Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2016-10-07 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1889-946/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2016-10-07
Bylos Nr.
1-1889-946/2016
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-42346-2016-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Arūnas Purvainis
Kaltinamasis
V. J. Š.
Nukentėjusysis
M. Š.
Kategorijos
  • 1.2.4.6.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 2.3.6.4.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Baudžiamoji byla Nr. 1-1889-946/2016Teisminio proceso Nr. 1-01-1-42346-2016-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.2.1; 2.3.6.4.6 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. spalio 7 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo teisėjas Arūnas Purvainis,sekretoriaujant Rasai Baranauskaitei,dalyvaujant prokurorui Andrejui Klimaševskij,kaltinamajam V. J. Š.,nukentėjusiajai M. Š.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. J. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Kaune, aukštesniojo išsilavinimo, vedęs, pensininkas, neteistas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kaune, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK ) 140 straipsnio 2 dalies padarymu.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. J. Š. 2016 m. rugsėjo 6 d. apie 9 val. 30 min. bute adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, savo šeimos narei – sutuoktinei M. Š. sugriebė abejomis rankomis už galvos ir spaudė, o po to dešinės rankos delnu vieną kartą trenkė jai į veidą, tampė už nosies ir, pagriebęs už dešinės rankos, ją spaudė bei suko, tokiu būdu sukėlė M. Š. fizinį skausmą.

Kaltinamasis Vytautas J. Š. teisiamojo posėdžio metu iš esmės prisipažino padaręs nusikaltimą ir parodė, kad 2016 m. rugsėjo 6 d. atėjo į virtuvę valgyti, bet stalas buvo užkrautas, todėl su sutuoktine susipyko. Ji išėjo ir grįžo po trijų dienų. Jis jos klausė, kur ji buvo, paėmė už galvos ir suspaudė. Ji jam už akių paėmė, todėl nutraukė jos ranką. Nebuvo mėlynių ant sutuoktinės. Jis jai paėmė už nosies. Jis ją griebė už tai, kad tris dienas namie nebuvo, nenakvojo. Ryte ji išėjo, todėl jis nuėjo ir nusipirko alkoholio, išgėrė. Jie jau kitą dieną susitaikė.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais:

Nukentėjusiosios M. Š. parodymais, kad kaltinamasis griebė už kaklo, ne už galvos. Ranką sugriebė už žasto, sudavė į veidą vieną kartą. Per visus metus tai įvyko pirmą kartą. Jis pradėjo gerti, 2016 m. rugsėjo 6 d. rytą jis gal buvo pagiringas. Daugiau nieko neįvyko, ji sutika taikytis.

2016 m. rugsėjo 6 d. protokolu – pareiškimu, kuriame užfiksuota, kad M. Š. parodė, jog 2016 m. rugsėjo 6 d. apie 9 val. 30 min. grįžus į namus (duomenys neskelbtini), Kaune, sutuoktinis V. Š. puolė prie jos ir griebė abejomis rankomis už kaklo, trenkė vieną kartą per kairės pusės veido sritį dešinės rankos delnu, tampė už nosies ir pagriebęs už dešinės rankos, spaudė ją ir sukiojo. Tokiais veiksmais sukėlė jai fizinį skausmą (b. l. 3).

2016 m. rugsėjo 6 d. R. Š. pareiškimu, kuriame nurodyta, kad jos tėvas V. Š. jos motinai sudavė kelis kartus ir smaugė (b. l. 4).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustos liudytojos A. Ž. parodymais, kad 2016 m. rugsėjo 6 d. apie 10 val. jai paskambino močiutė ir pasakė, kad ją sumušė senelis. Maždaug apie 13.30 val. ji nuvažiavo pas močiutę. Mušimo žymių ant močiutės veido ar kitų kūno vietų nepastebėjo. Močiutei įėjus į savo butą ir palikus atviras buto duris, ji būdama laiptinėje girdėjo, kaip senelis pradėjo šaukti ant močiutės, sakyti necenzūrinius žodžius. Buto virtuvėje pamatė, kad senelis buvo išgėręs, tačiau nebuvo agresyvus, virtuvė atrodė tvarkingai, išmėtytų daiktų ar sudužusių indų nesimatė (b. l. 21-22).

Pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolu Nr. 2490, iš kurio matyti, kad 2016 m. rugsėjo 6 d. 15.32 val. Vytautui J. Š. nustatytas 1,57 promilių girtumas (b. l. 50).

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti artimo giminaičio ar šeimos nario mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu nežymų sveikatos sutrikdymą ar fizinį skausmą. Taigi tai yra materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo ar kitokio smurtavimo atveju turi būti sukeliamas nežymus sveikatos sutrikdymas arba fizinis skausmas.

Pats kaltinamasis parodė, kad jis nukentėjusiąją paėmė ne už kaklo, kaip nurodyta kaltinime, už galvos ir suspaudė. Kaltinamoji parodė, kad kaltinamasis griebė ją už kaklo, ne už galvos. Vertinant šį skirtumą kaltinamojo ir nukentėjusiosios parodymuose teismas pažymi, kad jis nėra esminis, nes neturi jokios reikšmės sprendžiant tiek dėl veikos kvalifikacijos, tiek ir dėl kaltinamojo kaltės. Iš esmės tai, nepriklausomai nuo to, kur griebė kaltinamasis, už kaklo ar už galvos, esminis dalykas yra jėga ir fizinis poveikis nukentėjusiajai. Šia prasme tiek vienas, tiek ir kitas parodė, kad kaltinamasis sugriebęs rankomis stipriai spaudė. Įvertinus tai, o taip pat suduotą smūgį į veidą, rankos sukimą ir suspaudimą bei sugriebimą už nosies nukentėjusiajai, nėra jokių abejonių, kad tokiais kaltinamojo veiksmais jai buvo sukeltas fizinis skausmas, tai yra atsirado BK 140 str. numatyti padariniai, tai yra nukentėjusiajai sukeltas fizinis skausmas..

Kaltinime buvo nurodyta, kad Vytautas J. Š. nežymiai sutrikdė su savo šeimos nario M. Š. sveikatą, tačiau byloje nėra specialisto išvados, kuri patvirtintų, jog buvo nustatytas sveikatos sutrikdymo mastas. Be to, ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja A. Ž. parodė, kad mušimo žymių ant močiutės veido ar kitų kūno vietų nepastebėjo. Nesant dokumentų, rodančių, kad nukentėjusiajai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, teismas konstatuoja, kad nukentėjusiajai buvo tik sukeltas fizinis skausmas.

Kaltinime taip pat buvo inkriminuojama Vytautui J. Š., kad jis nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo reikšmės nusikalstamos veikos padarymui. Tačiau kaltinamasis parodė, kad įvykio metu jis buvo nevartojęs iš viso jokio alkoholio, o išgėrė tik po to, kai konfliktas pasibaigė, tai yra jau po viso įvykio. Tokius jo parodymus patvirtina ir jo neblaivumo patikros rezultatas, iš kurio matyti, kad patikra atlikta tik 15.32 val., o pats įvykis buvo tos pačios dienos ryte 9.30 val. Todėl ši aplinkybė taip pat laikytina neįrodyta, todėl iš kaltinimo šalinama.

Taigi, ištyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad kaltinamasis tyčia griebė abejomis rankomis nukentėjusiajai už galvos ir smaugė, dešinės rankos delnu vieną kartą trenkė jai į veidą, tampė už nosies ir, pagriebęs už dešinės rankos, ją spaudė bei sukiojo, dėl ko nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą. Kadangi nukentėjusioji yra kaltinamojo sutuoktinė, o tai reiškia šeimos narys (BK 248 str. 2 d.), kuriai kaltinamasis tokia veika sukėlė fizinį skausmą, kaltinamojo veika kvalifikuota teisingai pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Konstatuotina, kad visų ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visuma sudaro vientisą ir logišką įrodymų grandinę, kuri yra pagrindas jį pripažinti kaltu padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir paskirti bausmę.

Tačiau BK 38 straipsnio 1 dalis numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu:

1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir

2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir

3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens atstovu, ir

4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Šio straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau nei ketveri metai.

Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, su nukentėjusiąja susitaikė, žala jai nebuvo padaryta.

Kaltinamojo padarytas nusikaltimas priskiriamas prie nesunkių (BK 11 str. 3 d.), jis anksčiau neteistas, nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu. Todėl įvertinus visas šias aplinkybes, teismas daro išvada, jog yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Dėl šių priežasčių, esant visoms įstatyme numatytoms sąlygoms, kaltinamasis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 2 dalį jam susitaikius su nukentėjusiąja M. Š., baudžiamąją bylą nutraukiant.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paskirta Vytautui J. Š., paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Atsižvelgiant į tai teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso BPK 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsniu 1 dalimi, 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 6 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi, 6 dalimi, 7 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. J. Š. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį jam susitaikius su nukentėjusiąja M. Š. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio pagrindu ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Išaiškinti V. J. Š., jog jeigu jis per vienerius metus padarys kitą baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti šį sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas jo padarytas nusikalstamas veikas, o jeigu per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, šis teismo sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, paskirtą Vytautui J. Š., panaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismą.

Teisėjas Arūnas Purvainis