Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2026-03-04 · Administracinė byla Nr. eI3-1907-809/2026

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2026-03-04
Bylos Nr.
eI3-1907-809/2026
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03120-2025-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Eglė Žulytė-Janulionienė, Gitana Butrimaitė, Egidija Puzinskaitė
Pareiškėjas
E. B.
Atsakovas
valstybės įmonei Registrų centras
Trečiasis asmuo
C. P., D. M., J. K., Šiaulių miesto 4-ojo notarų biuro
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI3-1907-809/2026 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03120-2025-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 29.8; 55.1.3
(S)REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. kovo 4 d.Vilnius

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gitanos Butrimaitės, Egidijos Puzinskaitės ir Eglės Žulytės-Janulionienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos E. B. skundą atsakovei valstybės įmonei Registrų centras dėl sprendimų panaikinimo, tretieji suinteresuoti asmenys – C. P., D. M., J. K., Šiaulių miesto 4-ojo notarų biuro notarė N. M., Daugiabučio namo savininkų bendrija (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja kreipėsi su skundu į teismą prašydama panaikinti VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro tvarkytojo (toliau – ir Registrų centras) 2025-01-13 sprendimą Nr. SPR4-416 (14.5 E) (toliau – ir Sprendimas), Registrų centro Ginčų nagrinėjimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2025-05-06 sprendimą Nr. CSPR-183 (toliau – ir Komisijos sprendimas) ir įpareigoti Registrų centrą pakeisti / papildyti Nekilnojamojo turto registro įrašą Nr. 40/93196, įregistruojant juridinį faktą – kad butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini)-13, Šiauliuose, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra / buvo A. P. asmeninė nuosavybė.

Nurodo, kad pareiškėja nustatyta tvarka yra priėmusi palikimą po mamos A. P., kurios paskutinė nuolatinė gyvenamoji vieta buvo Šiauliuose, (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Butas), mirties. Palikimą yra priėmusios ir pareiškėjos seserys - tretieji suinteresuotieji asmenys - D. M. bei J. K.. Mirusioji A. P. visą savo turtą, įkaitant ir butą (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, testamentu, sudarytu Šiaulių miesto 1-ajame notarų biure, 1998-01-22 notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), lygiomis dalimis paliko savo dukroms - E. B., D. M., J. K., įpareigodama testamentines įpėdines leisti bute (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, iki gyvos galvos gyventi jos (testatorės) sutuoktiniui C. P.. Tvarkant paveldėjimo dokumentus, pareiškėjai paaiškėjo, kad mirusiosios mamos A. P. nuosavybės teisės į butą (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, įregistruotos Gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo Nr. 22 pažymos, išduotos 1991-06-12, pagrindu, tai yra tada, kuomet A. P. buvo santuokoje su C. P. ir yra laikoma, jog šis butas įgytas santuokoje bendrosios jungtinės nuosavybės teise; viešajame Nekilnojamojo turto registre esantys įrašai taip pat neatspindi faktinės situacijos dėl mirusiosios nuosavybės teise turėto nekilnojamojo turto – Buto režimo, nes minėtas turtas buvo įgytas asmeninės nuosavybės teise, o ne santuokoje bendrosios jungtinės nuosavybės teise, tačiau viešajame registre esantys duomenys, kaip jau minėta, neleidžia padaryti tokios vienareikšmės išvados. Pareiškėjai Daugiabučio namo savininkų bendrija (duomenys neskelbtini) išdavė 2025-01-02 pažymą Nr. 2, kuria buvo patikslinta Gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo Nr. 22 pažyma, išduota 1991-06-12, kuri įvardinta Nekilnojamojo turto registre, nekilnojamojo daikto registro įrašo Nr. 40/93196, 4.1 skiltyje bei patvirtinta, kad nekilnojamasis turtas - butas su ru?siu, 5,16 kv.m, pažymėtu r-67, buto unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), Šiaulių mieste, yra / buvo A. P. asmeninė nuosavybė. Paveldėjimo byla buvo sustabdyta. Pareiškėja 2025-01-06 kreipėsi į Nekilnojamojo turto registro tvarkytoją, prašydama pakeisti / papildyti įrašus Nekilnojamojo turto registre, nekilnojamojo daikto registro įraše Nr. 40/93196, įregistruojant juridinį faktą ,,asmeninė nuosavybė”. Jos prašymą Registro tvarkytojas skundžiamu sprendimu tenkinti atsisakė, motyvuodamas, kad tai, jog Butas nuosavybe?s teise priklauso A. P. 1991-06-12 Gyvenamu?ju? namu? statybos kooperatyvo pažymoje tokių duomenenų nėra. Butas i?gytas santuokoje, o nesant nuosavybe?s i?registravimo dokumente duomenu? apie nustatyta? nuosavybe?s teise?s forma?, papildomai pateikta 2025-01-02 Pažyma nepatvirtina juridinio fakto „asmenine? nuosavybe?“ atsiradimo. Pareiškėja Sprendimą skundė Ginčų nagrinėjimo komisijai, kuri 2025-05-06 sprendimu Nr. CSPR-183 pareiškėjos skundą atmetė, priimtą sprendimą pakeitė. Registro tvarkytojas ir Komisija iš esmės atsisakė įregistruoti juridinį faktą remdamasiesi tuo, kad 1991-06-12 kooperatyvo pažymoje nebuvo nurodyta įgytos nuosavybės forma, o ir laikėsi nuomonės, jog šios pažymos tikslinti ar pildyti nagrinėjamu atveju niekas nebeturi teisės, nors metų metais atsakovė asmenų nuosavybės teises registravo (ar, esant poreikiui, duomenis tikslindavo), būtent, bendrijų išduodamų pažymų pagrindu.

Pažymi, kad bendrijos 2025-01-02 išduota pažyma aiškiai patikslina ir patvirtina, kad pajus už Butą buvo visiškai sumokėtas 1974 m., o tai laikytina nuosavybės teisės į butą įgijimo momentu, o ne 1991-06-12 kooperatyvo pažymos išdavimo ar šios pažymos įregistravimo atitinkamoje nekilnojamąjį turtą registruojančioje įstaigoje data (Lietuvos Respublikos įstatymo Dėl gyvenamųjų namų statybos kooperatyvų, 1990 m. spalio 16 d. Nr. I-680, 1 straipsnis, Butų kodekso 117 straipsnio 3 dalis). Taigi, bendrijos 2025-01-02 išduota pažyma Nr. 2 patvirtina, kad butas buvo visiškai apmokėtas ir įgytas asmeninės nuosavybės teise 1974 m., tai yra iki santuokos su C. P., sudarytos 1980-10-31. Trečiasis suinteresuotas asmuo C. P., A. P. buvęs sutuoktinis, Komisijai 2025-04-11 atsiliepime aiškiai pritarė, jog butas A. P. buvo įgytas iki santuokos ir nurodė neprisidėjęs prie jo įsigijimo. Atsakovo sprendime yra konstatuojama, kad ,,Pats juridinis faktas „asmenine? nuosavybe?“ yra registruojamas Registre tik nuo 2001-07-01 i?sigaliojus Civiliniam kodeksui.” Pareiškėjai neaišku, kuo grindžiamas to paties Sprendimo 17 punkte nurodytas reikalavimas, kad minimų Registro nuostatų 134 punktas reikalauja, ,,<…> kad nuosavybės rūšis būtų nurodyta pagrindiniame dokumente, kurio pagrindu Registre i?registruojama nuosavybe?s teise?, o šiuo atveju Kooperatyvo 1991-06-12 Pažymoje, kurios pagrindu Registre, registro i?raše Nr. 40/93196, i?registruota A. P. nuosavybe?s teise? i? Buta?, nuosavybe?s teise?s ru?šis „asmenine? nuosavybe?“ ne?ra nurodyta <…>”. Taigi, įrašų minimoje pažymoje, išduotoje 1991 m., apie asmeninę nuosavybę ir negalėjo būti, nes tokia nuosavybės forma numatyta tik nuo 2001-07-01, i?sigaliojus naujam Civiliniam kodeksui, o Registro nuostatų Sprendime minimas punktas 134 punktas atsirado, tik minimus nuostatus išdėsčius nauja redakcija ir patvirtinus juos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. gruodžio 6 d. nutarimu Nr. 936; nurodyta nuostatų redakcija įsigaliojo 2023-12-08. Toks formalus požiūris, ignoruojantis papildomus dokumentus, išduotus remiantis atitinkama archyvine dokumentacija ir trečiojo suinteresuoto asmens (C. P.) parodymus, prieštarauja protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principams (CK 1.5 str.); Kooperatyvo 1991-06-12 Pažymoje negali ir negalėjo būti nurodomi registruotini nauji duomenys, pasikeitus teisiniam reguliavimui. Teiktų dokumentų visetas (bendrijos pažyma, sutuoktinio C. P. pozicija (atsiliepimas į pareiškėjos skundą Komisijai), pačios A. P. (testatorės) patvarkymu sudarytas Testamentas, jo turinys), leidžia padaryti vienareikšmę išvadą - A. P. Butą valdė asmeninės nuosavybės teise.

Dėl Registro tvarkytojui ar Komisijai teikto priedo, atstovavimo sutarties nurodo, kad Komisija taip pat nepagrįstai sprendė, jog Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui ,,<…> su 2025-01-06 prašymu pateikta 2024-12-15 Atstovavimo sutartis Nr. 24/12/36 (pdf formatu), kuri nepasirašyta nei vienos iš šia? sutarti? sudariusiu? šaliu? (E. B. ir advokate?s G. Z.), neatitinka teise?s aktu? reikalavimu? (Registro nuostatu? 74 punktas), tode?l nepatvirtina, kad advokate? G. Z. teikdama 2025-01-06 prašyma? ture?jo teise? ji? paduoti.”Advokatė su Kliente (Pareiškėja) 2024-12-15 pasirašė Atstovavimo sutartį Nr. 24/12/36, kuria advokatei pareiškėja pavedė atstovauti jos interesams, sprendžiant paveldėjimo klausimus po jos mamos A. P. mirties. Advokatė, atstovaudama klientę, 2025-01-03 teikė prašymą notarei dėl paveldėjimo bylos sustabdymo, 2025-01-06 teikė prašymą Registro tvarkytojui, prašydama atitinkamai tvarkyti duomenis Registre, 2025-02-05 teikė skundą Komisijai, pakartotinai - 2025-03-09 skundą Komisijai, prašydama panaikinti Nekilnojamojo turto registro priimtą sprendimą. Teikdama prašymus, 2025-01-03, 2025-01-06, bei skundą, 2025-02-05, bei jų priedus, kvalifikuotu elektroniniu parašu pasirašydama dokumentų rinkinį (paketą), advokatė laikė, jog tuo patvirtina ir užtikrina dokumento vientisumą, atentiškumą, tikrumą ir pasirašytų dalių neginčijamumą. Pasirašyti prašymai / skundas aiškiai nurodo priedus (pvz., „pridedama atstovavimo sutartis“), ir jie technologiškai įtraukti į tą patį dokumentą / paketą (nesvarbu, kokiame formate - adoc, pdf, zip, jpg jie sudaryti) ir šie dokumentai sudaro vieną nedalomų failų vienetą, o dėl to nė viename teisės akte nereikalaujama papildomai pasirašinėti / tvirtinti kiekvieno teikiamo priedo atskirai. Taigi, advokatės nuomone, priedų atskiras pasirašymas ar jų tvirtinimas neturėtų būti reikalaujamas, jeigu galima patikimai nustatyti jų ryšį su pagrindiniu dokumentu ir parašu, o pateiktas priedas turi atitinkamus duomenis.

Atsiliepimas

Atsakovė valstybės įmonė Registrų centras atsiliepimo argumentais prašo pareiškėjos skundą atmesti.

Nurodo, kad Registro nuostatų 14.3 papunktis numato, kad Registre registruojamas juridinis faktas – asmeninė nuosavybė. Registro nuostatų 134 punkte numatyta, kad juridinis faktas „asmeninė nuosavybė“ įregistruojamas tik tuo atveju, jei ši nuosavybės teisės rūšis nurodyta dokumente, kurio pagrindu Registre įregistruojama nuosavybės teisė. Vadovaujantis Registro nuostatų 22 punktu, Registro objektai Registre įregistruojami, išregistruojami arba jų duomenys keičiami pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų (toliau – duomenų teikėjai) prašymus įregistruoti, išregistruoti Registro objektą arba pakeisti jo duomenis ir su jais pateiktus dokumentus ir duomenis, patvirtinančius Registro objektų atsiradimą, pasibaigimą (žuvimą, išnykimą, panaikinimą) ir (arba) Registro objektų duomenų pasikeitimą, taip pat pagal iš kitų registrų (kadastrų) ar valstybės informacinių sistemų gautus duomenis. Vadovaujantis Registro nuostatų 44 punktu, prie prašymo įregistruoti, išregistruoti Registro objektą arba pakeisti jo duomenis turi būti pridėti dokumentai, patvirtinantys Registro objekto, kurį prašoma įregistruoti, išregistruoti ar kurio duomenis prašoma pakeisti, atsiradimą, pasibaigimą (žuvimą, išnykimą, panaikinimą) arba Registro objekto duomenų pasikeitimą, išskyrus tuos atvejus, kai Registro objektui įregistruoti, išregistruoti arba jo duomenims pakeisti pakanka tik asmens prašymo. Lietuvos Respublikos 1990-10-16 įstatymo Nr. I-680 „Dėl gyvenamųjų namų statybos kooperatyvų“ (įsigaliojo nuo 1990-10-20) 1 straipsnis numato: „Gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo narys, visiškai išmokėjęs pajų už (gyvenamąją patalpą), tampa buto (gyvenamosios patalpos) savininku ir nustoja būti kooperatyvo nariu. Atsižvelgiant į tai, Lietuvos Respublikos 1982 m. gruodžio 2 dienos įstatymu patvirtinto Lietuvos Respublikos butų kodekso (Žin., 1982, Nr. 34-377) 117 straipsnį papildyti tokia trečiąja dalimi: „Gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo narys, visiškai išmokėjęs pajų už butą (gyvenamąją patalpą), tampa buto (gyvenamosios patalpos) savininku ir nustoja būti kooperatyvo nariu“. Butų kodeksas neteko galios nuo 1998-07-01. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnyje nustatyta, kad Registro tvarkytojas atsako tik už tai, kad Registre įrašyti duomenys atitiktų dokumentus ir duomenis, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti. Nagrinėjamu atveju, Registre, registro įraše Nr. 40/93196, A. P. nuosavybės teisė į Butą įregistruota nuo 1991-08-05 Kooperatyvo 1991-06-12 Pažymos pagrindu. Atkreipia dėmesį, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo įgyvendinimo įstatymo 2 straipsniu, duomenys, sukaupti Valstybinio žemės kadastro duomenų registre ir Respublikiniame inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biure, buvo perrašomi į Registrą nuo 1998-01-01 Registro nuostatų nustatyta tvarka, t. y. ir nagrinėjamu atveju duomenys apie Butą ir A. P. nuosavybės teisę į jį buvo perrašyti į Registrą, jų nerevizuojant. Kooperatyvo 1991-06-12 Pažymoje nurodyta: „Pajus įmokėtas P. A., J. vardu“, t. y. šioje 1991-06-12 Pažymoje nurodyta pavardė – P. ir nėra nurodyta pajaus sumokėjimo data. Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenimis, A. P. ir C. P. santuoka sudaryta 1980-10-31, t. y. Kooperatyvo 1991-06-12 Pažymos data yra vėlesnė nei A. P. ir C. P. santuokos sudarymo data (1980-10-31). Pažymi, kad aplinkybė, ar A. P. įgijo nuosavybės teisę į Butą iki santuokos ar santuokos metu, yra vertinamojo pobūdžio, todėl Komisija 2025-05-06 sprendimu Nr. CSPR-183 pašalino Registro tvarkytojo 2025-01-13 sprendime Nr. SPR4-416 (14.5 E) konstatuotą aplinkybę, kad Butas „įgytas esant santuokoje“. Registro tvarkytojui pateiktoje Bendrijos 2025-01-02 Pažymoje, yra nurodyta, kad ja „tikslinama“ Kooperatyvo 1991-06-12 Pažyma ir „patvirtinama“, kad Butas yra asmeninė A. P. nuosavybė. Toliau Bendrijos 2025-01-02 Pažymoje yra nurodyta, kad asmeninė A. P. nuosavybės teisė „atsirado vadovaujantis tuomet galiojusio Butų kodekso 117 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos įstatymo Dėl gyvenamųjų namų statybos kooperatyvų, 1990 m. spalio 16 d. Nr. I-680, 1 straipsniu“, kad A. P. „Gyvenamųjų namų kooperatyvo Nr. 22 nare buvo patvirtinta Šiaulių miesto Liaudies Deputatų Tarybos Vykdomojo komiteto sprendimu, 1974-06-24 Nr. 291, pajų už nurodytą nekilnojamąjį turtą visiškai išmokėjo tais pačiais 1974 kalendoriniais metais, nebu?dama santuokoje, kaip tai patvirtina bendrijoje esanti, iš minėto kooperatyvo bendrijai perduota buhalterinės apskaitos ir kita dokumentacija“ ir, kad „pažyma išduota remiantis pateiktais dokumentais ir duomenimis apie visišką įsipareigojimų įvykdymą pagal gyvenamojo namo statybos kooperatyvo įstatus“.

Nurodo, kad vadovaujantis Juridinių asmenų registro duomenimis ir jame saugomais skaitmenizuotais dokumentais (jų kopijomis), Bendrija įsteigta 1996-04-17 Šiaulių miesto mero 1996-04-17 potvarkiu Nr. 91 patvirtinus Bendrijos įstatus (toliau – Bendrijos 1996-04-17 įstatai) ir buvo įregistruota Šiaulių miesto savivaldybėje (dabar įregistruota Juridinių asmenų registre, pradėjusiame savo veiklą 2004-01-01, kuriam buvo perduoti ir juridinių asmenų, registruotų savivaldybėse, duomenys). Pagal Bendrijos 1996-04-17 įstatų 1 punktą Bendrija „yra savininkams bendrosios nuosavybės teise priklausančio turto daugiabučiame name valdymo būdas“, o pagal Bendrijos 1996-04-17 įstatų 3 punktą „Bendrijos nariai yra šio namo butų ir negyvenamųjų patalpų savininkai“. Nei Bendrijos 1996-04-17 įstatai, nei tuo metu galiojęs (ir šiuo metu galiojantis) Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymas nenumatė (nenumato) bendrijos ar jos valdymo organų teisės nustatyti, koks yra bendrijos nario – namo buto ar negyvenamosios patalpos savininko nuosavybės teise valdomo turto (buto ar negyvenamosios patalpos) teisinis režimas (nuosavybės teisės rūšis, t. y. butas ar negyvenamoji patalpa yra (buvo) valdoma asmeninės nuosavybės teise ar bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise), t. y. nenumatyta bendrijos ar jos valdymo organų teisė nustatyti juridinį faktą „asmeninė nuosavybė“. Pats juridinis faktas „asmeninė nuosavybė“ yra registruojamas Registre tik nuo 2001-07-01 įsigaliojus Civiliniam kodeksui. Vadovaujantis Registro nuostatų 134 punktu, juridinis faktas „asmeninė nuosavybė“ įregistruojamas tik tuo atveju, jei ši nuosavybės teisės rūšis nurodyta dokumente, kurio pagrindu Registre įregistruojama nuosavybės teisė, o šiuo atveju Kooperatyvo 1991-06-12 Pažymoje, kurios pagrindu Registre, registro įraše Nr. 40/93196, įregistruota A. P. nuosavybės teisė į Butą, nuosavybės teisės rūšis „asmeninė nuosavybė“ nėra nurodyta. Juridinį faktą, kad Butą A. P. įgijo asmeninės nuosavybės teise, galėtų nustatyti, pavyzdžiui, teismas, o Bendrijai, kaip jau nurodyta anksčiau, teisė nustatyti tokį juridinį faktą nėra suteikta. Todėl pažymi, kad Registro tvarkytojas teisingai įvertino (tam pritarė ir Komisija), kad Bendrijos 2025-01-02 Pažyma nėra dokumentas, patvirtinantis juridinio fakto „asmeninė nuosavybė“ atsiradimą. Taigi, Registro tvarkytojo kompetencijai nepriskirtina nustatinėti ir atlikti vertinamojo pobūdžio veiksmus, t. y. nustatinėti juridinius faktus.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Daugiabučio namo savininkų bendrija (duomenys neskelbtini) atsiliepimo argumentais prašo pareiškėjos skundą patenkinti.

Nurodo, kad A. P. nuosavybės teisės į butą (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, įregistruotos Gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo Nr. 22 pažymos, išduotos 1991-06-12, pagrindu, galiojant Teisinio pastatų registravimo Lietuvos TSR miestuose ir miesto tipo gyvenvietėse instrukcijai (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais, 1984-01-13 nutarimas Nr. 10), patvirtintai Lietuvos TSR Ministrų Tarybos 1970-01-04 nutarimu Nr. 2, kurios 7 punkto 1 dalis numatė, jog pastatai, priklausantys gyvenamųjų namų statybos kooperatyvams, taip pat garažų ir stovėjimo aikštelių individualinių savininkų automobiliams (motociklams) statybos ir eksploatavimo kooperatyvams, registruojami atitinkamiems kooperatyvams, pridedant to kooperatyvo narių sąrašą, o 2 dalis numatė, kad sodininkystės draugijų skyrių pastatai kolektyviniuose soduose, esančiuose miesto (gyvenvietės) teritorijoje, registruojami atitinkamam sodininkų kolektyvui, pridedant jo narių sąrašą. Minima 7 punkto 2 dalis buvo vėliau patikslinta, nustatant, kad darbininkų ir tarnautojų sodininkų bendrijų visuomeniniai bendrojo naudojimo pastatai bei įrenginiai miestuose ir kaime esančiuose kolektyviniuose soduose inventorizuojami bei registruojami sodininkų bendrijos vardu, o bendrijos narių sklypeliuose esantys pastatai ir įrenginiai - nario vardu. Vadovaujantis Pastatų, statinių ir butų teisinio registravimo instrukcija, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991-07-25 nutarimo Nr. 297 8, 8.11 punktais, kooperatyvų, bendrovių ir bendrijų pažymėjimai buvo laikomi vienais iš pagrindinių dokumentų, patvirtinančiais nuosavybės teisę į pastatus, statinius ir butus. Pagal Bendrijos 1996-04-17 įstatų 1 punktą Bendrija „yra savininkams bendrosios nuosavybės teise priklausančio turto daugiabučiame name valdymo bu?das“, o pagal Bendrijos 1996-04-17 įstatų 3 punktą „Bendrijos nariai yra šio namo butų ir negyvenamųjų patalpų savininkai“. Nei Bendrijos 1996-04-17 įstatai, nei tuo metu galiojęs (ir šiuo metu galiojantis) Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymas nenumatė (nenumato) bendrijos ar jos valdymo organų teisės nustatyti, koks yra bendrijos nario – namo, buto ar negyvenamosios patalpos savininko nuosavybės teise valdomo turto (buto ar negyvenamosios patalpos) teisinis režimas (nuosavybės teisės ru?šis, t. y. butas ar negyvenamoji patalpa yra (buvo) valdoma asmeninės nuosavybės teise ar bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise), t. y. nenumatyta bendrijos ar jos valdymo organų teisė nustatyti juridinį faktą „asmeninė nuosavybė” nėra pagrįsta, nes neatitinka atsiliepimo 1 ir 2 punktuose teisės aktų nuostatų, o apimtis, dėl ko gali ,,pasisakyti” bendrija išduodamuose dokumentuose, įskaitant tai, ar išduodama nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą patvirtinančius dokumentus, gali nurodyti turto teisinį režimą, nenustatyta nė viename teisės akte. Mano, jog jeigu gali patvirtinti nuosavybės teisės turėtoją, tai gali patvirtinti ir nuosavybės teisės formą. Antra vertus, atsakovė atsisakydama pildyti / keisti Registro duomenis vienu iš pagrindų nurodo tai, kad ,,<…> Registro nuostatų 134 punkte numatyta, kad juridinis faktas „asmeninė nuosavybė“ įregistruojamas tik tuo atveju, jei ši nuosavybės teisės ru?šis nurodyta dokumente, kurio pagrindu Registre įregistruojama nuosavybės teisė“, vadinasi pripažįsta, jog turto teisinis režimas (nuosavybės forma) galėjo bu?ti nurodytas pradiniame kooperatyvo ar bendrijos išduotame dokumente, bet tokios nuosavybės formos nenumatė galiojantys teisės aktai. Bendrijos įstatuose, kuriuos mini atsakovė, nustatyta, kad Bendrija savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos daugiabučių savininkų bendrijų įstatymu, kitais įstatymais, teisės aktais ir bendrijos įstatais (2 punkto 2 dalis).

Tretieji suinteresuoti asmenys D. M. ir J. K. atsiliepimo argumentais palaiko skundo argumentus, prašo skundą patenkinti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo C. P. atsiliepimo argumentais prašo pareiškėjos skundą patenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas keliamas dėl VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro tvarkytojo 2025-01-13 sprendimo Nr. SPR4-416 (14.5 E) ir Registrų centro Ginčų nagrinėjimo komisijos 2025-05-06 sprendimo Nr. CSPR-183 teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo Registrų centrui pakeisti / papildyti Nekilnojamojo turto registro įrašą Nr. 40/93196, įregistruojant juridinį faktą – kad butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra / buvo A. P. asmeninė nuosavybė.

Bylos medžiaga nustatyta, kad VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro tvarkytojui 2025-01-06 buvo pateiktas prašymas, kuriuo pareiškėja prašė nekilnojamo daikto – buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), Šiauliai, (duomenys neskelbtini), Registro įraše įregistruoti juridinį faktą, kad butas yra jos mamos A. P. „asmeninė nuosavybė“. Kaip pagrindą pateikė 2025-01-02 Pažymą dėl nekilnojamojo turto nuosavybės Nr. 2.

VĮ Registrų centras 2025-01-13 sprendimu Nr. SPR4-416 (14.5 E) pareiškėjos prašymą atmetė.

VĮ Registrų centro Ginčų nagrinėjimo komisija 2025-05-06 sprendimu Nr. CSPR-183 pareiškėjos skundo, kuriuo prašė panaikinti registratoriaus sprendimą, netenkino.

Pareiškėja nesutikdama su sprendimais, su skundu kreipėsi į teismą.

Pareiškėja skundo argumentais ginčija atsakovo neveikimą, kuris pasireiškė atsisakymu patenkinti

2025-01-06 prašymą, kuriuo ji kreipėsi į Registrų centrą, prašydama Nekilnojamojo turto registre įregistruoti juridinį faktą, jog pareiškėjos mamai A. P. asmeninės nuosavybės teise priklausė Butas.

Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas įstatymų nustatyta tvarka atsako už duomenų, kaupiamų nekilnojamojo turto registre, teisingumą ir apsaugą. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsako tik už tai, kad nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis). Registro įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad detalus juridinių faktų, registruojamų nekilnojamųjų daiktų registro įrašais, sąrašas nustatomas Nekilnojamojo turto registro nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014-04-23 nutarimu Nr. 379 „Dėl nekilnojamojo turto registro nuostatų patvirtinimo“ (toliau – Registro nuostatai). Vadovaujantis Registro nuostatų 14.3 papunkčiu, asmeninė nuosavybė yra Registre registruojamas juridinis faktas. Registro nuostatų 134 punkte numatyta, kad juridinis faktas „asmeninė nuosavybė“ įregistruojamas tik tuo atveju, jei ši nuosavybės teisės rūšis nurodyta dokumente, kurio pagrindu Registre įregistruojama nuosavybės teisė. Vadovaujantis Registro įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 6 punktu, Registro tvarkytojas atsisako Registro objektą registruoti Registre, jeigu dokumentas arba duomenys, kurių pagrindu prašoma Registro objektą registruoti Registre, neatitinka kitų Registro nuostatuose ar kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šiuo aspektu taip pat yra pažymėjęs, jog nekilnojamojo turto registratorius nesprendžia ginčų tarp suinteresuotų asmenų dėl pačios daiktinės teisės ar jos turinio, nekilnojamojo turto registro tvarkytojo funkcija yra tik duomenų iš jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą perkėlimas į Nekilnojamojo turto registrą, nekilnojamojo turto registro tvarkytojui įstatymas nesuteikia teisės vertinti jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą teisėtumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-10-13 nutartį administracinėje byloje Nr. A-492-3130/2011).

Teismas pažymi, kad nagrinėjamo ginčo dalykas skundžiamų sprendimo teisėtumas, todėl teismas vertins – ar registratorius pagrįstai nusprendė, kad su pareiškėjos prašymu pateikti rašytiniai įrodymai (šiuo atveju Pažyma), nėra tinkamas juridinis pagrindas teritoriniam registratoriui tenkinti prašymą ir registruoti juridinį faktą, jog pareiškėjos mamai A. P. asmeninės nuosavybės teise priklausė Butas.

Minėta, kad pagal Registro nuostatų 134 punktą, juridinis faktas „asmeninė nuosavybė“ įregistruojamas tik tuo atveju, jei ši nuosavybės teisės rūšis nurodyta dokumente, kurio pagrindu Registre įregistruojama nuosavybės teisė. Taigi, ši juridinė sąlyga turi būti aiškiai išreikšta atitinkamame dokumente. Pareiškėja (jos atstovė), prašydama įregistruoti jos mamos asmeninę nuosavybę į Butą, prašymą grindė Daugiabučio namo savininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) 2025-01-02 pažyma Nr. 2. Pažymoje nurodyta, kad šia pažyma tikslinama Gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo Nr. 22 pažyma, išduota 1991-06-12, kuri įvardinta Nekilnojamojo turto registre, nekilnojamojo daikto registro įrašo Nr. 40/93196, 4.1 skiltyje bei patvirtinama, kad nekilnojamasis turtas - butas su ru?siu, 5,16 kv.m, pažymėtu r-67, buto unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), Šiaulių mieste, yra A. P. asmeninė nuosavybė. Asmeninės A. P. nuosavybės teisės į Butą pagrindas – tuomet galiojusio Butų kodekso 117 straipsnio 3 dalis, Lietuvos Respublikos įstatymo Dėl gyvenamųjų namų statybos kooperatyvų, 1990 m. spalio 16 d. Nr. I-680, 1 straipsnis. Pažymoje nurodyta, kad pagal šiuos teisės aktus, asmuo, visiškai išmokėjęs pajų gyvenamojo namo statybos kooperatyvui, įgyja nuosavybės teisę į jam skirtą būstą. A. P. Gyvenamųjų namų kooperatyvo Nr. 22 nare buvo patvirtinta Šiaulių miesto Liaudies Deputatų Tarybos Vykdomojo komiteto sprendimu, 1974-06-24 Nr. 291, pajų už nurodytą nekilnojamąjį turtą visiškai išmokėjo tais pačiais 1974 kalendoriniais metais, nebu?dama santuokoje, kaip tai patvirtina bendrijoje esanti, iš minėto kooperatyvo bendrijai perduota buhalterinės apskaitos ir kita dokumentacija.

Susipažinus su pateikta Pažyma, sutiktina su atsakovės argumentais, kad nei viename iš pateiktų dokumentų nėra nurodyta, kad pareiškėjos mamai būtent asmeninės nuosavybės teise priklausė ginčo butas. Nors, kaip matyti iš NTR bazės išrašo, pareiškėjos mama yra nurodyta kaip Buto savininkė, tačiau Pažymoje (NTR įrašo teisinis pagrindas) nėra nurodyta, kad pareiškėja Butą įgijo asmeninės nuosavybės teise. Kaip jau minėta, vadovaujantis Registro nuostatų 134 punktu, juridinis faktas „asmeninė nuosavybė“ įregistruojamas tik tuo atveju, jei ši nuosavybės teisės rūšis nurodyta dokumente, kurio pagrindu Registre įregistruojama nuosavybės teisė. Pareiškėjos pateiktoje 1991-06-12 Pažymoje (registro įrašo pagrindas) ir ją patikslinančiame dokumente, nuosavybės teisės rūšis „asmeninė nuosavybė“ nėra nurodyta, todėl darytina išvada, kad atsakovas Sprendime ir Komisija sprendime pagrįstai nurodė, jog su prašymu pateikti dokumentai (Pažyma, jos patikslinimas) negali būti laikomi daiktinių teisių į ginčo nekilnojamąjį daiktą (Butą) atsiradimą patvirtinančiais dokumentais Registro nuostatų 134 punkto prasme. Taigi, šiame teismo sprendime aptartas teisinis reglamentavimas bei pareiškėjos mamos individuali situacija lemia, kad NTR registratorius pagrįstai negalėjo pareiškėjos atžvilgiu įregistruoti jos prašyme nurodytus duomenis juridinį faktą. Pažymėtina, kad nors, kaip teigia pareiškėja, asmuo sumokėjęs pajų už butą pagal tuo metu galiojusius teisės aktus suprantamas kaip automatiškai įgijęs nuosavybės teisę ir todėl Kooperatyvo išduota Pažyma apie pajaus sumokėjimą šį faktą tik patvirtina, tačiau kooperatyvams, tuo metu galiojusiais teisės aktais, nebuvo suteikta teisė nustatyti nagrinėjamam atvejui aktualaus juridinio fakto dėl asmeninės nuosavybės įgijimo. Esant susiklosčiusiai situacijai, kaip teisingai nurodė atsakovas, juridinį faktą, dėl pareiškėjos mamos asmeninės teisės į butą, galėtų nustatyti tik bendrosios kompetencijos teismas.

Apibendrinus, darytina išvada, kad teismui konstatavus, jog atsakovo veiksmais nebuvo pažeistos pareiškėjos teisės ar teisėti interesai, atsakovo veikimo viršijant jam įstatymu nustatytą kompetenciją (ultra vires) teismas taip pat nenustatė, todėl akivaizdu, kad atsakovo veiksmų neteisėtumas, atsisakius patenkinti prašymą, nėra įrodytas. Tiek VĮ Registrų centras, tiek VĮ Regisrtrų centro Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo ginčų nagrinėjimo komisija teisingai taikė teisės aktų normas, išsamiai išnagrinėjo faktines keliamo ginčo aplinkybes, todėl priėmė pagrįstus ir teisėtus sprendimą, kurių naikinti pareiškėjos skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Teismui pripažinus skundžiamus sprendimus teisėtais, atitinkamai išvestinis reikalavimas dėl įpareigojimo tenkinti pareiškėjos Prašymą negali būti tenkinamas.

Ginčo šalys procesiniuose dokumentuose išdėstė ir daugiau argumentų, tame tarpe ir dėl pareiškėjos atstovės teisės pateikti prašymą (atstovavimo sutarties pasirašymo aplinkybės), tačiau, teismo vertinimu, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytų išvadų dėl keliamo ginčo esmės (nuosavybės teisės įregistravimo), todėl teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisakys, tuo labiau, kad pareiškėjos atstovės pateiktas prašymas buvo priimtas nagrinėti ir išnagrinėtas iš esmės.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 103 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu

nusprendžia:

Pareiškėjos E. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Regionų administracinį teismą.

Teisėjos Gitana ButrimaitėEgidija PuzinskaitėEglė Žulytė-Janulionienė