Kauno apygardos teismo nuosprendis

Pranešėjas Evaldas Gražys (Proceso Nr. 1-52-1-00586-2010-1) Procesinio sprendimo kategorija:

2.1.3.1.; 2.1.7.3.; 2.4.6.4.1.

2013 m. gegužės 2 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Evaldo Gražio, teisėjų Jurgio Kiškio, Algirdo Jaliniausko, sekretoriaujant Simonai Janulaitienei, dalyvaujant prokurorei Neringai Kaminskienei, nuteistajam V. M., jo gynėjui advokatui Snieguolei Uždanavičienei, nukentėjusiajam A. S., jo atstovui advokatui Deimintui Radzevičiui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. M. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 7 d. nuosprendžio, kuriuo

V. M. nuteistas pagal BK 281 straipsnio 1 dalį 20 MGL, t. y. 2 600 Lt (dviejų tūkstančių šešių šešių šimtų litų) dydžio bauda.

Civilinis ieškinys civilinės atsakovės AAS „G. B.“ atžvilgiu tenkintas iš dalies.

Iš civilinės atsakovės AAS „G. B.“ Lietuvos filialo A. S. priteista 1 022,87 Lt (tūkstantis dvidešimt du litai 87 centai) turtinei žalai ir 8 500 Lt (aštuoni tūkstančiai penki šimtai litų) neturtinei žalai atlyginti.

Civilinis ieškinys civilinio atsakovo V. M. atžvilgiu atmestas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. M. pagal BK 281 str. 1 d. nuteistas už tai, kad jis 2010 m birželio 4 d., apie 16.55 val., (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini) gatvėje vairuodamas automobilį „VW Golf“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 9 punkto reikalavimą laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekelti pavojaus kitų asmenų saugumui, KET 106 punkto reikalavimus prieš sukant į kairę ar kitaip keičiant važiavimo kryptį, įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams, KET 108 punkto reikalavimus išvažiuojant iš kelio duoti kelią juo važiuojančioms transporto priemonėms, kurių judėjimo kryptį kerta, sukdamas į kairę nepraleido lenkimo manevrą atliekančio motociklo, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu motociklininkui A. S. dėl kairio šlaunikaulio apatinio trečdalio dvigubo lūžimo bei kairės girnelės atviro skeveldrinio lūžimo nesunkiai sutrikdė sveikatą.

Apelianto manymu teismas neteisingai įvertino nukentėjusiojo A. S. parodymus, nes A. S. parodymai, jog jis traukėsi į šoną, o „VW Golf“ automobilis trenkėsi į motociklą prieštarauja 2011-01-27 Lietuvos teismo ekspertizės centro išvadai Nr. 11-2369(10), kurioje nurodyta, jog motociklui lenkiant „VW Golf“, motociklas priekiniu ratu trenkėsi į automobilio „VW Golf“ priekinį kairį ratą ir tik po to dešiniuoju šonu kontaktavo su „VW Golf“ priekiniu kairės pusės sparnu ir bamperiu. Nebuvo gauta jokių įrodymų, patvirtinančių, kad A. S. traukėsi į šoną ir pirmiausia kontaktavo dešiniuoju šonu su automobiliu. Be to, specialisto išvada paneigia A. S. parodymus, kad „VW Golf“ posūkio manevrą darė neprivažiavęs sankryžos į poliklinikos kiemą, nes specialisto išvadoje aiškiai nurodyta, jog „VW Golf“ vairuotojas stabdyti pradėjo po susidūrimo su motociklu, ką patvirtina ir 2010-06-04 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuoti automobilio stabdymo pėdsakai, iš kurių matyti, jog stabdyta gerokai įvažiavus į kairę važiuojamosios dalies pusę. Tai paneigia A. S. įvykių versiją ir patvirtina, jog apeliantas susidūrimo metu buvo jau akivaizdžiai įpusėjęs posūkio manevrą, o A. S., neįsitikinęs, ar gali saugiai tai daryti, pradėjo lenkimo manevrą.

Be to, apeliantas mano, jog netinkamai įvertini ir liudytojos J. V. parodymai. Teismas nenurodė motyvų, kodėl šios liudytojos parodymus, kurie iš esmės yra nuoseklūs ir skiriasi tik dėl neesminių detalių, laikė nenuosekliais ir rėmėsi tik nukentėjusiajam naudingomis aplinkybėmis. Liudytoja buvo prie pat įvykio vietos, viską gerai matė ir tvirtai parodė, jog automobilio „VW Golf“ vairuotojas pirmas pradėjo posūkio manevrą, tai yra parodė kairio posūkio signalą ir tik po to motociklo vairuotojas, aiškiai viršydamas greitį, pradėjo lenkimo manevrą, staigiai išniro kaip iš niekur ir lenkė „VW Golf“ automobilį. Ji parodė, jog „VW Golf“ vairuotojas posūkio manevrą atliko taip, kaip reikalauja taisyklės, akivaizdžiai paneigė A. S. parodymus, kad apeliantas, neprivažiavęs įsukimo, važiavo į poliklinikos kiemą, bei liudytojų T. Ž., L. M. ir L. V. parodymus. Be to, liudytojos J. V. parodymai sutampa su I. M. ir S. S. parodymais bei patvirtina apelianto parodymus. Apelianto parodymus patvirtina ir liudytoja I. M..

Nuteistasis skunde atkreipia dėmesį į tai, kad ikiteisminis tyrimas šioje byloje kartą jau buvo nutrauktas, tačiau byla buvo atnaujinta nurodant, jog V. M. ir S. S. parodymai prieštarauja. Todėl buvo atlikta akistata tarp apelianto ir S. S.. S. S. akistatos metu patvirtino apelianto parodymus, parodė, jog automobilių greitis buvo apie 30 km/h, „VW Golf“ vairuotojas parodė kairiojo posūkio signalą ir, šiam automobiliui pradėjus sukimo manevrą, motociklininkas ėmė lenkti S. S. vairuojamą automobilį, ir, kai pralenkė S. S., trenkėsi į „VW Golf“. Šie liudytojo parodymai taip pat sutampa su I. M. ir J. V. teisme duotais parodymais. Be to, J. V. savo parodymus patvirtino ir akistatų su T. Ž. bei L. V. metu. Akistatos, atliktos tarp V. M. ir S. S., metu buvo pašalinti visi prieštaravimai bei nustatyta, kad S. S. nurodytos faktinės aplinkybės atitinka 2011-01-27 specialisto išvadoje Nr. 11-2369(10) padarytas išvadas, jog tokiu atveju, jei motociklo vairuotojas pradėjo „VW Golf“ lenkimo manevrą, automobiliui jau įvažiavus į priešpriešinę eismo juostą, tai motociklo vairuotojo veiksmai techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir buvo pagrindinė sąlyga kilti šiam eismo įvykiui. Liudytojas S. S. savo parodymus patvirtino ir teisminio nagrinėjimo metu, nurodydamas, kad „VW Golf“ vairuotojas rodė kairio posūkio signalą likus ne mažiau kaip 50 m iki į važiavimo į polikliniką. „VW Golf“ vairuotojas rodė kairį posūkio signalą dar tik pradėjus motociklui lenkti S. S. vairuojamą automobilį. Be to, motociklo vairuotojas stipriai viršijo greitį. Liudytojo nuomone, „VW Golf“ vairuotojas posūkio manevrą atliko tinkamai. S. S. parodymai, dėl kokių priežasčių jis nelenkė „VW Golf“ automobilio, visiškai atitinka Kelių eismo taisyklių 142 p. reikalavimus. Kad A. S. akivaizdžiai viršijo greitį patvirtina ir 2011-01-27 specialisto išvadoje Nr. 11-2369(10) nurodytos išvados, pagal kurias galima nustatyti tik „VW Golf“ automobilio greitį ir stabdymo pėdsakus, iš kurių akivaizdu, kad A. S. net nebandė stabdyti. Be to, apelianto manymu, būtina atsižvelgti į tai, kad S. S. betarpiškai stebėjo įvykį, todėl tiksliausiai iš visų galėjo matyti eismo įvykio aplinkybes, tačiau teismas visiškai nepagrįstai konstatavo, jog jo parodymai nenuoseklūs, prieštaringi, neatitinka kitų byloje nustatytų aplinkybių.

Analogiškus argumentus apeliantas išsako ir dėl liudytojų T. Ž. bei L. V. parodymų vertinimo. Abu šie liudytojai akcentavo tai, kaip suko „VW Golf“ vairuotojas, tačiau nei vienas nieko konkrečiai negalėjo pasakyti apie tai, kas pirmas iš eismo įvykyje dalyvavusių vairuotojų pradėjo manevrą. Be to, teismas nepasisakė dėl eilės šių liudytojų parodymų, duotų teisme ir ikiteisminio tyrimo metu, prieštaravimų.

Apelianto manymu nukentėjusiojo A. S., liudytojų T. Ž. ir L. V. parodymai prieštarauja ne tik V. M., bet ir liudytojų S. S., I. M., J. V. parodymams bei specialisto išvadai. Teismas T. Ž. ir L. V. parodymų nevertino kritiškai, nors jie buvo dideliu atstumu nuo įvykio, ikiteisminio tyrimo metu akistatų metu teigė, jog viso įvykio nestebėjo, nors teisminio nagrinėjimo metu nurodė, jog įvykį stebėjo nuo pradžios iki galo. L. Ž. paklausus, dėl kokių priežasčių keičia parodymus, nesugebėjo atsakyti į eilę klausimų, motyvavo tuo, kad visko neprisimena, buvo daromas spaudimas, nors visuose protokoluose liudytojas savo ranka parašęs, kad jo parodymai surašyti teisingai. Nuteistasis skunde taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad net teisme vieno posėdžio metu duoti šio liudytojo parodymai nėra nuoseklūs. Liudytojas iš pradžių teigęs, jog „VW Golf“ pradėjo posūkį neįjungęs signalo, vėliau aiškino, jog nepastebėjo, ar buvo rodomi signalai. Be to, šio liudytojo parodymai, jog aikštelėje nebuvo automobilių, prieštarauja liudytojų J. V., S. S. parodymams bei L. M. ir L. V. parodymams.

T. Ž. buvo nenuoseklus, ne kartą keitė parodymus. Akistatos su V. M. metu nurodė, jog sutinka su V. M. išdėstyta pozicija, išskyrus dėl priešpriešiais atvažiuojančio automobilio, negalėjo nurodyti, ar „VW Golf“ automobilis rodė posūkio signalą, nurodė, kad motociklas nebūtų galėjęs tilpti tarp dviejų automobilių, nors tiek A. S., tiek ir S. S. nurodė, jog tokia galimybė buvo. T. Ž. teigė, kad motociklas po įvykio stabdė, tačiau tai prieštarauja specialisto išvadai, kurioje jokių motociklo stabdymo žymių nefiksuota. Taip pat T. Ž. teigia, kad automobilio „VW Golf“ vairuotojas ėmė sukti neprivažiavęs sankryžos, tai yra likus iki jos apie 1,5 m, tačiau tai akivaizdžiai paneigia jau aptartas įvykio vietos apžiūros protokolo priedas, iš kurio matyti, jog stabdymo žymės akivaizdžiai prasideda jau gerokai šiam automobiliui įvažiavus į priešpriešinę eismo juostą, be to, tai patvirtina ir 2011-01-27 Lietuvos teismo ekspertizės centro išvada, kurioje nurodoma, kad automobilio „VW Golf“ vairuotojas stabdyti pradėjo po susidūrimo su motociklu „Kawasaki EX 250K“. Nenuoseklus T. Ž. buvo ir dėl jo atsiradimo įvykio vietoje aplinkybių, negalėjo nurodyti, kam paliko kontaktinius duomenis. Apeliantas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad T. Ž. nešioja akinius, tačiau įvykio metu jų nebuvo užsidėjęs, neturi vairuotojo pažymėjimo ir pats nevairuoja. Įvertinus šių aplinkybių visumą, apelianto manymu liudytojas negalėjo tinkamai matyti ir įvertinti visos situacijos.

Kritiškai vertintini, skundo autoriaus nuomone, ir liudytojų L. V. bei L. M. parodymai. L. M. teisminio nagrinėjimo metu negalėjo papasakoti įvykio aplinkybių, nes jų gerai neatsiminė, nepaisant to, jos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu nebuvo perskaityti, kaip tai numato BPK 276 str. 4 d. Neatsižvelgiant į tai, kad minėtų liudytojų parodymų nuoseklumas ir patikimumas buvo ginčijamas, jie nebuvo analizuojami, nebuvo lyginami nei tarpusavyje nei su kitais įrodymais.

Skundo autoriaus manymu, įvertinus liudytojų I. M., S. S., J. V. parodymus, darytina išvada, jog jis nepažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimų ir eismo įvykis kilo ne dėl apelianto veiksmų, todėl jis nepagrįstai nuteistas skundžiamu nuosprendžiu.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroras, nukentėjusysis bei jo atstovas prašė apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistasis V. M. nesutinka su byloje pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, faktinių bylos aplinkybių nustatymu bei nurodo, kad teismas byloje ištirtus įrodymus vertino pažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatas, neįvertino jų patikimumo, rėmėsi nepatikimais įrodymais, todėl nepagrįstai jį pripažino kaltu pagal BK 281 straipsnio 1 dalį.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nustatytos tokios įvykio aplinkybės: apeliantas V. M., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 9, 106, 108 punktų reikalavimus, sukdamas į kairę nepraleido lenkimo manevrą atliekančio motociklo, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu nesunkiai buvo sužalotas motociklininkas.

Kaip matyti iš eismo įvykio specialisto išvados, atlikus šio eismo įvykio tyrimą nustatyta, kad įvykio mechanizmas buvo toks: motociklo „Kawasaki EX 250K“ vairuotojas A. S., važiuodamas Vilties g. važiuojamosios dalies kaire puse, priešpriešinio eismo juosta, lenkė priešais jį ta pačia kryptimi važiavusį automobilį „VW Golf“, kurį vairavo apeliantas V. M.. Automobilio „VW Golf“ vairuotojui važiuojant 32 km/h greičiu ir atliekant posūkio manevrą į kairėje pusėje esantį įvažiavimą į polikliniką, motociklas priekiniu ratu trenkėsi į V. M. vairuojamo automobilio priekinį kairį ratą, po to dešiniu šonu kontaktavo su automobilio priekiniu kairės pusės sparnu ir bamperiu. Susidūrimo metu tarp motociklo „Kawasaki EX 250K“ dešiniojo šono ir automobilio „VW Golf“ kairiojo šono buvo smailus kampas atviras link transporto priemonių galinių dalių. Po smūgio automobilio „VW Golf“ vairuotojas reagavo stabdymu. Užstabdytas automobilis slydo į priekį ne mažesnį kaip 4,2 m atstumą ir sustojo ties stabdymo pėdsakų pabaiga taip, kaip užfiksuota eismo įvykio vietos plane.

Taip pat šioje išvadoje konstatuota, kad automobilio „VW Golf“ vairuotojas V. M. šioje kelio eismo situacijoje prieš atlikdamas kairiojo posūkio manevrą į įvažiavimą į polikliniką privalėjo įjungti kairiojo posūkio signalą, iš anksto kuo arčiau pasitraukti prie menamos ašinės gatvės linijos, įsitikinti, kad tai daryti saugu ir tik tada atlikti kairiojo posūkio manevrą, o motociklo „Kawasaki EX 250K“ vairuotojas A. S. buvusioje kelio eismo situacijoje, prieš pradėdamas lenkti privalėjo įsitikinti, ar važiuojančios priekyje ta pačia eismo juosta transporto priemonės vairuotojas nerodo kairiojo posūkio signalo ir tik tada atlikti lenkimo manevrą. Jeigu priekyje važiavęs automobilio „VW Golf“ vairuotojas rodė kairįjį posūkio signalą ir buvo persirikiavęs posūkiui į kairę, tai motociklo vairuotojas techniniu požiūriu privalėjo jį apvažiuoti ir dešinės pusės arba palaukti, kol priekyje važiuojantis automobilis „VW Golf“ pasuks ir atlaisvins kelią. Jeigu automobilio „VW Golf“ vairuotojo V. M. posūkio manevro į kairę pradžios momentu paskui jį ta pačia kryptimi važiavęs motociklas „Kawasaki EX 250K“ buvo įvažiavęs į priešpriešinio eismo juostą, t. y. jį lenkė, tai automobilio „VW Golf“ vairuotojo V. M. veiksmai, – prieš atlikdamas kairiojo posūkio manevrą į įvažiavimą į polikliniką tinkamai neįsitikino, kad tai daryti saugu, ir atlikdamas šį manevrą sudarė kliūtį jį priešpriešinio eismo juosta lenkusiam motociklui „Kawasaki EX 250K“, techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir buvo pagrindinė sąlyga kilti šiam eismo įvykiui. O jeigu tuo metu, kada A. S. pradėjo automobilio „VW Golf“ lenkimą automobilis jau buvo įvažiavęs į priešpriešinio eismo juostą, tai motociklo „Kawasaki EX 250K“ vairuotojo veiksmai, – lenkė priekyje jo ta pačia kryptimi priešpriešinio eismo važiuojamosios dalies puse važiuojantį ir kairiojo posūkio manevrą atlikinėjantį automobilį „VW Golf“, techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir buvo pagrindinė sąlyga kilti šiam eismo įvykiui (b. l. 69-73 T. 1).

Taigi specialisto išvada dėl esminės priežastiniam ryšiui nustatyti aplinkybės, tai yra kurio iš eismo įvykio dalyvių veiksmai buvo pagrindinė sąlyga šiam eismo įvykiui kilti yra tik sąlyginė. Teisėjų kolegija pažymi, kad tik nustačius, kuris iš eismo dalyvių (V. M. ar A. S.) pirmas pradėjo manevrą (posūkio į kairę ar lenkimo), galima spręsti dėl jų veiksmų atitikties Kelių eismo taisyklių reikalavimams bei nustatyti eismo įvykio kaltininką.

Kaip matyti pirmosios instancijos teismas, analizuodamas byloje surinktus įrodymus ir pripažindamas apeliantą kaltu dėl eismo įvykio, rėmėsi nukentėjusiojo A. S. bei liudytojų L. M., T. Ž. ir L. V. parodymais, kad būtent nukentėjusysis pirmas pradėjo atlikti manevrą, tai yra lenkti priešais važiuojančius automobilius, o nuteistasis V. M. sukdamas į kairę nepraleido lenkimo manevrą atliekančio motociklo ir taip nustatė, kad eismo įvykio kaltininkas yra apeliantas V. M..

Apklausiamas pirmosios instancijos teisme nukentėjusysis A. S. parodė, kad įvykio dieną vairavo motociklą (duomenys neskelbtini) gatve. Prieš jų važiavo du automobiliai. Įsitikinęs, kad šia automobiliai neatlieka jokių manevrų jis parodė kairio posūkio signalą ir pradėjo lenkimo manevrą. Iš karto lenkė abu automobilius. Bebaigiant lenkti antrąjį automobilį, tai yra „VW Golf“, jo vairuotojas, neparodęs posūkio signalo, pradėjo sukti į kairę. Jis tuo metu jau buvo susilyginęs su šio automobilio priekiu. Bandė trauktis į kairę pusę, tačiau susidūrimo išvengti nepavyko – automobilis trenkėsi į motociklo dešinį šoną. Liudytoja L. M. paaiškino, kad matė, kaip motociklininkas iš kairės lenkė apelianto automobilį, kuris labai staigiai ir netikėtai pasuko į poliklinikos (kairę) pusę ir partrenkė motociklininką. Liudytojas T. Ž. nurodė, kad matė kaip motociklas pradėjo lenkti du automobilius – aplenkė pirmą, o lenkiant antrą, tamsiai mėlynos spalvos „VW Golf“, kai motociklas jau buvo ties šio automobilio priekiu, „VW Golf“ pradėjo sukti link poliklinikos įvažiavimo (į kairę), neįjungęs posūkio signalo ir motociklas trenkėsi į šio automobilio priekinį sparną. Liudytojas L. V. paaiškino, kad matė, kaip automobilis „VW Golf“ suko į polikliniką ir partrenkė motociklininką, kuris tuo metu jau buvo pralenkęs iš paskos važiavusį „Pontiac“ ir susigretinęs su šiuo automobiliu. Alytaus raj. apylinkės teismo nuosprendyje nurodyta, kad šių asmenų parodymais teismas neturi pagrindo netikėti, kadangi jie yra išsamūs, nuoseklūs, papildantys vienas kitą, atitinkantys faktines bylos aplinkybes.

Tuo pačiu šis teismas atmetė kito eismo įvykio dalyvio, V. M., bei liudytojų I. M., S. S. ir J. V. parodymus, jog būtent apeliantas pirmas pradėjo posūkio į kairę manevrą.

Nuteistasis V. M., duodamas parodymus Alytaus raj. apylinkės teisme, nurodė, kad važiavo (duomenys neskelbtini) g ir ketino sukti į kairę. Prieš sukant įjungė posūkio signalą, pasitraukė arčiau kairės važiuojamosios dalies. Jam iš paskos važiavo raudonos spalvos automobilis. Įsitikinęs, kad gali sukti į kairę pradėjo manevrą. Tuomet pajuto smūgį į automobilį – atsitrenkė motociklas, kurio atvažiuojančio pažiūrėjęs per veidrodėlius tikrai nematė. Liudytoja J. V. paaiškino, kad matė, kaip (duomenys neskelbtini) gatve nuo (duomenys neskelbtini) g. atvažiavo V. M. vairuojamas automobilis „VW Golf“, kuris sustojo, kad praleisti iš priekio atvažiuojančią mašiną, ir kai, persirikiavęs posūkiui į kairę, jau suko, rodydamas posūkio signalą, iš paskos, priešingos krypties eismo juosta, dideliu greičiu atlėkęs motociklininkas priekiu trenkėsi į „VW Golf“ automobilį. Jos tvirtinimu, pirmas manevrą (posūkio į kairę) pradėjo „VW Golf“ vairuotojas. Liudytoja I. M. paaiškino, kad ji kartu su nuteistuoju važiavo į polikliniką. Jos vyras pradėjo rodyti posūkio signalą, tada persirikiavo arčiau link vidurio linijos ir, praleidęs priešais atvažiuojantį automobilį, pradėjo sukti į kairę. Tuo metu į jų automobilį atsitrenkė motociklininkas. Liudytojas S. S. nurodė, kad jis važiavo paskui nuteistojo automobilį „VW Golf“. Matė, kad prieš sukant į kairę V. M. įjungė posūkio signalą, persirikiavo į kelio vidurį ir pradėjo sukti į įvažiavimą į polikliniką. Tuomet pastebėjo, kad jį lenkia motociklas. Motociklininkas lenkti pradėjo tuo metu, kai automobilis jau buvo pradėjęs posūkio manevrą ir atsitrenkė į „VW Golf“. Tai yra pirmiausia pradėjo sukti V. M. automobilis, ir tik po to jį pralenkė motociklas. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje atmetant šių asmenų parodymus nurodoma, kad liudytojos J. V. aiškinimą apie įvykio aplinkybes paneigia liudytojų L. M., T. Ž. ir L. V. parodymai, be to ji nematė viso eismo įvykio, tai yra nematė motociklo ir jo manevro pradžios. Šio teismo nuomone liudytoja I. M. nenurodė jokių bylai reikšmingų aplinkybių, tai yra paties eismo įvykio kilimo mechanizmo, kur buvo motociklas tuo momentu, kai nuteistasis pradėjo manevrą, be to ji yra suinteresuota padėti V. M. išvengti baudžiamosios atsakomybės, o liudytojo S. S. parodymai nėra nuoseklūs, jie neatitinka byloje nustatytų aplinkybių, be to, jis visą laiką motociklininko nestebėjo.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje taip pat išvardinti ir kiti įrodymai: 2010-06-04 įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, kad apžiūrėta eismo įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) , prie namo Nr. 8, nubraižytas įvykio vietos planas, pažymėta eismo įvykio vieta, stabdymo kelias, rastos motociklo detalės (b. l. 25-35 T. 1), 2010-08-13 daiktų apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad apžiūrėtas motociklas „Kawasaki EX 250K“, valst. (duomenys neskelbtini) (b. l. 79-86 T. 1), Transporto apžiūros ir techninio stovio patikrinimo protokolai, kuriuose užfiksuoti apžiūrint automobilį bei motociklą gauti duomenys (b. l. 32-35 T. 1), specialisto išvados, iš kurių matyti, kad tiek V. M., tiek ir A. S. eismo įvykio metu buvo blaivūs (b. l. 56,59 T. 1), kad A. S. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (b. l. 64-66 T. 1). Tačiau šie įrodymai iš esmės leidžia nustatyti tik tai, kad iš tiesų Alytaus raj. apylinkės teismo nuosprendyje nurodytu laiku ir nurodytomis aplinkybėmis įvyko eismo įvykis, kurio metu susidūrė automobilis „VW Golf“ ir motociklas „Kawasaki EX 250K“ bei buvo sužalotas nukentėjusysis A. S..

Apeliacinės instancijos teismas su tokiu įrodymų vertinimu nesutinka. Pagal BPK 305 str. 1 d. 2 p. nuostatas, teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas šių įrodymų vertinimo taisyklių nesilaikė. Alytaus raj. apylinkės teismas, nagrinėdamas šią baudžiamąją įvykio aplinkybes tyrė ir vertino fragmentiškai, liudytojų S. S., I. M. bei J. V. parodymus vertino neatsižvelgdamas į visą jų kontekstą. Analizuodamas šių liudytojų papasakotas įvykio aplinkybes, taip pat lygindamas jų parodymus ikiteisminio bylos tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu, nežymius neatitikimus šių asmenų parodymuose vertino kaip reikšmingus prieštaravimus, paneigiančius šių parodymų įrodomąją vertę, nurodė, kad viso eismo įvykio jie nestebėjo ir tuo remdamasis šių liudytojų (kartu su apelianto V. M.) parodymus atmetė. Natūralu, kad kiekvienoje naujoje apklausoje parodymai dėl neesminių detalių gali skirtis (ypač atsižvelgiant į laiko tarpą tarp šių apklausų). Tačiau pažymėtina, kad duodami parodymus apie tai, kas pirmas pradėjo atlikti manevrą, paminėti liudytojai buvo nuoseklus visų apklausų metu ir kategoriškai tvirtino, kad būtent apeliantas V. M. pirmasis pradėjo rodyti posūkį, persirikiavo į kairę ir pradėjo posūkio manevrą. Atkreiptinas dėmesys, kad liudytojai J. V. ir S. S., kaip kelių eismo dalyviai, vairavę automobilius, atitinkamai „Škoda Felicia“ ir „Pontiac“, neabejotinai turėjo būti sukoncentravę savo dėmesį į eismą kelyje, jame esančių transporto priemonių judėjimą, jų veiksmus ir manevrus, tai yra ir į eismo įvykio dalyvių A. S. bei V. M. vairuojamų atitinkamai „VW Golf“ ir motociklo „Kawasaki“ veiksmus (manevrus). Be to, šių liudytojų vairuojamos transporto priemonės betarpiškai prieš analizuojamą eismo įvykį ir šio eismo įvykio metu buvo visiškai šalia įvykio vietos – S. S. vairuojamas automobilis važiavo iš karto už nuteistojo V. M. automobilio, o J. V. išvažinėjo iš gatvės, į kurią sukdamas apeliantas ir susidūrė su nukentėjusiojo A. S. motociklu. Todėl šių liudytojų parodymai yra visaverčiai ir patikimi įrodymai, nepagrįstai atmesti pirmosios instancijos teismo.

Tuo tarpu vertinant liudytojų T. Ž., L. V., L. M. parodymų patikimumą Alytaus raj. apylinkės teismas jau neatsižvelgė į visą eilę juose esančių neatitikimų bei prieštaravimų, laikė juos patikimais bei nurodė, kad jų parodymais teismas neturi pagrindo netikėti, nes jie yra išsamūs, nuoseklūs, neprieštaringi, papildantys vienas kitą, sutampa su nukentėjusiojo parodymais. Kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo išvada sutikti negali. Tai, kad minėtų liudytojų parodymai sutampa su nukentėjusiojo parodymais, jokiu būdu nereiškia, jog jie besąlygiškai atitinka buvusias įvykio aplinkybes. Pažymėtina, kad nei vienas iš šių liudytojų nebuvo eismo dalyvis, todėl jų dėmesys ir žvilgsnis nebuvo sukoncentruoti į tai, kas vyksta kelyje. Dar daugiau, liudytoja L. M. aiškindama šio įvykio aplinkybes apskritai nurodė, kad eismo įvykio nuo pradžios iki pabaigos nematė, o viską matė tik nuotrupomis (fragmentais). Liudytojas T. Ž. nors ir nurodė, kad matė eismo įvykį nuo pradžios iki galo, tačiau nurodė (ypač tai akcentuota akistatos su J. V. metu (b. l. 41-45 T. 2)), kad jau buvo praėjęs eismo įvykio vietą ir įvykis vyko jam už nugaros, kurį stebėjo atsisukęs. Be to, šis liudytojas apskritai skirtingai nurodo savo atsiradimo netoli įvykio vietos aplinkybes. Štai akistatų su liudytoja J. V. bei nuteistuoju V. M. metu (b. l. 41-45, 55-58 T. 2) T. Ž. paaiškino, kad ėjo iš namų, kur ėjo neprisimena (tačiau kartu aiškina, kad nors ir ėjo iš namų, tačiau anksčiau jį buvo parvežęs draugas ir jis stebėjo nuvažiuojantį draugo automobilį). Tuo tarpu teisminio bylos nagrinėjimo metu liudytojas T. Ž. jau aiškino, kad prieš eismo įvykį stotelėje išlipo iš autobuso ir ėjo namo. Liudytojas L. V. nurodė, kad jis dėmesį buvo sukoncentravęs į motociklą, o į važiuojančius automobilius („VW Golf“ ir „Pontiac“) savo dėmesio nebuvo nukreipęs. Taip pat jis tiek ikiteisminio tyrimo, tiek ir teisminio bylos nagrinėjimo metu nurodo, kad automobilis „VW Golf“ motociklą partrenkė atsitrenkęs kairiu kampu į motociklo „Kawasaki“ galą (ikiteisminio tyrimo metu) ar vidurį (teisme). Tą patį jis nurodė ir akistatų su J. V. bei V. M. metu (b. l. 37-40, 50-54 T. 2). Tačiau iš transporto priemonių apgadinimų pobūdžio, taip pat iš specialisto išvados, kuria netikėti kolegija neturi pagrindo, matyti, kad būtent A. S. vairuojamas motociklas priekiniu ratu trenkėsi į automobilio „VW Golf“ priekinį kairį ratą, o po to dešiniu šonu kontaktavo su automobilio priekiniu kairės pusės sparnu ir bamperiu. Taigi minėtų įvykio liudytojų parodymai nėra nei nuoseklūs, nei neprieštaringi, nei nekeliantys abejonių. Todėl besąlygiškai tikėti tokiais šių liudytojų parodymais, kaip lemiančiais eismo įvykio aplinkybes, kolegijos nuomone, negalima.

Pagal BPK 78 str. liudytojais gali būti šaukiami asmenys, apie kurį yra duomenų, kad jis žino kokių nors reikšmės bylai išspręsti turinčių aplinkybių. Šiuo atveju, kaip galima spręsti, pagrindas kviesti liudytojus L. V., L. M., T. Ž. buvo ranka padarytas įrašas eismo įvykio schemos juodraštinio varianto (b. l. 28 T. 1) kitoje pusėje, kurioje stulpeliu surašyti šių asmenų vardai, pavardės bei telefono numeriai (taip pat ir E. P., kuris 2010-10-20 mirė). Taip pat šiame lape šalia žodžio „liudytojas“ dar užrašytas telefono numeris „(duomenys neskelbtini) “, įrašas „J. V., (duomenys neskelbtini) “ bei atskiras žodis „liudytoja“. Kaip matyti iš eismo įvykio vietos apžiūros protokolo (b. l. 25-28 T. 1), jį surašė tyrėjas G. M., o schemą nubraižė vyr. patrulis S. T.. Šie asmenys buvo apklausti atliekant įrodymų tyrimą apeliacinės instancijos teisme ir jie patvirtino, kad iš tiesų buvo atvykę į šio eismo įvykio vietą. Liudytojas G. M. paaiškino, kad jis surašė įvykio vietos apžiūros protokolą, o šį juodraštinį schemos variantą braižė S. T.. Kitoje schemos pusėje iš esančių įrašų jis įrašė tik žodį „liudytoja“. Liudytojas S. T. nurodė, kad jo ranka yra įrašyta liudytojos J. V. vardas, pavardė, gyvenama vieta ir telefono numeris. Apklausta tyrėja D. B., kuriai šioje byloje buvo pavesta atlikti ikiteisminį tyrimą (b. l. 1 T. 1), nurodė, kad tai jos ranka įrašytas žodis „liudytojas“ ir telefono numeris „(duomenys neskelbtini) “ (tai liudytojo S. S. telefono numeris), kurį jai nurodė vienas iš eismo įvykio dalyvių – V. M.. Be to, pareigūnai G. M. bei S. T. paaiškino, jog jie visą pirminę surinktą medžiagą (schemas, protokolus) tą pačią dieną perdavė į (duomenys neskelbtini) apskrities VPK budėtojų dalį, o iš ten ją gavo ikiteisminį tyrimą atliekantis pareigūnas. Jie taip pat paaiškino, kad niekas kitas šios medžiagos paimti bei ją pildyti negali. Tyrėja D. B. patvirtino, jog visą pirminę ikiteisminio tyrimo medžiagą, tame tarpe ir įvykio vietos schemos juodraštinį variantą, pasiėmė iš budinčios dalies ir tuo metu visų liudytojų duomenys turėjo būti užrašyti. Tačiau prokurorė pateikė apeliacinės instancijos teismui duomenis (b. l. 89-117 T. 3), kad per laikotarpį nuo to momento, kai įvykio vietoje surinkta šios bylos medžiaga buvo perduota į Alytaus raj. VPK budėtojų dalį iki to, kol ją pasiėmė tyrėja D. B., nei vienas iš budėtojų grupėje dirbusių policijos pareigūnų liudytojų L. V., L. M., T. Ž. bei E. P. vardų, pavardžių bei telefono numerių juodraštiniame įvykio vietos schemos variante neįrašė. Patys šie liudytojai taip pat nurodė, kad įrašas darytas ne jų ranka, o L. M. dar ir tai, kad savo duomenis pasakė įvykio vietoje kažkokiam asmeniui, kai dar net nebuvo atvykę nei policijos pareigūnai, nei medikai.

Baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti šiame kodekse numatytais proceso veiksmais. Įrodymais nepripažįstami duomenys, kurių gavimo tvarkos pažeidimai kelia abejonių duomenų patikimumu ir šių abejonių nėra galimybės pašalinti atliekant kitus BPK numatytus veiksmus. Kaip jau minėta, pagrindinis pirmosios instancijos teismo argumentas, lėmęs V. M. pripažinimą kaltu dėl Kelių eismo taisyklių 9, 106, 108 punktų pažeidimo, o kartu ir dėl nusikaltimo, numatyto BK 281 str. 1 d. padarymo, buvo liudytojų T. Ž., L. M. bei L. V. parodymai (kartu su nukentėjusiojo A. S. parodymais). Tačiau apeliacinės instancijos teismui, baudžiamojo proceso numatytomis priemonėmis bandant nustatyti, kas šių liudytojų anketinius duomenis įrašė į eismo įvykio schemos juodraštinį variantą, to padaryti nepavyko. Taigi liko neaišku kokiu būdu byloje atsirado duomenys apie šiuos asmenis, kad šie liudytojai žino bylai išspręsti reikalingų aplinkybių, tai yra, kad matė eismo įvykį. Tokie neaiškumai dėl šių liudytojų duomenų gavimo tvarkos kelia pagrįstų abejonių ir dėl jų parodymų patikimumo. Šių asmenų parodymų negalima laikyti patikimais ir dėl to, kad kaip jau minėta, jų parodymai yra nenuoseklūs, prieštaringi, be to, jų nepatvirtina ir jokie kiti byloje esantys įrodymai (išskyrus patį nukentėjusįjį).

Todėl liudytojų T. Ž., L. V. ir L. M. parodymais teisėjų kolegija nesiremia ir daro išvadą, kad nukentėjusiojo A. S. teiginio apie tai, kad jis, parodęs kairio posūkio signalą, pirmasis pradėjo lenkti automobilius „Pontiac“ ir „VW Golf“, o pastarojo automobilio vairuotojas, atlikdamas posūkio manevrą sudarė jam kliūtį, dėl ko įvyko eismo įvykis, nepatvirtina jokie kiti bylos įrodymai. Atvirkščiai, tokius jo parodymus paneigia ne tik V. M. bei I. M., bet ir kiti matę įvykį kelių eismo dalyviai – liudytojai J. V. bei S. S., dėl kurių buvimo visiškai šalia eismo įvykio nekyla jokių abejonių.

Įvertinus visa tai, daroma išvada, kad šioje byloje nėra surinkta pakankamai patikimų įrodymų, patvirtinančių jog automobilio „VW Golf“ vairuotojo V. M. posūkio manevro į kairę pradžios momentu paskui jį ta pačia kryptimi važiavęs nukentėjusiojo A. S. valdomas motociklas buvo įvažiavęs į priešpriešinio eismo juostą ir jį lenkė. Todėl negalima daryti išvados, kad nuteistasis V. M. sukdamas į kairę nepraleido lenkimo manevrą jau atliekančio motociklo, taip pažeisdamas jam apkaltinamajame Alytaus raj. apylinkės teismo nuosprendyje nurodytus KET punktų reikalavimus. Nenustačius, jog V. M. pažeidė kelių eismo taisyklių reikalavimus, nėra pagrindo svarstyti apie priežastinio ryšio buvimą tarp jo veikos ir kilusių pasekmių ir kartu spręsti dėl BK 281 str. 1 d. numatytos nusikaltimu sudėties buvimo jo veiksmuose. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis, pagrįstas nepatikimais įrodymais, negali būti laikomas teisėtu, todėl jis naikintinas ir priimtinas naujas – išteisinamasis nuosprendis. Išteisinus V. M. BPK 3 str. 1 d. 1 p. nurodytu pagrindu, nukentėjusiojo A. S. pareikšti civiliniai ieškiniai AAS „G. B.“ ir V. M. atžvilgiu paliekami nenagrinėtais (BPK 115 str. 3 d. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

nusprendž i a:

Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 7 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį.

V. M. pagal BK 281 str. 1 d. išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Nukentėjusiojo A. S. pareikštus civilinius ieškinius palikti nenagrinėtais.