Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

nuotoliniu būdu dalyvaujant ieškovui S. N. (S. N.), jo atstovui advokatui Algiui Kojalai, atsakovei L. N., trečiajam asmeniui N. A. (N. A.),

viešame teismo posėdyje, nuotoliniu būdu, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. N. (S. N.) ieškinį atsakovei L. N. dėl tėvystės nuginčijimo, trečiasis asmuo N. A. (N. A.), išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Ieškinyje nurodoma, kad ieškovo ir atsakovės santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini), įregistruota Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 361. Santuokos metu gimė sūnus T. N. gim. (duomenys neskelbtini), ir dukra L. N. , (duomenys neskelbtini). Abiejų vaikų gimimo liudijimuose ieškovas įrašytas jų tėvu. Dėl fakto, kad T. N. yra ieškovo sūnus niekam abejonių nekyla, tačiau L. N. nėra ieškovo dukra. Nurodė, kad nuo 2020 m. pradžios šalių bendras gyvenimas ir artimi santykiai nutrūko. Nuo 2021 m. vasaros ieškovas išvyko iš Lietuvos dirbti ir gyventi į Norvegiją ir nuo to laiko bendravimas su atsakove vyksta epizodiškai, tik sūnaus reikalais. Abu vaikai gyvena su atsakove Lietuvoje. Nuo L. N. gimimo dienos ieškovas jos neišlaiko, nesirūpina vaiko poreikiais ir nelaiko jos savo dukra. Vaiko pradėjimo metu ieškovo santykiai su atsakove jau buvo nutrūkę, o atsakovė L. N. pripažįsta ir neneigia, kad veda bendra ūkį su sugyventiniu N. A.. Ieškovas atliko DNR ekspertizę, kurios išvadose konstatuota, jog ieškovas S. N. nėra biologinis L. N. tėvas, o ji nėra jo biologinė dukra. L. N. suteikta ieškovo pavardė, nes dar nėra nutraukta santuoka su atsakove. Atsakovė patvirtina, kad gimusio vaiko biologinis tėvas yra ne ieškovas, o kitas asmuo, N. A., kuris sutinka vaikui suteikti savo pavardę.

5. Išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad remiantis teismo medicinos ekspertizės duomenimis, tai, kad šalys tarpusavyje taikiai ir tinkamai išsprendė klausimus dėl vaiko tėvystės nuginčijimo, Tarnybos manymu, ieškinys dėl tėvystės nuginčijimo nepažeis vaiko teisių ir geriausių interesų, nes kiekvienas vaikas turi žinoti savo biologinius tėvus, todėl Tarnyba neprieštarauja ieškiniui bei prašo jį patenkinti. Pažymėjo, jog 2022 m. vasario 16 d. L. N. šeimoje užfiksuotas vaikų teisių pažeidimas, vaiko L. N. atžvilgiu nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai (tarp L. N. ir jos sugyventinio N. A. įvyko konfliktas).

6. Teismo posėdžio metu ieškovas S. N. palaikė ieškinio reikalavimus jame nurodytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad santykiai su atsakove nutrūko 2020 m. viduryje ar pabaigoje, tačiau santuoka dar nenutraukta. Vaikas gimė 2021 m., jau tuo laiku su sutuoktine nebebendravo, lytinių santykių su ja nebeturėjo. Matosi tik su savo biologiniu vaiku T. N., kuriam (duomenys neskelbtini) metų. L. N. pirmą kartą pamatė kai darė DNR tyrimą.

7. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas palaikė ieškinio reikalavimus. Nurodė, jog atsiima ieškinio reikalavimą pakeisti vaiko L. N. pavardę į jos biologinio tėvo turimą pavardę A., kitus ieškinio reikalavimus palaiko.

8. Teismo posėdžio metu atsakovė L. N. nurodė, kad sutinka su ieškinio reikalavimais bei atlikta DNR ekspertize bei jos išvadomis.

9. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo N. A. nurodė, kad sutinka su ieškinio reikalavimais.

10. Išvadą teikianti institucija teismo posėdyje nedalyvavo, gautas prašymas bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas visiškai.

11. Vaiko teisė žinoti savo kilmę yra vienas iš tarptautiniais ir nacionaliniais teisės aktais saugomų ir ginamų vaiko interesų. Tai yra svarbus juridinis faktas, leidžiantis nustatyti už vaiko teisių įgyvendinimą atsakingus asmenis, vaiko tėvus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vieningą teisinę praktiką, yra pasisakęs, jog tėvystės nuginčijimo instituto paskirtis nėra tik biologinės tiesos konstatavimas ir sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, o tėvystės nuginčijimas turėtų būti taikomas tais atvejais, kai siekiama nustatyti tikrąją vaiko kilmę (CK 3.146 straipsnio 2 dalis). Tėvystės nuginčijimo instituto pagrindinis tikslas yra tikrojo biologinio tėvo nustatymas (2010 m. liepos 2 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2010).

12. Atsakovei pripažinus ieškinį, teismo sprendimas surašomas sutrumpintais motyvais (CPK 268 straipsnio 5 dalis).

13. Iš byloje esančio gimimo įrašo nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) atsakovei gimė dukra L. N., kurios tėvu įregistruotas atsakovės sutuoktinis – ieškovas S. N..

14. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jei vaiką pagimdė motina, kuri yra susituokusi, kaip vaiko tėvas gimimo įraše įrašomas vaiko motinos sutuoktinis. Duomenis gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka (CK 3.149 straipsnio 1 dalis).

15. Iš į bylą pateiktos teismo medicinos specialisto išvados Nr. ED 0013/22 matyti, kad S. N. nėra L. N. biologinis tėvas, nes nesutapo genetiniai žymenys. Tiek atsakovė, tiek jos sugyventinis N. A. pripažįsta, kad L. N. yra atsakovės L. N. ir N. A. dukra.

16. Esant nurodytoms aplinkybėms, daroma išvada, kad ieškovas vaiko tėvu vaiko gimimo įraše buvo įrašytas remiantis CK 3.140 straipsnio 1 dalimi, nes vaikas gimė santuokoje.

17. CK 3.150 straipsnio 1 dalies nuostata numato, kad nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams arba nepraėjus daugiau kaip trims šimtams dienų po santuokos pabaigos, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas.

18. Pagal CK 3.148 straipsnį bei CPK 389 straipsnį, pagrindas tėvystei nustatyti arba paneigti yra moksliniai įrodymai – DNR ekspertizės išvados bei įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę – bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, įrodymai, kurie patvirtina, kad asmuo pripažino tėvystę, taip pat ir kiti įrodymai bei spėjamo vaiko tėvo atsisakymas ekspertizės.

19. Nagrinėjamu atveju ieškovo iniciatyva buvo atlikta DNR ekspertizė, kurios išvadose nurodyta, kad ieškovas S. N. nėra L. N. biologinis tėvas. Šios išvados nei viena iš šalių neginčija, tačiau atvirkščiai, atsakovė L. N. ir trečiasis asmuo N. A. pripažįsta, kad L. N. yra jų bendras vaikas. Savo atsiliepime N. A. nurodė, kad kasdien rūpinasi vaiku, išlaiko, prižiūri bei prisiima visas kitas pareigas, susijusias su vaiko išlaikymu ir gerove. Ieškovas ir atsakovė pripažįsta, kad santykių nebepalaiko daugiau nei metus, ieškovas gyvena užsienyje, todėl ir dėl šių priežasčių ieškovas negali būti L. N. tėvas. Ieškovas L. N. nėra matęs, nebendrauja su vaiku, nepripažįsta jos savo dukra. Nėra pagrindo daryti išvadą apie socialinės tėvystės santykių susiformavimą. Esamoje situacijoje daroma išvada, kad, nuginčijus tėvystę ir panaikinus gimimo įraše duomenis apie asmenį, kuris nėra vaiko biologinis tėvas ir nevykdo tėvo pareigų vaiko atžvilgiu, vaiko interesai nebūtų pažeisti.

20. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, jog byloje yra pakankamai duomenų leidžiančių manyti, jog vaiko gimimo įraše duomenys apie vaiko tėvą yra neatitinkantys tikrosios vaiko kilmės, todėl ieškovo reikalavimas dėl tėvystės nuginčijimo tenkintinas. Teismas pripažįsta, kad ieškovas S. N. nėra biologinis L. N. tėvas, o L. N. nėra S. N. biologinė dukra. Vilniaus rajono sav. administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje 2021 m. spalio 6 d. išduoto gimimo įrašo Nr. 757 įrašas, kad S. N. yra L. N. tėvas, naikinamas.

21. Ieškovas teismo posėdžio metu atsisakė ieškinio reikalavimo pakeisti vaiko L. N. pavardę į jos biologinio tėvo turimą pavardę A., todėl šiuo klausimu teismas plačiau nepasisako, šioje dalyje byla nutrauktina.

22. Tėvystės nuginčijimas ir nustatymas gali būti pagrindu spręsti vaiko pavardės pakeitimo klausimą (Civilinės būklės aktų registravimo taisyklių 60 punktas). Atsakovei ir trečiajam asmeniui išaiškinama, kad siekiant pakeisti vaiko pavardę, nesant ginčo tarp vaiko tėvų, jie turi teisę kreiptis į Civilinės metrikacijos įstaigą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

23. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovas patyrė 94,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro žyminis mokestis, todėl šios išlaidos ieškovui priteistinos iš atsakovės.

24. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5,00 Eur) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovės nepriteistinos (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-270, 282 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Nustatyti, kad S. N. (S. N.), a. k (duomenys neskelbtini) nėra biologinis L. N., a. k (duomenys neskelbtini) tėvas, o L. N. nėra S. N. (S. N.), a. k (duomenys neskelbtini) biologinis vaikas.

Panaikinti 2021 m. spalio 6 d. Vilniaus rajono sav. administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje išduoto gimimo įrašo, išrašo Nr. 757, įrašą liudijantį, kad S. N. (S. N.), a. k (duomenys neskelbtini) yra L. N., a. k (duomenys neskelbtini) tėvas.

Bylą dalyje dėl nepilnametės L. N., a. k (duomenys neskelbtini) pavardės pakeitimo į jos biologinio tėvo pavardę – A., nutraukti.

Priteisti iš atsakovės L. N., a. k. (duomenys neskelbtini) 94,00 Eur (devyniasdešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų ieškovo S. N. (S. N.), a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Išsiųsti sprendimo patvirtintą kopiją byloje dalyvaujantiems asmenims ir Vilniaus rajono sav. administracijos Civilinės metrikacijos skyriui.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismą.