Vilniaus apygardos teismo nutartis

2009-01-15 · Civilinė byla Nr. 2S-104-302/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-01-15
Bylos Nr.
2S-104-302/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Romualda Janovičienė, Henrichas Jaglinskis, Tatjana Žukauskienė
Skolininkas
R. G.
Suinteresuotas asmuo
I. G.
Pareiškėjas
Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos
Kategorijos
  • 129.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 129.17pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-104-302/2009Procesinio sprendimo kategorija 129.1; 129.17 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2009 m. sausio 15 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro

kolegijos pirmininkė ir pranešėja Romualda Janovičienė,kolegijos teisėjai Henrichas Jaglinskis ir Tatjana Žukauskienė,

kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininko R. G. ir suinteresuoto asmens I. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 18 d. nutarties, kuria pareiškimas tenkintas, civilinėje byloje pagal pareiškėjo Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pareiškimą skolininkui R. G. , suinteresuotiems asmenims I. G. , antstolei Ingai Karalienei dėl skolininko turto dalies nustatymo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcija kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas nustatyti skolininkui R. G. nuosavybės teisę į 1/2 dalį areštuoto buto, esančio (duomenys neskelbtini) (bendras plotas 83,23 kv. m.; unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei nustatyti 3 kambarių buto, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką, t. y. R. G. skirti naudotis kambariu, buto plane pažymėtu indeksu 1-14 (26,29 kv. m.), I. G. skirti naudotis kambariu, buto plane pažymėtu indeksu 1-16 (10,33 kv. m.), bei kambariu, buto plane pažymėtu indeksu 1-17 (15,36 kv. m), bendro naudojimo patalpas, buto plane pažymėtas indeksais 1-10 (7,27 kv. m.), 1-11 (10,44 kv.m.), 1-12 (7,03 kv. m.), 1-13 (3,17 kv. m.), 1-15 (3,34 kv. m.), R-22 (20,16 kv. m.), R-23 (2,20 kv.m.), skirti bendram naudojimui.

Antstolė Inga Karalienė sutiko su pareiškimu, prašė jį tenkinti.

Skolininkui R. G. ir suinteresuotam asmeniui I. G. procesiniai dokumentai įteikti pareiškėjo lėšomis, viešo paskelbimo būdu. Pagal LR CPK 130 str. nuostatas, tai pripažįstama tinkamu procesinių dokumentų įteikimu.

R. G. ir I. G. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.

Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2008 m. rugsėjo 18 d. nutartimi pareiškimą tenkino. Nustatė skolininkui R. G. nuosavybės teisę į 1/2 dalį areštuoto buto, esančio Bitėnų g. 7, Vilniuje (bendras plotas 83,23 kv. m.; unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Nustatė 3 kambarių buto, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką, t. y. R. G. skyrė naudotis kambariu, buto plane pažymėtu indeksu 1-14 (26,29 kv. m.), I. G. skyrė naudotis kambariu, buto plane pažymėtu indeksu 1-16 (10,33 kv. m.), bei kambariu, buto plane pažymėtu indeksu 1-17 (15,36 kv. m), bendro naudojimo patalpas, buto plane pažymėtas indeksais 1-10 (7,27 kv. m.), 1-11 (10,44 kv.m.), 1-12 (7,03 kv. m.), 1-13 (3,17 kv. m.), 1-15 (3,34 kv. m.), R-22 (20,16 kv. m.), R-23 (2,20 kv.m.), skyrė bendram naudojimui.

Teismas, nustatęs, jog butas, esantis (duomenys neskelbtini), įgytas R. G. ir I. G. esant santuokoje, kuri buvo sudaryta 1994-01-29, todėl laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, sprendė, jog prezumpcija, jog santuokoje įgytas turtas laikomas priklausančiu abiems sutuoktiniams, nors jis įregistruotas vieno sutuoktinio vardu, nepaneigta. Taip pat nepaneigta prezumpcija, jog sandoris dėl nurodyto buto įsigijimo buvo sudarytas kito sutuoktinio sutikimu.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas sprendė, kad yra pakankamas pagrindas tenkinti pareiškimą ir nustatyti skolininkui R. G. nuosavybės teisę į 1/2 dalį areštuoto buto, esančio (duomenys neskelbtini), bei nustatyti 3 kambarių buto, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką.

Šalies argumentai

Skolininkas R. G. ir suinteresuotas asmuo I. G. atskiruoju skundu prašo skundžiamą teismo nutartį panaikinti bei nustatyti, jog butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso I. G. . Atskirajame skunde nurodoma, jog teismas nepagrįstai nustatė bendrosios jungtinės nuosavybės turto teisinį režimą nurodytam butui. Šis butas yra asmeninė vieno sutuoktinio nuosavybė, kadangi butas įgytas iš asmeninių lėšų.

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skolininkui paskyrė naudotis didesnį buto patalpų plotą nei jo sutuoktinei paskirtų naudotis patalpų plotą.

Pareiškėjas neįrodė, kad skolininko įsipareigojimams padengti nepakanka skolininko asmeninės nuosavybės teise turimo turto.

Šalies argumentai

Apeliantai nurodo, jog teismas pažeidė procesinės teisės normas, reglamentuojančias dokumentų įteikimą.

Atsiliepimas

Pareiškėjas Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, jog apeliantai nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nepateikė teismui duomenų, paneigiančių buto kaip bendrosios jungtinės nuosavybės teisinį statusą. Naudojimosi butu tvarka buvo nustatyta taip, kad būtų galima realiai tuo turtu naudotis, ir įmanoma realiai išieškoti. Procesiniai dokumentai viešo paskelbimo būdu apeliantams buvo įteikti tinkamai, nes siunčiant procesinius dokumentus registruotu laišku adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), į jų darbovietes, dokumentų įteikti nepavyko.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Kolegija, įvertinusi atskirojo skundo, atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, byloje pateiktą medžiagą, sprendžia, kad skundžiama teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta laikantis procesinės teisės normų, reglamentuojančių išieškojimo iš skolininko taisykles, o būtent - skolininko turto dalies nustatymą bendrame turte (Civilinio proceso kodekso 667 straipsnis), taip pat materialinės teisės normas, reglamentuojančias sutuoktinių turto teisinį režimą (Civilinio kodekso 3.87, 3.88 straipsniai), todėl nėra pagrindo jos keisti ar naikinti atskirojo skundo argumentais, nes absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Nustatyta, jog antstolės Ingos Karalienės kontoroje 2007-01-15 buvo priimtas vykdymui Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2007-01-04 sprendimas Nr. 14-19-339 dėl 112 240 Lt išieškojimo iš skolininko R. G. išieškotojo Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos naudai (vykdomoji byla Nr. 0139/07/00149; b.l. 3, 7). 2007-01-15 skolininkui išsiųstas raginimas įvykdyti sprendimą adresu (duomenys neskelbtini) (b.l. 7-8), bei tą pačią dieną areštuotas skolininko vardu registruotas butas su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini), tačiau turto arešto aktas skolininkui neįteiktas jo nerandant (duomenys neskelbtini), o 2007-07-26 šį aktą priimti skolininkas atsisakė, bet jo kopiją gavo (vykd. b.l. 9-11). 2007-07-24 antstolė pakartotinai siuntė raginimą skolininkui įvykdyti sprendimą geruoju adresu (duomenys neskelbtini), tačiau skolininkas 2007-07-26 jį priimti atsisakė, tačiau šio dokumento kopiją gavo (vykd. b. l. 21). 2007-07-27 antstolė priėmė patvarkymą, kuriuo įpareigojo skolininką pateikti informaciją apie turimą turtą (vykd. b.l. 23). 2007-11-27 antstolė išsiuntė išieškotojui pasiūlymą kreiptis į teismą su prašymu nustatyti skolininko turto dalies, esančios bendroje su kitais asmenimis nuosavybėje nustatymo, nes areštuotas skolininkui priklausantis turtas yra bendra jungtinė nuosavybė, apie tai informuodama ir skolininką adresais (duomenys neskelbtini), tačiau antstolio siųstas šio rašto nuorašas jam nebuvo įteiktas jo šiais adresais neradus (vykd. b.l. 24, 25). 2008-02-28 antstolė siuntė pasiūlymą dėl turto dalies nustatymo bendrosios jungtinės nuosavybės dalyvei – I. G. adresais (duomenys neskelbtini), tačiau 2008-03-04 registruotos siuntos įteikimo pranešime kurjeris pažymėjo, kad jos neranda namuose (vykd. b.l. 41-42).

Pagal Civilinio kodekso 3.87 straipsnio 1 dalį ir 3.88 straipsnio 2 dalį turtas, kurį įgijo vienas ar abu sutuoktiniai po santuokos sudarymo, laikomas jų bendrąja jungtine nuosavybe, kol įstatyme nustatytu pagrindu nėra įrodyta priešingai. Pagrindų, paneigiančių šią prezumpciją, sąrašas nustatytas Civilinio kodekso 3.89 straipsnio 1 dalyje. Šis sąrašas yra baigtinis ir negali būti aiškinamas plečiamai. Dėl to, turtas, kurį vienas sutuoktinis nusipirko santuokos metu, aiškiai neišreikšdamas valios įsigyti šį turtą asmeninės nuosavybės teise, priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise abiem sutuoktiniams, nepriklausomai nuo panaudotų lėšų (Civilinio kodekso 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas).

Kolegija konstatuoja, jog teismas tinkamai ir pagrįstai nustatė skolininkui priklausančio turto dalį bendrame turte, kadangi byloje nebuvo pateikta įrodymų, paneigiančių skolininko turto teisinį režimą, o esantys įrodymai sudarė teismui pakankamą pagrindą manyti, jog turtas, į kurį nukreipiamas išieškojimas pagal vykdomąjį dokumentą, yra bendroji jungtinė nuosavybė.

Atskirajame skunde apeliantai dėsto argumentus, jog pareiškėjas (kreditorius), kreipdamasis su prašymu dėl skolininko turto dalies bendrame turte nustatymo, turėjo įrodyti, jog skolininko skoliniams įsipareigojimams padengti nepakanka skolininko asmeninės nuosavybės teise turimo turto, kadangi antstolio turto arešto akte aiškiai matyti, jog skolininkas turi ir kito turto, neįtakoja skundžiamos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Pagal Civilinio proceso kodekso 634 straipsnio 1 dalį antstoliui įstatymas pavedė vykdyti Civilinio proceso kodekso 587 straipsnyje nurodytus vykdomuosius dokumentus. Tokiu būdu antstolei atliekant vieną iš vykdymo veiksmų – skolininkui priklausančio turto areštą, tačiau skolininkui nesutinkant su tokiu veiksmu, procesinis įstatymas suteikia skolininkui teisę skųsti antstolio veiksmus Civilinio proceso kodekso 510 straipsnyje nustatyta tvarka ir terminais, arba kreiptis į antstolį su atitinkamais prašymais pakeisti areštuoto turto mastą, apimtį, siekiant, jog skolininko teisės ir teisėti interesai vykdymo proceso metu būtų kiek įmanoma mažiau suvaržyti. Tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, skolininkas, net ir sužinojęs apie jo atžvilgiu pradėtą išieškojimą pagal minėtą vykdomąjį dokumentą bei susipažinęs su vykdomąja byla, elgėsi pasyviai, nepateikė antstoliui jokios informacijos ir atitinkamų įrodymų apie areštuoto turto priklausomybę, t.y., kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra suinteresuoto asmens (skolininko sutuoktinės) asmeninė nuosavybė, kas sudarytų pagrindą panaikinti areštą šiam turtui

Atskirojo skundo argumentas, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), negali būti laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kadangi jis buvo įgytas tik vieno sutuoktinio asmeninėmis lėšomis, antrasis sutuoktinis neinvestavo į šio turto pagerinimą, taip pat sutuoktiniai jo niekada nelaikė bendrąja jungtine nuosavybe, niekuo nepagrįstas, apeliantai teismui nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jų nurodomas aplinkybes. Be to, kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog pačiam skolininkui, kurio turto atžvilgiu vykdymo procese yra atliekami tam tikri veiksmai, elgiantis pasyviai ir nepasinaudojant įstatyme numatyta teise ginčyti turto priklausomybę (Civilinio proceso kodekso 643 straipsnio 4 p.), nebendradarbiaujant su antstoliu, siekiant išvengti bet kokių jo teisių pažeidimų ar nepagrįsto suvaržymo, nėra pagrindo pripažinti, jog skundžiama teismo nutartimi būtų neteisėtai ar nepagrįstai nustatyta skolininko dalis bendrame turte.

Atskirajame skunde nurodoma, jog teismui nustačius ginčo butui bendrosios jungtinės nuosavybės teisinį statusą, be jokio teisinio pagrindo yra varžomos ir pažeidžiamos suinteresuoto asmens nuosavybės teisės bei sutuoktinių dviejų nepilnamečių vaikų, kurie gyvena su jų motina – suinteresuotu asmeniu, neturinčiu kito gyventi tinkamo nekilnojamojo turto, interesai, tačiau sutikti su tokiu argumentu nėra pagrindo, nes, kaip jau buvo minėta, teismas pagrįstai nustatė, jog ginčo butas skolininkui ir suinteresuotam asmeniui priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise lygiomis dalimis, o byloje esantys duomenys iš valstybinės mokesčių inspekcijos intraneto (b.l. 11-12) patvirtina, jog tiek skolininko, tiek suinteresuoto asmens ir jų dviejų nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nurodyta (duomenys neskelbtini), o trečiojo nepilnamečio vaiko – (duomenys neskelbtini), nėra duomenų, jog butas (duomenys neskelbtini), yra suinteresuoto asmens ar nepilnamečių vaikų gyvenamasis būstas, kuriame jie gyventų.

Atskirajame skunde nurodyta aplinkybė, jog teismas, nustatydamas skolininko ir suinteresuoto asmens turto dalį, skolininkui paskyrė naudotis didesne patalpa negu suinteresuotam asmeniui, nesudaro pagrindo laikyti skundžiamos teismo nutarties neteisėta ir nepagrįsta. Kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog teismas nustatė skolininkui ir suinteresuotam nuosavybės teisę į ½ dalį minėto buto, tokiu būdu Civilinio kodekso 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos bendro turto lygių dalių prezumpcijos nepaneigė. Teismo nustatyta naudojimosi tvarka nurodytu butu skiriant suinteresuotam asmeniui naudotis kambariu, buto plane pažymėtu indeksu 1-16 (10,33 kv.m.) ir kambariu, buto plane pažymėtu indeksu 1-17 (15,36 kv.m.), o skolininkui – kambariu, buto plane pažymėtu indeksu 1-14 (26,29 kv. m.) yra pagrįsta, atsižvelgiant į bute esančių patalpų skaičių, plotą ir pan., tokiu būdu šiuo turtu realiai gali naudotis abu asmenys. Be to, kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog tokia nustatyta naudojimosi butu tvarka atitinka Civilinio proceso kodekso 667 straipsnio 4 dalį, kurioje nurodyta, jog turto dalys turi būti nustatomos taip, kad būtų įmanoma išieškoti.

Kolegija nesutinka su atskirojo skundo argumentu, jog teismo nutartis priimta pažeidžiant procesinės teisės normas, reglamentuojančias procesinių dokumentų įteikimą. Kaip matyti iš bylos medžiagos, skolininkams procesiniai dokumentai buvo siunčiami jų nurodytos gyvenamosios vietos – (duomenys neskelbtini), adresu (b.l. 38, 39), nepavykus įteikti – į jų darbovietes, kurių nurodytais įmonių adresais, nėra (b.l. 34, 35) , ir tik išnaudojus šias įteikimo galimybes, teismas pasinaudojo Civilinio proceso kodekso 130 straipsnyje įtvirtinta nuostata – įteikti procesinius dokumentus viešo paskelbimo būdu. Atskirajame skunde nurodoma, jog tai yra formalus dokumentų įteikimo būdas, kuris gali būti taikomas tik išnaudojus visas galimybes įteikti dokumentus kitais būdais, tačiau nagrinėjamu atveju nenustatyta, jog teismas būtų pažeidęs dokumentų įteikimo būdo pasirinkimo tvarką, priešingai, teismas šia galimybe pasinaudojo tik nepavykus kitais būdais įteikti procesinių dokumentų. Pasak apeliantų, procesiniai dokumentai buvo siunčiami adresu (duomenys neskelbtini), nors teismui buvo žinoma suinteresuoto asmens ir skolininko gyvenamoji vieta, tačiau su tokiu argumentu negalima sutikti. Kaip matyti iš bylos medžiagos, teismas atitinkamus procesinius dokumentus apeliantams siuntė tiek (duomenys neskelbtini), tiek ir (duomenys neskelbtini), tačiau nei vienu, nei kitu adresu dokumentai būdavo neįteikti.

Kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog vykdymo procese šalys privalo domėtis vykdymo eiga, pranešti antstoliui apie gyvenamosios vietos pasikeitimą (Civilinio proceso kodekso 644 straipsnio 2 p.), o, kaip matyti iš bylos medžiagos, skolininkas, žinodamas apie vykdomąją bylą ir jo atžvilgiu vykdomą išieškojimą, vengė vykdyti šias pareigas.

Esant nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad skundžiama teismo nutartis yra paliktina nepakeista, atskirasis skundas atmestinas (Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 308, 321, 325, 336, 329, 331, 337, 339 straipsniais, kolegija

nutarė:

Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Romualda JanovičienėKolegijos teisėjai Henrichas JaglinskisTatjana Žukauskienė