Klaipėdos apylinkės teismo įsakymas

Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų teisėja Vaida Rimkienė, išnagrinėjusi Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros (Palanga) pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo medžiagą Nr. 01-1-04740-23, kurioje A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs ir gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1. 2018-06-27 Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 140 str. 2 d., pritaikius LR BK 64¹ str., paskirta bausmė – viešieji darbai 4 mėn., įpareigojant neatlygintinai išdirbti po 20 val. per mėnesį; 2018-06-27 nutartimi bausmės atlikimo terminas pratęstas 3 mėn.; bausmę atlikęs 2019-02-19,

teistumui išnykus, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. M. smurtaudamas sukėlė šeimos nariui fizinį skausmą.

A. M. 2023-02-05 apie 19.00 val., (duomenys neskelbtini), apsvaigęs nuo alkoholio, buitinio konflikto metu, iš motinos D. M. rankų išplėšė mobiliojo ryšio telefoną ir jį įkišo motinai į burnos sritį, padarydamas nubrozdinimą smakro kairėje pusėje ir sukeldamas nukentėjusiajai D. M. fizinį skausmą.

A. M. ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino ir parodė, kad 2023-02-05 apie 19 val. buvo namie neblaivus ir išgėręs vaistų nuo depresijos. Vakaro įvykius prisimena miglotai. Barėsi su motina. Kai ji pasakė, kad kvies policiją, paėmė jos telefoną, tiesė jį jai link burnos, sakydamas „imk, skambink“. Galėjo telefonu užkliūti motinos burnos sritį, įkišti dalį telefono motinai į burną. Supranta, kad dėl tokių jo veiksmų motinai galėjo būti sukeltas fizinis skausmas. Gailisi.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltė, be jo paties prisipažinimo, įrodyta kitais byloje surinktais įrodymais: pareiškimu apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu, įvykio vietos apžiūros duomenimis, nukentėjusiosios parodymais ir kitais byloje esančiais įrodymais.

2023-02-06 pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuotas nukentėjusiosios D. M. pranešimas ir paaiškinimai, kad 2023-02-05 apie 19 val. namie (duomenys neskelbtini), miegamajame neblaivus sūnus A. M. triukšmavo ir ją stumdė. Pamatęs, kad ji ruošiasi kviesti policiją, pagriebė iš jos rankų mobilųjį telefoną „Nokia“ ir jėga sukišo jį jai į burną. Nagu įbrėžė veidą ties kairiu lūpos kraštu, sužalojo apatinės lūpos vidinę dalį, bėgo kraujas. Policijos ir greitosios tuoj pat nekvietė, nes telefonas nebeįsijungė, o sūnus nuėjo į savo kambarį ir užmigo. Vėliau medicininės pagalbos taip pat nesikreipė, pas ekspertus nevažiavo. Kitą dieną, kai sūnus vėl buvo girtas, bijodama, kad vėl ko nepadarytų, iškvietė policiją. Sūnus prieš ją smurtavo ne pirmą kartą. Sūnus pastaruosius 6 metus gyvena su ja, nuolat girtauja, yra jos išlaikomas. Ieškinio nereiškia. Nukentėjusioji D. M. vėliau apklausiama ikiteisminio tyrimo metu davė analogiškus parodymus, papildomai nurodė, kad sūnus sukišo jai į burną dalį telefono, ir kad tuo metu ji jautė fizinį skausmą.

2023-02-06 asmens apžiūros metu užfiksuotas nubrozdinimas D. M. smakro kairėje ir paraudimas apatinės lūpos vidinėje pusėje. 2023-02-06 apžiūrėta bei apžiūros protokole aprašyta įvykio vieta (duomenys neskelbtini), miegamasis.

Visuma byloje surinktų įrodymų leidžia daryti išvadą, kad A. M. šeimyninio konflikto metu, smurtaudamas tyčia sukėlė savo motinai D. M. fizinį skausmą. Jo veika dėl fizinio skausmo šeimos nariui sukėlimo kvalifikuotina pagal LR BK 140 str. 2 d.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino įvykdęs nusikalstamą veiką ir gailisi. Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos veikos padarymui.

Padarytas tyčinis nesunkus smurtinis nusikaltimas žmogaus sveikatai, naudojant smurtą artimoje aplinkoje. A. M., teistumui išnykus, laikomas neteistu. Tačiau 2016-09-29 buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 140 str. 2 d., kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius (LR BK 38 str.); 2018 m. teistas už smurtą artimoje aplinkoje. Byloje esančiais duomenimis kaltinamasis ne mažiau kaip 3 kartus smurtavo prieš savo motiną. Tai rodo jo polinkį smurtauti. Baustas administracine tvarka už KET pažeidimą ir viešos tvarkos pažeidimą, tačiau galiojančių administracinių nuobaudų neturi ir laikomas nebaustu. Dirba. Serga depresija ir turi priklausomybę nuo alkoholio. Manytina, kad šie sveikatos sutrikimai, dėl kurių teismo psichiatrijos ekspertizę skirti nėra pagrindo (netiklsinga), galėjo įtakoti kaltinamojo elgesį. Siekiant paveikti šį asmenį, kad jis nebenusikalstų skirtina laisvės apribojimo bausmė, mažesnė nei bausmės vidurkis, nustatant intensyvią priežiūrą ir įpareigojimus / draudimus bei baudžiamojo poveikio priemones, galinčius daryti teigiamą įtaką jo elgesiui. Baudžiamąją bylą užbaigus teismo baudžiamuoju įsakymu, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu (LR BK 64¹ str.).

A. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus panaikintina.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., ir skirti bausmę – laisvės apribojimą 9 mėnesiams, paskiriant intensyvią priežiūrą gyvenamojoje vietoje bei įpareigojant jį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, ir dirbti, uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis LR BK 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti bausmę – laisvės apribojimą 6 mėnesiams, paskiriant intensyvią priežiūrą gyvenamojoje vietoje bei įpareigojant jį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, ir dirbti, uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Paskirti A. M. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą 6 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti.

Išaiškinti A. M., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu, įskaitant laisvės atėmimą. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo įsakymas įsiteisėja.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.