- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-01-14
- Bylos Nr.
- e2S-99-796/2026
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Domarkienė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Rusnės perlas“
- Suinteresuotas asmuo
- Ž. Ž.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Rusnės perlas“ atskirąjį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2025 m. spalio 10 d. nutarties, kuria išspręstas pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Rusnės perlas“ pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Ž. Ž., priėmimo klausimas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja nuosavybės teise valdo nekilnojamąjį daiktą – įrankių sandėlį, unikalus (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini).
2. Pareiškėja pareiškime nurodė, kad 2021 m. lapkričio 5 d. pirkimo–pardavimo sutartimi ji nuosavybės teise įsigijo žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). 2022 m. buvo atlikti (duomenys neskelbtini) teritorijos archeologiniai žvalgomieji tyrimai, jų metu pareiškėjai priklausančiame minėtame žemės sklype rastos pastato dalys (betono pamatai). Dėl šios priežasties buvo atlikti žemės sklypo su statiniais kadastriniai matavimai ir suformuota kadastrinių matavimų byla, kuri patvirtina, jog minėtame žemės sklype stovi pastatas – įrankių sandėlis. VĮ Registrų centras atmetė pareiškėjos prašymą įregistruoti Nekilnojamojo turto registre jos nuosavybės teises į nekilnojamąjį daiktą – įrankių sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), nurodydamas, kad nepateikti dokumentai, patvirtinantys, jog pareiškėja yra nekilnojamojo daikto savininkė. Pareiškėja neturi ir negali atstatyti duomenų apie nuosavybės teisę į ginčo turtą, kadangi nėra duomenų nei apie pastatą, nei apie daiktines teises į jį. Pareiškėja nurodo, kad jos nurodomas įrankių sandėlis yra nuolat susijęs su pagrindiniu daiktu – žemės sklypu, yra skirtas jam aptarnauti, todėl laikytinas žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), priklausiniu. Tai reiškia, kad pareiškėjai tapus pagrindinio daikto – žemės sklypo savininke, ji nuosavybės teise taip pat įgijo įrankių sandėlį.
Žemesnės instancijos teismas
3. Tauragės apylinkės teismas 2025 m. spalio 7 d. nutartimi nustatė pareiškėjai 7 dienų terminą nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos pašalinti pareiškimo trūkumus, nurodytus nutartyje: įtraukti VĮ Turto banką, Nacionalinę žemės tarnybą prie Aplinkos ministerijos ir Šilutės rajono savivaldybės administraciją kaip suinteresuotus asmenis byloje, nurodant minėtų asmenų privalomus duomenis, kad teismas galėtų šiuos asmenis informuoti apie procesą.
4. Pareiškėja 2025 m. spalio 7 d. pateikė raštą dėl teismo 2025 m. spalio 7 d. nutarties vykdymo. Pareiškėja nurodė, kad teismas turi teisę savo iniciatyva Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 3 dalies pagrindu įtraukti į bylos nagrinėjimą asmenis, teismo nutartimi nurodytus įtraukti pareiškėjai. Papildomai nurodė, kad nėra teisinio pagrindo minėtus asmenis įtraukti į bylos nagrinėjimą, nes pagal savo kompetenciją minėti asmenys neturi suinteresuotumo bylos baigtimi, kadangi, pagal viešojo registro duomenis, civilinėje apyvartoje nėra paties daikto – pastato, todėl daiktinių teisių į pastatą, kuris neegzistuoja – taip pat nėra įregistruota. Pareiškėja, kaip sąžininga žemės sklypo, kuriame randasi pastatas, įgijėja, teisėtai ir atvirai ėmėsi teisinių ir faktinių veiksmų su žemės sklypo priklausiniu (antraeiliu daiktu), kad nekilnojamasis daiktas, visų pirma atsirastų kaip civilinėje apyvartoje egzistuojantis daiktas (atliko kadastrinius matavimus ir suformavo naują kadastrinę bylą) bei kad būtų pripažintos pareiškėjos nuosavybės daiktinės teisės į jį. Šioje byloje sprendžiamas klausimas dėl pareiškėjos daiktinių teisių pripažinimo, tik to pasėkoje civilinėje apyvartoje atsiras pats daiktas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Tauragės apylinkės teismas 2025 m. spalio 10 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir jį grąžino padavusiam asmeniui.
6. Teismas sutiko su pareiškėjos argumentu, jog teismas turi teisę savo iniciatyva įtraukti į bylos nagrinėjimą asmenis, galinčius būti suinteresuotais bylos baigtimi, ir pripažino, jog teismo 2025 m. spalio 7 d. nutartimi pareiškėjai nustatytas įpareigojimas perteklinis. Tačiau teismas, susipažinęs su pareiškėjos raštu dėl teismo 2025 m. spalio 7 d. nutarties vykdymo ir pakartotinai susipažinęs su pareiškimu ir prie jo pridėtais įrodymais, nusprendė, kad yra pagrindas atsisakyti priimti pareiškimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 445 straipsnis, 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
7. Teismas nustatė, kad pareiškėja aiškiai nurodo, jog, pagal viešojo registro duomenis, civilinėje apyvartoje nėra paties daikto – pastato, be to, daiktinių teisių į pastatą, kuris neegzistuoja, taip pat nėra registruota. Iš MB „Vakarų inžinieriniai sprendimai“ Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimo bylos nustatyta, kad pastato, į kurį pareiškėją siekia pripažinti daiktines teises (konkrečiai – nuosavybės teisę), statybos pradžios ir pabaigos metai nurodomi – (duomenys neskelbtini). Taigi nei pareiškėja, įsigydama žemės sklypą, kuriame rasti pastato pamatai, nei jas pareiškėjai perleidęs asmuo, pastato (pamatų) nuosavybės teise nevaldė, nes, pirma, pastatas (pamatai) buvo atrastas tik 2022 metais, antra, sklypas pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu pareiškėjai perleistas 2021 metais ir jo (pastato) tikrai nesukūrė sklypą perleidęs asmuo, nes pastato statybos pabaigos metu nebuvo gimęs. Akivaizdu, kad neturėjęs nuosavybės teisės į pastatą, sklypo pardavėjas jos negalėjo ir perleisti pareiškėjai.
8. Teismas nusprendė, kad pareiškimas negali būti nagrinėtinas teisme ir pareiškėjos prašomo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatyti teismas negali, nes pareiškėjos nurodytas pastatas (pamatai) nebuvo sukurtas ir įformintas įstatymų nustatyta tvarka. Be to, pareiškėja praeityje nuosavybės teisės į jos nurodytą pastatą (pamatus) neturėjo, tokių dokumentų nėra ir būti negali, nes pareiškėja pripažįsta, kad pastato (pamatų) nesukūrė, todėl neįmanoma atkurti nuosavybės teisės dokumentų, patvirtinančių pareiškėjos nuosavybės teisę į pastatą, nes jų būti negali, dėl to ir nekilnojamojo daikto valdymo nuosavybės teise fakto nustatymas nėra galimas. Pareiškėja aiškiai nurodo, kad pastato nuosavybės teise nevaldė, tokių dokumentų nėra, nes ir paties daikto kaip ir daiktinių teisių į jį civilinėje apyvartoje nėra registruota. Pareiškėja siekia daiktinių teisių pripažinimo, o ne nuosavybės teisės valdymo fakto patvirtinimo (nustatymo). Taigi nėra kelių sąlygų, būtinų juridinę reikšmę turinčiam faktui (nuosavybės teisės valdymui) nustatyti.
9. Teismas pažymėjo tai, kad pareiškėja turi galimybę ir turėtų pasinaudoti teise kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą prie Aplinkos ministerijos, kaip Lietuvos valstybę atstovaujančią instituciją, patikėjimo teise anksčiausiai valdžiusią pareiškėjos žemės sklypą, siekdama gauti duomenis apie buvusius statinius ir jų statybos aplinkybes pareiškėjos nuosavybės teise valdomame žemės sklype. Gavus atitinkamus duomenis (apie galimą pareiškėjos nurodyto pastato (pamatų) savininką), pareiškėja gali išspręsti klausimą dėl nuosavybės teisių perleidimo į minėtą pastatą (pamatus) pareiškėjai, tai pareiškėjai leistų ne teismo tvarka įregistruoti nuosavybės teisę. Nepavykus išspręsti klausimo dėl nuosavybės teisių perleidimo į minėtą pastatą (pamatus), pareiškėja galėtų spręsti klausimą dėl atitinkamų teisių pripažinimo, kreipiantis su ieškiniu į teismą bendra tvarka ginčo teisena.
III. Atskirojo skundo argumentai
10. Atskiruoju skundu pareiškėja prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2025 m. spalio 10 d. nutartį ir išspręsti pareiškimo priėmimo klausimą iš esmės – priimti pareiškimą nagrinėti ypatingosios teisenos tvarka ir perduoti bylą nagrinėti pagal teismingumą Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmams. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:
10.1. Skundžiamos teismo nutarties motyvai yra ydingi dėl netinkamo teisinio santykio kvalifikavimo, netinkamo taikomų materialinės normų aiškinimo, formaliai išvadas motyvuojant teismų praktika, ir nesudaro pagrindo atsisakyti priimti pareiškėjos pareiškimo dėl fakto, turinčio juridinė reikšmę, nustatymo.
10.2. Skundžiamoje nutartyje teismas pripažino, kad spręsdamas pareiškimo priėmimo klausimą nepagrįstai taikė trūkumų šalinimo institutą. Teismas jau pirminiame etape, priimdamas nepagrįstą nutartį dėl įpareigojimo pašalinti trūkumus, netinkami kvalifikavo teisinį santykį. Viena vertus, jei teismas konstatuoja, kad nėra teisinio pagrindo priimti pareiškėjos pareiškimo dėl fakto nustatymo kaip nenagrinėtino teisme, nėra pagrindo šalinti trūkumus. Antra vertus, sprendžiant pareiškimo priėmimo klausimą, konstatavus tik būtinumą pašalinti trūkumus, neatsiradus jokių naujų aplinkybių, nėra aišku, iš kur atsirado pagrindai atsisakyti priimti pareiškimą kaip nenagrinėtiną teisme.
10.3. Iš pareiškimo turinio aiškiai matyti, ko siekia pareiškėja. Pareiškėja, teisėtai sandorio pagrindu įsigijusi nuosavybės teise žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), kaip pagrindinį daiktą, būdama teisėta jo savininkė, siekia nustatyti faktą, turintį juridinę reikšmę, kad ji yra ir nupirktame žemės sklype atrastų pamatų, kaip žemės sklypo priklausinio, savininkė. Pareiškėja nurodo konkretų teisinį pagrindą – Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.14 straipsnį, kuris numato, kad antraeilį daiktą ištinka pagrindinio daikto likimas, jeigu sutarties ar įstatymo nenustatyta kitaip. Nustačius, kad daiktus sieja funkcinis ryšys ir vienas iš jų turi būti nuolat naudojamas pagal paskirtį, siekiant pagal paskirtį naudoti kitą – pagrindinį – daiktą, šio tarnaujančio daikto pripažinimui kaip priklausinio reikšmės neturi aplinkybė, kad jis teisės aktuose nustatyta tvarka yra suformuotas ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas. Pažymi kasacinio teismo išaiškinimus, kad nekilnojamųjų daiktų, daiktinių teisių ir jų suvaržymų registracija yra reikšminga išviešinimo tikslais, ir tai, jog nuosavybės teisė atsiranda teisės aktuose nustatytais pagrindais, o teisine registracija yra tik įregistruojami ir išviešinami nuosavybės teisių atsiradimo ir pasikeitimo juridiniai faktai. Nėra abejonių, ar jas patvirtinančių duomenų, kad pareiškėjos nupirktame sklype atrasti pamatai yra žemės sklypo priklausinys ir jam, kaip antraeiliam daiktui, atsiranda CK4.14 straipsnyje numatytos teisinės pasekmės – pamatai priklauso pareiškėjai, kaip žemės sklypo (pagrindinio daikto) savininkei.
10.4. Pareiškėja kreipėsi į teismą todėl, kad žemės sklypo pardavimo sutartyje nebuvo nurodytas antraeilis daiktas – pastatas (jo dalis), jis ir negalėjo būti nurodytas, kadangi sutarties sudarymo dieną apie jo egzistavimą nebuvo žinoma. Egzistuoja visi pagrindai, kad būtų priimtas pareiškėjos pareiškimas. Teismo atsisakymas priimti pareiškimą nepagrįstai pažeidžia teisės į teisminę gynybą principą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis, CPK 5 straipsnis), nes pareiškėja neturi kitos realios galimybės įforminti faktą, turintį juridinę reikšmę, kad pareiškėja, būdama žemės sklypo, kaip pagrindinio daikto savininkė, įstatymo pagrindu (CPK 4.14 straipsnis) yra ir jo priklausinio antraeilio daikto – pamatų savininkė.
10.5. Pagal statybos techninius reglamentus STR 1.01.03:2017 ir STR 2.05.21:2016 „Geotechninis projektavimas. Bendrieji reikalavimai“, pamatai yra tik pastato dalis, kuri perduoda jo apkrovas pagrindui. Faktiškai realiai egzistuoja pastato dalis – pamatai, kurie, pagal kasacinio teismo išaiškinimą, laikytini antraeiliu daiktu – žemės sklypo priklausiniu. Teismui pripažinus žemės savininko teises į juos, atsirastų teisinis pagrindas savininkui įstatymo nustatyta tvarką tinkamai realizuoti turtines teises į žemes sklypą ir jo priklausinius.
10.6. Teismo nurodomas būdas ieškoti (duomenys neskelbtini) statybą leidžiančių dokumentų ir galimų pirminių savininkų (nors teismui pateiktas Registrų centro išrašas su istorija, nurodo visus iki tol buvusius savininkus), nepatenka į pareiškimu prašomo fakto nustatymo veiksmą, neužkerta kelio teismui priimti pareiškimą ir spręsti klausimą dėl jo patenkinimo ar atmetimo.
10.7. Teisinio santykio dalykas atitinka CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktą. Prašomas nustatyti faktas akivaizdžiai turi juridinę reikšmę, nes nuo jo priklauso galimybė įregistruoti nekilnojamąjį daiktą ir įgyvendinti savininko daiktines teises. Pateikti dokumentai patvirtina, kad ginčo objektas egzistuoja ir yra susijęs su sklypu, todėl nėra kliūčių priimti pareiškimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329, 338 straipsniai).
12. Atskiruoju skundu keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka atsisakė priimti pareiškėjos pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, kad pareiškėja nuosavybės teise valdo nekilnojamąjį daiktą, nustatymo.
13. Nagrinėjamu atveju pareiškėja CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu kaip juridinę reikšmę turintį faktą prašo nustatyti, jog pareiškėja nuosavybės teise valdo nekilnojamąjį daiktą – įrankių sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėja pareiškime prašomo nustatyti fakto juridinę reikšmę grindžia tuo, jog ji neturi ir negali nustatyti duomenų apie nuosavybės teisę į ginčo turtą, kadangi nebuvo duomenų nei apie pastatą, nei apie daiktines teises į jį.
14. Iš pareiškėjos pareiškime nurodytų argumentų matyti, kad pareiškėja prašymą grindžia aplinkybėmis, jog pareiškėja 2021 m. lapkričio 5 d. notarine pirkimo–pardavimo sutartimi iš suinteresuoto asmens nusipirko žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), o pareiškėjos įsigytame sklype 2022 metais, atliekant archeologinius žvalgomuosius tyrimus, buvo aptiktos pastato dalys (betono pamatai). Pareiškėja nurodo, kad po archeologų nustatytų aplinkybių paaiškėjimo, siekiant tinkamai nustatyti ir įforminti aptiktą pastatą, buvo atlikti žemės sklypo su statiniais kadastriniai matavimai, suformuota kadastrinių matavimų byla ir, pagal šią bylą, pareiškėjos įsigytame sklype yra pastatas – įrankių sandėlis. Kartu su pareiškimu pateiktas VĮ Registrų centro 2025 m. balandžio 22 d. sprendimas Nr. 43785614, kuriuo atmestas pareiškėjos prašymas įrašyti nekilnojamojo daikto – įrankių sandėlio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą, kadangi nepateikti dokumentai, patvirtinantys nuosavybės teisių į nekilnojamąjį daiktą atsiradimą (patvirtinantys, jog pareiškėja yra nekilnojamojo daikto savininkė ir turi teisę paduoti prašymą).
15. Pareiškėja pareiškime nurodo, kad vienas iš nuosavybės įgijimo pagrindų – sandoriai (CK 4.47 straipsnio 1 punktas), tačiau taip pat nurodo, jog pareiškėjai įsigyjant žemės sklypą nebuvo aptartas pastato – įrankių sandėlio įsigijimas, nes apie tokio pastato egzistavimą niekas nežinojo. Nuosavybės teisė gali būti įgyjama kitais įstatymo nustatytais pagrindais (CK 4.47 straipsnio 12 punktas). Pareiškėja pareiškime nurodo, kad tarp tokių pagrindų yra ir teismo sprendimas.
16. Remiantis CPK 442 straipsnio 1 punktu, ypatingąja teisena teismas nagrinėja bylas dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo. CPK 444 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Pagal CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktą, teismas nagrinėja bylas dėl pastato, žemės ar miško valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo.
17. CPK 5 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Asmens teisė kreiptis į teismą yra neatskiriamai susijusi su asmens pareiga įgyvendinti šią teisę laikantis įstatymuose nustatytų procesinių reikalavimų. Vadovaujantis CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktu, teismas atsisako priimti ieškinį (pareiškimą), jeigu ginčas (klausimas) nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka. Taigi galimybė spręsti ginčą teisme civilinio proceso tvarka yra viena iš teisės kreiptis į teismą prielaidų.
18. Vadovaujantis CPK 445 straipsniu, teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad kai nėra bent vienos iš pirmiau nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (CPK 444, 445 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑408‑421/2015 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika; 2020 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K 3-284-219/2020, 19 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
19. Atskirajame skunde apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas jau pirminiame etape, priimdamas nepagrįstą nutartį dėl įpareigojimo pašalinti trūkumus, netinkami kvalifikavo teisinį santykį ir skundžiamoje nutartyje pripažino, jog spręsdamas pareiškimo priėmimo klausimą nepagrįstai taikė trūkumų šalinimo institutą. Nustatyta, kad byloje Tauragės apylinkės teismas 2025 m. spalio 7 d. nutartimi nustatė pareiškėjai terminą pašalinti nutartyje nurodytus pareiškimo trūkumus – įtraukti VĮ Turto banką, Nacionalinę žemės tarnybą prie Aplinkos ministerijos ir Šilutės rajono savivaldybės administraciją kaip suinteresuotus asmenis byloje, nurodant minėtų asmenų privalomus duomenis. Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas pripažino, kad 2025 m. spalio 7 d. teismo nutartimi pareiškėjai nustatytas įpareigojimas įtraukti į bylos nagrinėjimą asmenis, galinčius būti suinteresuotais bylos baigtimi, perteklinis ir negali būti pagrindas taikyti CPK 115 straipsnio 3 dalyje nurodytas procesinio dokumento trūkumų nepašalinimo pasekmes. Iš skundžiamoje nutartyje nurodytų pirmosios instancijos teismo motyvų nustatyta, kad pareiškėjos pareiškimą atsisakyta priimti ne dėl pareiškimo trūkumų nepašalinimo, tačiau nustačius, jog pareiškimas nenagrinėtinas teisme CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto ir 445 straipsnio pagrindu.
20. Pažymėtina tai, kad teismas, spręsdamas pareiškimo, paduoto ypatingosios teisenos tvarka, priėmimo klausimą, turi patikrinti ne tik tai, ar pareiškimas atitinka jo formai ir turiniui keliamus reikalavimus, bet taip pat ir išsiaiškinti, ar egzistuoja asmens teisės kreiptis į teismą prielaidos ir, ar asmuo tinkamai įgyvendino teisę kreiptis į teismą (CPK 111–114, 447 straipsniai, 445 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, vien aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjos pareiškimo priėmimo klausimą, susipažinęs su pareiškėjos pateiktu raštu dėl 2025 m. spalio 7 d. nutarties vykdymo ir jame išdėstytais argumentais, pagrindą atsisakyti priimti pareiškimą kaip nenagrinėtiną teisme nustatė po to, kai buvo priimta teismo nutartis dėl termino procesinio dokumento trūkumams pašalinti nustatymo, šiuo atveju nepagrindžia skundžiamos teismo nutarties neteisėtumo ir nepagrįstumo.
21. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad pastato valdymo nuosavybės teise faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktas) nustatomas, jeigu yra šios sąlygos: 1) pareiškėjas įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu (pagal sandorį, pagamindamas daiktą ar kitais CK 4.47 straipsnyje nustatytais pagrindais); 2) nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai buvo, tačiau šiuo metu jie yra dingę; 3) nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų negalima gauti ar atkurti neteismine tvarka; 4) nekilnojamasis daiktas buvo sukurtas ir įformintas įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑155/2010). Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymima tai, kad bylos dėl juridinę reikšmę turinčio pastato valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo yra skirtos jau tam tikru pagrindu praeityje atsiradusiai pareiškėjo nuosavybės teisei į nekilnojamąjį daiktą konstatuoti, kai egzistavo dokumentai, patvirtinantys tokią pareiškėjo teisę, tačiau jie (dokumentai) yra prarasti ir kitokia tvarka, išskyrus teisminę, jų neįmanoma gauti arba atkurti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑408‑421/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑543/2010). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į nurodytus kasacinio teismo išaiškinimus.
22. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos nurodomas pastatas (pamatai) nėra įregistruoti kaip atskiras nekilnojamo turto objektas. Iš pareiškėjos pateikto Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2025 m. rugsėjo 12 d. išrašo duomenų matyti, kad pareiškėjos nurodomo sandėliavimo paskirties pastato (pamatų) statusas nurodytas tik kaip formuojamas. Iš parengtos Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimo bylos duomenų matyti, kad pareiškėjos nurodomo pastato (baigtumo procentas – 11 proc.) statybos pradžios ir pabaigos metai – (duomenys neskelbtini).
23. Pareiškėja atskirajame skunde iš esmės pagrįstai nurodo, kad teisine pastatų registracija yra tik įregistruojami ir išviešinami nuosavybės teisių atsiradimo ir pasikeitimo juridiniai faktai, o nuosavybės teisė, kaip tokia, atsiranda teisės aktuose nustatytais pagrindais. Tačiau siekiant pastato valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo, pats pastatas turi egzistuoti kaip daiktinės teisės objektas (kaip minėta, nekilnojamasis daiktas turi būti sukurtas ir įformintas įstatymų nustatyta tvarka). Be to, nagrinėjamu atveju pati pareiškėja nurodo, jog pirkimo–pardavimo sutartimi įsigyjant žemės sklypą nebuvo aptartas pastato (įrankių sandėlio) įsigijimas, nes apie tokio pastato egzistavimą nebuvo žinoma. Pareiškėja nenurodo turėjusi ir praradusi kažkokius dokumentus, kuriais patvirtinamas nuosavybės įgijimo faktas, ir negalinti jų ne teismo tvarka atkurti.
24. Kaip matyti iš pareiškėjos pareiškimo ir rašto dėl 2025 m. spalio 7 d. teismo nutarties vykdymo turinio, pareiškėja reikalavimą formuluoja remdamasi CK 4.47 straipsnio, 4.40, 4.14 ir 4.19 straipsnių nuostatomis. Pareiškėja iš esmės teigia, kad pareiškėjos pagal pirkimo–pardavimo sutartį įsigytame sklype atrasti pamatai yra žemės sklypo priklausinys, taip pat teigia, kad atrastiems pamatams, kaip antraeiliam daiktui, atsiranda CK 4.14 straipsnyje numatytos teisinės pasekmės ir pamatai priklauso pareiškėjai, kaip žemės sklypo (pagrindinio daikto), savininkei. Taigi pareiškėja remiasi aplinkybe, kad nurodytas pastatas (pamatai) yra žemės sklypo, kurį ji įsigijo pirkimo–pardavimo sutartimi, priklausinys. Iš pareiškėjos nurodytų aplinkybių matyti, kad pareiškėja iš esmės siekia jos daiktinių teisių į nurodomus sklype atrastus pastato pamatus pripažinimo.
25. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad kilus ginčui dėl nuosavybės teisės į pagrindinio daikto priklausinį, asmuo, įgijęs nuosavybės teisę į pagrindinį daiktą ir taip tapęs nuosavybės teisės į priklausinį subjektu (priklausinio savininku), gali ginčo teisenos tvarka reikšti reikalavimą dėl nuosavybės teisės pripažinimo ir taip apginti savo teises (CK 1.138 straipsnio 1 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑543/2010).
26. Pažymėtina tai, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas nustato tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog pareiškėjos keliamas klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo negali būti nagrinėjamas ir patvirtinamas CPK XXVI skyriaus nustatyta tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas, CPK 444 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 445 straipsnis). Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pareiškėja gali reikšti reikalavimą ginčo teisenos tvarka dėl nuosavybės teisės pripažinimo ir įrodinėti teisiškai reikšmingas aplinkybes dėl pastato priklausymo jai nuosavybės teise (CK 1.138 straipsnio 1 punktas). Esant nurodytoms aplinkybėms, nėra pagrindo taikyti CPK 445 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias juridinę reikšmę turinčių faktų dėl valdymo nuosavybės teise pripažinimo nustatymą.
27. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto bei 445 straipsnio nuostatas ir pagrįstai pareiškėjos pareiškimą atsisakė priimti. Kadangi pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, ją naikinti nėra teisinio pagrindo. Atsižvelgiant į tai, skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Tauragės apylinkės teismo 2025 m. spalio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.