- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-10-25
- Bylos Nr.
- 2-1604-766/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-35-3-01274-2013-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Daiva Šabanskienė
- Pareiškėjas
- A. L.
- Suinteresuotas asmuo
- Šiaulių apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai
- Kategorijos
- 34.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Radviliškio rajono apylinkės teismo teisėja Daiva Šabanskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo A. L. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Šiaulių apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. L. teismo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis A. L., a.k. (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, atsiradusį po savo motinos A. L., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties Daiva Šabanskienė, pradėdamas jį faktiškai valdyti. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo tikslais.
Nurodo, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo motina A. L., a.k. (duomenys neskelbtini) Po jos mirties atsirado palikimas pagal įstatymą. Pareiškėjas nutarė pasirūpinti savo mirusios motinos A. L. turto reikalais ir sužinojo, kad negali disponuoti savo mirusios motinos turtu, kadangi per įstatymų nustatytą terminą jis nepriėmė jos palikimo notarine tvarka, nors faktiškai palikimą priėmė, turtą išlaikė, mokėjo mokesčius. Kitų įpėdinių, kurie galėtų pretenduoti į A. L. palikimą, nėra.
Atsiliepimas
Suinteresuoto asmens Šiaulių apskrities VMI atstovas savo atsiliepime į pareikštą pareiškimą informavo, kad Šiaulių AVMI nėra užvesta bylų dėl pareiškime minimo nekilnojamojo turto pripažinimo bešeimininkiu, nurodė, kad sprendimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo prašo priimti teismo nuožiūra (b.l. 17-18).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų visumos matyti, kad A. L., gimęs 1963-08-31, yra A. L. sūnus (b.l. 4). 2011-08-10 A. L. mirė (b.l. 3). Iš Radviliškio rajono 2-o notarų biuro pažymos matyti, kad biure bylos dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į (duomenys neskelbtini) mirusios A. L., a.k. (duomenys neskelbtini) palikimą, užvesta nėra (b.l. 7). Paskutinė A. L. deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini) (b.l. 5). Palikimą, nuosavybės teise priklausantį A. L. sudaro žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su priklausiniais: pastatu – tvartu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , pastatu – viraline, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatu – daržine, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatu – malkine, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatu – kiemo rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini, pastatu – malkine, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , pastatu – pirtimi, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatu – malkine, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esantys (duomenys neskelbtini) (b.l. 12). Iš byloje esančio mokesčių kvito matyti, kad A. L. rūpinosi po motinos mirties likusiu jos turtu, jį prižiūrėjo, mokėjo mokesčius (b.l. 13-14).
Paveldėjimo teisės normos reglamentuoja fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimą mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams (LR CK 5.1 str.). Palikėjui mirus įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Teisių perėjimo universalumas reiškiasi tuo, kad palikėjo teisės ir pareigos pereina palikimą priėmusiam įpėdiniui, neatsižvelgiant į tai, žinojo jis ar nežinojo esant atitinkamas palikėjo teises ar pareigas. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Palikimo priėmimo faktas nustatomas, kai įpėdinis nėra ir nebuvo padavęs palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimo dėl palikimo priėmimo, nėra kreipęsis į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo, bet faktiškai pradėjo palikimą valdyti (LR CK 5.50 str. 2 d.).
Ištyręs ir įvertinęs civilinėje byloje esančius rašytinius įrodymus, teismas daro išvadą, kad po motinos mirties palikimą priėmęs, faktiškai pradėjęs turtą valdyti, A. L. elgėsi kaip paveldimo turto savininkas, turintis teisę į palikimą: faktiškai priėmė palikimą – rūpinosi turtu, įeinančiu į palikimo sudėtį, prižiūrėjo jį, mokėjo mokesčius. Todėl pareiškimas tenkintinas, nes pareiškėjas negali kita tvarka gauti tokį faktą patvirtinančių dokumentų. Byloje įrodymų, kurie paneigtų palikimo priėmimo faktą, nėra ir šalys tokių įrodymų į bylą nepateikė (LR CPK 176-179 str.).
Teismas daro išvadą, kad A. L., a.k. (duomenys neskelbtini) po savo motinos A. L., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdamas valdyti, priėmė jos palikimą (LR CK 5.51 str., LR CPK 444 str. 2 d. 8 p., 445 str.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Pareiškėjo A. L., a.k. (duomenys neskelbtini) pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. L., a.k. (duomenys neskelbtini) po savo motinos A. L., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdamas valdyti priėmė jos palikimą.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Radviliškio rajono apylinkės teismą.