Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nutarimas

2020-03-02 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A5.-539-836/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmai
Dokumentas
Nutarimas
Data
2020-03-02
Bylos Nr.
A5.-539-836/2020
Teisminio proceso Nr.
4-22-3-00357-2019-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skirti nuobaudą.
Teisėjas
Henryta Gerdvilė (pirm.)
Pažeidėjas
R. Ž.
Institucija
LR Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinis skyrius
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. A5.–539–836/2020
Teisminio proceso Nr. 4-22-3-00357-2019-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.4; 6.1; 21.9.10 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. kovo 2 d.Kėdainiai
Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Henryta Gerdvilė,sekretoriaujant Reginai Leonavičienei, dalyvaujant:

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus vyriausiajam darbo inspektoriui R. R.,

nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. Ž.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje R. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ir ANK) 95 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. Ž., vykdanti individualią žemės ūkio veiklą (kodas (duomenys neskelbtini), atlikdama darbdavio funkcijas, 2019 m. rugsėjo 26 d. nuo 11-12 val., , jai priklausančioje fermoje (duomenys neskelbtini), leido dirbti nelegaliai V. A. R. Ž., vykdanti individualią žemės ūkio veiklą, V. A. leido dirbti ne vėliau kaip prieš jos darbo pradžią nesudariusi rašytinės darbo sutarties ir apie darbuotojos priėmimą į darbą ne vėliau kaip prieš dieną iki numatytos darbo pradžios momento neinformavusi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinio skyriaus. R. Ž., būdama darbdave V. A. atžvilgiu, neužtikrino, kad ūkyje dirbusi V. A. dirbtų įforminta įstatymų nustatyta tvarka. Tokiais savo veiksmais R. Ž., vykdydama darbdavio funkcijas, pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalyje ir Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytus reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. Ž. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką informuota tinkamai, jai administracinio nusižengimo protokole išaiškintos teisės, numatytos ANK 577 straipsnyje, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą negauta, todėl byla, vadovaujantis ANK 629 straipsnio 1 dalimi, išnagrinėta R. Ž. nedalyvaujant.

R. Ž. byloje esančiame rašytiniame pasiaiškinime nurodė, jog V. A. kartais ateina padėti prižiūrėti gyvulius neatlygintai, už maistą. Darbo sutartis su ja nesudaryta, paslaugų kvitų nėra išsiėmusi (b. l. 3).

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus vyriausiasis darbo inspektorius R. R. teismo posėdžio metu nurodė, kad 2019 m. rugsėjo mėn. buvo gauta anonimė informacija, kad R. Ž. ūkyje dirba nelegalūs darbuotojai. 2019 m. rugsėjo 26 d. nuvykus į (duomenys neskelbtini) kaimą, fermoje buvo rasta V. A., kuri paaiškino, kad dirba R. Ž. ūkyje, padeda dirbti prie karvių, mėšlą mėžti ir t. t. Patikrinimo metu V. A. buvo apsirengusi su guminiais batais. R. Ž. jam paaiškino, kad V. A. jai kartais padeda ūkyje. Darbo sutarčių ir paslaugų kvitų nebuvo pasirašyta. R. Ž. ir V. A. buvo apklaustos atskirai, jų išsakytos pozicijos sutapo. Sodros duomenimis, R. Ž. oficialiai įdarbintų darbuotojų neturi. Patikrinimo metu fermoje galimai buvo apie 30 karvių. Nurodė, kad byloje yra pakankamai R. Ž. kaltę pagrindžiančių įrodymų.

Liudytoja V. A. parodė, kad ji tą dieną dirbo, buvo pakviesta R. Ž., kad padėtų atlikti ūkio darbus. Atvyko ryte, apie 8 val. nubraukė mėšlą, pašėrė, išleido karves, vėliau atvažiavo surišti karves. Ryte atėjus paklausia, kokie galimi darbai. Darbo grafikas buvo nuo 8 val. ryto iki 14 val., apie 16 val. 30 min. surišo karves. Ji užmokesčio pinigais neima, jai R. Ž. atvažiavusi suaria daržą. Ji pati yra nedirbanti, nėra registruota Užimtumo tarnyboje. Jokių oficialių pajamų negauna, išskyrus maisto davinį iš seniūnijos, kuriuos gauna 5-6 kartus per metus. Jos sugyventinis taip pat nedirba, pajamų negauna. Įprastai ji dirba pavienius darbus, už kuriuos gauna 20-25 eurus per mėnesį. R. Ž. fermoje įprastai yra apie 50 melžiamų karvių bei jų prieauglis. Patikrinimo dieną, atvykus inspektoriams ji sėdėjo, kadangi dalį darbų jau buvo nudirbusi. Su R. Ž. dėl to, kad darbas būtų oficialiai įformintas, niekada nekalbėjo.

Liudytojas A. S. parodė, kad gavus anoniminį pranešimą, kartu su kolega R. R. nuvyko į fermą, kurioje buvo rasta moteris, kuri paaiškino, kad ji dirba, kuomet ją pakviečia fermos savininkė. Fermos savininkė taip pat patvirtino, kad V. A. kartais ateina padirbėti, kuomet būna pakviesta. Patikrinimo metu daugiau dirbančių asmenų nebuvo rasta. V. A. pati paminėjo, kad tądien ji dirbo. Įėjęs į fermos vidų, pamatė daug karvių. Jo nuomone, vienam asmeniui toje fermoje atlikti visus būtinus darbus nėra įmanoma. Paklausta R. Ž. neneigė, kad V. A. dirbo pas ją.

R. Ž. kaltę įvykdžius protokole nurodytą pažeidimą be jos pačios paaiškinimo, įrodo liudytojų parodymai ir patikrinime dalyvavusių inspektorių paaiškinimai, byloje surinkta ir ištirta rašytinė medžiaga: administracinio nusižengimo protokolas, iš kurio matyti, jog jame yra užfiksuotos visos esminės padaryto administracinio nusižengimo aplinkybės (b. l. 1), nelegaliai dirbusios 2019 m. rugsėjo 26 d. V. A. rašytinis paaiškinimas, iš kurio matyti, kad ji pas R. Ž. ateina padėti prie gyvulių, juos pašerti, atmesti mėšlą, po pietų vėl šeria karves. Darbo sutarties ir kitų dokumentų nėra pasirašiusi (b. l. 2), R. Ž. rašytinis paaiškinimas (b. l. 3), Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinės sistemos išrašai (b. l. 4-5), iš kurių matyti, kad 2019 m. rugsėjo 27 d., V. A. nebuvo įdarbinta oficialiai, o R. Ž. yra ūkininkė, vykdanti individualią žemės ūkio veiklą, nurodymas atvykti į Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos Kauno teritorinį skyrių dėl protokolo surašymo (b. l. 6), Lietuvos pašto duomenys, jog minėtas nurodymas R. Ž. buvo įteiktas (b. l. 7-8), R. Ž. prašymas administracinį protokolą surašyti jai nedalyvaujant (b. l. 9), administracinių nusižengimų registro išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus (b. l. 13-16), 2019 m. rugsėjo 26 d. patikrinimo aktas (b. l. 43), iš kurio matyti, kad (duomenys neskelbtini) esančiame R. Ž. ūkyje patikrinimas pradėtas 11 val., baigtas – 11 val. 30 min. Tikrinimo metu fermoje rasta R. Ž. ir V. A.. V. A. paaiškino, kad R. Ž. ji padeda pašerti gyvulius, atmesti mėšlą, šeria karves. Darbo sutartis ir kiti dokumentai nepasirašyti. 2019 m. rugsėjo 27 d. nelegalaus darbo tyrimo akte (b. l. 44) nurodyta, kad tikrinimas subjektas – ūkininkė R. Ž., tyrimas pradėtas 2019 m. rugsėjo 25 d., baigtas – rugsėjo 27 d. Tyrimą atlikę inspektoriai R. R. ir A. S. nustatė, kad R. Ž. ūkyje dirbęs asmuo, nesudarius darbo sutarties, nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, arba nustatyta tvarka neįregistravus individualios veiklos – V. A., kita bylos medžiaga.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalis numato darbdavių ar kitų atsakingų asmenų atsakomybę už nelegalų darbą. Kadangi Lietuvos Respublikos ANK nepateikia išaiškinimo, kas yra nelegalus darbas, minėta nuostata laikytina blanketine, t. y. šiuo atveju nukreipiančia į Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalį.

Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: 1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą; 2) dirba asmuo, kuris nėra Europos Sąjungos pilietis, kaip nustatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 20 straipsnio 1 dalyje, ir nėra asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi judėjimo laisve, įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos.

Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. 4 dalyje nurodyta, kad darbdavys leidžia darbuotojui pradėti dirbti tik tada, kai pasirašytinai supažindina darbuotoją su darbo sąlygomis, tvarką darbovietėje nustatančiomis darbo teisės normomis, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimais.

Teismų praktikoje yra nurodoma, jog tam, kad būtų konstatuota nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėtis, turi būti nustatyti šios veikos objektyvieji požymiai, t. y. tai, kad: 1) asmuo pradėjo realiai dirbti; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymių (tarp darbdavio ir darbuotojo yra susitarimas; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai); 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių. Kartu nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos kontekste pažymėtina, kad tai, jog darbdavys su dirbančiuoju susitarė, jog už darbą nebus mokama, arba faktiškai už darbą yra nemokama, nepaneigia darbo santykių tarp jų buvimo. Nustatant atlygintinumo faktą nėra būtinas darbuotojo ar darbdavio pripažinimas, kad dirbama atlygintinai, nurodant konkretų atlyginimo dydį. Atlygintinumas gali būti nustatomas vadovaujantis visais įstatymo leistinais įrodymais. Atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes galima konstatuoti, kad dirbamas atlygintinas darbas, įvertinant darbo pobūdį, jo trukmę ir pan. Tai, kad byloje nepateikta duomenų apie atlyginimo sumokėjimą, nepanaikina atlygintinumo fakto. Faktiškai dirbdamas asmuo turi teisę į minimalų atlyginimą ir specialus žodinis susitarimas dėl jo dydžio nebūtinas veiką kvalifikuojant kaip nelegalų darbą, nelegalus darbas apima bet kokius atlygintinus darbo santykius, nepaisant to, kokia forma už darbą atlyginama: pinigais, natūra ar kt. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N575-2068/2011, N575-3202/2011). Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, jeigu asmuo darbovietėje atlieka darbo funkcijas, net ir nesant jo susitarimo su darbdaviu dėl atlyginimo, tai nepaneigia darbdavio pareigos prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią, ir pabrėžiama, kad faktiškai dirbdamas asmuo turi teisę į minimalų atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-87-895/2015).

Pažeidimas, numatytas ANK 95 straipsnio 1 dalyje, gali būti padaromas veikimu ir neveikimu tiek tyčios, tiek neatsargumo forma. Neveikimas yra pasyvi asmens elgesio forma, kuria šis nepadaro to, ką privalo padaryti. Darbdavys turi užtikrinti, kad darbo teisinių santykių tarp darbdavio ir darbuotojo įforminimas atitiktų įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus. Neveikimas pasireiškia nepakankama darbdavio kontrole šioje srityje, o tai sudaro pagrindą administracinei atsakomybei atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-39-648/2016).

Pagal byloje surinktus ir ištirtus įrodymus konstatuotina, kad V. A. 2019 m. rugsėjo 26 d. dirbo nelegalų darbą pas ūkininkę, administracinėn atsakomybėn traukiamą R. Ž.. Patikrinimo dieną V. A. atliko darbines funkcijas – dirbo fermoje, su ūkininkės leidimu ir jos žinia. Vida A. R. Ž. ūkyje galimai dirbo ne pirmą dieną, kadangi buvo sutartos konkrečios darbo funkcijos, V. A. žinojo darbo sąlygas (darbo laiką, vietą, darbo funkcijas ir t. t.). Žinojo, kad gaus atlygį maistu ar natūra. Pažymėtina, kad byloje nėra neginčijamai nustatyta, kad R. Ž. atlygį V. A. mokėjo pinigais, tačiau, atsižvelgiant į anksčiau išdėstytą teismų praktiką, norint konstatuoti nelegalaus darbo faktą, be kita ko, yra svarbu nustatyti darbo atlygintumo faktą, tačiau atlygis nebūtinai turi būti pinigine išraiška. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai jog V. A. nurodė, jog oficialiai ji niekur nedirba jau ilgą laiką, jokių pajamų, pašalpų negauna, pinigų užsidirba dirbdama pavienius darbus. Darbo sutartis, nagrinėjamu atveju, sudaryta nebuvo, taip pat teisės aktų nustatyta tvarka apie asmens įdarbinimą nebuvo pranešta VSDFV teritoriniam skyriui. Be to, paaiškinimų paėmimo metu R. Ž., o V. A. ir teismo posėdžio metu pripažino, kad pagal žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų kvitus taip pat nebuvo dirbama. Byloje nebuvo nustatyta, kad tarp R. Ž. ir V. A. būtų buvęs bet koks susitarimas dėl paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitus.

Teismas, išnagrinėjęs byloje esančius duomenis, konstatuoja, kad R. Ž., vykdanti individualią žemės ūkio veiklą (kodas (duomenys neskelbtini), atlikdama darbdavio funkcijas, 2019 m. rugsėjo 26 d. nuo 11-12 val., jai priklausančioje fermoje esančioje (duomenys neskelbtini), leido dirbti nelegaliai V. A.. R. Ž., vykdanti individualią žemės ūkio veiklą, V. A. leido dirbti ne vėliau kaip prieš jos darbo pradžią nesudariusi rašytinės darbo sutarties ir apie darbuotojos priėmimą į darbą ne vėliau kaip prieš dieną iki numatytos darbo pradžios momento neinformavusi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinio skyriaus. R. Ž., būdama darbdave V. A. atžvilgiu, neužtikrino, kad ūkyje dirbusi V. A. dirbtų įforminta įstatymų nustatyta tvarka. Tokiais savo veiksmais R. Ž., vykdydama darbdavio funkcijas, pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalyje ir Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytus reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, dėl to yra baustina.

Pažeidėjos atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas nuobaudą, atsižvelgia į administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjos asmenybę, į tai, kad administracinį nusižengimą padaręs asmuo baustas administracine tvarka, taip pat atsižvelgia į administracinę atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, kad už tokio pobūdžio nusižengimą pažeidėja baudžiama pirmą kartą ir iš dalies pripažino savo kaltę, todėl R. Ž. skirtina administracinė nuobauda – bauda, nustatant minimalų jos dydį. Manytina, kad pritaikius būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 34 straipsnio 2 dalimi, 95 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

R. Ž. pripažinti padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje ir skirti jai 1 000,00 Eur (vieno tūkstančio eurų) baudą.

Išaiškinti: bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda turi būti sumokėta pasirinktinai į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamų sąskaitų: LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900; LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AB (buvęs AB DNB bankas), banko kodas 40100; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, banko kodas 70440; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; LT12 2140 0300 0268 0220 Luminor Bank AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), banko kodas 21400; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; banko kodas 73000, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300, įmokos kodas 1001. Mokant baudą, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje būtina nurodyti ROIK numerį 19107539603, esantį administracinio nusižengimo protokolo viršuje (kairiajame kampe), kitaip įmoka nebus užskaitoma.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 str. 3 d.).

Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 str. 1 d., 2 d.).

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.

Teisėja Henryta Gerdvilė