- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-02-04
- Bylos Nr.
- II-104-1128/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01871-2025-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Linas Pukinskas
dalyvaujant institucijos, surašiusios skundžiamą nutarimą, atstovei Tatjanai Borodenkovai,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo A. P. skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyriausiosios specialistės priimto 2025 m. lapkričio 17 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-13-ANR-N-18601-2025.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyriausioji specialistė 2025 m. lapkričio 17 d. priėmė nutarimą, kuriuo A. P. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 2 dalyje, ir už tai jai paskirta nuobauda – 60 Eur bauda.
A. P. nubaustas už tai, kad 2025 m. rugsėjo 9 d. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vairuodamas transporto priemonę sustojo ir stovėjo Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) draudžiamoje vietoje: arčiau kaip 5 m atstumu nuo kelio įvažiavimo (išvažiavimo) į (iš) šalia kelio esančią (-os) teritoriją (--os) važiuojamųjų dalių sankirtos, toje kelio pusėje, kurioje yra įvažiavimas (išvažiavimas) į (iš) šalia kelio esančią (-os) teritoriją (-os), nesant toje vietoje stovėti leidžiančių stovėjimo vietą nurodančių kelio ženklų, ir taip pažeidė KET 150.15 punktą.
Nesutikdamas su minėtu nutarimu, A. P. pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui skundą, kuriame, cituojant KET 150.15 punktą, nurodoma, kad draudimas taikomas toje kelio pusėje, kurioje yra pažymėtas įvažiavimas į šalia kelio esančią teritoriją arba išvažiavimas iš jos. (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame pats gyvena ir nuolat stato automobilį, ir visoje toje kelio pusėje, kurioje buvo fiksuotas šis nusižengimas, nėra ženklinimo, rodančio, jog toje vietoje yra įvažiavimas į šalia kelio esančią teritoriją arba išvažiavimas iš jos, todėl jo vairuojamas automobilis buvo pastatytas nepažeidžiant KET. Be kita ko, šioje kelio pusėje yra nurodytas leistinas automobilių stovėjimas ir miesto raudonoji zona; šis ženklas negali nustoti galioti, jeigu nėra pažymėtas įvažiavimas ar išvažiavimas į kitą kelią ar teritoriją.
Atsiliepimas
Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, atsiliepimu į skundą prašo skundą atmesti. Atsiliepime nurodo, kad priešingai nei teigia pareiškėjas, KET 150.15 punktas neįtvirtina reikalavimo, kad įvažiavimas į šalia kelio esančią teritoriją būtų pažymėtas specialiais kelio ženklais ar kelio ženklinimu, jog jame nustatytas draudimas galiotų. Šio punkto formuluotė („toje kelio pusėje, kurioje yra nurodytas įvažiavimas (išvažiavimas)“) aiškintina kaip paaiškinanti, kuriai kelio pusei taikomas draudimas, o ne kaip įvažiavimo ženklinimo privalomumas. Pareiškėjo pateikiama šios nuostatos interpretacija, palanki jam pačiam, nepanaikina atsakomybės už KET pažeidimą. Pareiškėjo kaltė įrodyta byloje esančiomis fotonuotraukomis, iš kurių matyti, kad automobilis buvo pastatytas įvažiavime į šalia kelio esančią teritoriją. Tai akivaizdu pagal vietovės infrastruktūrą: važiuojamosios kelio dalies ir įvažiavimo dangos skiriasi, o įvažiavimas veda į automobilių stovėjimo aikštelę, atskirtą užtvarais. Esant šioms aplinkybėms, 5 metrų atstumo matavimas neturi reikšmės, kadangi akivaizdu, jog draudimas pažeistas bet kuriuo atveju. Aplinkybė, jog automobilis buvo pastatytas prieš draudžiamąjį kelio ženklą, nagrinėjamu atveju neturi reikšmės, kadangi pareiškėjas traukiamas administracinėn atsakomybėn ne už draudžiamojo kelio ženklo pažeidimą. Nepagrįsti ir pareiškėjo teiginiai, kad kelio ženklas Nr. 528 „Stovėjimo vieta“ su papildomomis lentelėmis galiojo ir toje vietoje, kur buvo pastatytas jo automobilis. Šis ženklas yra nurodomasis ir leidžia stovėti tik konkrečiai pažymėtoje vietoje, nepažeidžiant kitų KET reikalavimų; išimčių, leidžiančių stovėti pačiame įvažiavime ar įvažiavimo ir kelio sankirtoje, KET nenumato. Iš bylos medžiagos matyti, kad priešais įvažiavimą jokios parkavimo vietos nėra sužymėtos. Priešinga pareiškėjo pozicija suponuotų galimybę visiškai užstatyti įvažiavimus, kas akivaizdžiai prieštarautų KET tikslams.Pažymėtina ir tai, kad kelio ženklas Nr. 528 buvo papildytas lentele Nr. 830 „Stovėjimo būdas“, nurodančia, jog transporto priemonėms leidžiama stovėti tik važiuojamojoje kelio dalyje, o pareiškėjo automobilis buvo pastatytas ne joje, bet pačiame įvažiavime į šalia kelio esančią teritoriją. Atsižvelgiant į vietovės infrastruktūrą, pareiškėjas turėjo ir galėjo suvokti, kad tai yra įvažiavimas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu institucijos, surašiusios skundžiamą nutarimą, atstovė palaikė skundą ir papildomai nurodė, kad nuotraukos, kurias pateiktos teismui, darytos tą pačią dieną, esant 3 valandų skirtumui. Pažeidimą užfiksavo susiekimo paslaugos.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
ANK 641 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta pilnai ir sprendimas priimtas remiantis byloje ištirtais įrodymais. Be to, nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos visos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe. Administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.
ANK 417 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad sustojimas ir stovėjimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama sustoti ir stovėti, sustojimas ir stovėjimas nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimas užtraukia baudą vairuotojams nuo trisdešimt iki devyniasdešimt eurų. ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo sudėtis yra formali ir nereikalauja jokių pasekmių kaip privalomo objektyviosios nusižengimo pusės požymio. Automobilio statymas įstatymų leidėjo ANK 417 straipsnyje išvardintose vietose savaime yra laikomas pavojų eismo saugumui keliančiu veiksmu ir būtent todėl už jį yra griežtai baudžiama.
KET 150.15 punkte nurodyta, kad sustoti ir stovėti draudžiama kelio ir įvažiavimo (išvažiavimo) į (iš) šalia kelio esančią (-os) teritoriją (-os) važiuojamųjų dalių sankirtoje ir arčiau kaip 5 m atstumu nuo jos (toje kelio pusėje, kurioje yra nurodytas įvažiavimas (išvažiavimas) į (iš) šalia kelio esančią (-os) teritoriją (-os)), išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo vietą nurodantys kelio ženklai.
Nagrinėjamu atveju A. P. nubaustas už tai, kad vairavo automobilį, sustojo ir paliko jį stovėti kelio ir įvažiavimo (išvažiavimo) į (iš) šalia kelio esančią (-os) teritoriją (-os) važiuojamųjų dalių sankirtoje ir arčiau kaip 5 m atstumu nuo jos (toje kelio pusėje, kurioje yra nurodytas įvažiavimas (išvažiavimas) į (iš) šalia kelio esančią (-os) teritoriją (-os)), važiuojamųjų dalių sankirtoje ir taip pažeidė KET 150.15 punktą.
Pareiškėjas neginčija fakto, kad jo vairuotas ir pastatytas automobilis „Tesla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjo (duomenys neskelbtini) gatvėje, šalia pastato Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau nurodo, jog draudimas taikomas toje kelio pusėje, kurioje pažymėtas įvažiavimas į šalia kelio esančią teritoriją arba išvažiavimas iš jos. Visgi (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), ir visoje toje kelio pusėje, kurioje buvo fiksuotas nusižengimas, tokio ženklinimo nėra, todėl automobilis buvo pastatytas nepažeidžiant KET. Be to, nurodo, kad šioje kelio pusėje leidžiamas automobilių stovėjimas ir galioja miesto raudonoji zona, kurios galiojimas nesibaigia, nepažymėjus įvažiavimo ar išvažiavimo.
Teismo vertinimu, tokia pareiškėjo pozicija atmestina kaip nepagrįsta. Teismas sutinka su Institucijos atstovės argumentu, kad KET 150.15 punktas neįtvirtina reikalavimo dėl specialaus ženklinimo, skirto atskirti įvažiavimus į šalia kelio esančias teritorijas, jog jame nustatytas draudimas galiotų, o pareiškėjo subjektyvus ir jam pačiam palankus teisės aktuose įtvirtintų nuostatų aiškinimas negali būti laikomas aplinkybe, leidžiančia netraukti asmens administracinėn atsakomybėn. Kaip teisingai pažymėta Institucijos teismui pateiktame atsiliepime, pareiškėjo automobilis buvo pastatytas ne prieš įvažiavimą (išvažiavimą) į šalia esančią teritoriją ar už jo, bet būtent ant paties įvažiavimo (išvažiavimo). Tai patvirtina ir byloje esančios nuotraukos, kuriose užfiksuotas automobilio „Tesla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjimas ne prie kelio atitvaro, o ant šiek tiek aukščiau esančios, skirtingos dangos kelio dalies – trinkelėmis iškloto grindinio. Taip pat matyti, kad pareiškėjo automobilio priekinis ratas, esantis keleivio pusėje, yra gana arti šalia esančios vejos, skiriančios važiuojamąją dalį nuo pėstiesiems skirto šaligatvio, kuris yra aukščiau nei važiuojamosios kelio dalies danga. Pastatydamas automobilį tokioje vietoje, pareiškėjas turėjo suprasti, kad jis realiai trukdys kitiems eismo dalyviams, ir tai įvertinti pagal esamus kelio ženklus ar ženklinimą, o jų nesant – pagal vietovės paskirtį, vadovaudamasis protingumo principu ir gyvenimiška patirtimi.
Be to, įstatymų leidėjas įpareigoja eismo dalyvius išmanyti Saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti Kelių eismo taisykles ir jų laikytis (KET 5 punktas), o Administracinių nusižengimų kodekso 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įstatymų ar kitų teisės aktų nežinojimas nuo administracinės atsakomybės neatleidžia.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyriausioji specialistė tinkamai išnagrinėjo bylą, teisingai vertino faktines bylos aplinkybes ir pagrįstai patraukė A. P. administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį. Priimtas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas išsamiai ištyrus administracinio nusižengimo bylos aplinkybes, nuobauda paskirta pagal įstatymus, laikantis administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių, todėl A. P. skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
palikti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyriausiosios specialistės 2025 m. lapkričio 17 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-13-ANR-N-18601-2025 nepakeistą ir A. P. skundo netenkinti.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.