- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-09-16
- Bylos Nr.
- N-62-5650-10
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Antanas Ablingis (pran.), Virgilijus Valančius
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. K. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 19 d. nutarimo A. K. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnas A. K. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2010 m. balandžio 21 d., apie 22.15 val., Kelio Vilnius – Kaunas – Klaipėda 128 kilometre, vairavo lengvąjį automobilį sunkaus girtumo laipsnio (2,60 promilės). Taip pat transporto priemonė buvo neapdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Šiais savo veiksmais A. K. padarė administracinius teisės pažeidimus, už kuriuos atsakomybė numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 123 straipsnio 5 dalyje ir 126 straipsnio 4 dalyje.
II.
Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. gegužės 19 d. nutarimu pripažino A. K. kaltu padarius ATPK 123 straipsnio 5 dalyje ir 126 straipsnio 4 dalyje numatytus pažeidimus ir, vadovaudamasis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, galutinai skyrė A. K. 2000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams.
Teismas konstatavo, kad A. K. padaryti pažeidimai yra įrodyti jo paties paaiškinimais, administracinio teisės pažeidimo protokolu, alkotesterio parodymais, policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo. Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, atsižvelgė į padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, gailestį dėl padaryto pažeidimo (atsakomybę lengvinančią aplinkybę), į tai, kad A. K. niekur nedirba, yra neįgalus, jam nustatytas 35 procentų darbingumas, nebaustas administracine tvarka.
III.
Apeliaciniu skundu A. K. prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 19 d. nutarimo dalį dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 2 metams ir palikti galioti tik piniginę baudą. Apeliantas teigia, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad jis yra Kauno neįgaliųjų draugijos, Kauno krašto invalidų sporto klubo „Santaka“, taip pat Kauno plaukimo meistrų ir neįgaliųjų klubo „Takas“ narys ir savo transporto priemone padedu pervežti neįgaliųjų klubų narius į sporto ir kitus renginius. Taip pat teigia, kad teismas neatsižvelgė į Kauno neįgaliųjų draugijos, Kauno krašto invalidų sporto klubo „Santaka“ taip pat Kauno plaukimo meistrų ir neįgaliųjų klubo „Takas“ prašymus, kuriuose yra nurodyta, kad apeliantui reikalingas vairuotojo pažymėjimas ir teisė vairuoti automobilį, kad galėtų padėti minėtos draugijos ir klubų nariams. Pažymi, jog per visą ilgą vairavimo stažą niekada nėra turėjęs administracinių nuobaudų. Dėl padaryto pažeidimo nuoširdžiai gailisi.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba prašo apeliacinio skundo netenkinti ir palikti Kauno miesto apylinkės teismo nutarimą nepakeistą. Institucija nurodo, jog A. K. padarytas pažeidimas yra vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, kuris kelia pavojų ne tik transporto priemonių saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Pažymi, jog teismų praktikoje švelnesnės nuobaudos taikymas pagal ATPK 30¹ straipsnį galimas tik kaip išimtis, kai visuma lengvinančių aplinkybių ir duomenų, apibūdinančių pažeidėjo asmenybę, pažeidimo pavojingumą, leidžia daryti išvadą, kad ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti paskyrus švelnesnę nei sankcijoje numatyta nuobaudą. Tos aplinkybės, kad A. K. dėl pažeidimo gailisi, yra neįgalus asmuo, teisės vairuoti transporto priemones atėmimas gerokai apsunkins jo visuomeninę – darbinę veiklą, nesudaro visumos lengvinančių aplinkybių. Nurodo, kad, remiantis ATPK 27 straipsnio 2 dalimi (kai asmuo naudojasi transporto priemonėmis dėl invalidumo, tokia nuobaudos rūšis, kaip teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, netaikoma, išskyrus atvejus, kai jas vairuoja neblaivus asmuo), A. K. neįgalumas niekuo neįtakoja šios nuobaudos paskyrimo. Pažymi, jog teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad būtinumas turėti teisę vairuoti dėl darbo pobūdžio ir dėl jos netekimo kilsiančios neigiamos pasekmės išskirtinėmis aplinkybėmis nelaikytinos. Teigia, kad apeliantas turėjo elgtis atidžiau ir rūpestingiau, iš anksto įvertinti galimas neigiamas savo netinkamo elgesio pasekmes. Institucija mano, kad nuobaudos švelninti nėra pagrindo, kadangi nebus pasiekti nuobaudos tikslai.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija k onstatuoja:
IV.
A. K. apeliacinis skundas netenkinamas.
Apeliantas iš esmės nubaustas už sunkesniojo iš pažeidimų, t. y. ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatytojo pažeidimo padarymą. Administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas vidutinis (nuo 1,51 iki 2,5 promilės) arba sunkus (nuo 2,51 promilės ir daugiau) neblaivumo (girtumo) laipsnis, neblaivumo patikrinimo vengimas, taip pat alkoholio vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo – užtraukia baudą vairuotojams nuo dviejų tūkstančių iki trijų tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų arba administracinį areštą nuo dešimties iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų.
Kaip matyti, miesto apylinkės teismas tinkamai išnagrinėjo bylą ir paskyrė nuobaudą už ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatytojo pažeidimo padarymą – 2000 litų baudą su atėmimu teisės vairuoti transporto priemones dvejiems metams, t. y. tokio dydžio, kaip numatyta įstatyme. Taigi, nėra pagrindo tenkinti apelianto prašymą dėl paskirtosios nuobaudos švelninimo.
Kita vertus, švelnesnė nuobauda galėtų būti skiriama tik remiantis ATPK 30¹ straipsnio nuostatomis. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti mažinama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Teisėjų kolegija, patikrinusi šios bylos medžiagą ir apelianto argumentus, pripažįsta, kad tokių išskirtinių aplinkybių, dėl kurių A. K. už padarytuosius teisės pažeidimus turėtų būti taikoma išskirtinai švelni nuobauda, šioje byloje nėra. Todėl vien tik simbolinės, jo pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas, akivaizdžiai neatitiktų administracinėms nuobaudoms keliamų tikslų, numatytų ATPK 20 straipsnyje. Byloje nustatytos pažeidimo padarymo aplinkybės (nustatytas sunkus, net 2,60 promilės, neblaivumo laipsnis), neleidžia teigti, kad jo, A. K., padarytieji pažeidimai buvo mažai pavojingi ir kad už tokią veiką jam paskirta įstatyme numatyta nuobauda turėtų būti laikoma aiškiai neteisinga ar neprotinga. Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti atitinkamas neigiamas pasekmes. Neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Apelianto nurodytos aplinkybės (gailestis dėl pažeidimo, neįgalumas, dalyvavimas visuomeninių organizacijų veikloje, pirmas padarytas pažeidimas ir kt.) taip pat nesudaro pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas.
Taigi, pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas, tinkamai motyvuotas. Apylinkės teismas įvertino visas aplinkybes, reikšmingas paskiriant pažeidėjui nuobaudą. Dėl šių priežasčių miesto apylinkės teismo nutarimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
A. K. apeliacinio skundo netenkinti ir Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 19 d. nutarimą A. K. administracinio teisės pažeidimo byloje palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.