- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-05-30
- Bylos Nr.
- 1-880-893/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-01112-2022-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Dainius Grizickas
- Kaltinamasis
- V. K.
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuva, pilietybė Lietuvos Respublikos, faktinė ir deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Lietuva, šeiminė padėtis vedęs, dirba UAB (duomenys neskelbtini) vadovas, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
V. K. 2022-01-09 apie 19:10 val., adresu Fabijoniškių g. 2A, Vilniuje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „HONDA CR-V“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, policijos pareigūnams tikrinimo metu nustačius jam neblaivumo požymius, atsisakė tikrintis iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracijos, taip vengė neblaivumo patikrinimo. Šiais savo veiksmais V. K. padarė nusikalstamą veiką, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklaustas teisme kaltinamasis V. K. kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai. Jis paaiškino, kad būdamas neblaivus, kaltinime nurodytu laiku ir vietoje vairavo kaltinime nurodytą automobilį, sustabdytas atsisakė tikrintis neblaivumą. Dėl įvykdytos nusikalstamos veikos gailisi, savo elgesį vertina blogai. Prašo laiduotoja paskirti jo žmoną, nes su žmona kartu gyvena, palaiko gerus santykius, jis žmonos klauso.
Teismo posėdžio metu apklausta kaip galima laiduotoja E. K. pripažino, kad po minėto įvykio kaltinamasis labai pergyvena. Ji galėtų daryti teigiamą įtaką savo vyrui, nes jie santuokoje gyvena 21 metus, palaiko glaudžius santykius, vyras jos klauso.
Kitų įrodymų tyrimas buvo atliktas sutrumpinta tvarka, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu.
Motyvuojamoji dalis
K. V. K. kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, be jo paties prisipažinimo, patvirtina ir kita ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga.
Liudytojas I. M. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės pirmos kuopos ketvirtojo būrio vyriausiuoju patruliu. Nuo 2022 m. sausio 9 d. 13.30 iki 2022 m. sausio 10 d. 1.00 val. 2022 m. sausio 9 d. apie 19.10 val. dirbo pagal iš anksto patvirtintą darbo grafiką. Patruliuodamas kartu su vyriausiąja patrule V. M. tarnybiniu policijos automobiliu, pažymėtu specialiaisiais policijos skiriamaisiais ženklais (borto numeris V1711), iš Vilniaus apskrities VPK OVS budėtojo radijo ryši gavo pranešimą, kad adresu Fabijoniškių g. 2A, Vilniuje į pranešėjo automobilį „Peugeot“ valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) automobiliu įvažiavo galimai neblaivus vairuotojas. Atvykus į įvykio vietą adresu Fabijoniškių g. 2A, Vilniuje, į juos kreipėsi pranešėjas P. Š., kuris nurodė, kad matė, kaip asmuo, kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo V. K. gim. (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį „Honda“ valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini). P. nurodė, kad anksčiau nurodytas asmuo gali būti neblaivus. Jokių apgadinimų ant automobilių „Honda“ valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) ir automobilio „Peugeot“ valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) nesimatė. Priėjus prie V. K., bei pradėjus su juo bendrauti, nuo asmens sklido stiprus alkoholio kvapas, jo kalba buvo nerišli, jo judesiai nekoordinuoti. Iš pradžių V. K. paaiškino, kad jis vairavo automobilį „Honda“ valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau neigė, kad vairavo nurodytą automobilį būdamas neblaivus. Nusprendė patikrinti nurodyto asmens blaivumą alkotesteriu. Iš pradžių asmuo bandė penkis kartus pūsti į alkotesterį, tačiau to jam padaryti nepavyko, kadangi, kaip jis mano, jis tyčią nustodavo pusti, ir tokiu būdu vengė patikrinimo. Asmeniui pasiūlius pakartotinai įpūsti orą į alkotesterį, asmuo nurodė, kad atsisako tai daryti, bei kategoriškai atsisakė tikrintis blaivumą. Asmuo buvo sulaikytas ir pristatytas į Vilniaus apskrities VPK OVS patalpas adresu T. Š. g. 26, Vilniuje. Automobilis „Honda“ valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo priverstinai nuvežtas į policijos saugomą automobilių aikštelę adresu (duomenys neskelbtini). V. K. taip pat buvo pasiūlyta kartu nuvykti į gydymo įstaigą priduoti kraują tyrimams, nustatyti blaivumą, tačiau asmuo kategoriškai atsisakė, ir nurodė, kad niekur nepageidauja vykti. Įvykis buvo nufilmuotas BODY 1720. (b. l. 22-24)
Iš neblaivumo nustatymo akto matyti, kad 2022 m. sausio 9 d., 19.29 val. buvo nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba. Įvertinus bendrą asmens būklę nustatyta, kad jis gali eiti tiesa linija pėda po pėdos, gali stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (b. l. 25).
Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų matyti, kad 2022 m. sausio 9 d. 18.58 val. gautas pranešimas, kad parkinge į pranešėjo automobilį įvažiavo neblaivus vairuotojas, pranešėjas jį sulaikė, nes pastarasis bandė šalintis (b. l. 5-8).
VšĮ „Emprekis“ duomenimis, automobilio „Honda CR-V“ 2.2i CDTi LS, visureigis, 103 kW, 2004-2008 m. gamybos periodo, vidutinė kaina Lietuvoje yra 3720 Eur (b. l. 59).
Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Pirmiau nurodyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.
Kaltinamasis V. K. kaltę pripažino visiškai. Jo parodymus patvirtina liudytojo policijos pareigūno I. M. parodymai, liudytojo P. Š. parodymai ir jo rašytinis paaiškinimas, tarnybinis pranešimas, vaizdo įrašas, neblaivumo nustatymo aktas ir kiti byloje surinkti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais. Minėtų įrodymų visuma nustatyta, kad kaltinamasis V. K. vairavo kelių motorinę transporto priemonę ir vengė neblaivumo patikrinimo, kai buvo nustatyti neblaivumo požymiai. Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą sprendžia, kad V. K. kaltė įrodyta, jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
Dėl BK 40 straipsnio taikymo
BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys (BK 40 straipsnio 3 dalis). Šio straipsnio 2 dalyje nustatytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimo sąlygos, susijusios su nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant visų BK 40 straipsnio 1–3 dalyse nurodytų sąlygų visumai. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra visos formalios BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos, kurios sudaro pagrindą svarstyti klausimą dėl V. K. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Kaltinamasis padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, kuris pagal BK 11 straipsnio 3 dalį laikytinas nesunkiu nusikaltimu. Bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismui buvo pateiktas kaltinamojo žmonos prašymas, kad ji sutinka būti kaltinamojo laiduotoja (BK 40 straipsnio 1 dalis). Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad kaltinamasis ankščiau neteistas, nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą. Be to, kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdyje visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas), dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo klausimų nekilo (BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Atkreiptinas dėmesys, kad vien minėtų formalių sąlygų egzistavimas dar nesudaro pagrindo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta dar viena sąlyga, kurią kaltinamasis turi atitikti. Turi būti pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismo vertinimu, kaltinamasis šią sąlygą atitinka, yra brandaus amžiaus, dirbantis, neteistas, ir nors anksčiau baustas administracine tvarka, šiuo metu akivaizdžiai pergyvena ir gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos. Teismas neturi pagrindo netikėti kaltinamojo atgaila, juo labiau, kad apie jo nuoširdumą leidžia spręsti ir jo elgesys teisminio nagrinėjimo metu bei gyvenime, ką paliudijo ir jo žmona. Šios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad V. K. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas). BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse taip pat įtvirtinta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, susijusi su laiduotoju, t. y. laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas. Be to, pagal teismų praktiką dėl BK 40 straipsnio taikymo laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui. Nagrinėjamu atveju kaltinamąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės prašė jo žmona. Ji išsakė neigiamą požiūrį į kaltinamojo įvykdytą nusikaltimą. Laiduotoja nurodė, kad ji su V. K. santuokoje gyvena nuo 2001 m., kartu veda bendrą šeimos ūkį, daug bendrauja, vienas kitam išsipasakoja, jų santykiai labai artimi, šilti ir atviri, paremti savitarpio pagalba, pastaroji mano, kad savo sutuoktiniui yra autoritetas. Teismo vertinimu, minėtos aplinkybės yra pagrindas išvadai, kad laiduotoja E. K. yra verta teismo pasitikėjimo. Jos asmenybė yra teigiama – neteista, bausta administracine tvarka, tačiau galiojančių nuobaudų neturi, dirbanti, darbovietėje apibūdinama kaip sąžininga, kruopšti, pareiginga bei vykdanti nurodymus, be to, ji yra kritiška dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos, ji gali daryti pastarajam teigiamą įtaką, nes kartu gyvena ir palaiko glaudžius tarpusavio ryšius (BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalys). Nagrinėjamu atveju nustačius visas BK 40 straipsnio 1–3 dalyse numatytas sąlygas V. K. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, nustatant vienerių metų laidavimo terminą.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo ir kitų klausimų
Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.
Kadangi aptariamą nusikalstamą veiką V. K. padarė naudodamasis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones), jam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis šia teise. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą, savo kaltę visiškai pripažino, nuoširdžiai gailėjosi, jam nustatytinas minėtos baudžiamosios priemonės taikymo terminas – dveji metai.
Kaltinamojo įvykio metu vairuotas automobilis „HONDA CR-V“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bylos duomenimis, priklauso ne kaltinamajam. Pagal BK 72 straipsnio 3 dalį, kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Kadangi minėtas automobilis priklauso trečiajam asmeniui, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, automobilio vertę atitinkanti pinigų suma – 3720 Eur yra konfiskuotina iš kaltinamojo valstybės naudai.
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti bei dokumentų paėmimas, įsiteisėjus nuosprendžiui, panaikintinos.
Dokumentas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – V. K. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus perduotinas „VĮ Regitra“.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas, esantis prie bylos viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas saugoti su bylos medžiaga.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 103 straipsnis reglamentuoja proceso išlaidų sudėtį, tarp kurių yra įvardijamos ir kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. Kadangi nušalinus neblaivų kaltinamąjį V. K. nuo transporto priemonės vairavimo, jo vairuotas automobilis buvo priverstinai nuvežtas ir saugomas, Vilniaus apskrities VPK patirtos 164,80 Eur automobilio „Honda CR-V“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės, transportavimo ir saugojimo išlaidos yra pripažintinos bylos proceso išlaidomis, kurios yra priteistinos iš kaltinamojo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303-307 straipsniais,
nusprendžia:
V. K. padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos jo žmonos E. K. atsakomybei be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, ir šią baudžiamąją bylą nutraukti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 68 straipsniu paskirti V. K. baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 (dvejiems) metams, šios baudžiamojo poveikio priemonės pradžią skaičiuojant nuo 2022 m. sausio 10 d.
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi konfiskuoti iš V. K. nusikalstamos veikos padarymo priemonės - automobilio „HONDA CR-V“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), - vertę atitinkančią pinigų sumą – 3720 Eur. V. K. paskirtas kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą, dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o šiam įsiteisėjus – panaikinti.
Dokumentą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – V. K. vairuotojo pažymėjimą, Nr. (duomenys neskelbtini)saugoti prie bylos voke, nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti VĮ „Regitra“.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską, esantį prie bylos viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti su bylos medžiaga.
Pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti iš V. K. 164,80 Eur sumą už priverstinio automobilio nuvežimo ir saugojimo paslaugas Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, lėšas pervedant į Vilniaus apskr. VPK atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas. Mokėjimo pavedime grafoje „mokėjimo paskirtis“ nurodyti „Honda CR-V“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) V. K..
I. V. K., kad: jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas; jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Išaiškinti E. K., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo; šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.