Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Nijolė Šidagienė, sekretoriaujant Violetai Rodzienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui M. K., nukentėjusiesiems M. G. ir A. Z., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo M. K. skundą dėl Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato (VPK) Viešosios policijos (VP) Eismo priežiūros tarnybos (EPT) nutarimo administracinio teisės pažeidimo (ATP) byloje panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus m. VPK VP EPT (toliau-institucija, nagrinėjusi administracinę bylą, institucija) įgaliotas pareigūnas M. K. 2006m. spalio 17 d. surašė ATP protokolą Nr.E213679 už tai, kad šis, vairuodamas automobilį, elgėsi neatsargiai, nesilaikė atstumo, laiku nepastebėjo priekyje sustojusio automobilio, į jį atsitrenkė, pastarasis nuo smūgio atsitrenkė į kitą priekyje sustojusį automobilį, įvykio metu apgadinti trys automobiliai, nepateiktas galiojantis privalomojo civilinės atsakomybės draudimo dokumentas, taip pažeidžiant Kelių eismo taisyklių (KET) 53, 61.3, 171 punktų reikalavimus (b.l.13).

M. K., bylą nagrinėjant teisme, skundą palaikė, papildomai paaiškino, kad iki susidūrimo tarp jo vairuoto automobilio ir Audi 80 buvo apie 2,5 metro atstumas, o Mazdos iki atsitrenkimo jis iš viso nematė, nes buvo tamsu, gi pėsčiųjų perėją jis matė, nes gerai žino tą vietą, iki jos buvo likę apie 10 metrų, jis pėsčiųjų nematė. Jo automobilio greitis negalėjo būti didelis, nes buvo piko valanda, labai daug automobilių, Audi 80 greitis- panašus, kaip ir jo. Jis važiavo ne vienas, su „kambarioku“. Kad Audi 80 pirmoji įvažiavo į Mazdą jis nematė, bet iš savo automobilio nedidelio greičio ir apgadinimų pobūdžio, tiksliau- jų menkumo, daro tokią prielaidą. Jo nuomone, į Mazdą buvo atsitrenkta vieną kartą, nes po pirmojo smūgio ji turėjo pavažiuoti į priekį, todėl po jo vairuoto Opel Omega automobilio smūgio į Audi 80 jis (t.y.Audi 80) jeigu ir pavažiavo į priekį, bet Mazdos jau „nebepasiekė“.

Nukentėjusioji M. G., apklausta liudytoja (ATPK 273str.3 dalis), paaiškino, kad iki avarijos kitų jos dalyvių nepažinojo. Paaiškino, kad, prieš išvažiuojant iš Santariškių žiedo, yra pėsčiųjų perėja, prieš kurią stabdė Mazdos vairuotojas. Ji, važiuodama pirmąja eismo juosta jam iš paskos, irgi matė, kaip viduriu gatvės ėjo žmogus, ji jį gerai matė dar iki stabdymo, nes ta vieta labai gerai apšviesta, tuomet tarp jų automobilių buvo apie 5 metrai tarpas. Pareiškėjas tuo metu važiavo ta pačia eismo juosta už jos, per du automobilius gal ir galėjo nematyti pėsčiojo. Kiek jis buvo nuo jos atsilikęs, ji negali pasakyti, kai jau praktiškai buvo sustojusi, pamatė jį visai arti. Mazdos greitis buvo nedidelis- apie 20-30 km/val., jis staiga nestabdė, ji irgi stabdžiusi normaliai. Jai sustojus, pareiškėjo automobilis atsitrenkė tuoj pat- gal už poros sekundžių, ji girdėjo jo automobilio stabdžių garsą, kokiu greičiu važiavo- pasakyti negali. Ar Mazda nuo smūgio pavažiavo į priekį- pasalyti negali. Jos automobilyje dar buvo motina.

Nukentėjusysis A. Z., apklaustas liudytoju (ATPK 273 str.3 dalis), paaiškino, kad iki avarijos nei vieno iš vairuotojų nepažinojo, tuomet automobiliu Mazda važiavo vienas. Važiuodamas Santariškių žiedu, iš tolo pastebėjo pėstįjį, to metu jis dar tik ėjo link perėjos, kurią jis turėjo kirsti, todėl sulėtino greitį, nors iki perėjos buvo 10-15 metrų atstumas. Toje vietoje gatvė ir perėja labai gerai apšviestos, jo greitis iki stabdant buvo 38-40 km/val. Matė užpakalyje jo eismo juosta važiuojantį vieną automobilį, jis buvo atsilikęs 2,5-3 metrus nuo jo, kokiu greičiu važiavo- neatkreipė dėmesio, bet atstumas tarp jų nemažėjo. Automobilio sustojimo prieš perėją metu jis jokio smūgio nepajuto, jis stovėjo apie 20-30 sekundžių, kol pėstysis perėjo, ir tik tuomet pajuto smūgį. Apie tokį laiką jis sprendžia iš to, kad kai jis sustojo prieš pat perėją, pėstysis ant jos dar tik statė koją, o kai pajuto smūgį- jis jau buvo praėjęs beveik visą jo eismo juostą. Jis girdėjo tik vieną smūgį, bet jis buvo ne į jo automobilį, nes iš paskos važiavęs Audi į jo automobilį tik atsirėmė ir tas kontaktas buvo tik vienas. Ar po to atsirėmimo jo automobilis pajudėjo ir kiek nors pavažiavo į priekį - nežino, bet jei ir taip, tai tas pajudėjimas į priekį turėjo būti labai nežymus.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Iš ATP protokolo ir skundžiamo nutarimo matyti, jog M. K. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal du savarankiškus administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 2 dalyje ir 123 str. 6 dalyje. ATPK 123 str. 6 d. numato, jog administracinę atsakomybę užtraukia transporto priemonės vairavimas neapsidraudus transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu arba nesant apdraustam šiuo draudimu. Pareiškėjas skunde šio pažeidimo neginčija, o bylos medžiaga patvirtina, jog nei avarijos padarymo metu, nei bylą nagrinėjant institucijoje transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo dokumento pareiškėjas nepateikė, todėl darytina išvada, jog šis pažeidimas įrodytas.

ATPK 127 str. 2 dalis numato, jog administracinę atsakomybę užtraukia kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Pareiškėjas šį pažeidimą neigia, teigdamas, jog jis apgadino du automobilius, t.y. savo ir Audi 80, tačiau dėl automobilio Mazda Mx6 apgadinimų jis nekaltas, ką gali patvirtinti ekspertizė.

Teismas, išanalizavęs į bylą surinktų įrodymų visetą, mano, kad pareiškėjas išties apgadino ne tris, o du kitiems asmenims priklausiusius automobilius- jo vairuotą Opel Omega, valst.Nr.(duomenys neskelbtini) priklausantį UAB „Arstatas“, ir automobilį Audi 80, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) priklausantį L. A. G. Tokia išvada darytina išanalizavus pirminius, eismo įvykio dieną duotus paaiškinimus raštu bei visų vairuotojų paaiškinimus bylą nagrinėjant teisme. Pareiškėjas jau paaiškinime policijai (b.l.18) teigė, kad, jam išvažiuojant iš Santariškų žiedo, stabdė, jo nuomone- be reikalo, priekyje važiavusi Mazda ir į ją trenkėsi Audi 80, tuomet jis, nespėjęs sureaguoti, trenkėsi į „audinės“ galą. Nukentėjusysis A. Z. 2006-10-17 paaiškinime policijai (b.l.19) labai aiškiai nurodė, kad, kuomet jis sustojo praleisti žmogų, ėjusį perėja, „(...) į jį trenkėsi Audi, o į ją- automobilis Opel Omega (..)“. Kad šio nukentėjusiojo aiškinimai teisme neatitinka tikrųjų eismo įvykio aplinkybių, akivaizdu ir iš eismo įvykio schemos, kurią visi trys vairuotojai pasirašė be pastabų (b.l.16). Taigi, A. Z. teisme, norėdamas paaiškinti kitokią įvykio versiją, teigė, kad smūgis buvo vienas ir kad automobilis Audi, anot jo, po Opel Omegos padaryto smūgio į jo vairuotą automobilį (t.y. Mazda) tik atsirėmė ir kad jo automobilis nuo šio kontakto, netgi ne smūgio, jei ir pajudėjo į priekį, tai labai nežymiai. Tokie aiškinimai neatitinka jau minėtos schemos, iš kurios matyti, kad tarp automobilių Audi ir Mazda yra net 2 metrų tarpas, kas reiškia, kad smūgis buvo pakankamai stiprus, iš eismo įvykio schemos priede užfiksuotų apgadinimų ir pačios M. G. į bylą pateiktų defektinių aktų matyti, kad jos automobilio priekis buvo apgadintas ne visai menkai: sulenktas priekinis bamperis, sulaužytos priekinės apdailos grotelės, be to, buvo remontuotas ir priekinis (variklio) dangtis, o Mazdai buvo sulankstyta galinio valstybinio numerio lentelė (b.l.16a,31-37).

M. G. paaiškinimai teisme taip pat neatitinka faktinių eismo įvykio aplinkybių, užfiksuotų schemoje. Pastaroji teisme teigė, kad tarp jos ir nukentėjusiojo A. Z. vairuotų automobilių buvo apie 5 metrų tarpas, Mazdos greitis buvo nedidelis- apie 20-30 km/val., įvertinus tai, kad ji nestabdė, reikėtų daryti išvadą, kad M. G. irgi važiavo ne didesniu, nei A. Z., greičiu, be to, ji teigė, kad A. Z. staiga nestabdė, ji irgi stabdžiusi normaliai. Iš šio paaiškinimo reiktų daryti išvadą, kad jeigu į ją, taip abiem važiuojant, ir būtų pirmas atsitrenkęs M. K. vairuotas automobilis, tai jos atsitrenkimas į Mazdą iš esmės neįmanomas. Šioje situacijoje teismas laiko reikšmingu ir aplinkybę, kad M. G., 2006-12-13 teismo posėdyje atidedant bylą, pareiškė asmeniškai pažįstanti A. Z., priėmė ir pati įteikė jam teismo šaukimą (b.l.31).

Atsižvelgus į išdėstytą aukščiau, darytina išvada, jog institucija surinko pakankamus M. K. kaltės, padarius KET 171 punkto ir ATPK 127 str. 2 dalyje numatytą pažeidimą, įrodymus, tinkamai kvalifikavo jo veiką ir pagrįstai patraukė administracinėn atsakomybėn, nes atsakomybei pagal ATPK 127 str. 2 dalį kilti, kaip minėta, užtenka padaryti kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį bent vienos kitiems asmenims priklausančios transporto priemonės apgadinimą, taigi, dėl šios priežasties nei naikinti skundžiamą nutarimą, nei tuo labiau- nutraukti bylą, pagrindo nėra, tačiau dėl jau išdėstytų argumentų nutarimas pakeistinas, iš kaltinimo išjungus konstatavimą, kad 2006-10-17 padaryto eismo įvykio metu dėl M. K. kaltės buvo apgadintas A. Z. priklausantis automobilis Mazda Mx6, valst. Nr.(duomenys neskelbtini)

Dėl ekspertizės skyrimo pasakytina, jog Administracinių bylų teisenos įstatymo 62 str. 1 d. įtvirtina, jog teismas ar teisėjas skiria ekspertą arba paveda daryti ekspertizę atitinkamai ekspertizės įstaigai tik tuomet, jei byloje kyla klausimų, reikalaujančių specialių mokslo, meno, technikos ar amato srities žinių, (ABTĮ 62 str. 1 d.). Šiuo atveju tokių klausimų nekilo, todėl ekspertizė neskiriama.

Dėl nutarimu skirtos nuobaudos rūšies ir dydžio pasakytina, jog institucija, atsižvelgusi į nustatytą administracinę atsakomybę sunkinančią aplinkybę – pakartotinumą (b.l.21-22), pagrįstai skyrė pažeidėjui ATPK 127 str. 2 dalies sankcijoje numatytą alternatyvią griežtesnę nuobaudą – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, gi teismas, įvertinęs, kad pareiškėjas nubaustas už du savarankiškus KET pažeidimus, kad galiojanti nuobauda skirta už nesunkų KET pažeidimą, specialiosios teisės atėmimo terminą sutrumpina iki 3 mėnesių.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 124 str. 1 d. 5 p., 128 str., teisėja

nutarė:

skundą patenkinti iš dalies. Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos 2006-10-19 nutarimą Nr.E213679, kuriuo M. K. skirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 4 mėnesiams, pakeisti, konstatuojant, kad 2006-10-17 eismo įvykio metu dėl M. K. kaltės buvo apgadinti du kitiems asmenims priklausantys automobiliai Audi 80, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) ir Opel Omega, valst.Nr.(duomenys neskelbtini) ir M. K. 3 mėnesiams atimant teisę vairuoti transporto priemones.

Nutartis per 10 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.