Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2021-04-30 · Baudžiamoji byla Nr. e1-1455-1123/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2021-04-30
Bylos Nr.
e1-1455-1123/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-03396-2021-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Aušra Ragelienė
Kaltinamasis
A. V.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-1455-1123/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-03396-2021-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.2.1 2.12.1.4. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. balandžio 30 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Ragelienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės Oksanos Leontjevos pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, pagrindinio išsilavinimo, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), teistas 2019 m. lapkričio 25 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, skirta 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė su įpareigojimas, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. V., 2021 m. vasario 1 d., apie 17.15 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,18 promilės neblaivumas), žodinio konflikto metu tyčia panaudojo fizinį smurtą savo sugyventinės Ž. T. atžvilgiu, o būtent prispaudęs Ž. T. prie sienos, ranka sugriebė pastarajai už kaklo ir stipriai suspaudęs pirštus laikė, tokiu būdu savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajai Ž. T. fizinį skausmą. Šiais veiksmais A. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis A. V., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad prieš maždaug 8 mėnesius sudegė namas adresu (duomenys neskelbtini), kuriame jis ir Ž. T. kartu su dukra A. V., prieš sudegant namui, kartu gyveno. Kai sudegė minėtas namas, Ž. T. su jų dukra A. V. gyveno (duomenys neskelbtini) (tikslaus adreso nežino) pas savo motiną, tuo metu jis gyveno deklaruotu gyvenamosios vietos adresu. 2020 lapkričio mėnesį Ž. T. su jų dukra A. V. atsikraustė gyventi adresu (duomenys neskelbtini). Visą laiką jis tvarkė bei remontavo sudegusį namą. 2021 m. sausio 31 d., apie 13.00 val., jis ir Ž. T. su dukra A. V. nuvyko adresu (duomenys neskelbtini), kūrenti namą, kadangi visada važiuoja šaltuoju periodu, tarp jo ir Ž. T. įvyko žodinis konfliktas (dėl ko įvyko, neprisimena). Jis išvažiavo namo, adresu (duomenys neskelbtini), o Ž. T. su dukra A. V. liko adresu (duomenys neskelbtini). Galvojo pyktis praeis ir Ž. T. su dukra A. V. grįš namo, tačiau liko nakvoti name, adresu (duomenys neskelbtini), namas nėra įrengtas pilnai gyventi. 2021 m. vasario 1 d., apie 08.30 val., sulaukė skambučio iš Ž. T., kuri jo paklausė ar atvažiuos dėti name grindis, kadangi grindys sudėtos nebuvo. 2021 m. vasario 1 d., apie 10.00 val., atvyko adresu (duomenys neskelbtini), toliau daryti namuose remonto darbų, buvo blaivus. 2021 m. vasario 1 d., apie pietus (tikslios valandos nežino), Ž. T. ėjo į parduotuvę apsipirkti ir jis jos pasiteiravo, jei gali, kad nupirktų alaus. Ž. T. iš parduotuvės parnešė nupirkus alaus („Švyturio“, 3 skardinės po 0,5 l.). Šias visas 3 skardines jis, dirbdamas, išgėrė. 2021 m. vasario 1 d., apie 17.00 val., tarp jo ir Ž. T. įvyko žodinis konfliktas dėl to, kad ji pradėjo jį varyti iš namų (jis jau ruošėsi pats išeiti), tada jis jos paklausė, ar ji jam taip atsidėkoja už įdėtas pastangas ir darbą remontuojant namus, Ž. T. stovėjo prie krosnies prieškambaryje ir, jam einant iš kambario į prieškambarį link krosnies autis batus (batai buvo padėti ties krosnimi), Ž. T. pradėjo jį provokuoti ir rėkdama vartojo necenzūrinius žodžius jo atžvilgiu (nuosprendyje necituotini). Jis jai liepė nusiraminti, tačiau Ž. T. toliau pakartotinai rėkė ant jo įvairius necenzūrinius žodžius, kuriuos paminėjo aukščiau. Jis, jau būdamas prie jos prieškambaryje, ties išėjimo durimis, kaire ranka paėmė Ž. T. už kaklo prispaudė ją prie kopėčių ir pasakė „nusiramink“, pasakęs šiuos žodžius, iškart paleido Ž. T. kaklą ir išėjo iš namų. Jų dukra A. V. konflikto ir fizinio smurto prieš Ž. T. nematė, kadangi buvo kambaryje. Taip pat nori paminėti, kad jį ankščiau ne vieną kartą Ž. T. yra apdraskiusi ir trenkusi iš daiktų, kurie yra šalia jos, tačiau jis į policiją nesikreipė. Dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi (b. 1. 103-106, 111-113)..

Nukentėjusioji Ž. T., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2021 vasario 1 d, apie 9.30 val., pas ją namo adresu (duomenys neskelbtini) atvažiavo jos sugyventinis A. V. (jie turi bendrą vaiką). Atvažiavo padėti tvarkyti (remontuoti) butą, butas nukentėjo po gaisro. A. V. atvažiavus ji jau jautė sklindanti nuo jo alkoholio kvapą. Jis nuvažiavo iki parduotuves statybinių medžiagų, vėliau dirbo kambaryje. Dirbdamas gėrė alų. Kai prisigėrė, pradėjo prie jos kabinėtis, pradėjo aiškinti, kad jis vienas dirba, remontuoja jai butą, o ji nieko nedaro ir už tai turi jam mokėti pinigus. Ji jam atsakė, kad jeigu jam netinka tai, ką jis daro, jis gali būti laisvas ir paprašė palikti jos butą. A. V. tuo metu sėdėjo kartu su jų vaiku A. V. kambaryje, o ji buvo virtuvėje. Po tokio jos pasisakymo A. V. įsiuto, atėjo iš kambario pas ją į virtuvę ir, prispaudęs ją prie sienos, dešine ranka sugrėbė jai už kaklo, stipriai suspaudęs pirštus, nuo ko ji jautė fizinį skausmą, buvo sunku kvėpuoti. Vaikas tuo metu liko kambaryje, tai paties konflikto nepamatė. Apžiūrai dėl patirto fizinio skausmo nesikreipė. Jos sugyventinis ir anksčiau yra smurtavęs prieš ją, į policiją kreipėsi, bet susitaikė. Kai išgirdo, kad iškvietė policiją, A. V. iš buto pabėgo. Konflikto metu namuose, kaip ir minėjo, buvo jų nepilnametė dukra A. V., gim. (duomenys neskelbtini). Konflikto metu ji pati buvo blaivi, vyras neblaivus. Po įvykio su A. V. palaiko ryšį mobiliuoju telefonu, kadangi jie turi bendrą vaiką. Jiems bendraujant, dabar santykiai yra geri, jis jos po įvykusio įvykio atsiprašė. Dukra A. V. rūpinasi, praėjus kiek laiko po įvykusio įvykio jai A. V. parašė trumpąją sms žinutę ir paprašė atvežti dukrą A. V., kadangi nori su ja praleisti laiką, ji dukrą jam nuvežė. Kadangi šiuo metu A. V. neturi darbo dėl šalyje susiklosčiusios situacijos (dėl COVID-19), yra užsiregistravęs Užimtumo tarnyboje, todėl finansiškai prie vaiko išlaikymo neprisideda, tačiau kai turėjo darbą visada prisidėdavo. Taip pat nori paminėti, kad A. V. yra kruopštus, darbštus ir geras, tačiau tai būna, kol nevartoja alkoholio, išgėręs alkoholio dažnai tampa agresyvus. Prieš keletą metų A. V. buvo užsikodavęs ir tuo metu jų santykiai buvo geri (b. 1. 12, 16-19, 20-22).

Liudytojas N. R., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jis dirba Vilniaus aps. VPK Vilniaus m. 3 PK. 2020 m. vasario 1 d., jam dirbant kartu su Vilniaus aps. VPK Vilniaus m. 3 PK vyr. tyrėju E. V., apie 17.20 val. iš Vilniaus AVPK OVS buvo gautas pranešimas, kad adresu (duomenys neskelbtini) vyras smurtauja prieš moterį. Atvykus nurodytu adresu, juos pasitiko pranešėja Ž. T., kuri paaiškino, kad jos sugyventinis A. V. atvažiavo pas ją į butą padėti daryti remonto darbus. Darant remonto darbus bute, A. V. vartojo alkoholį. Išgėręs pradėjo prie Ž. T. kabinėtis, konfliktavo. Kadangi kartu su Ž. T. ir A. V. bute buvo vaikas A. V., moteris liepė A. V. palikti butą. Tada A. V. supyko, atėjo į virtuvę, kur tuo metu buvo Ž. T. ir dešine ranka sugriebė moteriai už kaklo ir smaugė, nuo ko moteris patyrė fizinį skausmą. Apžiūrėjus nukentėjusios kaklą, kaklas buvo paraudęs. Moteris buvo akivaizdžiai susijaudinusi, vaikas atrodė išgąsdintas. Atvykus į įvykio vietą, A. V. įvykio vietoje nebuvo, tačiau po kurio laiko vyras grįžo pats. Jam buvo pranešta, kad jis įtariamas smurtavęs prieš savo sugyventinę ir bus sulaikytas. Nuo A. V.sklido alkoholio kvapas, patikrinus girtumą, nustatytas 2,18 prom. A. V. buvo pristatytas į Vilniaus aps. OVS. Nukentėjusioji nuo GMP atsisakė (b.1. 83-86).

Alkoholio kiekio matuoklio rodmenyse užfiksuota, kad 2021 m. vasario 1 d., 18.14 val., A. V. nustatytas 2,18 promilės neblaivumas (b. l. 88).

2021 m. vasario 1 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nurodyta, kad apžiūrėta įvykio vieta – butas, esantis (duomenys neskelbtini). Į (duomenys neskelbtini) patenkama per rudas medines duris, ant kurių pakabinta pašto dėžutė, bei paženklinta užrašu (duomenys neskelbtini). Patekus į pastatą, patenkama į koridorių, kuriame iš abiejų pusių išmėtyti įvairūs daiktai, grindys išklotos medinėmis lentomis bei tiesiai matomos medinės durys, per kurias patenkama į virtuvę. Virtuvėje po kairę matomi virtuviniai baldai, po dešine puse matomos išrikiuotos gipso kartono plokštės. Toliau einant tiesiai per rudos spalvos medines duris patenkama į prieškambarį, kuriame įvyko grumtynės, patekus į minėtą patalpą po kaire puse matomas praėjimas į kambarį, kuris yra remontuojamas, kairiajame kampe matoma rudos spalvos krosnis, tiesiai sudėti įvairūs daiktai. Įvykio vietos apžiūros metu padarytos nuotraukos (b. l. 11-15, 25-30).

BIRT ataskaitų žiūryklėje užfiksuota, kad 2021 m. vasario 1 d., 17.26 val., bendrajame pagalbos centre registruotas pranešėjos skambutis apie tai, kad (duomenys neskelbtini), pranešėjos sugyventinis girtas, konfliktuoja, rėkia. Namuose vienas mažametis vaikas, pokalbio metu visi šaukė, rėkė, labai prašo paskubėti. Papildomoje informacijoje apie patikrinimą nurodyta, kad kreipėsi pranešėja Ž. T., kuri paaiškino, kad jos sugyventinis A. V. preiš ją smurtavo, smaugė, dėl ko ji patyrė fizinį skausmą (b. l. 5-8).

2021 m. vasario 26 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota bendrojo pagalbos centro pateikto garso įrašo apžiūra. Garso įrašas darytas 2021 m. vasario 1 d., apie 17.24 val., skambinta iš tel. Nr. (duomenys neskelbtini), garso įrašo trukmė 00 min. 46 sek. (bendrojo pagalbos centro operatorė 112 – A, skambinantysis – B, vyriškas balsas fone – C) - pokalbis vyksta lietuvių kalba. Fone girdisi vaiko verkimas, rėkimas. A: „112“. B: „Laba diena“. A: „Laba diena“. B: „Sakykit aš norėčiau iškviesti policiją“. A: „Kas atsitiko?“ B: „Sugyventinis, ne sugyventinis, jisai girtas čia rėkauja yra mažametis vaikas“. C: „...aš girtas o tu negirta?…“ (toliau identifikuoti, ką sako nėra galimybės). A: „Vienas vaikas namuose?“ B: „(duomenys neskelbtini)“. A: „Pakartokite adresą“. B: „Gerai, ačiū labai“. C: „jinai prisigėrus atėjo…“ (toliau identifikuoti, ką sako nėra galimybės). A: „Pakartokite adresą“. B: „(duomenys neskelbtini)“. Fone girdisi vaiko verkimas, rėkimas. A: „Durų laiptinės kodas yra?“ B: „Ir rašysiu pareiškimą“. A: „Durų laiptinės kodas yra?“ B: „Ne, durų kodo nėra, čia vyksta remontas, žinokit rašysiu pareiškimą“. A: „Gerai, Jūsų pavardė?“ B: „Mhm, gerai“. A: „Pavardė kokia?“ B: „Ačiū“. Pokalbio pabaiga (b. l. 61-63).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta kvalifikuota nusikalstamos veikos sudėtis; kvalifikuojamieji požymiai apibūdina nukentėjusįjį asmenį (šeimos narys ar artimasis giminaitis). Pagal BK 248 straipsnio 1 dalį artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. Pagal šio straipsnio 2 dalį nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad A. V. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, yra įrodyta. Tokia išvada darytina byloje surinktus ir ištirtus įrodymus sugretinus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vieningą visumą. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino, nurodė jos padarymo aplinkybes bei patvirtino, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, žodinio konflikto metu jis paėmė nukentėjusiajai Ž. T. už kaklo prispaudė ją prie kopėčių. Tai, kad A. V. nurodytomis aplinkybėmis panaudojo fizinį smurtą prieš savo sugyventinę Ž. T., bei kad tokiais veiksmais sukėlė jai fizinį skausmą, be kaltinamojo prisipažinimo, patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai: nukentėjusiosios Ž. T. bei liudytojo N. R. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką bei proceso veiksmų atlikimo protokolas, BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys, kitų objektų apžiūros protokolas bei kita rašytinė bylos medžiaga, kuriais teismas neturi pagrindo netikėti.

Ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad A. V., 2021 m. vasario 1 d., apie 17.15 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,18 promilės neblaivumas), žodinio konflikto metu tyčia panaudojo fizinį smurtą savo sugyventinės Ž. T. atžvilgiu, o būtent prispaudęs Ž. T. prie sienos, ranka sugriebė pastarajai už kaklo ir stipriai suspaudęs pirštus laikė, tokiu būdu savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajai Ž. T. fizinį skausmą. Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad A. V. padarė nusikalstamą veiką, kuri kvalifikuotina pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Bausmės skyrimas

Prokuroras siūlo baudžiamąją bylą užbaigti baudžiamojo įsakymo priėmimu. Teismas konstatuoja, kad yra BPK 418 straipsnyje nustatytų sąlygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas: kaltinamasis sutiko procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiko su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (b. l. 145-149), nukentėjusioji Ž. T. 2021 m. balandžio 13 d. pranešimu buvo informuota apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, per nustatytą 7 dienų terminą nebuvo gautas nukentėjusiosios skundas dėl tokio sprendimo (b. l. 151), taip pat nukentėjusioji apklausos metu patvirtino, kad neturi prieštaravimų baudžiamojo proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu. Taip pat nukentėjusioji nurodė, kad teisė pareikšti civilinį ieškinį jai išaiškinta, tačiau civilinio ieškinio ji nereikš, tokiu būdu šioje byloje žalos atlyginimo klausimas nekeliamas.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam A. V., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (įvykdytas vienas tyčinis nesunkus nusikaltimas), nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes (nusikalstama veika baigta, padaryta prieš šeimos narį), į A. V. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad kaltinamasis visiškai prisipažino dėl padarytos nusikalstamos veikos ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstama veika padaryta būnant apsvaigus nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį – dirbantis (b. l. 126-128), anksčiau teistas vieną kartą už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą (b. l. 131), baustas administracine tvarka (b. l. 132-135).

Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą laisvės apribojimo bausmę, paskiriant kaltinamajam BK 48 straipsnyje numatytus įpareigojimus, kurie padės įgyvendinti bausmės paskirtį. Be prokurorės siūlomo įpareigojimo tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, teismo vertinimu, kaltinamajam tikslinga paskirti ir įpareigojimą nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, atsižvelgiant į tai, kad A. V. šią nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Teismo vertinimu, prokurorės siūlomas bausmės dydis (artimas BK 48 straipsnio 2 dalyje nustatytam laisvės apribojimo bausmės vidurkiui) yra proporcingas kaltinamojo padarytai nusikalstamai veikai ir padės įgyvendinti bausmės tikslus. Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę, A. V. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnio 1 dalis).

Kaltinamasis A. V. BPK 140 straipsnio nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2020 m. vasario 1 d., 18.00 val., iki 2020 m. vasario 2 d., 12.40 val. (b. l. 96, 98). Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, į kaltinamajam paskirtos laisvės apribojimo bausmės laiką įskaitytinas jo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas (1 diena), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

BK 67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Minėto straipsnio 3 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad kartu su bausme gali būti paskirtos ir baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. BK 72² straipsnyje numatyta, kad teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą.

A. V. padaryta nusikalstama veika yra smurtinio pobūdžio, padaryta prieš šeimos narį – sugyventinę, todėl, teismo vertinimu, bausmės paskirtį padės įgyvendinti BK 67 straipsnio 3 dalyje, 72² straipsnyje numatyta ir kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti probacijos tarnybos organizuojamoje smurtinį elgesį keičiančioje programoje, šį nurodymą įpareigojant įvykdyti per 6 mėnesius nuo šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki šio baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios, pradėjus baudžiamąjį įsakymą vykdyti – panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu A. V. paskirti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį bausmės vykdymo laikotarpiu: 1) bausmės vykdymo laikotarpiu tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje; 2) nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, į kaltinamajam paskirtos laisvės apribojimo bausmės laiką įskaityti jo laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020 m. vasario 1 d., 18.00 val., iki 2020 m. vasario 2 d., 12.40 val. (vieną dieną), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Paskirti A. V. Lietuvos respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalyje, 72² straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir įpareigoti jį per 6 (šešis) mėnesius nuo šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dalyvauti probacijos tarnybos organizuojamoje smurtinį elgesį keičiančioje programoje ir ją baigti.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki šio baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios, pradėjus baudžiamąjį įsakymą vykdyti - panaikinti.

Išaiškinti A. V., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-48 straipsniai ir išaiškinti, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;

2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

4) intensyvios priežiūros metu dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą ir laikytis intensyvios priežiūros sąlygų, pranešti probacijos tarnybai apie elektroninio stebėjimo įtaiso praradimą ar pastebėtą šio įtaiso gedimą.

Nuteistiesiems, kuriems paskirta laisvės apribojimo bausmė ir vykdoma intensyvi priežiūra, draudžiama nusiimti, gadinti ar sunaikinti elektroninio stebėjimo įtaisą.

Laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis BK IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis arba XI skyriuje numatytomis auklėjamojo poveikio priemonėmis, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) BK 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui (BK 48 straipsnio 7 dalis).

Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) BK 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles (BK 48 straipsnio 8 dalis).

Paskirtą laisvės apribojimo bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Vilniaus apygardos probacijos tarnyba, Kareivių g. 1, Vilniuje).

Išaiškinti kaltinamajam, kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Šia teise kaltinamajam nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir bus vykdomas įstatymais nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Aušra Ragelienė