Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės Virginijos Žindulienės,

nuteistųjų gynėjamos advokatėms Leokadijai Riškutei, Lionei Musteikienei

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų M. M. ir L. K. apeliacinius skundus dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 14 d. nuosprendžio, kuriuo

M. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 1 metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 4 d., 5 d. 2 p., 9 d., šią bausmę dalinio sudėjimo ir apėmimo būdu subendrinus su bausmėmis, paskirtomis 2010-04-15 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, kuriuo paskirta bausmė 2010-05-11 Šiaulių miesto apylinkės teismo nutartimi subendrinta su bausme, paskirta 2010-02-17 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, ir 2010-09-01 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, galutinė bausmė M. M. skirta laisvės atėmimą 1 metams 1 mėnesiui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 9 d., M. M. į atliktą bausmę įskaitytos visos bausmės, atliktos pagal 2010-04-15 ir pagal 2010-09-01 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžius.

L. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 1 metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str., į atliktą bausmę L. K. įskaitytas suėmimo laikas nuo 2010 m. liepos 29 d. iki 2010 m. gruodžio 14 d.

Priteista solidariai iš M. M. ir L. K. nukentėjusiajam S. G. 580 Lt turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

Kolegija nustatė:

M. M. ir L. K. nuteisti už tai, kad 2009-12-06 apie 22.00 val. veikdami kartu, bendrais tyčiniais veiksmais, M. M. pritaikius raktą, įsibrovė į patalpą – sandėliuką, esantį Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), iš kur pagrobė svetimą turtą – nukentėjusiajam S. G. priklausančius daiktus: automobilinį kompaktinių plokštelių grotuvą 500 Lt vertės ir striukę 80 Lt vertės, iš viso pagrobė 580 Lt vertės svetimą turtą.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjos prašė nuteistųjų apeliacinius skundus tenkinti, o prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai atmetami.

Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą ir ištyręs byloje surinktus įrodymus M. M. ir L. K. pripažino kaltais pagal BK 178 str. 2 d. bendrais tyčiniais veiksmais įsibrovus į patalpą ir pagrobus svetimą turtą. Nuteistieji apeliaciniais skundais neginčija jiems inkriminuoto nusikaltimo nustatytų faktinių aplinkybių ir kvalifikacijos, todėl apeliacinės instancijos teismas patikrino bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniais skundais (BPK 320 str. 3 d.).

Savo skundu L. K., iš esmės, nesutinka su jam paskirta bausme ir teigia, kad teismas, skirdamas bausmę, neatsižvelgė į tai, kad jo vaidmuo nusikaltimo padaryme buvo antraeilis, jis yra vedęs ir turi vaiką. Dėl tokių skundo argumentų kolegija pažymi, kad byloje nėra jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti apie mažiau aktyvų L. K. elgesį nusikaltimo padaryme. Apeliantas savo skunde nenurodė, kodėl jis save laiko antraeiliu dalyviu neteisėtoje veikoje, o teisiamajame posėdyje, visiškai pripažinęs savo kaltę dėl pareikšto kaltinimo, išvis atsisakė duoti parodymus (2 t., 134 b. l.). Taigi spręsti apie tai, kad L. K., kaip nusikaltimo bendrininko, vaidmuo nusikaltimo padaryme buvo antraeilis, apylinkės teismas neturėjo jokio pagrindo, tuo labiau, kad parodymų patikrinimo įvykio vietoje metu pats apeliantas aiškiai nurodė į kokią patalpą (sandėliuką) su bendrininku įsibrovė ir pripažino, kad pats asmeniškai iš sandėliuko paėmė kompaktinių plokštelių grotuvą (1 t., 91-95 b. l.). Visuma aptartų aplinkybių rodo, kad nuteistasis L. K. betarpiškai realizavo jam inkriminuotos vagystės objektyviosios pusės požymius – įsibrovė į patalpą ir pagrobė svetimą turtą, todėl daryti išvadą, kad jis buvo mažiau aktyvus nusikaltimo vykdytojas už kitą bendrininką (M. M.) nėra jokio pagrindo.

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, numatyti Lietuvos Respublikos BK 54 str., reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, nustatytos sankcijos ribose ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Apylinkės teismas šių nuostatų nepažeidė.

Bylos duomenys rodo, kad L. K. praeityje yra ne sykį teistas, daugiausia už nusikalstamas veikas nuosavybei (2 t., 2-10 b. l.), ir neišnykus teistumui vėl padarė tyčinį apysunkį nusikaltimą – kvalifikuotą vagystę, už kurią nuteistas skundžiamu nuosprendžiu. Šiuo atveju apylinkės teismas teisingai konstatavo, kad L. K. yra recidyvistas (BK 27 str. 1 d.), ir paskyrė jam griežčiausią BK 178 str. 2 d. sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą, nes asmeniui, keliančiam didesnį pavojų visuomenei – recidyvistui, už tyčinio nusikaltimo padarymą paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė (BK 56 str. 1 d.). Skirdamas bausmę L. K., pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi dėl savo elgesio ir tai pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, tačiau teismas pagrįstai konstatavo, kad L. K. atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą jis padarė bendrininkų grupėje su kitu nuteistuoju M. M.. Taigi apylinkės teismas atsižvelgė į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, į padaryto nusikalstamo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybę ir paskyrė laisvės atėmimo bausmę ,žymiai mažesnę už BK 178 str. 2 d. sankcijoje numatytą tokios bausmės vidurkį (vidurkis 3 metai 1 mėnuo 15 dienų), kuri, kolegijos nuomone, nėra aiškiai per griežta.

Iš bylos medžiagos matyti, kad L. K. niekur nedirba (2 t., 16-17 b. l.), pažeidinėja ne tik baudžiamuosius įstatymus, bet ir administracinės teisės normas (2 t., 12-15 b. l.), policijos nuovados charakterizuojamas neigiamai, kaip linkęs pažeidinėti įstatymus ir piktnaudžiaujantis alkoholiu (2 t., 11 b. l.). Visos paminėtos aplinkybės byloja apie neigiamą L. K. orientaciją visuomenėje, susiformavusias antivisuomenines nuostatas ir nenorą laikytis įstatymų, todėl jo skunde nurodomi argumentai, kad yra vedęs ir turi vaiką, nei kiek nemenkina jo padaryto nusikaltimo ir jo asmens pavojingumo, ir nėra pagrindas švelninti jo teisinę padėtį.

Nuteistasis M. M., kritikuodamas apylinkės teismo sprendimą dėl civilinio ieškinio, savo skunde nenurodė jokių argumentų, kodėl mano, kad priteistas civilinis ieškinys per didelis.

Bylos duomenimis nustatyta, kad L. K. ir M. M. bendrais tyčiniais veiksmais įvykdė nusikaltimą, dėl kurio nukentėjusiajam buvo padaryta 580 Lt turtinė žala. Būtent dėl kaltų nuteistųjų veiksmų atsirado žala nukentėjusiajam, vadinasi, jie yra atsakingi už žalą ir privalo ją atlyginti (CK 6.263 str. 2 d.). Nukentėjusysis S. G. jau su pareiškimu kreipdamasis į ikiteisminio tyrimo instituciją nurodė, kad iš jo buvo pagrobta 80 Lt vertės striukė ir 500 Lt vertės kompaktinių plokštelių grotuvas (1 t., 3 b. l.), byloje pareiškė 580 Lt civilinį ieškinį (1 t., 31 b. l.). Nėra pagrindo abejoti nukentėjusiojo pateiktais pavogtų daiktų įvertinimais, tuo labiau, kad L. K. ir M. M. teisiamajame posėdyje visiškai prisipažino dėl jiems pareikštų kaltinimų pagrobus svetimą 580 Lt vertės turtą, o apeliaciniuose skunduose dėl turto vertės nenurodė jokių argumentų.

Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad L. K. ir M. M. nusikaltimą padarė bendrininkų grupėje, vadinasi, žalą nukentėjusiajam jie padarė bendrai, todėl apylinkės teismas pagrįstai nukentėjusiam asmeniui žalos atlyginimą priteisė iš kaltininkų solidariai (CK 6.279 str.).

Kolegija, atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad tenkinti L. K. ir M. M. apeliacinių skundų, juose nurodytais motyvais, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistųjų M. M. ir L. K. apeliacinius skundus atmesti.