Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. M. atstovės advokatės Dianos Višinskienės skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariato 2022 m. rugsėjo 29 d. nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną byloje ROIK: 22179549401, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariato (toliau – ir institucija) 2022 m. rugsėjo 29 d. nutarimu nutarta nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną dėl J. M. pareiškimo.

Institucija atkreipė dėmesį, kad vadovaujantis nuosekliai suformuota teismų praktika, administracinių nusižengimų bylų teisena nėra skirta turtiniams ginčams spręsti. Ji nepakeičia ir pagal savo prigimtį negali pakeisti civilinio proceso įstatymų, specialiai skirtų civilinių, darbo, šeimos ir kitų bylų dėl privatinių teisių santykių nagrinėjimui. Esant galimybei kilusį ginčą, atsakomybės klausimą išspręsti kitomis teisinėmis priemonėmis (civilinės, drausminės atsakomybės ir kt.), baudžiamosios ir administracinės atsakomybės klausimas yra nesvarstomas. Bendrieji teisės principai, įtvirtinti demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje, suponuoja, kad negalimas tokios praktikos formavimas, kai, sprendžiant civilinius ginčus, taikomos baudžiamosios ir/ar administracinių nusižengimų teisės normos, o asmens elgesys, esant išimtinai civiliniams santykiams, vertinamas kaip atitinkamos neteisėtos veikos padarymas.

Kauno apskr. VPK pareigūnai, vadovaudamiesi įstatymu, įvertino byloje surinktus įrodymus, vadovavosi nekaltumo prezumpcijos, lygybės prieš įstatymą, proporcingumo, teisingo proceso, operatyvumo, asmens padėties dėl jo paties paduoto skundo pabloginimo negalimumo (non reformatio in peius) principais. Asmuo atsako pagal ANK tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo, o 4 dalyje – kad pagal ANK atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka ANK nustatytus administracinio nusižengimo požymius. Taigi administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tada, kai byloje įrodymų pagrindu yra konstatuojama, kad jo padaryta veika atitinka jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtį. Administracinio nusižengimo sudėtis - tai įstatyme nurodytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina veiką kaip tikrą administracinį nusižengimą, visumą. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir administracinio nusižengimo sudėties. Pagrįstas, o kartu ir teisingas sprendimas administracinio nusižengimo byloje gali būti priimtas tik tuo atveju, jei išsamiai atskleidžiamos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Jeigu nepavyksta išsiaiškinti įvykio, dėl kurio buvo pradėtas administracinio nusižengimo tyrimas (teisena), esminių aplinkybių, materiali tiesa negali būti patikimai nustatyta (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 5 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-5- 489/2019 9 punktas). Be to, įrodymų rinkimas negali būti begalinis, įrodymu turi būti surinkta tiek, kad asmenį būtų galima pripažinti kaltu dėl nusižengimo padarymo. Įrodymų visumos vertinimo reikalavimas nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės, nes asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.

Nagrinėjamu atveju, atliekant tyrimą ir įvertinus L. M. parodymus buvo nustatyta, kad J. M. nemoka jokių mokesčių, nei už elektrą, nei už vandenį, nei už jokias paslaugas. Gyvenamasis namas nėra padalintas dalimis. J. M. gavo visus pranešimus, apie skyrybas, tačiau juos ignoravo, pranešimai buvo siunčiami registruotu paštu. L. M. nurodė, kad su J. M. buvo išskirti (duomenys neskelbtini). Gyvenamasis namas nėra padalintas dalimis, teismas naudojimosi tvarkos nėra nustatęs. Nekilnojamojo registro duomenų bazės išrašas liudija, kad nekilnojamas turtas, adresu (duomenys neskelbtini) Kaunas, nuosavybės teise priklauso L. M. bei jos seseriai D. S.. Aptariamas nekilnojamas turtas ir jame esančios patalpos nuosavybes teise priklausančios tik L. M. bei D. S., nėra atidalintos ir nėra nustatyta turto naudojimo tvarka.

Nagrinėjamu atveju, kylantys konfliktai, kaltinant vieną iš konfliktuojančių pusių savavaldžiavimu, neįvertinant civilinės teisės priemonių veiksmingumo, atkuriant galbūt pažeistas teises, neatitinka administracinės teisės paskirties. Akivaizdu, kad tarp pareiškėjo ir jo buvusios žmonos L. M. bei D. S. yra susiklostę konfliktiniai santykiai. Tik teismas civiline tvarka išnagrinėjęs ginčą dėl patalpų atidalijimo ir nustatęs valdymo, naudojimosi ir disponavimo juo tvarką, nustatys, ar pareiškėjas turi teisę į minėtą nekilnojamąjį turtą bei ar buvo pažeistos jo teisės naudotis jam nuosavybės teise nepriklausančiu namu. Taigi turtinio pobūdžio ginčai, kurie nėra asmenų išsprendžiami taikiai, yra nagrinėjami civilinio proceso tvarka, tačiau ne ANK nustatyta tvarka. Tyrimo metu objektyvių duomenų, kuriais remiantis būtų galima teigti, kad įvyko metu buvo atlikti neteisėti, priešingi teisei veiksmai, kuriuose būtų požymiai administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnyje, negauta.

Pareiškėjo J. M. atstovas advokato padėjėjas M. A. teismo posėdžio metu palaikė skundo reikalavimus jame išdėstytai motyvais ir teismo prašė skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta pagal įstatymus, ir pareigūno, turinčio teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Bylai reikšmingos aplinkybės yra nustatomos remiantis įrodymais. Pareigūnas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Pagal formuojamą teismų praktiką administracinio teisės nusižengimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl asmens kaltumo turi būti pašalinti tiesiogiai apklausiant liudytojus, aktyviai tiriant įrodymus ir siekiant nustatyti tikrąsias galimo pažeidimo padarymo aplinkybes, o manymas, kad administracinis nusižengimas galėjo būti padarytas, nepakankamas kaltei pagrįsti.

Administraciniu nusižengimu laikoma ANK uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius (ANK 5 straipsnio 1 dalis). Administracinio nusižengimo sudėtis yra būtinas pagrindas teisiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį nusižengimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn bei skirti jam atitinkamas poveikio priemones. Nagrinėjant bylą, būtina nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti (ANK 617 straipsnio 1 dalis, 627 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

ANK 518 straipsnyje įtvirtinta atsakomybė už savavaldžiavimą – tai savavališkas tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymas nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadaręs esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Atsižvelgiant į šio straipsnio dispoziciją ir prasmę, atsakomybėn pagal šį straipsnį asmuo gali būti traukiamas tik tuo atveju, jeigu jis veikė tyčia, t. y. jis suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti.

Savavaldžiavimo pagrindinis objektas – įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta asmens teisių ir pareigų įgyvendinimo tvarka. Įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, asmuo privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržydamas kitų asmenų teisių ir laisvių, taip pat turi gerbti bendro gyvenimo taisykles, geros moralės principus, veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Įstatymai draudžia piktnaudžiauti savo teisėmis, t. y. įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymu saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.137 straipsnis). Administracinė atsakomybė už savavaldžiavimą kyla tada, kai asmuo įgyvendina turimą subjektinę teisę, sąmoningai ignoruodamas šiuos įstatymo reikalavimus ir toks savavališkas teisės vykdymas nepadaro didelės žalos kito asmens teisėms ar teisėtiems interesams. Teisės vykdymo savavališkumas pasireiškia tuo, kad kaltininkas piktnaudžiauja savo teise arba pasirenka tokį teisės įgyvendinimo būdą, kuris neatitinka nei geros moralės, nei bendro gyvenimo taisyklių gerbimo, nei sąžiningumo, protingumo ar teisingumo principų.

Administracinio nusižengimo bylos medžiaga nustatyta, kad 2022 m. rugsėjo 29 d. nutarimu atsisakyta pradėti administracinę teiseną pagal J. M. pareiškimą, nors institucijos 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutarimu, J. M. buvo pripažintas nukentėjusiuoju, patyrusiu moralinę žalą. Nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną iš esmės motyvuojamas tuo, kad tarp J. M. ir L. M. susiklostę konfliktiški tarpusavio santykiai, o jų esmė civilinio ginčo dalykas, kuris spręstinas civilinio proceso tvarka, nesunaudojant baudžiamomis poveikio teisinės priemonėmis.

2022 m. rugpjūčio 22 d. J. M. pareiškime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad jo gyvenamojoje vietoje Lietuvoje, Kaune, (duomenys neskelbtini) name, kuris nuosavybės teise priklauso jo sutuoktinei L. M. ir D. S., ir kurio dalyje – antrame aukšte – gyvena jis, savavališkai, be jo žinios ir sutikimo buvo pakeistos durų spynos, ir 2022 m. rugpjūčio 21 d. negalėjo įeiti į namus, o L. M. įleistas į namus buvo tik iškvietus policijos pareigūnus. Pareiškėjas nurodė, kad dėl namo teisme nuo liepos mėnesio vyksta teisminis procesas, taikytos laikinosios apsaugos priemonės – įrašas viešame registre dėl 1/2 dalies žemės sklypo ir 1/2 dalies namo, esančių Kaune, (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisės perleidimo draudimo. Be to, tik 2022 m. rugpjūčio 5 d. jam tapo žinoma, kad L. M., melagingai, nepranešusi pareiškėjui, nutraukė santuoką (duomenys neskelbtini) dėl ko jis pateikęs prašymą dėl bylos atnaujinimo. Teisminio nagrinėjimo metu pareiškėjas jau gavęs informaciją, kad ištuokos byla atnaujinta ir paskirtas posėdis.

Teisminio nagrinėjimo metu buvo pateikti papildomi duomenys, susiję su J. M. mokėtais mokesčiais už paslaugas bei namo išlaikymą, taip pat pateikta informacija, susijusi su ištuokos bylos atnaujinimu (duomenys neskelbtini)

Teismo vertinimu, administracinio nusižengimo bylos tyrimo metu neatlikti visi procesiniai veiksmai, siekiant surinkti pakankamai duomenų teisingo sprendimo priėmimui, kadangi dalis rašytinių įrodymų pateikta tik teisminio nagrinėjimo metu, be to, neapklausta D. S.. Taip pat tinkamai neįvertinta, jog pareiškėjas dėl ginčo dalyko jau buvo iniciavęs civilinius procesus teisme, kas negali būti vertinama pateisinančia aplinkybe dėl kito asmens savavališkų veiksmų. Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, kad atlikus papildomus procesinius veiksmus byloje bus galima priimti objektyvų ir teisingą sprendimą.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog institucija, atlikdama tyrimą administracinio nusižengimo byloje, neišsamiai ištyrė bylai reikšmingas aplinkybes, byloje neatlikti visi procesiniai veiksmai, kurie padėtų tinkamai įvertinti susidariusią situaciją, ir nesant galimybės teismui atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, surašyti protokolą, priimti nutarimą, skundžiamas nutarimas panaikinamas bei byla grąžintina institucijai, kuri atliko administracinio nusižengimo tyrimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 646 straipsniu,

nutaria:

pareiškėjo J. M. atstovės advokatės Dianos Višinskienės skundą tenkinti.

Panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos V. S.-P. 2022 m. rugsėjo 29 d. nutarimą administracinio nusižengimo medžiagoje ROIK: 22179549401 ir bylą grąžinti institucijai, kuri atliko administracinio nusižengimo tyrimą.

Nutartis per 20 (dvidešimt) dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.