymu visumai, teismas daro išvada, jog pilnai irodyta, kad Ž. L. kesinosi nužudyti mažameti E. D. (12 metu amžiaus), kuris del savo mažametystes buvo bejegiškos bukles, padare visuomenei pavojinga veika, numatyta BK 22 str. 1 d., 129 str. 2 d. 1 ir 2 p.

Ž. L. iš anksto nusipirko revolveri tikslu atkeršyti E. D. už ižeidimus, ji laike namuose ir pasitaikius progai ji panaudojo, iššaudamas 8 šuvius i gyvybiškai svarbias vietas – galva ir krutine. Nepavykus nužudyti, nuejo i virtuve atsineše peili ir puole peiliu nukentejusiji, taciau berniukui pavyko pasprukti ir pabegti iš buto. Apie savo tikslus Ž. L. papasakojo atvykusiam policijos pareigunui liudytojui A. C.

Pasikesinimas nužudyti padaromas tik tiesiogine tycia. Nepakaltinamo asmens parodymai teismu praktikoje neanalizuojami. Kolegija mano, kad buvo pasikesinimas nužudyti, nes del kaltininko psichinio stovio ypatumo nera prasmes nustatineti jo kalte kaip psichini santyki su padaryta veika ir jos pasekmemis nusikalstamu veiksmu padarymo momentu. Šiuo atveju tik objektyvus veikos sudeties požymiai parodo asmens siekius ir tikslus. Ž. L. butent objektyvieji veiksmai parodo jo tiksla nužudyti mažameti E. D. .

Pagal BK 17 str. asmuo yra nepakaltinamas, jeigu darydamas šio kodekso uždrausta veika jis del psichikos sutrikimo negalejo suvokti jos pavojingumo arba valdyti savo veiksmu. Asmuo, teismo pripažintas nepakaltinamu, neatsako pagal ši kodeksa už padaryta pavojinga veika. Jam teismas gali taikyti BK 98 str. numatytas priverciamasias medicinos priemones.

Iš teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizes akto Nr.106 matyti, kad A. L. nuo 2005 m. diagnozuojama: letinis psichikos sutrikimas – paranoidine šizofrenija. Z. L. jam inkriminuojamos baudžiamojo istatymo uždraustos veikos padarymo metu sirgo letiniu psichikos sutrikimu (psichikos liga) – paranoidine šizofrenija, epizodines eigos su progresuojanciu deficitu, del kurios negaliojo suvokti šios veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmus. Rekomenduojama jam taikyti priverciamasias medicinos priemones – priverstini stacionarini stebejima ir gydyma specializuotame psichiatrijos stacionare bendro stebejimo salygomis (Rokiškio psichiatrijos ligonineje 125-129 b.l.). Šios ekspertizes išvados visiškai pasitvirtino teismo posedyje patikrintais irodymais ir kolegija šiai psichiatru rekomendacijai pritaria.

Tokiu budu, teismas daro išvada, kad Ž. L. veiku padarymo metu ir šiuo metu yra nepakaltinamas, taciau pavojingas visuomenei.

Esant šioms aplinkybems, sutinkamai su BK 17 str. 2 d., Ž. L. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybes, taikant priverciamasias medicininio pobudžio priemones, atiduodant i psichiatrine ligonine bendro stebejimo salygomis, vadovaujantis BK 98 str., BPK 104 str., nuostatomis.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 17 str., 98 str. 1 d. 2 p., BPK 401 str., 403 str. 1 d. 1 p., 404 str.,

nutare:

Ž. L. , padariusi baudžiamojo istatymo uždrausta veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 129 str. 2 d. 1, 2 p.p., budamas nepakaltinamu, nuo baudžiamosios atsakomybes atleisti ir paskirti jam priverciamaja medicinos priemone stacionarini stebejima bendro stebejimo salygomis psichikos sveikatos priežiuros istaigose (Rokiškio psichiatrijos ligonineje).

Kardomaja priemone suemima panaikinti pradejus šia priemone vykdyti.

Daiktinius irodymus: revolveri „KORA Brno“ modelis GF3212, Nr.522232, 8 tuteles ir duju balioneli, saugomus Vilniaus miesto VPK OVS Ginkluotes ir civilines saugos grupes saugojimo kameroje, konfiskuoti, paimant valstybes nuosavyben, atiduodant Ginklu fondui prie Lietuvos Vyriausybes.

Kitus daiktinius irodymus sunaikinti kaip bevercius.

Nutartis per 20 dienu nuo jos paskelbimo dienos gali buti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teisma.