- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-09-22
- Bylos Nr.
- A-822-1603-08
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Vaida Urmonaitė (pirm.), Antanas Ablingis, Skirgailė Žalimienė (pran.)
- Pareiškėjas
- K. S.
- Atsakovas
- Lietuvos gyventojų
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Vaidos Urmonaitės (kolegijos pirmininkė), Skirgailės Žalimienės (pranešėja)
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos K. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. gruodžio 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos K. S. skundą atsakovui Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui dėl įsakymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą ir prašė panaikinti atsakovo 2007 m. rugpjūčio 14 d. įsakymą Nr.IV-82 bei įpareigoti atsakovą pripažinti pareiškėjai nuo okupacijų nukentėjusio asmens - tremtinio statusą.
Pareiškėja nurodė, kad jos senelis K. S. ir senelė E. S. 1949 metais buvo įtraukti į sąrašus asmenų, numatytų ištremti už Lietuvos ribų. Šių asmenų dukra K. S. (S.), jos sutuoktinis J. S. ir pareiškėja (jų dukra) trėmimų laikotarpiu gyveno pareiškėjos senelių Kazio ir E. S. namuose. Pareiškėjos senelių vaikai K. ir (N.) N. S. bei E. S. buvo išvežti į Sibirą. K. S. kartu su pareiškėja pabėgo iš namų, slapstėsi ir taip išvengė tremties. Turėtų gyvenamųjų namų ir kitų pastatų šeima neteko, jie buvo atimti. Pareiškėja nurodė, kad ji kreipėsi į atsakovą dėl tremtinio statuso pripažinimo, tačiau atsakovas ginčijamu įsakymu jos prašymo netenkino. Tokiu sprendimu atsakovas pažeidė Asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtintą nuostatą, kad nuo okupacijos nukentėję asmenys yra ir tie, kurie dėl diskriminacijos politiniais ar kilmės motyvais arba dėl to, kad neteko namų, negalėjo legaliai gyventi ir gauti darbo savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje.
Atsiliepimas
Atsakovas su pareiškėjos skundu nesutiko.
Atsakovas nurodė, kad, pagal Asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 2 punktą, nuo okupacijų nukentėjusio asmens statuso suteikimui būtina sąlyga yra asmens įrašymas į tremiamųjų asmenų sąrašus. Tokia sąlyga nėra būtina tik ištremtų šeimų nepilnamečiams vaikams, išvengusiems tremties. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjos šeima nebuvo ištremta, žinių apie pareiškėjos įrašymą į tremiamųjų asmenų sąrašus nėra.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. gruodžio 6 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.
Teismas nurodė, kad, vadovaujantis Asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 2 punktu, būtina sąlyga pripažinti tremtiniams prilyginto asmens teisinį statusą yra aplinkybė, kad trėmimo metu asmuo buvo įrašytas į tremiamųjų asmenų sąrašus. Įstatymų leidėjas dėl nepilnamečių (trėmimo metu) asmenų, kurie gali būti pripažinti tremtiniams prilygintais asmenimis, nustatė išimtį, kad minėta būtina sąlyga jiems nėra taikoma, tačiau tik tuo atveju, kai jų šeimos buvo ištremtos. Teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo dėl aplinkybių, kad pareiškėja ir jos šeima (tėvai) nebuvo ištremti iš Lietuvos. Todėl nagrinėjamu atveju, vertinant, ar pareiškėja turi teisę į tremtinio statuso pripažinimą, būtina nustatyti, ar ji buvo įrašyta į tremiamųjų asmenų sąrašus. Įrašymo į tremiamųjų asmenų sąrašus sąlyga nebūtina tik ištremtų šeimų nepilnamečiams vaikams, išvengusiems tremties, tačiau byloje, kaip minėta, nėra duomenų, kad pareiškėjos tėvai buvo ištremti už Lietuvos ribų. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad pareiškėja į tremiamųjų asmenų sąrašus įrašyta taip pat nebuvo. Į šiuos sąrašus nebuvo įrašyti ir pareiškėjos tėvai. Šiuo atveju aplinkybė, kad asmenys neteko namų, nebegalėjo legaliai gyventi ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, tremtinio statuso pripažinimui įtakos neturi. Teismas nurodė, kad pareiškėjai nuo okupacijų nukentėjusio asmens - tremtinio statusas nepripažintas pagrįstai, todėl tenkinti jos skundą nėra pagrindo.
III.
Apeliaciniu skundu pareiškėja prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. gruodžio 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo jos skundą patenkinti.
Pareiškėja nurodo, kad jos senelis K. S. ir senelė E. S. 1949 metais buvo įtraukti į sąrašus asmenų, numatytų ištremti už Lietuvos ribų. Šių asmenų dukra K. S. (Simutytė), jos sutuoktinis J. S. ir pareiškėja (jų dukra) trėmimų laikotarpiu gyveno pareiškėjos senelių Kazio ir E. S. namuose. Pareiškėjos senelių vaikai K. ir (N.) N. S. buvo ištremti į Sibirą. K. S. kartu su pareiškėja (jos dukra), taip pat pareiškėjos seneliai pabėgo iš namų, negalėjo legaliai gyventi savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, buvo priversti slapstytis ir taip išvengė tremties. Pareiškėjos seneliai, jos tėvai su vaikais neteko savo gyvenamojo namo, jis buvo nacionalizuotas, vėliau jie apsigyveno kitoje gyvenamojoje vietoje, nes nebeturėjo kur grįžti gyventi. Jie nebuvo įleisti apsigyventi buvusioje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, negalėjo gauti darbo savo buvusioje gyvenamojoje vietoje. Pareiškėja nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, pažeidė Asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 4 punktą, kuris numato, kad nuo okupacijų nukentėję asmenys yra ir tie, kurie dėl diskriminacijos politiniais ar kilmės motyvais arba dėl to, kad neteko namų, negalėjo legaliai gyventi ir gauti darbo savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo (toliau – Įstatymas) 1 straipsnis numato, kad šis įstatymas apibrėžia nacistinės Vokietijos ir Sovietų Sąjungos okupacinių valdžių politiniais ar kilmės (politiniais, religiniais, tautiniais, socialinės ar etninės kilmės ir kt.) motyvais persekiotų ir nuo 1939-1990 m. okupacijų nukentėjusių asmenų kategorijų sąvokas ir nustato nukentėjusių asmenų teisinio statuso pripažinimo pagrindinius kriterijus.
Šioje administracinėje byloje iškilo ginčas dėl to, ar pareiškėja K. S. gali būti pripažinta tremtine, tai yra, ar ji patenka į tremtiniams prilyginamų asmenų sąrašą. Įstatymo 5 straipsnio 2 dalis nustato, kad tremtiniams prilygintais asmenimis pripažįstami:
“1) tremtinių šeimos nariai, jeigu bent vienas iš sutuoktinių buvo tremtinys ir jam buvo taikomos specialios įskaitos (komendantūros) sąlygos arba buvo apribota gyvenamosios vietos pasirinkimo teisė (uždrausta grįžti ir gyventi Lietuvoje);
2) asmenys, įrašyti į tremiamųjų sąrašus ir trėmimo metu pabėgę, pasislėpę arba kitaip išvengę ištrėmimo, jeigu jie trėmimo metu buvo nepilnamečiai arba pilnamečiai, tačiau toliau negalėjo legaliai gyventi savo ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje. Įrašymo į tremiamųjų sąrašus sąlyga nebūtina ištremtų šeimų nepilnamečiams vaikams, išvengusiems tremties.”
Išvadų suformavimui reikalinga apibrėžti šeimos nario sąvoką. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso trečiosios knygos normos nustato bendruosius šeimos santykių teisinio reglamentavimo principus ir reglamentuoja santuokos sudarymo, jos galiojimo bei nutraukimo pagrindus ir tvarką, sutuoktinių turtines ir asmenines neturtines teises, vaikų kilmės nustatymą, vaikų ir tėvų bei kitų šeimos narių tarpusavio teises ir pareigas (CK 3.1 straipsnio 1 dalis). Vien iš paminėtos teisės normos jau galima tvirtinti, kad šeimos nariais gali būti ne tik vaikai ir tėvai, bet ir kiti asmenys. Šeimos turtiniai ir neturtiniai santykiai susiklosto tarp sutuoktinių, vyro ir moters, bendrai gyvenančių įregistravus partnerystę, tėvų ir vaikų, senelių ir vaikaičių, brolių ir seserų, įtėvių ir įvaikių, globėjų (rūpintojų) ir globotinių (rūpintinių).
Atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes cituotų teisės normų analizės pagrindu, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėja nepatenka į asmenų sąrašą, nurodytą Įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkte, nes administracinėje byloje nenustatyta faktinių duomenų ir nekyla ginčo dėl to, kad K. S. tėvas, jos motina ar seneliai nebuvo ištremti ir realiai nepatyrė okupacinės valdžios taikytų fizinio poveikio priemonių. Tuo tarpu 2 punkte pastaroji sąlyga nėra keliama. Įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 2 punktas nustato, kad tremtinio statuso pripažinimui būtina nustatyti asmens (pilnamečio arba nepilnamečio) įrašymo į tremiamųjų sąrašus ir tremties išvengimo (pabėgimas, pasislėpimas ar kt.) aplinkybes. Įrašymo į tremiamųjų sąrašus sąlyga nebūtina ištremtų šeimų nepilnamečiams vaikams, išvengusiems tremties.
Administracinėje byloje nekyla abejonių ir ginčo dėl to, kad K. S. nebuvo įrašyta į tremiamųjų sąrašus (b.l. 25). Lieka patikrinti, ar K. S. atveju netaikytina išimtinė taisyklė, nustatyta Įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 2 punkte, kad įrašymo į tremiamųjų sąrašus sąlyga nebūtina ištremtų šeimų nepilnamečiams vaikams, išvengusiems tremties. K. S. , gimusi 1946 metais, trėmimo metu, tai yra 1949 metais, buvo nepilnametė, tačiau remiantis faktinėmis bylos aplinkybėmis, K. S. tėvas, jos motina ar seneliai nebuvo ištremti. Kaip teisingai konstatavo Vilniaus apygardos administracinis teismas, šiuo atveju ta aplinkybė, kad asmenys neteko namų, nebegalėjo legaliai gyventi ankstesnėje nuolatinėje gyvenamoje vietoje, K. S. nuo okupacijos nukentėjusio asmens – tremtinio statuso pripažinimui įtakos neturi. Tokios aplinkybės patvirtina nagrinėjamos situacijos neatitikimą Įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 2 punkte suformuluotai taisyklei, kuri lemtų pozityvaus sprendimo priėmimą dėl pareiškėjos K. S. reikalavimų.
Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad, remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais ir Įstatymu, pareiškėjai negali būti pripažintas nuo okupacijų nukentėjusiojo asmens - tremtinio statusas.
Atkreiptinas dėmesys, kad ši nutartis neužkerta kelio K. S. kreiptis dėl nuo okupacijų nukentėjusio asmens teisinio statuso pripažinimo pagal Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir 2 dalį.
Dėl išdėstytų argumentų apeliacinis skundas atmestinas ir skundžiamas Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas paliktinas nepakeistu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2007 m. gruodžio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą, o K. S. apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.