- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-01-03
- Bylos Nr.
- 2S-356-516/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rasa Gudžiūnienė, Tatjana Žukauskienė, Henrichas Jaglinskis
- Trečiasis asmuo
- R. M. V.
- Ieškovas
- M. B.
- Atsakovas
- A. G.
- Kategorijos
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Tatjanos Žukauskienės ir Henricho Jaglinskio,
kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens R. M. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės M. B. ieškinį atsakovei A. G. dėl buto perleidimo sutarties su sąlyga išlaikyti iki gyvos galvos nutraukimo.
Aprašomoji dalis
n ustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė M. B. 2006-08-29 pateikė teismui ieškinį, kuriame prašė pripažinti buto perleidimo sutartį su sąlyga išlaikyti iki gyvos galvos sudarytą tarp ieškovės M. B. ir atsakovės A. G. negaliojančia.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2009 m. balandžio 20 d. nutartimi ieškovės M. B. pareikštą ieškinį atsakovei A. G. dėl buto perleidimo sutarties su sąlyga išlaikyti iki gyvos galvos pripažinimo negaliojančia paliko nenagrinėtą
Teismas pažymėjo, kad iš teismui pateikto teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. 84TPK-53, matyti, kad ieškovė M. B. negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Esant pranešimui apie ieškovės atstovo (advokato) mirtį, teismas padarė išvadą, kad ieškovė negali sudaryti sutarties dėl atstovavimo, taip pat negali savęs tinkamai atstovauti. Pagal ieškinį reiškiami reikalavimai negali būti perleidžiami kitiems asmenims, t.y. išimtinai su asmeniu susijusi teisė, todėl net esant paskirtam globėjui šis negalėtų už ieškovę reikšti byloje priimtų ir nagrinėjamų reikalavimų.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu tretysis asmuo R.M. V. prašo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1) atsižvelgiant į CPK reikalavimus, šiuo atveju teismas privalėjo sustabdyti civilinę bylą iki ieškovei bus paskirtas globėjas, kadangi ieškinį ieškovė padavė dar būdama veiksni, o veiksnumo neteko jau vykstant procesui šioje byloje. Palikti ieškinį nenagrinėtu teismas gali tik tokiu atveju, kai ieškinį paduoda neveiksnus asmuo;
2) tretysis asmuo yra faktinis ieškovės globėjas ir šios bylos baigtis tiesiogiai įtakoja jos teises ir pareigas. Kadangi byla tuo metu buvo sustabdyta, apeliantei buvo paaiškinta, kad įtraukimo trečiuoju asmeniu į bylą klausimas bus išspręstas atnaujinus bylos nagrinėjimą. Tačiau atnaujinus bylos nagrinėjimą dėl šio pareiškimo nebuvo pasisakyta.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė A. G. prašo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartį palikti nepakeistą, arba esant CPK 315 str. 2 d. 1 p. ir 2 p. nurodytiems pagrindams apeliacinį procesą nutraukti. Teigia, kad skundą padavusi R.M. V. nėra šio proceso dalyvis, todėl ji neturi teisės apeliacine tvarka apskųsti šiame procese priimtų teismo sprendimų. Nurodo, jog apeliantė neatliko jokių veiksmų, kurie bylotų, jog ji siekė įstoti į procesą trečiuoju asmeniu. Atsakovės nuomone, byloje esantis apeliantės prašymas pripažinti ieškovę neveiksnia ir įtraukti ją į bylą trečiuoju asmeniu negali būti laikomas pareiškimu dėl įstojimo į procesą, nes jame nepareikšti jokie materialiniai teisiniai reikalavimai, susiję su ginčo dalyku. Toks prašymas vertintinas kaip pareiškimas dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu. Tačiau tokį pareiškimą gali paduoti tik subjektai, nurodyti CPK 463 str. 1 d. Teigia, kad skunde apeliantė nenurodo jokių pateisinamų priežasčių dėl ko ji dar 2008 m. liepos mėn. padavusi pareiškimą dėl ieškovės pripažinimo neveiksnia, nedalyvavo 2009-04-20 posėdyje, kur galimai turėjo būti nagrinėjamas pareiškimas. Be to, apeliantė šį pareiškimą padavė tuo metu, kai byla buvo sustabdyta, o sustabdžius bylos nagrinėjimą, jokie procesiniai veiksmai byloje neatliekami. Teigia, kad iš byloje esančių įrodymų akivaizdu, kad procesas pradėtas neteisėtai, t.y. nepriklausomai nuo ieškovės valios, pasinaudojant ieškovės vardu bei silpnos sveikatos sąlygota ieškovės būkle. Nurodo, jog neatmetama galimybė, kad šiuo procesu apeliantė siekė patenkinti savo turtinius interesus – užvaldyti ieškovei priklausantį butą.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str.) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (Civilinio proceso kodekso 320 str. 1-2 d., 338 str.; Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, atskirojo skundo, bei atsiliepimo į jį argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias ieškinio palikimą nenagrinėtu, todėl yra pagrindas pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Remiantis bylos medžiaga nustatyta, jog ieškovė M. B. 2006-05-29 kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama nutraukti buto perleidimo sutartį su sąlyga išlaikyti iki gyvos galvos (1 tomas, b.l. 1,2). 2006 m. lapkričio 7 d. atstovavimo sutartimi advokatui S. D. buvo pavesta atstovauti M. B. Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme ir atstovaujamosios vardu atlikti visus procesinius veiksmus (1 tomas, b.l. 52). Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2007 m. lapkričio 21 d. nutartimi paskyrė ieškovei teismo psichiatrijos ekspertizę ir civilinę bylą sustabdė iki bus gautas ekspertizės aktas (2 tomas, b.l. 46). 2009 m. kovo 16 d. nutartimi civilinė byla pagal ieškovės M. B. ieškinį buvo atnaujinta (2 tomas, b.l. 90), o 2009 m. balandžio 20 d. nutartimi ieškovės ieškinys buvo paliktas nenagrinėtu dėl to, kad pati ieškovė negali įgyvendinti procesinių teisių, o jos atstovas (advokatas) mirė ir ji dėl sveikatos būklės negali sudaryti sutarties su kitu advokatu (2 tomas, b.l. 102).
Dėl apeliantės R.M. V. teisės paduoti atskirąjį skundą dėl Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2009-04-20 nutarties.
Atskirąjį skundą dėl Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2009-04-20 nutarties, kuria paliktas nenagrinėtas M. B. ieškinys, padavė R. M. V. , dėl kurios įtraukimo dalyvaujančiu byloje asmeniu teismo nutartis nebuvo priimta, todėl formaliai vertinant, teisės skųsti pirmosios instancijos teismo nutartį ji neturi (Civilinio proceso kodekso 305, 338 str.). Tačiau teisėjų kolegija dar 2009 m. rugsėjo 17 d. nutartyje, sustabdydama bylos nagrinėjimą apeliacine tvarka, yra nurodžiusi, kad R.M. V. buvo padavusi prašymą pirmosios instancijos teismui įtraukti dalyvauti ją byloje trečiuoju asmeniu (2 t., b.l. 79), o teismas, atnaujinęs bylos nagrinėjimą po ekspertizės, šio klausimo (dėl įtraukimo trečiuoju asmeniu) neišsprendė, ieškinį paliko nenagrinėtą dėl to, kad pati ieškovė negali įgyvendinti procesinių teisių, o jos atstovas (advokatas) mirė ir ji dėl sveiktos būklės negali sudaryti naujos sutarties su kitu advokatu. Teisėjų kolegija sprendė, jog esant tokiai procesinei situacijai, apeliacinio proceso nutraukimas dėl apeliacijos subjekto netinkamumo, kol nėra išspręstas ieškovės veiksnumo bei jos atstovavimo klausimai, prieštarautų Civilinio proceso kodekso 3 str. 1 d. įtvirtintiems teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams, o taip pat- Civilinio proceso kodekso 334 str. 1 d. 2 p. nuostatai, kad pirmosios instancijos teismo nutartis gali būti skundžiama atskiruoju skundu, kai ji užkerta kelią tolesnei bylos eigai. Kai teismas apskritai nesprendžia klausimo dėl asmens, pareiškusio atitinkamą prašymą, įtraukimo dalyvauti byloje, ir šiuo klausimu nepriima nutarties, tai užkerta tam asmeniui (šiuo atveju- R.M. V. ) galimybę tolesnei bylos eigai. Todėl apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad R.M. V. turėjo teisę paduoti atskirąjį skundą kaip asmuo, kurio įtraukimo dalyvauti byloje klausimas nebuvo išspręstas dėl teismo kaltės.
Įvertindama byloje susiklosčiusią procesinę situaciją bei atsižvelgdama į tai, kad dėl ieškovės M. B. pripažinimo neveiksnia buvo paduotas ieškinys, 2009-09-17 nutartimi apeliacinės instancijos teismas sustabdė bylos nagrinėjimą Civilinio proceso kodekso 163 str. 3 p. pagrindu, kol Kauno rajono apylinkės teisme bus išnagrinėta byla dėl M. B. pripažinimo neveiksnia, o 2010-05-26 nutartimi sustabdė bylos nagrinėjimą Civilinio proceso kodekso 163 str. 2 p. pagrindu- kol pripažintai neveiksnia M. B. bus paskirtas atstovas pagal įstatymą, t.y. kol įsiteisės teismo sprendimas civilinėje byloje dėl globos nustatymo bei globėjo paskyrimo.
Šiuo metu apeliantės R.M. V. procesinė padėtis yra iš esmės pasikeitusi- Kauno rajono apylinkės teismas 2010 m. vasario 12 d. sprendimu M. B. pripažino neveiksnia (2 tomas, b.l. 133,134), o 2010-07-07 Kauno rajono apylinkės teismo nutartimi M. B. globėja paskirta R.M. V. (2 t., b.l. 142-143). Taigi, apeliantė tapo ieškovės atstove pagal įstatymą (Civilinio kodekso 2.10 str., 3.240 str. 1 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas jos paduotą atskirąjį skundą dėl Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2009-04-20 nutarties nagrinėja kaip ieškovės įstatyminės atstovės paduotą atskirąjį skundą.
Dėl pagrindo ieškinį palikti nenagrinėtu egzistavimo.
Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį paliko nenagrinėtu CPK 296 str. 1 d. 2 p. pagrindu. Šiuo pagrindu ieškinys gali būti paliktas nenagrinėtu tik tuo atveju, jeigu ieškinį padavė neveiksnus fizinis asmuo. Nagrinėjamoje byloje šio pagrindo nebuvo: ieškovė tiek paduodama ieškinį, tiek tuo metu, kai teismas šį ieškinį paliko nenagrinėtą, nebuvo pripažinta neveiksnia. Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstu pirmosios instancijos teismo argumentą, kad tuo atveju, kai iš ekspertizės akto matyti, jog ieškovė negali suprasti savo veiksmų bei jų valdyti, ji negali ir sudaryti atstovavimo sutarties. Tačiau šiuo atveju iškilusias procesinio pobūdžio kliūtis (asmens, kuris paduodamas ieškinį buvo veiksnus, bet dėl advokato mirties liko be atstovo, o naujos sutarties negali sudaryti dėl to, jog negali suprasti savo veiksmų bei jų valdyti) turėjo spręsti per procesinio pobūdžio trūkumų, susijusių su asmens veiksnumu, pašalinimo institutą, kaip tai numatyta Civilinio proceso kodekso 40 str. Tai reiškia, jog pirmosios instancijos teismas turėjo sustabdyti bylos nagrinėjimą, kol bus išspręstas ieškovės neveiksnumo klausimas bei jos globėjo paskyrimo (t.y. įstatyminio atstovavimo) klausimas.
Minėta, jog procesinio pobūdžio trūkumai, susiję su ieškovės procesiniu veiksnumu, buvo pašalinti Kauno rajono apylinkės teismui 2010 m. vasario 12 d. sprendimu M. B. pripažinus neveiksnia bei 2010-07-07 Kauno rajono apylinkės teismo nutartimi M. B. globėja paskyrus R.M.V. Taigi, procesinio pobūdžio trūkumai dėl šalies (ieškovės) veiksnumo yra išnykę, ir bylos procesas gali vykti toliau. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog tuo atveju, kai ieškovą atstovauja įstatyminis atstovas, nėra ieškiniu reiškiamų reikalavimų perleidimo atstovui; šiuo atveju ieškovo atstovas perima procesines ieškovo teises, bet ne byloje pareikštus materialiuosius reikalavimus, todėl ir teismo nurodyta aplinkybė, jog reiškiami reikalavimai yra susiję išimtinai su asmeniu ir negali būti perleidžiami kitiems asmenims, nebuvo pagrindas ieškinį palikti nenagrinėtu.
Kadangi pirmosios instancijos teismas ieškinį paliko nenagrinėtą, neegzistuojant faktinėms aplinkybėms, sudarančioms Civilinio proceso kodekso 296 str. 1 d. 2 p. numatytą teisinį pagrindą, t.y. teismas šią civilinio proceso normą pritaikė, nesant pagrindo, skundžiama nutartis naikinama (Civilinio proceso kodekso 329 str. 1 d., 338 str.), o byla perduodama nagrinėti iš esmės pirmosios instancijos teismui (Civilinio proceso kodekso 337 str. 3 p.)
Pagal Vilniaus apygardos teismo pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje apeliacinės instancijos teismas turėjo 9,75 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str.). Patenkinus atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009-04-20 nutarties, iš atsakovės A. G. priteistina 9,75 Lt pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinėje instancijoje (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teismas
nutarė:
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti iš esmės pirmosios instancijos teismui.
Priteisti iš atsakovės A. G. 9,75 Lt (devynis litus ir 75 centų) pašto išlaidų valstybei, mokamų į surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).