Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamą bylą, kurioje C. D. S. N., gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, nevedęs, nedirbantis, (duomenys neskelbtini) studentas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

C. D. S. N. vairavo kelių transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis nei 1.51 promilių neblaivumas, o būtent, jis, 2020 m. spalio 3 d., apie 06.03 val., Vilniuje, Tauro g., ties pastatu Nr. 3, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo UAB „CityBee Solutions“ priklausantį automobilį „BMW X1“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,76 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Kaltinamasis C. D. S. N. teisme savo kaltę pripažino visiškai, sutiko duoti parodymus dėl pareikšto kaltinimo. Kaltinamasis parodė, kad jis buvo su draugais, vartojo alkoholį, draugai išsiskirstė, o jis įlipo į ,,CityBee“ automobilį ir jį vairavo, nors buvo vartojęs alkoholio. Buvo sulaikytas policijos pareigūnų ir jam buvo nustatytas alkoholio kiekis. Kai buvo sulaikytas ir nuvežtas į policiją, ten buvo laikomas vieną dieną. Buvo sulaikytas Tauro g., Vilniuje. Vairavo automobilį BMW X1. Viskas įvyko 2020 m. spalio 3 d. Jam buvo nustatyta 1,7 promilės. Gėrė pas draugus namuose, išgėrė trise vieną butelį degtinės, tiesiog šventė. Nedažnai vartoja alkoholį. Važiavo su automobiliu namo vienas, tiesiog prie tos kebabinės buvo sulaikytas. Pavyko įsigyti maisto produktų kebabinėje. Jautėsi visiškai sąmoningas, jautėsi tvirtai važiuodamas ir pasitikėjo savimi. Kai sulaikė, paskambino draugams. Tiesiog policininkai jo nesuprato, jie nemokėjo kalbėti nei angliškai, nei vokiškai, tai draugai padėjo susikalbėti. Neturėjo su savimi jokio asmens dokumento, draugai po to atvežė. Studijuoti Vilniuje sekasi labai gerai, turėjo šiek tiek spragų, susijusių su šia situacija, tačiau (duomenys neskelbtini) dėl finansinių galimybių negali studijuoti. Mokosi 2 kurse. Turi pastovią gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini). Butas priklauso jo tėvui. Supranta alkoholio žalą. (duomenys neskelbtini) važiuoti išgėrus nėra kriminalas, o tuo momentu nepagalvojo, kad tai yra taip pavojinga. Labai gailisi, kad taip pasielgė, ir tikrai gali užtikrinti, kad daugiau taip nesielgs. Pirmą kartą sėdo išgėręs už automobilio vairo. Studijuoti (duomenys neskelbtini) buvo jo svajonė, tačiau (duomenys neskelbtini) to padaryti negalėjo, nes ten labai brangu, o Lietuvoje studijuoti galimybę suteikė tėvai, čia sumokėti už studijas jiems pakeliama našta. Kadangi studijuoja (duomenys neskelbtini), tai reikalauja daug laiko, jis neturi galimybės dirbti, todėl savo pajamų neturi. Jeigu būtų paskirta didelė bauda, turėtų nutraukti studijas, nes negalėtų sumokėti ir baudą, ir už mokslus. Tėvams šį įvykį pergyventi buvo sunku, jie labai nusivylė. Kai turės savo nuosavų pajamų, turės pinigus grąžinti tėvams. Jis pažeidė įstatymą, už jį šeima moka. Be to, kad tėvai apmoka jo studijas, dar iš jų gauna 300 eurų į mėnesį maistui, išlaidoms ir pan. Studijos kainuoja 11000 eurų metams.

Įrodymų tyrimas teisme buvo nutrauktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau-ir BPK) 273 straipsniu, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, pripažino kaltę dėl inkriminuojamos nusikalstamos veikos ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu sutrumpinimu sutiko visi proceso dalyviai.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis C. D. S. N. kaltę dėl inkriminuojamos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai, parodė, jog Lietuvoje studijuoja. 2020 m. spalio 2 d. vartojo alkoholinius gėrimus ir per visą vakarą išgėrė apie 350 ml degtinės. Būdamas apsvaigęs nuo alkoholio vairavo išsinuomotą ,,CityBee“ automobilį, tačiau neatsimena, kurioje konkrečiai vietoje jis tą automobilį paėmė, mano, kad galėjo nuvažiuoti išnuomotu automobiliu apie 1 kilometrą. Atsimena, kad jo vairuojamą automobilį, įjungę švyturėlius, sustabdė policijos ekipažas. Automobilis buvo sustabdytas Tauro g., Vilniaus mieste. Policijos pareigūnai pasiūlė jam pasitikrinti blaivumą ir jis sutiko. Alkotesteriu blaivumas jam buvo tikrintas du kartus, alkotesteris rodė apie 1,7 promilės girtumą. Po girtumo patikrinimo policijos pareigūnai jį sulaikė ir pristatė į policijos įstaigą. Supranta, kad padarė nusikalstamą veiką ir dėl padarytos veikos gailisi (b. l. 43).

Liudytoja E. B. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020-10-03 dirbdama kartu su (duomenys neskelbtini) variausiuoju patruliu M. K. (VI 824), apie 05:49 val. iš Vilniaus aps. VPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad į kebabinę adresu Vilnius, Tauro g. 3 atvažiavo automobilis ,,BMW“, kurio vairuotojas įtariama neblaivus. Pranešė (duomenys neskelbtini). Atvykus nurodytu adresu, pastebėjo prie kebabinės aptarnavimo langelio stovintį automobilį ,,BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), užvestu varikliu, jame sėdėjo vairuotojas, kitų asmenų nebuvo. Privažiavus, minėtas automobilis pradėjo judėti iš automobilių stovėjimo aikštelės link Tauro g. Įjungus mėlynos bei raudonos spalvos švyturėlius, automobilis ,,BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sustabdytas ties Tauro-Kalinausko g. sankryža. Bendraudami su šio automobilio vairuotoju, pajautė iš jo burnos sklindantį alkoholio kvapą. Vairuotojas bendravo anglų kalba, nurodė, kad alkoholinius gėrimus vartojo paskutinį kartą prieš dvi valandas. Įvertino jo bendrą asmens būklę. Iš pateikto asmens dokumento buvo nustatyta vairuotojo asmenybė, tai C.D.S.N., gim. (duomenys neskelbtini). Alkotesteriu ,,Alcotest 6810“ Nr. ARBL -0757 su galiojančia patikra Nr. 1179171 06:03 val. buvo nustatytas 1.86 prom. girtumas. Antras tikrinimas tuo pačiu alkotesteriu buvo atliktas 06:23 val., kur nustatyta 1.76 prom. Su alkotesterio parodymais vairuotojas buvo supažindintas, jų neginčijo. C. D. S.N. sulaikytas 06:03 val., pristatytas į Vilniaus m. OVS patalpas 07:15 val. Automobilis ,,BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priverstinai buvo išvežtas į automobilių stovėjimo aikštelę, adresu Vilnius, Eišiškių pl. 127 (b.l. 27-29).

Byloje esančiame tarnybiniame pranešime nurodyta, kad buvo bendrauta su pranešėja A. V., kuri paaiškino, kad 2020-10-03 nakties metu dirbo (duomenys neskelbtini), apie 05.50 val. prie kebabinės užsakymų langelio privažiavo automobilis, kurio vairuotojas negalėjo užsisakyti maisto, kalbėjo nerišliai, akivaizdžiai atrodė neblaivus, jam iš rankų krito daiktai, todėl ji paskambino telefonu Nr. 112 ir pranešė apie girtą vairuotoją (b.l. 30).

Neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, jog 2020-10-03 06.03 val. C. D. S. N. buvo nustatytas 1,86 promilės girtumas, 2020-10-03 06.23 val. nustatytas 1,76 promilės girtumas. Įtariamajam C. D. S. N. girtumas nustatytas alkotesteriu Drager Alcotest 6810 Nr. ARBL-0757. Alkotesterio Drager Alcotest 6810 Nr.ARBL-0757 patikros sertifikatas Nr. 1179171 (b. l. 7-9).

VšĮ ,,Emprekis“ pažymoje nurodyta, kad automobilio ,,BMW X1sDrive20I“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vidutinė kaina Lietuvoje su PVM yra 25540 eurų (b.l. 16).

VĮ ,,Regitra“ duomenimis, automobilio ,,BMW X1sDrive20I“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas yra UAB ,,CityBee Solutions“, automobilis 2020-10-08 buvo grąžintas UAB ,,CityBee Solutions“ atstovui (b. l. 15,18).

Motyvuojamoji dalis

Veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Pirmiau nurodyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, jog byloje įrodyta, kad C. D. S. N. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Pats kaltinamasis dėl šios nusikalstamos veikos padarymo savo kaltę pripažino ir nurodė jos padarymo aplinkybes. Jo kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, įrodyta ir kitais baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais: liudytojos policijos pareigūnės E. B. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais (b. l. 27), tarnybiniais pranešimais (b. l. 6, 30), neblaivumo nustatymo aktu (b. l. 7-9), alkotesterio rodmenų kvitais (b. l. 8), BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis (b. l. 5), transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolu (b. l. 10-13), kaltinamojo C. D. S. N. byloje esančiu rašytiniu paaiškinimu (b. l. 57) ir kita rašytine bylos medžiaga. Byloje nustatyta, kad C. D. S. N. 2020 m. spalio 3 d., apie 06.03 val., Vilniuje, Tauro g., ties pastatu Nr. 3, pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo UAB „CityBee Solutions“ priklausantį automobilį „BMW X1“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,76 promilės etilo alkoholio koncentracija. Kadangi jis transporto priemonę vairavo, kai nustatytas 1,5 promiles viršijantis girtumas, jo veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip nesunkus nusikaltimas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Kaip parodė kaltinamasis, jis su draugais, trise išgėrė degtinės butelį, todėl akivaizdu, kad C. D. S. N. turėjo suvokti, jog yra neblaivus ir negali vairuoti, tačiau sėsdamas automobiliu važiuoti namo šią aplinkybę ignoravo. Teismas vertina, jog darydamas nusikalstamą veiką, kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia.

Bausmės skyrimas

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos baudos, arešto ir laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės.

Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą ir rūšį, veikos padarymo motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

C. D. S. N. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų BK 60 straipsnyje, nenustatyta.

Šioje byloje kaltinamojo C. D. S. N. gynėjas teisminio bylos nagrinėjimo metu prašė atleisti jo ginamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės dėl lengvinančių aplinkybių.

BK 39 straipsnyje nurodyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų tyčinį nusikaltimą, teismo motyvuotu sprendimu gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) yra ne mažiau kaip dvi šio kodekso 59 straipsnio 1 dalyje numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, ir 3) nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Tik esant visoms išvardytoms sąlygoms gali būti sprendžiamas klausimas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, tačiau net ir esant visoms nurodytoms formalioms sąlygoms, teismas motyvuotai gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes BK 39 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne pareigą, priimti tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės.

Teismas sutinka su kaltinamojo gynėjo pozicija, kad kaltinamasis C. D. S. N. nusikalstamą veiką (nesunkų tyčinį nusikaltimą) padarė pirmą kartą (anksčiau nebuvo teistas), todėl egzistuoja BK 39 straipsnio 1 punkte numatyta sąlyga. Byloje nenustatyta kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, kas atitinka BK 39 straipsnio 3 punkte. numatytą sąlygą. Kaip minėta, lengvinančia aplinkybe pripažintinas kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdus gailėjimasis. Atsižvelgiant į tai egzistuoja BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta viena lengvinanti aplinkybė.

Antra lengvinančia aplinkybe kaltinamojo gynėjas prašo pripažinti tai, kad kaltininkas sumokėjo automobilio savininkui „CityBee“ (UAB „Prime leasing“) 2000 Eur žalos atlyginimą už tai, kad kaltininkas valdė bendrovės transporto priemonę būdamas neblaivus ir dėl to bendrovė buvo laikinai netekusi automobilio, patyrė išlaidų, susijusių su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka. Gynėjas atkreipė dėmesį, kad „CityBee“ (UAB „Prime leasing“) Transporto priemonių ir paslaugų teikimo sutartyje nurodyta, kad žala bendrovei atsiranda ir tais atvejais kai asmuo valdo transporto priemonę būdamas neblaivus ar apsvaigęs nuo svaigiųjų medžiagų. Viešai prieinamose ,,CityBee“ (UAB „Prime leasing“) transporto priemonių eksploatavimo taisyklėse žala gretinama su bauda ir žala yra preziumuojamo pobūdžio, nes į ją patenka hipotetiškai negautos pajamos klientui nesinaudojant automobiliu, taip pat dėl KET pažeidimų susidariusi automobilio prastova, kuomet juo negalėjo naudotis kiti klientai bei visos administravimo išlaidos, susijusios su automobilio naudojimosi taisyklių pažeidimu ir nuostolių išieškojimu. Vadovaujantis bendrovės taisyklėmis, bendrovei visada atsiranda preziumuojama žala, kai asmenys valdo transporto priemonę būdami neblaivūs. Atitinkamai iš C. N. bendrovė „CityBee“ (UAB „Prime leasing“) pareikalavo 2000 Eur vertės nuostolių atlyginimo, o kaltininkas šiuos sumokėjo, taip atlygindamas bendrovei padarytą žalą. Gynėjo nuomone, yra pagrindas pripažinti ir BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintą lengvinančią aplinkybę - kaltininkas savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą.

Teismas vertina, kad kaltinamojo gynėjo nurodomos aplinkybės dėl bendrovei sumokėtos baudos nesudaro pakankamo pagrindo pripažinti kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Teismų praktikoje BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta atsakomybę lengvinanti aplinkybė pripažįstama tada, kai kaltininkas pats savo noru ar jo valia kiti asmenys nukentėjusiajam atlygino ar pašalino visą žalą ar jos dalį. Kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės pripažinimas privalo turėti faktinį pagrindą, t. y. teismas savo teisinę išvadą turi pagrįsti byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, jas objektyviai įvertinęs. Kaltinamojo gynėjo minėtose viešai prieinamose ,,CityBee“ (UAB „Prime leasing“) transporto priemonių eksploatavimo taisyklėse (toliau - ir taisyklės) nustatyta, kad automobilio vairuotojui pažeidus reikalavimą vairuoti blaiviam jis privalo sumokėti 2000 eurų baudą. Kreiptinas dėmesys, kad BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta formalioji nusikaltimo sudėtis. Šioje byloje UAB „Prime leasing“ nėra pripažinta nukentėjusiąja, o minėta bauda kyla iš bendrovės taisyklėse nurodytų sutartinių įsipareigojimų nesilaikymo. Teismas sprendžia, kad aplinkybė, jog kaltinamojo tėvas sumokėjo už C. D. S. N. bendrovės taisyklėse nurodytą baudą nėra pagrindas pripažinti esant kaltinamojo veiksmuose BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą lengvinančią aplinkybę. Teismas sprendžia, jog ši aplinkybė nėra pakankama pripažinti lengvinančia kaltinamojo atsakomybę aplinkybe ir pagal BK 59 straipsnio 2 dalį, nes ji nagrinėjamoje nusikalstamoje veikoje nėra pakankama išskirtinai teigiamai charakterizuoti kaltinamąjį C. D. S. N.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – kaltinamasis padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.), buvo neblaivus, nustatytas 1,76 promilių neblaivumo laipsnis (vidutinis girtumo laipsnis), vairuodamas tokios būklės pažeidė KET, vairavo transporto priemonę mieste, anksti ryte. Teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę – C. D. S. N. yra jauno amžiaus ir nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, pastarasis praeityje nebausta administracine tvarka, yra studentas, (duomenys neskelbtini) pilietis, šiuo metu studijuojantis (duomenys neskelbtini). Kreiptinas dėmesys ir į tą aplinkybę, kad kaltinamasis, kaip minėta, yra kitos valstybės pilietis, kur vairavimas neblaiviam užtraukia administracinę atsakomybę, nors pastebėtina ir tai, kad Lietuvos Respublikos įstatymų nežinojimas nuo atsakomybės neatleidžia bei į tai, kad kaltinamojo tėvas sumokėjo baudą CityBee“ (UAB „Prime leasing“) automobilio vairuotojui pažeidus reikalavimą vairuoti blaiviam, kas rodo, kad kaltinamasis su tėvų pagalba vykdo prisiimtus sutartinius įsipareigojimus pažeidęs taisykles.

Nustatydamas bausmės dydį, skaičiuojant nuo jos vidurkio ir vadovaujantis BK 61 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas įvertina tai, kad yra viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, atsižvelgia į aplinkybes, apibūdinančias nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį (nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, vairuota mieste, ankstų rytą), kaltinamojo asmenybę, ir mano, kad kaltinamajam skirtina bausmė, nežymiai viršijanti šios bausmės, skiriamos už nesunkius nusikaltimus, minimumą.

Byla išnagrinėta sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka, kaltinamasis C. D. S. N. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis C. D. S. N. yra užsienio valstybės pilietis ir į Lietuvos Respubliką atvykęs studijuoti (duomenys neskelbtini), kaip parodė pats kaltinamasis, studijos Lietuvoje mokslo metams kainuoja 11000 eurų, taip pat tėvai dar kiekvieną mėnesį jam skiria apie 300 eurų kasdieninėms išlaidoms, nedirba, pajamų negauna, yra pilnai išlaikomas (duomenys neskelbtini) gyvenančių tėvų, nustato jam dvylikos mėnesių terminą paskirtos baudos sumokėjimui.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytinas C. D. S. N. laikino sulaikymo laikas nuo 2020 m. spalio 3 d., 06.03 val. iki 2020 m. spalio 3 d., 16.37 val. (b.l. 35, 49), kas vadovaujantis BK 65 straipsniu, atitinka 2 MGL dydžio baudą.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

BK 68 straipsnio 1 dalies nuostatomis teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Šis terminas skaičiuojamas metais, mėnesiais ir dienomis (BK 68 str. 2 d.).

C. D. S. N. padarė nusikalstamą veiką ir vairuodamas transporto priemonę pažeidė KET 14 punkto reikalavimus, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,76 promilės neblaivumas, padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. Atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, į nustatytą neblaivumo laipsnį (1,76 promilės), spręstina, kad skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 1 metams 6 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo kardomųjų priemonių – dokumentų paėmimo ir specialios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, t. y. nuo momento, kai jam realiai buvo užkirsta galimybė naudotis šia teise – nuo 2020 m. spalio 3 d. (b. l. 46).

Darant nusikalstamą veiką panaudota transporto priemonė turėtų būti konfiskuota kaip nusikalstamos veikos priemonė. Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis, konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Pagal BK 72 straipsnio nuostatas minėtas automobilis atitinka konfiskuotino turto sąvoką, tačiau bylos duomenimis automobilis „BMW X1“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nusikalstamos veikos padarymo metu priklausė ne kaltinamajam, o trečiajam asmeniui – UAB „OP FINANCE“, valdytojas - UAB „CityBee Solutions“, kurie nežinojo apie automobilio panaudojimą nusikaltimui daryti, todėl konkrečiu atveju svarstytinas klausimas dėl šio automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo iš kaltinamojo, kaip tai numato BK 72 straipsnio 5 dalis. Kreiptinas dėmesys, jog turto konfiskavimas, atitinkamai ir šio turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas iš esmės yra imperatyvus, išskyrus tuos atvejus, kai ši baudžiamojo poveikio priemonė neatitinka proporcingumo principo reikalavimų. Pagal VšĮ „Emprekis“ išrašą automobilio „BMW X1sDrive20i“, 2018 metų gamybos vidutinė vertė 2020 m. spalio mėnesį buvo – 25540 eurų su PVM. Automobilio vertė negali būti kriterijus, pagal kurį teismas sprendžia dėl baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimo ir taikymo, nes kaltininko nusikalstama veika nuo jo vairuoto automobilio vertės netampa nei mažiau, nei daugiau pavojinga. Tačiau be kita ko, šiame kontekste svarbu, jog turi būti įvertintas ir turto konfiskavimo, kaip baudžiamojo poveikio priemonės kaltininkui tikslas, kuris suvokiamas kaip galimybės kaltininkui atėmimas ir toliau naudojant šią priemonę, daryti naujas nusikalstamas veikas, o ne tik jo nubaudimas. BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta bausmės paskirtis – užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. kovo 15 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai). Kaip minėta, C. D. S. N. teisiamas pirmą kartą ir yra dar labai jauno amžiaus, savo kaltę pripažino ir gailėjosi, nedirbantis, į Lietuvą atvykęs studijuoti (duomenys neskelbtini), yra pilnai išlaikomas tėvų, dėl didelės konfiskuotinos pinigų sumos prarastų galimybę susimokėti už mokslus. Teismas mano, jog šiuo atveju visos turto vertės konfiskavimas neatitiktų visuomenės ir asmens interesų pusiausvyros, proporcingumo ir teisingumo principų, kaltinamajam būtų užkrauta per didelė finansinė našta. Tokia didelė finansinė našta šiuo konkrečiu atveju nebūtų bausmės tikslų pasiekimas, teisingumo įgyvendinimas, o labiau kaltinamojo, jo šeimos narių gerovės apsunkinimas, įskaitant ir tolimesnį kaltinamojo studijų tęsimą. Atsižvelgiant į išdėstytų aplinkybių visumą, teismas skiria C. D. S. N. dalies turto (automobilio „BMW X1“) vertės konfiskavimą – 5000 Eur, kurio pakaks šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslams įgyvendinti.

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas, paliktinos galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o šiam įsiteisėjus šios kardomosios priemonės naikintinos.

C. D. S. N. paskirtą kardomąją priemonę – dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) ir asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini))) paėmimą – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o šiam įsiteisėjus panaikinti ir vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą prie baudžiamosios bylos galinio viršelio, perduoti VĮ „Regitra“, o asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą prie baudžiamosios bylos galinio viršelio, grąžinti C. D. S. N.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 302-305, 307-308 straipsniais, teismas

nusprendė:

C. D. S. N., pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 54 MGL, t. y. 2700 Eur (dviejų tūkstančių septynių šimtų eurų), baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir C. D. S. N. skirti galutinę bausmę – 36 MGL, t. y. 1800 Eur (vieno tūkstančio aštuonių šimtų eurų), baudą.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti C. D. S. N. laikino sulaikymo laiką nuo 2020 m. spalio 3 d., 06.03 val. iki 2020 m. spalio 3 d., 16.37 val., kas vadovaujantis BK 65 straipsniu, atitinka 2 MGL dydžio baudą. Galutinį baudos dydį C. D. S. N. nustatyti 34 MGL, t. y. 1700 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus eurų).

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, skirti C. D. S. N. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. spalio 3 d.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, paskirti C. D. S. N. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, išieškant iš C. D. S. N. į valstybės biudžetą konfiskuotino turto (automobilio „BMW X1“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertės dalį atitinkančią pinigų sumą – 5000 Eur (penkis tūkstančius eurų).

C. D. S. N. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, šias kardomąsias priemones panaikinti.

C. D. S. N. paskirtą kardomąją priemonę – dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) ir asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini))) paėmimą – teismo nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, C. D. S. N. prie baudžiamosios bylos galinio viršelio saugomą vairuotojo pažymėjimą (Nr. (duomenys neskelbtini)) kartu su teismo nuosprendžiu perduoti VĮ „Regitra“, o prie baudžiamosios bylos galinio viršelio saugomą asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti C. D. S. N.

Paskirta bauda per teismo nustatytą laikotarpį – dvylika mėnesių nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyto bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Sumokėjus baudą į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas). Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese. Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis BK 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi BK 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.