- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-12-16
- Bylos Nr.
- 1S-2155-348/2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Svetlana Jurgaitienė
- Civilinis ieškovas
- V. V.
- Advokatai
- Dominykas Varnas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Svetlana Jurgaitienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės V. V. atstovo advokato Dominyko Varno skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 17 d. nutarties, kuria teismas bylos medžiagą perdavė Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės vyr. prokurorui ikiteisminio tyrimo organizavimui.
Aprašomoji dalis
nustatė:
N. V. kaltinamas tuo, kad jis 2014-08-17, vakare, keršydamas už priekaištus dėl nuotekų, šuns užpuolimo ir policijos iškvietimo, išgriovė nukentėjusiajai V. V. priklausančią tvorą, esančią sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini), padarydamas nukentėjusiajai V. V. 3920,20 Lt turtinę žalą, t.y. kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 str. 1 d., padarymu.
Kauno apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 17 d. nutartimi bylos medžiagą perdavė Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūrai ikiteisminio tyrimo organizavimui. Teismas konstatavo, kad nagrinėjant privataus kaltinimo bylą teisme paaiškėjo, kad kaltinamojo N. V. galimai padarytoje veikoje yra ne nusikaltimo, numatyto BK 187 str. 1 d., sudėtis, o požymiai nusikalstamos veikos, numatytos BK 294 str. 1 d. Teismas nurodė, kad baudžiamosios bylos dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 294 str. 1 d., nepriskiriamos privataus kaltinimo byloms (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK 407 str.). Dėl jų turi būti palaikomas valstybinis kaltinimas.
Šalies argumentai
Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės V. V. atstovas D. Varnas nesutinka su tokiais teismo argumentais ir skunde prašo panaikinti 2014 m. lapkričio 17 d. teismo nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Skunde nurodo, kad teismas privataus kaltinimo procesą nutarė nutraukti vadovaudamasis BPK 409 str. 4 d., kurioje nurodyta, kad ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamų veikų, numatytų BPK 407 str., atliekamas bendra tvarka, jeigu nusikalstamos veikos padarymu įtariamas asmuo nėra žinomas. Pareiškėjas nurodo, kad iš skundžiamos nutarties motyvuojamosios dalies akivaizdu, jog teismui buvo žinomas asmuo, įtariamas nusikalstamos veikos padarymu.
Skunde taip pat nurodyta, kad nutartyje teismas nepateikė argumentų, kodėl kaltinamojo padaryta veika yra vertinama ne kaip turto sugadinimas (BK 187 str. 1 d.), o kaip savavaldžiavimas (BK 294 str. 1 d.). Pareiškėjo teigimu, akivaizdu, kad buvo padarytas ne tik savavaldžiavimas, bet ir nukentėjusiosios turto sugadinimas ir sunaikinimas, todėl teismo nutartyje turėjo būti nurodyti motyvai, įrodymai bei išvados, kad tvora nukentėjusiajai nepriklausė ar, kad ji nebuvo svetimas kaltinamajam turtas.
Šalies argumentai
Pareiškėjas teigia, kad iš 2014 m. rugsėjo 18 d. prokuroro pranešimo matyti, kad yra pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl N. V. galimai padarytos savavaldžiavimo veikos, todėl apylinkės teismas perduodamas bylą prokurorui, padarė nereikalingą ir perteklinį veiksmą.
Motyvuojamoji dalis
Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės V. V. atstovo advokato D. Varno skundas atmetamas.
Skunde nurodoma, kad apylinkės teismas privataus kaltinimo procesą nutarė nutraukti vadovaudamasis BPK 409 str. 4 d., kurioje nurodyta, kad ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamų veikų, numatytų BPK 407 str., atliekamas bendra tvarka, jeigu nusikalstamos veikos padarymu įtariamas asmuo nėra žinomas. Kaip teisingai nurodo ir pareiškėjas savo skunde, iš nutarties aprašomosios dalies yra akivaizdu, kad šioje byloje apylinkės teismui buvo žinimas asmuo, įtariamas nusikalstamos veikos padarymu, todėl aukštesnysis teismas vertina šią klaidą kaip techninį rašymo apsirikimą, kuris nekeičia apylinkės teismo priimtos nutarties esmės. Apylinkės teismas turėjo vadovautis BPK 409 str. 5d.
Pagal BK 294 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos savavališkai vykdė ginčijamą arba pripažįstamą, bet nerealizuotą savo ar kito asmens tikrą ar tariamą teisę ir padarė didelės žalos asmens teisėms ar teisėtiems interesams. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – CK) nustato, kad įgyvendindami teises ir pareigas asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus, veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai (CK 1.137 straipsnis). Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad, kai asmuo įgyvendina turimą subjektinę teisę sąmoningai ignoruodamas įstatymo reikalavimus, laikoma, kad jis veikia savavališkai, o kai toks savavališkas teisės vykdymas yra pavojingas ir padaro didelės žalos kito asmens teisėms ar teisėtiems interesams, atsiranda pagrindas taikyti baudžiamąją atsakomybę už savavaldžiavimą. Kaip teisingai savo nutartyje pažymėjo apylinkės teismas, kaltinamojo kategorišku teigimu jis realizavo savo tikrą teisę – būdamas įsitikinęs jog jis turi teisę eiti bendro naudojimo keliu prie šaltinio, išardė, kaltinamojo manymu, savavališkai užtvertą nukentėjusiosios tvorą, išplečiančią nukentėjusiosios sklypo ribas.
Nors apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje neakcentavo, tačiau aukštesnysis teismas pažymi, kad nusikalstamos veikos, kurios paprastai kvalifikuojamos pagal kitus BK straipsnius, kai jos padarytos neteisėtomis priemonėmis įgyvendinant tam tikras subjektines teises, vertinamos kaip savavaldžiavimas. Faktas, kad pavojinga veika padaryta įgyvendinant tam tikrą teisę, keičia veikos turinį, ir veika, kuri paprastai traktuojama kaip turto sunaikinimas arba sugadinimas, turto prievartavimas, vagystė, neteisėtas laisvės atėmimas ir kt., įgauna kito nusikaltimo – savavaldžiavimo statusą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apylinkės teismas teisingai nusprendė, kilus abejonei, jog galimai padaryta veika gali būti kvalifikuojama pagal BK 294str., bylos medžiagą perduoti prokurorui ikiteisminio tyrimo organizavimui.
Aukštesnysis teismas nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad apylinkės teismas perduodamas bylą prokurorui, padarė nereikalingą ir perteklinį veiksmą. Priešingai, tęsiant minėtos bylos nagrinėjamą, vyktų du procesai dėl to paties dalyko. Priėmus galutinį sprendimą baudžiamojoje byloje, negalima kartoti baudžiamojo proceso dėl identiškų arba iš esmės tų pačių teisiškai reikšmingų faktų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutarė:
Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės V. V. atstovo advokato Dominyko Varno skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 17 d. nutartį.
Nutarties aprašomojoje dalyje nurodyti, kad Kano apylinkės teismas vadovavosi BPK 409 str. 5 d.
Nutartis neskundžiama.