Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-08-25 · Administracinė byla Nr. I-1417-257/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-08-25
Bylos Nr.
I-1417-257/2017
Teisminio proceso Nr.
3-64-3-00740-2017-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Laisvutė Kartanaitė
Pareiškėjas
V. S.
Atsakovas
Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-1417-257/2017Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00740-2017-7Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1.3 (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. rugpjūčio 25 d.Šiauliai
Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėja Laisvutė Kartanaitė,sekretoriaujant Vilmai Šarauskienei,dalyvaujant pareiškėjui V. S.,

nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs pateiktą skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apygardos administraciniame teisme gautas pareiškėjo V. S. skundas atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Atsiliepimas

Pareiškėjas V. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovo atsiliepimas pateiktas nesivadovaujant jokiais argumentais ir jame išdėstyti faktai neatitinka teisybės. Nesupranta, kodėl atsiliepime nurodoma, kad kameroje Nr. 72 buvo 7 žmonės, o fotonuotraukose matosi, kad ši kamera yra dvivietė – matosi tik dvi lovos. Nežino, kodėl atsakovas tiek atsiliepime, tiek pažymose teismui pateikė netikslius duomenis. Kamera Nr. 72 yra dvivietė, jis joje buvo laikomas dviese su kitu kalinamuoju.

Atsakovas atsiliepime nurodo, kad tiek laikinojo sulaikymo kamera, tiek karantino patalpos yra įrengtos minimaliai, tačiau pagal atitinkančius reikalavimus. Iš fotonuotraukų galima matyti, kad karantino patalpose nėra stalų, nors atsakovas nurodė, kad stalai yra, kad sanitarinis mazgas yra tinkamai atitvertas. Iš pateiktų nuotraukų matosi, kad sanitarinis mazgas yra šalia durų, atidarius duris viskas matosi. Neaišku, kodėl traktuojama, kad sanitarinis mazgas yra įrengtas tinkamai. Laikinojo sulaikymo kameroje iš nuotraukų matosi, kad sanitarinis mazgas uždengtas tik iš vieno šono. Atsakovas atsiliepime nurodo, kad yra žarna vandeniui, tačiau ji siekia tik išvietę – nusiplauti rankų nėra sąlygų.

Dėl kamerų įrengimo, baldų atsakovas nurodo, kad kameros yra apstatytos baldais, tačiau tai melagingi duomenys, kamerose nėra spintelių susidėti drabužiams, asmeniniams daiktams. Daiktus dažnai tenka laikyti po lova arba, kur yra laisvos vietos. Atsakovas mini, kad teismas negali abejoti valstybinės institucijos pateikta informacija, tačiau susipažinęs su pateiktais dokumentais, gali pasakyti, kad visą laiką, kada jis buvo laikomas Šiaulių tardymo izoliatoriuje, periodiškai buvo pažeidinėjami teisės aktai, ką nustatė ir Visuomenės sveikatos centras, t. y. nepakankamas apšvietimas kamerose, apšvietimo lempos buvo sulūžusios (buvo surištos virvėmis).

Taip pat jis negavo dietinio maitinimo, kuris jis jam reikalingas dėl ligos. Buvo laikomas patalpose, kuriose drėgna, šlapia. Atsakovas teigia, kad jokios higienos normos nereglamentuoja, kokios turi būti laikinojo sulaikymo kameros ar karantino patalpos. Visuomenės sveikatos centras nevertina tų patalpų, vadinasi, atsakovas gali sistemingai pažeidinėti teisės aktus ir kalinti asmenį tokiose patalpose, kurios neatitinka jokių žmogiškųjų resursų. Atsakovas teigia, kad laikinojo sulaikymo patalpose yra sumontuoti stalai, tačiau iš nuotraukų matosi, kad jokių stalų nėra.

Dėl pavojaus iškvietimo mygtukų įrengimo atsakovas vadovaujamasi tuo, kad nerenovuojamiems pastatams nėra galimybių įrengti mygtukus. Tačiau Lukiškių tardymo izoliatoriuje, kuris yra panašios būklės kaip ir Šiaulių tardymo izoliatorius, yra įrengti pavojaus iškvietimo mygtukai bei įrengti radijo taškai. Tai įvertino ir Vilniaus apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. 966-858/2017. Prašo teismo atsižvelgti į visus jo paaiškinimus ir priimti teisingą sprendimą.

Žemesnės instancijos teismas

Neturtinė žala jam pasireiškė neigiamais išgyvenimais, sveikatos sutrikimu, kreipėsi į psichologinę tarnybą dėl emocinių išgyvenimų, dėl psichologinių sunkumų, tai turėtų patvirtinti ir pažymos, kurios yra pateiktos byloje. Teismas turėtų įvertinti tai, kad žmogaus orumo žeminimas prilygsta neturtinei žalai. Prašo tenkinti skundą ir priteisti jam iš atsakovo 140 eurų neturtinę žalą.

Šalies argumentai

Pareiškėjas skunde (t. 1, b. l. 2–7) nurodė, jog jis nuo 2017 m. vasario mėn. iki 2017 m. balandžio 10 d. buvo kalinamas nesuteikiant jam pakankamai ploto. Vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriuje negali būti mažesnis kaip 3,6 m². Tualeto patalpa su sanitariniu mazgu neįeina į šį plotą, kadangi tai atskira patalpa. Šiaulių tardymo izoliatoriaus kamerose nepakako natūralaus ir dirbtinio apšvietimo, t. y. 72 kameroje – 2017 m. vasario 20-23 d., 5 kameroje – 2017 m. balandžio 7-10 d. buvo pažeistas HN 134:2015 14 punktas. Tai patvirtina Šiaulių visuomenės sveikatos centro pažymos apie atliktus patikrinimus. Nurodė, kad kaliniams skirtų patalpų, ypač miegamųjų, būklė turi užtikrinti pagarbą orumui ir privatumą bei atitikti higienos reikalavimus, turi būti skiriamas tinkamas dėmesys klimato sąlygoms, ypač gyvenamosios patalpos plotui, kubinei oro talpai, apšvietimui, šildymui, ventiliacijai. Kameroje turi būti radijo taškas ir pavojaus iškvietimo mygtukas. Šie reikalavimai buvo pažeisti nuo 2017 m. vasario mėn. iki 2017 m. balandžio 10 d. Be to, nurodė, kad jam būnant Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo pažeistas reikalavimas, jog turi būti sudarytos sąlygos praustis atitinkamoje temperatūroje, jei įmanoma, kiekvieną dieną. Norėtų du kartus per savaitę tam, kad būtų užtikrinta higiena. Būnant Šiaulių tardymo izoliatoriuje periodiškai atvykstant nebuvo vedamas maudytis. Buvo laikomas priėmimo-paskirstymo 8 ar 9 patalpoje, kurios neeksploatuojamos ir negalima laikyti asmenų, nes nėra gulto ar suoliuko, kur sėdėti. Ten praleisdavo nuo 3 iki 6 valandų, kol paskirdavo į kitas kameras, kurios taip pat neatitinka higienos normų, t. y. 5, 34, 72 kameros. Taip pat laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 20 d. iki 23 d. nebuvo tiekiamas dietinis maitinimas pagal diagnozuotą ligą, o tai prieštarauja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 4 daliai. Pagal gydytojų išvadas jam yra paskirtas racionalus maitinimas. Nors rašė skundus, prašymus, tačiau į tai nebuvo reaguojama. Šiaulių tardymo izoliatoriaus medicinos darbuotojai paskiria dietą, tačiau Ūkio skyriaus personalas ignoruoja bei duoda tai, ko jis negali valgyti. Taip Ūkio skyrius verčia jį badauti ir gadinti savo sveikatą. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsakyme nurodyta, jog jam yra privaloma skirti dietinį maitinimą. 2017 m. balandžio 3 d. jam atvykus į Šiaulių tardymo izoliatorių vakarienės metu jam nebuvo suteiktas dietinis maitinimas. Tą pripažino ir Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktorius 2017 m. gegužės 4 d. atsakyme Nr. 17/01-785. Be to, 2017 m. balandžio 12 d. buvo nubaustas nutarimu Nr. 25/04-458 ir atimta teisė pirkti įstaigos parduotuvėje 1 mėnesį už tai, kad pakabintas rankšluostis ant lovos, nors 2017 m. balandžio 4 d. buvo patalpintas į Šiaulių tardymo izoliatoriaus kamerą Nr. 5, kur nebuvo vietos pasidžiauti išskalbtų rūbų, nes nėra įrengta jokios pakabos ar džiovyklos, radiatorius nešildė. Siekdamas išvengti supelijimo, rankšluostį pakabino ant lovos, nes daugiau nebuvo kur. Įstaiga nepasirūpino pakabomis ar kitu inventoriumi, kur būtų galima džiovinti rūbus, o po to jį baudžia nepagrįstai. Taip pat yra pažeidžiami Lietuvos Respublikos baudimų vykdymo kodekso 137 ir 137¹ straipsniai dėl socialinės reabilitacijos, kadangi nėra dirbama ir neišklausomi nusiskundimai, neišsprendžiamos problemos. Tai parodo Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2017 m. gegužės 9 d. raštas Nr. 17/01-826, kuris laikytinas melagingu. Jam būnant Šiaulių tardymo izoliatoriuje minėtu laikotarpiu jokių užsiėmimų nebuvo, teko 24 val. praleisti kameroje. Taigi, laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 20 d. iki 2017 m. balandžio 10 d. buvo kalinamas žmogaus teises ir orumą žeminančiomis sąlygomis. Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracija pažeidinėja teisės aktus, į jo prašymus, skundus teikia nepagrįstus atsakymus. Dėl netinkamų sąlygų Šiaulių tardymo izoliatoriuje teko konsultuotis su psichologu. Dėl tokių sąlygų patyrė didelius nepatogumus, gyvenimo kokybės pablogėjimą, diskomfortą, depresiją, sutriko visavertis gyvenimas, tapo irzlus ir labiau nervuotas, negali ramiai miegoti, ilsėtis, sumažėjo pasitikėjimas savimi ir kitais. Šiaulių tardymo izoliatorius teigia, kad nėra lėšų remontui, trūksta darbuotojų, bet jo į darbą nepriima.

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atstovas į posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, teismo šaukimu (t. 1, b. l. 164).

Atsiliepimas

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atsiliepime (t. 1, b. l. 112–121 b. l.) nurodė, kad prašo pareiškėjo skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstą, o skundą nagrinėti atsakovo atstovui nedalyvaujant.

Atsakovas atsiliepime (t. 1, b. l. 112–121) nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Tenkančio vienam asmeniui ploto tardymo izoliatoriuje norma buvo nustatyta Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (įsigaliojo nuo 2010 m. gegužės 14 d.). Įsakymo Nr. V-124 1.3 punktas nustatė, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009-2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 m². Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 patvirtino Lietuvos higienos normą HN134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, kuri įsigaliojo nuo 2015 m. lapkričio 1 d.

Kaip matyti iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Apsaugos ir priežiūros skyriaus 2017-05-25 pažymos Nr. 60/09-20054 „Dėl V. S.“, pareiškėjas Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo laikomas periodais nuo 2017-02-20 iki 2017-02-23, nuo 2017-04-03 iki 2017-04-04 ir nuo 2017-04-07 iki 2017-04-10. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pasisakęs, kad „pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju nepagrįstai atsižvelgė į Lietuvos vyriausio administracinio teismo praktiką, susijusią su neturtinės žalos atlyginimo priteisimu, kai pažeidžiamai reikalavimai nustatytam minimaliam kameros plotui, nes, kaip jau minėta, pareiškėjo kameros ploto normos pažeidimas nebuvo konstatuotas. Priešingai, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ginčo laikotarpį pareiškėjui tenkanti kamerų gyvenamojo ploto norma atitiko minimalius reikalavimus. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, jog teismų praktikoje suėmimo vykdymo ar laisvės atėmimo bausmės atlikimo sąlygų aspektu vienam asmeniui turinčio tekti kameros ploto užtikrinimas vertinamas kaip esminė (itin svarbi) saugios gyvenamosios aplinkos prielaida, ir jeigu nustatomi tik higienos sąlygų pažeidimai, neturtinė žala pinigais dažnai net nepriteisiama, laikant, kad pats pažeidimo pripažinimas yra teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą, arba priteisiama tik nedidelė suma, nes minimalios kameros ploto normos vienam asmeniui užtikrinimas mažina higienos normų reikalavimų neužtikrinimo neigiamą poveikį“ (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-02-20 sprendimą administracinėje byloje Nr. A-964-520/2017; 2016-03-22 sprendimą administracinėje byloje Nr. A-849-756/2016; 2016-09-21 nutartį administracinėje byloje Nr. A-2388-624/2016 ir kt). Pagal Kalėjimų departamento direktoriaus 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.5 punktą, įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas kameras, kamerose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100x142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos. Sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas. Nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne mažesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei atsparia ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Minima nuostata patvirtina, kad imperatyvaus reikalavimo pilnai atitverti sanitarinį mazgą nėra. Visose Šiaulių tardymo izoliatoriaus kamerose yra įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, kurie nuo bendros erdvės atskirti mūrine sienele, praėjimas atitveriamas durimis arba erdves skiriančia užuolaida, kas atitinkamai ir užtikrina kameroje kalinčių asmenų privatumą. Vadinasi, sanitarinis mazgas nuo gyvenamosios kameros dalies buvo atskirtas ir tai užtikrina pakankamą nuteistųjų, besinaudojančių juo, privatumą. Taigi šiuos pareiškėjo skundo argumentus pirmosios instancijos teismas atmetė pagrįstai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-05-29 sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1079-756/2017). Šiaulių tardymo izoliatoriuje kiekvienam kalinamajam privalo tekti ne mažiau nei 3,6 kv. m kameros ploto, o šis reikalavimas yra nustatytas įsakyme, todėl nacionaliniai teismai remiasi būtent šiuo standartu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1279-442/2015; 2015 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-727-858/2015). Atsakovas, vertindamas pareiškėjo skundo argumentą, kad vienam asmeniui tenkantis kameros plotas negali būti mažesnis nei 3,6 m² (neįskaitant sanitarinio mazgo užimamo ploto), pažymi, kad Įsakymo 1.3.1 punkte yra reglamentuotas vienam asmeniui turintis tekti minimalus kameros plotas, tačiau šiame įsakyme nenustatyta minimalaus ploto vienam asmeniui tardymo izoliatoriaus kameroje skaičiavimo metodologija, t. y. neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus kameros ploto norma – 3,6 m² – neįskaičiuoti kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamo ploto. Pagal Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.5 punktą, kameroje turi būti sanitarinio mazgo patalpa. Nors ši patalpa turi būti atitverta pertvara arba visiškai izoliuota nuo likusio kameros ploto, tačiau tai nereiškia, kad sanitarinio mazgo užimamas plotas turi būti eliminuojamas iš bendro kameros ploto, kai skaičiuojamas vienam asmeniui tenkantis kameros plotas, nes Įsakymo 1.3.1 punkte yra reglamentuotas vienam asmeniui turinčio tekti minimalaus 3,6 kv. m viso kameros ploto standartas, o ne tokio dydžio gyvenamojo kameros ploto norma, kaip skunde nepagrįstai teigia pareiškėjas. Įvertinęs minėtą teisinį reglamentavimą, atsakovas daro išvadą, kad, skaičiuodamas pareiškėjui tekusį kameros plotą, pagrįstai visą kameros plotą dalijo iš kameroje laikytų asmenų skaičiaus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-912-520/2016). Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad, nustačius teisės aktuose minimalaus vienam asmeniui turinio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotą, atsižvelgiama į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams, tačiau savaime nesuponuoja, kad, nesant minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimo, iš kameros ploto turi būti atimtas kameros įrenginių užimama plotas (žr. EŽTT 2009 m. liepos 30 d. sprendimą byloje Pitalev prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 34393/03); 2010 m. balandžio 8 d. sprendimą byloje Lutokhin prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 12008/03; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-l686-502/2016; 2017 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-447-662/2017). Vadinasi, baldų ir kitų įrenginių užimamas kameros plotas yra reikšmingas vertinant pareiškėjo patirtos neturtinės žalos dydį, o ne konstatuojant atsakovo padarytus tesės pažeidimus (Žr. 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-379-822/2017). Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas įstaigoje buvo labai neilgą laiką ir su pertraukomis (2 dienas, 2 dienas ir 4 dienas). Ir visas dienas pareiškėjas kamerose kalėjo pats vienas, išskyrus du pusdienius: vieną pusdienį kameroje buvo 7 asmenys, kitą – 2. Tai tikrai negalėjo sukelti pareiškėjui neigiamų išgyvenimų ar kokių kitų neigiamų negrįžtamų pasekmių sveikatai ar jo emocinei būsenai. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamentas 2017-02-13 atliko kameros Nr. 72 patikrinimą (išvados surašytos 2017-02-20 patikrinimo akte Nr. PA-6-37). Kameroje santykinė oro drėgmė atitiko higienos normos reikalavimus, vizualiai matomo pelėsio kameroje nėra, tačiau užfiksuoti nežymūs oro temperatūros ir dirbtinės apšvietos pažeidimai. Kamera Nr. 34 patikrinta 2017-03-07 (išvados surašytos 2017-03-13 patikrinimo akte Nr. PA.6-55). Nustatyta, kad oro temperatūra, santykinė oro drėgmė ir dirbtinė apšvieta atitinka nustatytas higienos normas, pelėsio kameroje nėra. Ta pati kamera buvo tikrinta ir 2017-04-25 (išvados surašytos 2017-05-03 patikrinimo akte Nr. PA/6-113). Dirbtinė apšvieta, oro temperatūra ir santykinė oro drėgmė taip pat atitiko nustatytas higienos normas. Taip pat patikrinta ir kamera Nr. 5. Oro temperatūra ir santykinė oro drėgmė atitiko normas, tačiau užfiksuotas nežymus dirbtinės apšvietos pažeidimas, ant sienų ir lubų pelėsio nematyti. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 13 punkte nustatyta, kad gyvenimo ir buities sąlygos kamerose turi atitikti Lietuvos Respublikos higienos normas. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 2 punktas nustato: Taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 3 punktas įtvirtina analogiško pobūdžio nuostatą: veikiančioms laisvės atėmimo vietoms, policijos areštinėms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbais. Šiaulių tardymo izoliatorius pastatytas ir įrengtas iki Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymo „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymo Nr. V-908 „Dėl Lietuvos higienos normos 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ įsigaliojimo, todėl nagrinėjamu atveju, analizuojant pareiškėjo laikymo įstaigoje sąlygas, taikytinos tik tos Taisyklių nuostatos ir tie Higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato, patalpų rekonstrukcijos ar kapitaliniais darbais. Pagal Higienos normos 17 punktą, turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Šiaulių tardymo izoliatoriaus gyvenamosios kameros yra vėdinamos natūraliu būdu (per langus bei duris). Mikroklimato parametrai kamerose priklauso nuo kamerų įrengimo, jose esančių asmenų skaičiaus ir kitų aplinkybių (tokių, kaip lauko temperatūra, asmenų judėjimas į kamerą ir iš jos ir kt.). Pareiškėjas savo skunde teismui skundžiasi dėl per mažo apšvietimo kamerose. Atsakovas pažymi, kad natūralaus apšvietimo koeficiento padidinimas yra tiesiogiai susijęs su langų angų padidinimu, o tai pagal galiojantį teisinį reglamentavimą priskiriama pastato rekonstrukcijos darbams (Statybos įstatymo 2 str. 18 p.), todėl natūraliam apšvietimui higienos norma netaikoma (Higienos normos HN 134:2015 3 p.). Kadangi Šiaulių tardymo izoliatoriuje dėl pastato statuso negali būti atliekami rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbai, HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, susiję su šiais darbais, netaikytini ir įstaiga negali būti pripažįstama atsakinga dėl nustatomų šių reikalavimų pažeidimų. Kamerose yra pritvirtintos prie grindų metalinės lovos (vienam asmeniui – 1 vienetas); spintelės (vienam asmeniui – 1 vienetas); stalas (1 vienetas patalpai); taburetė (vienam asmeniui – 1 vienetas) arba 2 vienetai stalo ilgio suoliukų patalpai, tačiau kadangi įstaigoje gyvenamosios kameros yra siauros, o stalas montuojamas tarp lovų esančioje tuščioje erdvėje, dėl vietos stokos kai kuriose kamerose suoliukų ir/ar taburečių gali būti mažiau; maisto produktų spintelė arba lentyna (1 vienetas patalpai); sieninė viršutinių drabužių pakaba (1 vienetas patalpai); šiukšlių dėžė (1 vienetas patalpai); sanitarinis mazgas (klozetas arba unitazas, praustuvė, 1 komplektas patalpai); veidrodis, tualeto reikmenų spintelė sanitariniame mazge (1 vienetas patalpai). Lietuvos Respublikos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 18 punkte įtvirtinta, kad karštas vanduo turi būti tiekiamas į dušo, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymo kambarių patalpas. Pareiškėjo pretenzijos dėl karšto vandens nebuvimo ir tik vieno karto maudytis į dušus nuvedimo nepagrįstos, todėl turėtų būti atmestos. Pareiškėjo pretenzijos atsakovui už šį laikotarpį laikytinos nepagrįstomis ir nesuteikiančiomis pagrindo Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūnų veiksmus pripažinti neteisėtais. Nenustačius dėl šio laikotarpio Šiaulių tardymo izoliatoriaus neteisėtų veiksmų (vienos iš viešosios atsakomybės sąlygų), pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo už šį laikotarpį negali būti tenkinamas. Suimtojo arba nuteistojo krata – tai jo drabužių, avalynės, turimų su savimi daiktų bei kūno apieškojimas siekiant surasti daiktus, kuriuos jam turėti draudžiama, kuri skirstoma į visą (išrengiant) ir dalinę (neišrengiant) (Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2005 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. 4/07-130 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos 143, 144 p.). Pagal Instrukcijos 145 punktą, suimtiesiems ir nuteistiesiems visa krata privalomai atliekama atvykus į laisvės atėmimo vietą taip pat išvykstant išjos. Atvykstantiems ir išvykstantiems suimtiesiems ir nuteistiesiems visa asmens krata įstaigoje pareiškėjo buvimo Šiaulių tardymo izoliatoriuje laikotarpiu buvo atliekama administracinės teritorijos pastato rūsyje esančioje apžiūros ir daiktų patikrinimo patalpoje. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas trumpalaikio laikymo kamerose, kaip jos suprantamos pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009-06-01 įsakymo Nr. IR-172 „Dėl tardymo izoliatorių vidaus tvarko taisyklių patvirtinimo“ 11 punktą (Priimti suimtieji (nuteistieji), kol įforminami dokumentai, bet ne ilgiau kaip dviem valandoms, uždaromi į trumpalaikio laikymo kameras. Suimtieji (nuteistieji) į šias kameras uždaromi laikantis Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje nustatytų reikalavimų.). Taisyklių 19 punkte nustatyta, kad priimtiems į tardymo izoliatorių suimtiesiems (nuteistiesiems) atliekama jų medicininė apžiūra ir sanitarinis švarinimas. Asmenys iki medicininės apžiūros ir sanitarinio švarinimo atlikimo, bet ne ilgiau kaip dviem valandoms, gali būti laikinai uždaromi į trumpalaikio laikymo kameras. Iš nuoseklios teisės aktų analizės matyti, kad trumpalaikio laikymo patalpose suimtieji/nuteistieji laikomi ne ilgiau kaip 2 val., o teismas abejoti valstybės institucijos pateikiama informacija neturi pagrindo. Jokie teisės aktai konkrečiai neįpareigoja įstaigos fiksuoti konkretaus laiko, nuo kada iki kada suimtieji/nuteistieji yra laikomi trumpalaikio laikymo patalpose, nes teisės aktas konkrečiai nurodo, kad ten jie negali būti laikomi ilgiau nei 2 val. Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Apsaugos ir priežiūros skyriaus 2017-05-24 pažymos Nr. 60/09-19749 matyti, kad pareiškėjas skundžiamu laikotarpiu priėmimo paskirstymo patalpose buvo laikomas tik 3 kartus (LSP-4 ir LSP-1), tai jam tikrai negalėjo sukelti neigiamų pasekmių ar negrįžtamų sveikatos sutrikdymų. Atkreipė dėmesį, jog higienos normos HN 134:2015 2 punkte nustatyta, kad Higienos norma netaikoma laikinojo sulaikymo patalpoms (laikinojo sulaikymo, paskirstymo kameros). Nei trumpalaikio laikymo, nei priėmimo-paskirstymo kameros ar karantino kameros nėra į izoliatorių priimtų asmenų apgyvendinimui skirtos patalpos. Vadovaujantis Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2016-02-12 higienos-dezinfekcijos planu 2016–2017 m. Nr. 20/01-1023, laikino sulaikymo kamerų švaros užtikrinimu rūpinasi Šiaulių tardymo izoliatoriaus Ūkio būryje gyvenantys nuteistieji (valytojai). Minėtos patalpos valomos vieną kartą per dieną, esant poreikiui – dažniau. Pagrindinis valymas – vieną kartą per mėnesį, esant poreikiui – dažniau. Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Ūkio skyriaus 2017-01-06 pažymos Nr. 62/08-8 matyti, kad 2016 m. liepą ir rugsėjį laikino sulaikymo ir priėmimo paskirstymo kamerose buvo išdažytos sienos, lubos, grotos, taip pat atitverti sanitariniai mazgai. Pareiškėjo dėstomos aplinkybės yra abstrakčios, netikslios ir nepagrįstos objektyviais įrodymais, dėstomos remiantis subjektyviais pojūčiais, todėl jų teisingumo nėra galimybės įvertinti. Dėl šių priežasčių byloje negalima nustatyti neteisėtų atsakovo veiksmų ar neveikimo. Pareiškėjas savo skunde teigia, kad kamerose nebuvo įrengta pagalbos iškvietimo mygtukų ir dėl to buvo suvaržyta jo galimybė skubiai išsikviesti budintį pareigūną. Atsakovas pažymi, kad byloje nėra objektyvių duomenų, kad dėl kokių nors priežasčių pareiškėjui būtų reikėję pasinaudoti tokiu pagalbos iškvietimo būdu, o pagalbos iškvietimo mygtuko nebuvimas pats savaime nereiškė, jog jam dėl to kilo kokių nors neigiamų pasekmių ar buvo padaryta žala (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2133-525/2016). Be to, teismui pateikta Šiaulių tardymo izoliatoriaus Apsaugos ir priežiūros skyriaus 2017-05-31 pažyma Nr. 60/09-20686, kurioje nurodyta, kad vadovaujantis Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 2 punktu, reikalavimas įrengti vidinio ryšio sistemą kameroje yra taikomas tik naujai statomiems, rekonstruojamiems ir kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams, todėl pagalbos mygtuko įrengimas Šiaulių tardymo izoliatoriaus kamerose negalimas dėl įstaigos statuso. Jokie kiti teisės aktai pagalbos mygtuko įrengimo tardymo izoliatoriaus kamerose nereglamentuoja. Pareiškėjo pretenzijos dėl pagalbos mygtuko neįrengimo yra nepagrįstos jokiu teisiniu reglamentavimu, todėl neturi pagrindo. Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnyje įtvirtinta, kad suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore, o pasivaikščiojimo gryname ore trukmę įsakymu nustato tardymo izoliatoriaus direktorius. Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2010-08-16 įsakymu Nr. 1/01-186 „Dėl pasivaikščiojimų gryname ore trukmės nustatymo suimtiesiems ir nuteistiesiems“ suimtiesiems ir nuteistiesiems įstaigoje nustatyta 1 valandos pasivaikščiojimų gryname ore trukmė. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 (toliau – ir Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės), 21 punktas nustato, jog tam, kad suimtieji galėtų pasivaikščioti ir mankštintis gryname ore, tardymo izoliatorių režiminės teritorijos gyvenamųjų pastatų viršutiniuose aukštuose arba ant žemės įrengiami pasivaikščiojimo kiemai, o 22 punktas reglamentuoja, kad pasivaikščiojimo kiemuose įrengiamos rakinamos kameros, kurios uždengiamos metaliniu grotuotu rėmu. Pareiškėjo teiginius, kad jis visas 24 val. per parą sėdi uždarytas kamerose, paneigia teismui pateikta medžiagą. Atsakovas niekaip neišskyrė pareiškėjo iš kitų įstaigoje laikomų asmenų ir jam tyčia nesudarė blogesnių laikymo sąlygų, netaikė įstatymo nenumatytų apribojimų, o priešingai, iš byloje pateiktos medžiagos matyti, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūnai veikė pagal galiojančius teisės aktus, todėl pareiškėjo argumentai dėl per trumpos pasivaikščiojimo gryname ore trukmės yra nepagrįsti. Suėmimo vykdymo įstatymo 42 straipsnis reglamentuoja, kad socialinį darbą su suimtaisiais ir jų užimtumą organizuoja tardymo izoliatorių administracija. Pagrindinės užimtumo formos yra šios: 1) socialinis ir teisinis švietimas; 2) suimtųjų socialinių ir dvasinių poreikių tenkinimas; 3) pagalba sprendžiant suimtųjų problemas; 4) kultūros, sporto ir kiti renginiai. Viena iš pagrindinių užimtumo formų yra kultūros, sporto ir kiti renginiai. Renginiai, skirti suimtųjų užimtumui prasminga veikla ir mikroklimato gerinimui, yra įtraukiami į įstaigos pusmečių bei Socialinės reabilitacijos skyriaus ketvirčių planus. Informacija apie vykdomus suimtųjų fizinio aktyvumo skatinimo renginius yra iškabinama kamerose. Visi suimtieji, norintys dalyvauti šiuose renginiuose kreipiasi į būrio viršininką kuris supažindina su renginio nuostatais bei kita informacija. Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 98 punkte numatyta, kad Suimtųjų savišvietai organizuoti tardymo izoliatoriuose veikia bibliotekos. Bibliotekos knygų fondas turi būti toks, kad vienam suimtajam tektų ne mažiau kaip 5 knygos. Suimtiesiems, sergantiems atvira plaučių tuberkuliozės forma, turi būti atskira biblioteka. Suimtiesiems knygos keičiamos ne rečiau kaip kartą per 10 dienų. Vienu metu vienam suimtajam leidžiama duoti ne daugiau kaip 2 knygas ir ne ilgiau kaip mėnesiui. Esant galimybėms kiekvieną dieną į kameras suimtiesiems duodama po vieną laikraštį, įsigytą už tardymo izoliatoriaus lėšas. Atsakovas pažymi, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje vykdomos įvairios programos: intelektinis ugdymas, suimtųjų savišvieta, religinių apeigų atlikimas, individualios kūrybinės veiklos skatinimas, psichologinė terapija, fizinis lavinimas bei organizuojami įvairūs renginiai, paskaitos ir varžybos. Pažymėjo, kad užimtumo renginiai nėra priverstiniai, suimtieji (nuteistieji) įsitraukia į jų dalyvavimą pagal pageidavimą. Be to, atsakovas, pažymi, kad suimtųjų (nuteistųjų) dalyvavimas renginiuose yra ne jų pareiga, o jų teisė, kuria gali pasinaudoti visi norintys. Nenorėjimas dėl kokių nors priežasčių pasinaudoti šia tvarka yra asmens pasirinkimas ir nepriklauso nuo atsakovo valios. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji gauna maistą pagal fiziologines mitybos normas, o ligoniai, gydomi pataisos įstaigų gydymo įstaigose, – pagal dietinio maitinimo normas. Maistu šie nuteistieji aprūpinami nemokamai. Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 7 dalį, arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų mitybos ir materialinio buitinio aprūpinimo normas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Pagal Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 5 dalį, suimtiesiems tiekiamas maistas turi atitikti fiziologines mitybos normas ir, kiek įmanoma, jų religinius įsitikinimus. Maistu suimtieji aprūpinami nemokamai. To paties straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad suimtųjų mitybos ir materialinio aprūpinimo normas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Pastebėtina, kad laisvės atėmimo vietose kalintys asmenys, turintys sveikatos sutrikimų, atsižvelgiant į medicinines indikacijas, gali būti maitinami pagal specialius valgiaraščius, tačiau šiuo klausimu būtinos kalinimo ištaigos sveikatos priežiūros tarnybos išvados. Pavyzdžiui, administracinėje byloje Nr. A492-2794/2011 pareiškėjas skundėsi, kad jam tiekiamas prastos kokybės maistas. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymėjo, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. lapkričio 13 d. įsakymo Nr. V-289 „Dėl valgiaraščių asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ 1 punktas numato atskirus valgiaraščio tipus. Pareiškėjas buvo maitinamas pagal valgiaraštį, skirtą nedirbantiems vyrams. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymo Nr. 4/07-117 „Dėl asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių patvirtinimo“ 7 punktas įtvirtina, jog ligoniai pagal medicinines indikacijas (pagal kalinimo įstaigos Sveikatos priežiūros tarnybos išvadas) gali būti maitinami pagal kitus patvirtintus valgiaraščius (pvz. dirbantiems vyrams), ligoniai, kurie gydomi pataisos įstaigų gydymo įstaigose ir kuriems pagal juos gydančių gydytojų išvadas yra paskirtas dietinis maitinimas, maitinami pagal dietinio maitinimo valgiaraštį. Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Sveikatos priežiūros skyriaus 2017-06-01 pažymos Nr.76/10-494 matyti, kad V. S. dietinis maitinimas yra paskirtas nuo 2015 m. gruodžio mėn. ir skiriamas nuolat buvimo Šiaulių tardymo izoliatoriuje metu. Atsakovas pažymi, kad suimtųjų (nuteistųjų) sąrašai, kuriems skiriamas dietinis maitinimas, yra sudaromi kiekvieną darbo dieną (penktadienio sąrašas galioja ir savaitgaliui, t. y. šeštadieniui ir sekmadieniui). Atkreipė dėmesį, kad asmenims dietinio maitinimo porcijos yra užsakomos kitai dienai (sekančiai dienai sudaromi ir sąrašai), todėl yra tikimybė, kad asmenys, kurie turėtų būti maitinami pagal dietinį valgiaraštį, atvykimo dieną tokio maitinimo negauna, o yra maitinami pagal valgiaraštį, skirtą nedirbantiems vyrams. Pareiškėjo reikalavimas, grįstas samprotavimais, nesudaro pagrindo konstatuoti teisės aktų reikalavimų netinkamo vykdymo. Be to, atsakovas pažymi, kad pareiškėjas V. S. nesiskundžia, kad jam niekada neduodamas paskirtas dietinis maitinimas, jis tik reiškia pretenzijas dėl tam tikrų patiekalų, kurie jam netinkami. Atsakovas pažymi, kad dėl to paties dalyko jis buvo pateikęs skundą ir Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriui, į kurį išsamiai buvo atsakyta ir paaiškintos visos aplinkybė. Kalėjimų departamentui minėto atsakymo pareiškėjas neskundė. Europos Žmogaus Teisių Teismas pasisakė, kad tam tikra kančia ar pažeminimas – tai dažnai būdingi ar neišvengiami bausmės formos ar laisvės atėmimo priemonių elementai. Valstybė privalo užtikrinti, kad asmens įkalinimo sąlygos nepažeistų jo žmoniškojo orumo, kad priemonės, vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai įkalinimui būdingą kentėjimo laipsnį. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. lapkričio 5 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-17-1001/2007 nurodė, kad siekiant neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti, jog tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai patyrė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. Pareiškėjo dėstomos neturtinės žalos atsiradimą sąlygoti galinčios aplinkybės neįrodo realaus neturtinės žalos egzistavimo fakto. Atsakovas pažymi, kad skundai dėl nusiskundimų sveikata yra fiksuojami kalinamųjų asmens sveikatos istorijose. Taip pat informuoja, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje dėl psichologinio sukrėtimo, depresijos ar kitų dvasinių išgyvenimų konsultuoja įstaigos psichiatras. Apsilankymas pas psichiatrą fiksuojamas Asmens sveikatos istorijoje. Taip pat Asmens sveikatos istorijoje yra ir išrašas iš pirminės medicininės pareiškėjo apžiūros. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra akcentavęs, kad duomenys apie pareiškėjo sveikatos būklę yra niekuo neišsiskiriantys nuo laisvėje esančių asmenų sveikatos problemų, todėl tokie sveikatos sutrikimai nesudaro pagrindo teigti, jog jie buvo tiesiogiai nulemti būtent netinkamų laikymo sąlygų tardymo izoliatoriuje. Teismo vertinimu, byloje nėra jokių duomenų apie pareiškėjo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl kalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio (ABTĮ 57 str.). Iš to seka, kad vien tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiai, kuriuos pareiškėjas išdėstė savo skunde teismui, sukėlė dvasinius išgyvenimus, nežmoniškas kančias, kurios prilyginamos kankinimui, neturtinės žalos atlyginimui nelaikytinas pakankamu pagrindu (išskyrus minimalaus gyvenamojo ploto normos neužtikrinimo atvejus) (LVAT 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1908-261/2016). Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006-08-19 nutarime išaiškinta, kad materiali (piniginė) kompensacija už moralinę žalą turi būti skiriama vadovaujantis visiško (adekvataus) atlyginimo principu, nes jos paskirtis – sudaryti materialias prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko asmeniui neretai apskritai jokie pinigai ir joks materialus turtas negali atstoti. Be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Atsižvelgiant į teismų praktikoje pabrėžiamus neturtinės žalos instituto taikymo aspektus, siekiant nustatyti pareiškėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą pagrįstumą turi būti atsižvelgiama į konkrečias kalinimo sąlygas, turi būti įvertinti įrodymai, pagrindžiantys pareiškėjo patirtą neturtinę žalą, o ne prielaidos apie galimą teisių pažeidimą. Pareiškėjas neįrodė, kad jam buvo padaryta neturtinė žala, nes Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracija veikė taip, kaip privalo elgtis teisės aktų nustatyta tvarka, nepateikta jokių pagrindžiančių pareigūnų kaltę dokumentų, nenustatytas tiesioginis priežastinis ryšys tarp pareigūnų veiksmų ir pareiškėjo nurodomos neturtinės žalos. Tai, kad pareiškėjas patyrė stresą ir nepatogumus, kai buvo pperkeltas į Šiaulių tardymo izoliatoriaus kamerą yra natūralu, nes kiekvienam sulaikytam asmeniui tai daugiau ar mažiau sukelia diskomfortą ar stresą. Tačiau tai nėra pagrindas priteisti neturtinę žalą. Atsakovo nuomone, pareiškėjas kreipėsi į teismą galimai siekdamas turtinės naudos, tačiau neįrodė, kad patyrė skunde nurodytus išgyvenimus, fizinius nepatogumus, papildomą diskomfortą bei gyvenimo kokybės pablogėjimą. Europos Žmogaus Teisių Teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą pažymėjo, jog pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos būdas, kuris yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinė žala priteisiama konkrečiu atveju nustačius, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (Europos Žmogaus T. T. 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. v. Lietuva, pareiškimo Nr. 53161/1999; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-444-619/2008; kt).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo V. S. skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam neturtinės žalos atlyginimą. Neturtinę žalą pareiškėjas kildina iš esmės iš neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant jam tinkamų kalinimo sąlygų Šiaulių tardymo izoliatoriuje.

CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas, nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, viešoji atsakomybė negalima.

Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir, kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundu siekia, jog jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, būtų priteistas neturtinės žalos atlyginimas. Neturtinę žalą grindžia tuo, kad laikymo sąlygos neatitiko įstatymuose numatytų reikalavimų ir kameros buvo perpildytos, todėl pažeistas minimalus kameros ploto, tenkančio vienam asmeniui, reikalavimas.

Lietuvos Respublikos kardomojo kalinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tardymo izoliatoriaus administracija, užtikrindama suėmimo vykdymo tvarką ir tinkamas asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sąlygas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais nacionaliniais ir Europos Sąjungos teisės aktais. Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punktą, iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 m².

Dėl kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, plotų

Byloje yra pateikta Šiaulių tardymo izoliatoriaus Apsaugos ir priežiūros skyriaus 2017-05-25 pažyma Nr. 60/09-20054 „Dėl V. S.“ (t. 1, b. l. 63), iš kurios matyti, kad pareiškėjas Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo periodiškai nuo 2017-02-20 iki 2017-04-10 (10 dienų). Pareiškėjas nurodytu laiku buvo laikomas visas 10 dienų nepažeidžiant nustatytos vienam asmeniui, esančiam laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigoje, kameros ploto normos.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 nėra nurodyta, kad apskaičiuojant asmeniui tenkantį kameros plotą, pirmiausia iš bendro ploto turėtų būti atimtas sanitariniu mazgu ar baldais užstatytas plotas. EŽTT didžioji kolegija, harmonizuodama praktikos išsiskyrimus, 2016 m. spalio 20 d. sprendime byloje Muršic prieš Kroatiją pažymėjo, jog pagal Konvencijos 3 straipsnį, nėra įmanoma nustatyti galutinai ir visiems laikams konkretų kvadratinių metrų skaičių, kuris turėtų būti skiriamas kalinamam asmeniui tam, kad būtų laikomasi Konvencijos. EŽTT šiame sprendime nurodė, kad nėra jokių pagrindų nesilaikyti svarbiausiose bylose suformuoto aiškinimo, jog 3 m² daugiavietėse kamerose yra minimalus standartas, taikomas vertinant Konvencijos 3 straipsnio galimą pažeidimą. EŽTT šiame sprendime taip pat nurodė, kad kai vertinamas kalinimas kameroje, kurioje kiekvienam kalinamam asmeniui tenka nuo 3 iki 4 m², erdvės veiksnys išlieka svarbus sprendžiant dėl kalinimo sąlygų adekvatumo; tokiais atvejais Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas bus konstatuotas, jeigu ploto veiksnys nustatomas kartu su kitomis netinkamo kalinimo sąlygomis. Be to, EŽTT paaiškino minimalaus ploto, skirto vienam asmeniui daugiavietėje kameroje, apskaičiavimo metodologiją, nurodydamas, jog kameroje esantys sanitariniai įrenginiai neturėtų būti įskaičiuojami į bendrą kameros plotą, tačiau nėra nurodyta, kad į turimo ploto kameroje apskaičiavimą neturėtų būti įtrauktas plotas, užstatytas baldais. EŽTT vertinimu, šiuo aspektu svarbu, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje. Tai reiškia, kad baldų užimamas plotas svarbus vertinant, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje.

Teismas, išanalizavęs pateiktus duomenis apie kamerų, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, dydžius ir kartu su pareiškėju jose buvusių asmenų skaičių, nustatė, kad pareiškėjui kameroje Nr. 72 (atėmus sanitarinio mazgo plotą 8,12 m²) teko nuo 8,12 m² (kameroje 1 asmuo) iki 4,06 m² (kameroje 2 asmenys), Nr. 34 (atėmus sanitarinio mazgo plotą 7,02 m²) teko 7,02 m² (kameroje 1 asmuo), Nr. 5 (atėmus sanitarinio mazgo plotą 10,79 m²) teko nuo 10,79 m² (kameroje 1 asmuo) iki 5,40 m² (kameroje 2 asmenys). Likę kamerų plotai be baldų ir sanitarinio mazgo negalėjo apriboti pareiškėjo judėjimo laisvės, nes pareiškėjas nuolat buvo vienas, išskyrus du kartus po pusę dienos, kai kamerose buvo laikomas su dar vienu asmeniu.

Pareiškėjas posėdžio metu pažymėjo, kad Šiaulių tardymo izoliatorius tiek pažymoje, tiek atsiliepime neteisingai nurodė, jog jis kameroje Nr. 72 buvo su 7 asmenimis, nors iš tikrųjų buvo tik su dar vienu asmeniu. Teismas sutinka su pareiškėjo pastebėjimu ir tokius įrašus pažymoje (t. 1., b. l. 63, 5 eilutė) ir atsiliepime (t. 1, b. l. 112–121) laiko rašymo apsirikimo klaida. Tai patvirtina Šiaulių tardymo izoliatoriaus pateiktos kameros Nr. 72 fotonuotraukos, iš kurių matyti, kad kameroje tik du gultai, o kameros plotas – 8,88 m².

Dėl sąlygų kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas

Pareiškėjas posėdžio metu nurodė, jog kamerose nepakako natūralaus ir dirbtinio apšvietimo.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2017 m. vasario 20 d. patikrinimo akte Nr. PA.6-37 (16.3.187. 6.12) (patikrinimas atliktas 2017 m. vasario 13 d., t. 1, b. l. 88–91, tačiau patikrinimo metu pareiškėjas dar nebuvo atvykęs į Šiaulių tardymo izoliatorių) matyti, kad buvo patikrinta kamera Nr. 72, kurioje pareiškėjas buvo nuo 2017-02-20 iki 2017-02-23, ir nustatyta, kad kameroje Nr. 72 dirbtinė apšvieta neatitiko nustatytų ribinių dydžių (pažeidžiamas Lietuvos higienos normos HN 134:2015 IV skyriaus punktas 14), oro temperatūra žemesnė nei reglamentuota Lietuvos higienos normoje HN 134:2015 (pažeidžiamas Lietuvos higienos normos HN 134:2015 IV skyriaus punktas 16), santykinė oro drėgmė atitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus. Nustatyta, jog kameroje esantį inventorių, baldus, santechnikos ir elektros įrenginius naudojant pagal paskirtį, veiksnių, galinčių įtakoti nelaimingus atsitikimus, nenustatyta. Ant kameros lubų ir sienų vizualiai matomo pelėsio nenustatyta, galimybė išvėdinti kamerą per langus sudaryta.

Nuolatinį kenkėjų stebėjimą ir naikinimą vykdo šiai veiklai licencijuota įmonė UAB „Profilaktinė dezinfekcija“ (vedamas kenkėjų kontrolės stebėjimų, darbų atlikimo žurnalas).

Valymo inventorius laikomas kamerose arba režiminio korpuso kiekviename aukšte tam skirtoje vietoje (šepečiai grindims, šluostės, šiukšlių semtuvėliai, kibirai, valikliai).

Sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius sudarytos (ŠTI skalbykloje įrengta ir naudojama pagal nustatytą tvarką skalbimo (2 skalbimo mašinos) ir džiovinimo įranga (1 džiovyklė); pildomas skalbimo ir cheminio valymo paslaugų užsakymų lapų apskaitos žurnalas.

ŠTI laikomiems asmenims minkštasis inventorius (čiužiniai, pagalvės, antklodės) išduodamas dezinfekuotas dezinfekavimo kamerose, vykdoma dezinfekuojamų daiktų ir minkštojo inventoriaus registracija pagal Lietuvos higienos normos HN134:2015 reikalavimus.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2017 m. kovo 13 d. patikrinimo akte Nr. PA.6-55 (16.3.187. 6.12) (patikrinimas atliktas 2017 m. kovo 7 d., t. 1, b. l. 92–96, tačiau patikrinimo metu pareiškėjo nebuvo Šiaulių tardymo izoliatoriuje) matyti, kad buvo patikrinta kamera Nr. 34, kurioje pareiškėjas buvo nuo 2017-04-03 iki 2017-04-04, ir nustatyta, kad kameroje Nr. 34 dirbtinė apšvieta atitiko reglamentuojamą Lietuvos higienos normoje HN 134:2015 dydį – 200 lx, oro temperatūra ir santykinė oro drėgmė atitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus.

Nustatyta, jog kameroje esantį inventorių, baldus, santechnikos ir elektros įrenginius naudojant pagal paskirtį, veiksnių, galinčių įtakoti nelaimingus atsitikimus, nėra. Ant kameros lubų ir sienų vizualiai matomo pelėsio nenustatyta.

Švarūs skalbiniai iki išdavimo, laikomi švariai, specialiai jiems skirtose patalpose, atskirai nuo nešvarių skalbinių. Patalynė, darbuotojų teigimu, keičiama 1 kartą per savaitę po kalinamųjų nusiprausimo duše.

Nuolatinį kenkėjų stebėjimą ir naikinimą vykdo šiai veiklai licencijuota įmonė UAB „Profilaktinė dezinfekcija“. Atlikti profilaktikos ir naikinimo darbai registruojami kenkėjų kontrolės stebėjimų, darbų atlikimo žurnale; paskutinis įrašas 2017 m. vasario 14 d.

Patikrinimo metu patikrintos bendrojo naudojimo vietos ir jose esantys įrenginiai, pasimatymų kambarys, švarių skalbinių laikymo patalpa. Nustatyta, kad įrenginiai ir inventorius švarūs. ŠTI laikomiems asmenims valymo priemonės (šepečiai grindims, šluostės, šiukšlių semtuvėliai, kibirai, valikliai) yra. Valymo inventorius laikomas gyvenamosiose patalpose arba specialiai jiems skirtose uždarose spintose bendrojo naudojimo patalpose.

ŠTI kamerose dezinfekcija atliekama „Sokrena“ 2 proc. tirpalu pagal gamintojo naudojimo instrukciją ir registruojama patalpų ir objektų atliekamos dezinfekcijos registravimo žurnale. Asmenims išvykus iš kamerų, organizuojamas pagrindinis valymas ir baigiamoji dezinfekcija. Minkšto inventoriaus nukenksminimas vykdomas dezinfekcijos kamerose ir registruojama žurnale.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2017 m. gegužės 3 d. patikrinimo akte Nr. PA.6-113 (16.3.187. 6.12) (patikrinimas atliktas 2017 m. balandžio 18 d., t. 1, b. l. 97–100, tačiau pareiškėjas patikrinimo metu jau buvo išvykęs iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus) matyti, kad buvo patikrinta kamera Nr. 5, kurioje pareiškėjas buvo nuo 2017-04-07 iki 2017-04-10, ir nustatyta, kad kameroje Nr. 5 dirbtinė apšvieta neatitiko reglamentuojamo Lietuvos higienos normoje HN 134:2015 dydžio – 200 lx (pažeidžiamas Lietuvos higienos normos HN 134:2015 IV skyriaus 14 punktas), oro temperatūra ir santykinė oro drėgmė atitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus.

Nustatyta, jog kameroje esantį inventorių, baldus, santechnikos ir elektros įrenginius naudojant pagal paskirtį, veiksnių, galinčių įtakoti nelaimingus atsitikimus, nėra. Galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas per langus sudaryta. Ant kameros lubų ir sienų vizualiai matomo pelėsio nenustatyta.

Nuolatinį kenkėjų stebėjimą ir naikinimą kartą per ketvirtį vykdo šiai veiklai licencijuota įmonė UAB „Profilaktinė dezinfekcija“. Atlikti profilaktikos ir naikinimo darbai registruojami „Kenkėjų kontrolės stebėjimų, darbų atlikimo žurnale“; paskutinis įrašas – 2017 m. vasario 14 d.

Bendrojo naudojimo vietose esantys įrenginiai ir inventorius patikrinimo metu buvo švarūs. ŠTI laikomiems asmenims valymo priemonės (šepečiai grindims, šluostės, šiukšlių semtuvėliai, kibirai, valikliai) yra. Valymo inventorius laikomas gyvenamosiose patalpose arba specialiai tam skirtose vietose (uždarose spintose ar patalpose) kiekviename aukšte.

Kratos patalpa administracinio pastato I aukšte ir joje esantis inventorius (vonelės ir kt.) švarus.

Žemesnės instancijos teismas

Patikrinimo metu ŠTI dušo ir persirengimo patalpos netikrintos, nes patalpos buvo užimtos. Pagal Dušų ir persirengimo kambarių dezinfekcijos registravimo žurnalą, dušų patalpų ir persirengimo kambarių dezinfekcija atliekama po kiekvieno maudymosi „Microbac forte“ 2 proc. darbiniu tirpalu pagal gamintojo pateiktą naudojimo instrukciją.

Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2016-01-06 pažymos Nr. 62108-13 (t. 1, b. l. 67–71) matyti, kad iki pareiškėjo atvykimo į Šiaulių tardymo izoliatorių, per 2015 metus buvo remontuojama kamera Nr. 72 – grindų lyginimas, izoliavimas, plytelių klijavimas, sienų tinkavimas, glaistymas, gerasis dažymas, tupyklos demontavimas, naujo klozeto sumontavimas, aptvėrimo įrengimas, grotų, lovų, stalo, suolo, kėdžių, lentynų gamyba (2015 m. sausio mėn.), lubų, sienų valymas, hidroizoliacijos užtepimas, sienų lyginimas, glaistymas, gerasis dažymas, tupyklos demontavimas, naujo klozeto įrengimas, pertvaros sumontavimas (2015 m. lapkričio mėn.), kamera Nr. 34 – grindų lyginimas, izoliavimas, plytelių klijavimas, sienų tinkavimas, glaistymas, gerasis dažymas, lubų hidroizoliacija nuo pelėsio, tupyklos demontavimas, naujo klozeto sumontavimas, aptvėrimo įrengimas, grotų, lovų, stalo, suolo, kėdžių, lentynų remontas ir gamyba (2015 m. gegužės mėn.), kamera Nr. 5 – lubų, sienų valymas, hidroizoliacijos užtepimas, lyginimas, glaistymas, gerasis dažymas, klozeto permontavimas, grotų, lovų, stalo, suolo, kėdžių, lentynų gamyba ir montavimas, (2015 m. birželio mėn.), demontuotas sudaužytas klozetas, pakeistas nauju (2015 m. liepos mėn.). Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2017-01-06 pažymos Nr. 62108-8 (t. 1, b. l. 72–75) matyti, kad per 2016 metus buvo remontuojama: kamera Nr. 34 – apšvietimo remontas (2016 m. rugpjūčio, rugsėjo mėn.).

Pareiškėjas pateikė prie skundo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2017-05-09 atsakymą Nr. 2.6-1544 (16.3.187. 6.12) dėl pareiškėjo skundo (t. 1, b. l. 13). Departamento atsakyme nurodyta, jog 2017 m. balandžio 25 d. atlikus operatyviąją valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę, nustatyta, kad oro santykinė drėgmė ir oro temperatūra kamerose Nr. 5, Nr. 34 atitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus. Bendra dirbtinė apšvieta kameroje Nr. 34 atitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus. Kameroje Nr. 5 nustatyta bendra dirbtinė apšvieta – 88 lx, t. y. pažeidžiamas Lietuvos higienos normos HN 134:2015 IV skyriaus 14 punktas. Ant kamerų Nr. 5 ir Nr. 34 sienų ir lubų vizualiai matomų pelėsių nėra. Minėtose kamerose veiksnių, galinčių įtakoti nelaimingus atsitikimus dėl kamerų lubų ir sienų apdailos (naudojant pagal paskirtį), nėra.

Pareiškėjas pateikė prie skundo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2017-03-24 atsakymą Nr. 2.6-854 (16.3.187. 6.12) dėl pareiškėjo skundo (t. 1, b. l. 23–24). Departamento atsakyme nurodyta, jog 2017 m. kovo 7 d. atlikus operatyviąją valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę, nustatyta, kad galimybė išvėdinti kameros patalpą per langą sudaryta; patalpų valymui priemonės (šepetys grindims, šluostė, šiukšlių semtuvėlis, kibiras, valikliai) yra, laikomos specialiai tam skirtose vietose; ant kameros sienų ir lubų vizualiai matomų pelėsių nėra; švarūs skalbiniai ir čiužiniai laikomi tvarkingai specialiai jiems skirtoje patalpoje, atskirai nuo nešvarių skalbinių. Patalpos ir jose esantys įrenginiai turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų. Kameroje Nr. 72 veiksnių, galinčių įtakoti nelaimingus atsitikimus dėl kamerų lubų apdailos (naudojant pagal paskirtį), nėra. Dirbtinė apšvieta kameroje Nr. 72 neatitiko Lietuvos higienos normoje HN 134:2015 nustatytų ribinių dydžių. Kiti skunde minėti faktai dėl netinkamų laikymo sąlygų (netinkamo patalpų vėdinimo, nubyrėjusio kameros sienų tinko, ant lubų esančio pelėsio, patalpoms skirtų valymo priemonių nesuteikimo ir nešvaraus minkštojo inventoriaus) ŠTI kameroje Nr. 72 nepasitvirtino.

Taigi, byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjo nurodyti argumentai dėl kamerų Nr. 72, Nr. 34, Nr. 5 neatitikimo higienos normų reikalavimams, nepagrįsti, todėl atmestini, išskyrus pareiškėjo nurodytą argumentą dėl dirbtinės apšvietos, kuris vertintinas pareiškėjo naudai.

Taip pat pareiškėjas nurodė, jog kamerose nėra spintelių drabužiams, asmeniniams daiktams susidėti. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 (akto redakcija, galiojanti nuo 2016 01 28), 14 punktas numato, kad kameroje turi būti viena spintelė arba sieninė lentyna dviem suimtiesiems knygoms ir daiktams susidėti (14.7 p.) ir spintelė arba lentyna maisto produktams laikyti (14.8 p.). Iš atsakovo pateiktų fotonuotraukų (t. 1, b. l. 169, 171, 173) aiškiai matyti, kad kamerose yra sieninės lentynos daiktams susidėti ir maisto produktams laikyti, todėl toks pareiškėjo argumentas vertintinas kritiškai ir atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl signalizacijos mygtuko įrengimo

Pareiškėjas skunde nurodė, kad kamerose nebuvo radijo taško ir pavojaus iškvietimo mygtuko. Posėdžio metu pareiškėjas nurodė, kad dėl pavojaus iškvietimo mygtukų įrengimo atsakovas vadovaujasi tuo, kad nerenovuojamiems pastatams nėra galimybių įrengti mygtukus, tačiau Lukiškių tardymo izoliatorius, kuris yra panašios būklės kaip ir Šiaulių tardymo izoliatorius, yra įrengti pavojaus iškvietimo mygtukai bei įrengti radijo taškai.

Teismui pateiktoje Šiaulių tardymo izoliatoriaus Apsaugos ir priežiūros skyriaus 2017-05-31 pažymoje Nr. 60/09-20686 (t. 1, b. l. 64) nurodyta, jog pagalbos mygtuko įrengimas Šiaulių tardymo izoliatoriuje negalimas dėl įstaigos statuso.

Nurodytoje pažymoje pažymėta, jog Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymo Nr. V-176 2 punkto reikalavimas įrengti vidinio ryšio sistemą kameroje yra taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Veikiantiems tardymo izoliatoriams taikomi tik tie šių taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.

Iš administracinėje byloje esančių dokumentų matyti, jog signalizacijos mygtukai suimtųjų ir nuteistųjų gyvenamosios patalpose (kamerose) Šiaulių tardymo izoliatoriuje nėra įrengti. Atkreiptinas dėmesys, jog Europos kalėjimų taisyklių (Europos Ministrų Komiteto rekomendacija šalims narėms Nr. (2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių“) 18.2. punkto c) dalis rekomenduoja laisvės atėmimo vietoje įrengti aliarmo sistemą, kuri leistų kaliniams nedelsiant susisiekti su personalu. Atsižvelgiant į tai, kad tokios aliarmo sistemos Šiaulių TI nebuvo įrengta, pripažintina, kad tai galėjo pareiškėjui sukelti diskomfortą, siekiant prisišaukti pagalbą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013). Kita vertus, pareiškėjas visiškai ir įtikinamai neindividualizavo, kokia žala jam kilo dėl minėto faktoriaus.

Dėl naudojimosi dušu

Pareiškėjas skunde ir posėdžio metu nurodė, kad jam būnant Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo pažeistas reikalavimas, nes turi būti sudarytos sąlygos praustis atitinkamoje temperatūroje, jei įmanoma, kiekvieną dieną. Norėtų du kartus per savaitę tam, kad būtų užtikrinta higiena. Būnant Šiaulių tardymo izoliatoriuje periodiškai atvykstant nebuvo vedamas maudytis.

Lietuvos higienos normos HN 134:2015 44 punkte įtvirtinta, kad laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše.

Lietuvos higienos normos HN 134:2015 18 punkte įtvirtinta, kad karštas vanduo turi būti tiekiamas į dušo, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymų kambarių patalpas.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2017 m. gegužės 3 d. patikrinimo akte Nr. PA.6-113 (16.3.187. 6.12) (patikrinimas atliktas 2017 m. balandžio 18 d., t. 1, b. l. 97–100) matyti, kad patikrinimo metu ŠTI dušo ir persirengimo patalpos netikrintos, nes patalpos buvo užimtos. Pagal Dušų ir persirengimo kambarių dezinfekcijos registravimo žurnalą, dušų patalpų ir persirengimo kambarių dezinfekcija atliekama po kiekvieno maudymosi „Microbac forte“ 2 proc. darbiniu tirpalu pagal gamintojo pateiktą naudojimo instrukciją.

Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2016-01-06 pažymos Nr. 62108-13 (b. l. 67–71) matyti, kad iki pareiškėjo atvykimo į Šiaulių tardymo izoliatorių, per 2015 metus buvo remontuojama 2015 m. vasario mėn. dalis dušinės patalpų – pakabinamų lubų iš dailylenčių montavimas, sienų klijavimas plytelėmis, 2015 m. rugsėjo mėn. – šildymo vamzdyno keitimas, ventilių montavimas.

Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, mano, kad Šiaulių tardymo izoliatorius tinkamai užtikrino Lietuvos higienos normos HN 134:2015 44 punkte numatytą pareiškėjo teisę nusiprausti duše ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę, atsižvelgiant į sudarytus grafikus, darbo laiką, o ne pagal pareiškėjo atvykimo į Šiaulių tardymo izoliatorių laiką (atvykus asmenys naudojasi sanitarinę švarykla), todėl pareiškėjo nurodytas argumentas atmestinas kaip nepagrįstas. Juo labiau, kad pareiškėjas nenurodė nieko konkretaus, nei kiek kartų, nei kada (bent apytikriai) jam nebuvo sudaryta galimybė nusiprausti duše.

Dėl įstaigoje laikomų asmenų užimtumo organizavimo

Pareiškėjas skunde nurodė, kad jam būnant Šiaulių tardymo izoliatoriuje minėtu laikotarpiu jokių užsiėmimų nebuvo, teko 24 val. praleisti kameroje.

Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Socialinės reabilitacijos skyriaus 2017 m. gegužės 25 d. pažymos Nr. 61/04-1222 (b. l. 76) matyti, kad vadovaujantis Suėmimo vykdymo įstatymo 40 straipsniu, tardymo izoliatoriuose, jei yra galimybė dirbti, suimtieji gali dirbti tik jų rašytiniu prašymu ir šių suimtųjų ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro arba teismo, kurio žinioje yra byla, rašytiniu sutikimu, tačiau tuo metu Šiaulių tardymo izoliatoriuje laikomiems suimtiesiems nebuvo įsteigta darbo vietų. Nėra įsteigta darbo vietų suimtiesiems ir šiuo metu.

Taip pat pažymėjo, kad vadovaujantis Suėmimo vykdymo įstatymo 42 straipsniu Šiaulių tardymo izoliatoriuje organizuojamas socialinis darbas ir užimtumas su nuteistaisiais. Vykdoma suimtųjų ir nuteistųjų laisvalaikio užimtumo programa, pagal kurią kas mėnesį organizuojami sportiniai ir kultūriniai renginiai. Juose gali dalyvauti ir nuteistieji arešto, terminuoto laisvės atėmimo ar laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmėmis, kuriems nuosprendis įsiteisėjo ir kurie ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo, nagrinėjančio bylą teisiamajame posėdyje, nutartimi iki penkių parų palikti tardymo izoliatoriuose ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti arba dėl bylų nagrinėjimo teisme. Suimtieji (nuteistieji) vedami į treniruoklių salę, krepšinio aikštelę pagal kiekvieną savaitę Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus tvirtinamą grafiką, kuris sudaromas bendrai visiems suimtiesiems (nuteistiesiems). Pažymi, kad Suėmimo vykdymo įstatyme nėra numatyta suimtųjų ir nuteistųjų teisė į sportą.

Informavo, kad V. S. būnant trumpą laiką kamerose ŠTI nebuvo galimybės išeiti į treniruoklių salę bei dalyvauti įvairiuose sporto, kultūros renginiuose, nes suimtieji (nuteistieji) vedami pagal iš anksto numatytus ir Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus patvirtintus grafikus.

Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Apsaugos ir priežiūros skyriaus 2017-05-25 pažymos Nr. 60/09-20054 „Dėl V. S.“ (b. l. 63) matyti, kad pareiškėjas Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo periodiškai nuo 2017-02-20 iki 2017-04-10, t. y. 2017 m. vasario mėn. 4 dienas ir 2017 m. balandžio mėn. 6 dienas (ne ištisai), o suimtųjų (nuteistųjų) laisvalaikio užimtumo savaitgaliais ir užimtumo grafikas savaitei jau buvo patvirtintas (t. 1, b. l. 79–82) bendrai visiems suimtiesiems (nuteistiesiems), todėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus neteisėtų veiksmų šiuo atveju nėra.

Dėl dietinio maitinimo

Pareiškėjas skunde nurodė, kad laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 20 d. iki 23 d. ir 2017 m. balandžio 3 d. nebuvo tiekiamas dietinis maitinimas pagal diagnozuotą ligą. 2017 m. balandžio 3 d. jam atvykus į Šiaulių tardymo izoliatorių vakarienės metu jam taip pat nebuvo suteiktas dietinis maitinimas. Tą pripažino ir Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktorius 2017 m. gegužės 4 d. atsakyme Nr. 17/01-785 (t. 1, b. l. 19).

Byloje nustatyta, kad pareiškėjo asmens sveikatos istorijos išraše (t. 1, b. l. 61, 127) ir medicininiame pažymėjime (t. 1, b. l. 28) nurodyta, jog pareiškėjui skiriamas dietinis maitinimas R?B? (padidinto baltymų kiekio, sumažinto riebalų kiekio dieta) nuo 2015 m. gegužės 21 d., langelyje „Iki kada paskirta“ nurodyta – nuolat. Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2017 m. vasario 22 d. rašte Nr. 17/01-327 (t. 1, b. l. 27) nurodyta, kad atsižvelgiant į pareiškėjo 2017-02-20 prašymą Nr. 73/04-966 dietinis maitinimas paskirtas atvykus į Šiaulių tardymo izoliatorių. Be to, Šiaulių tardymo izoliatoriaus Sveikatos priežiūros skyriaus 2017-06-01 pažymoje Nr.76/10-494 (t. 1, b. l. 65) nurodyta, kad V. S. dietinis maitinimas skiriamas nuolat buvimo Šiaulių tardymo izoliatoriuje metu.

Asmenų, kuriems ribojama laisvė, aprūpinimą maistu reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 4 dalis, kuri nustato, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji gauna maistą pagal fiziologines mitybos normas, o ligoniai, gydomi pataisos įstaigų gydymo įstaigose, – pagal dietinio maitinimo normas. Maistu šie nuteistieji aprūpinami nemokamai. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų mitybos ir materialinio buitinio aprūpinimo normas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

Kalėjimų departamento direktorius 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtino Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisykles (toliau – ir Taisyklės), kurios parengtos vadovaujantis, be kita ko, Bausmių vykdymo kodeksu. Šiose taisyklėse nustatyta, kad maitinimas organizuojamas pagal Kalėjimų departamento direktoriaus patvirtintus valgiaraščius, kurie sudaromi atskirtai kiekvienai maitinimo grupei, užtikrinant maitinimą pagal aukštesnės galios teisės aktais patvirtintas fiziologines mitybos normas. Remiantis Taisyklių 6 ir 7 punktais, Valgiaraščius: Valgiaraštį dirbantiems vyrams, Valgiaraštį nedirbantiems vyrams, Valgiaraštį dirbančioms moterims, Valgiaraštį nedirbančioms moterims, Valgiaraštį nepilnamečiams, Valgiaraštį nėščioms moterims ir Valgiaraštį krūtimi maitinančioms motinoms, Valgiaraštį dirbantiems vyrams (vegetarams), Valgiaraštį nedirbantiems vyrams (vegetarams), Valgiaraštį dirbančioms moterims (vegetarėms), Valgiaraštį nedirbančioms moterims (vegetarėms), Dietinio maitinimo valgiaraštį tvirtina Kalėjimų departamento direktorius. Valgiaraščiai sudaryti 31 dienai. Kai mėnuo turi mažiau dienų, nesančioms einamąjį mėnesį dienoms maisto produktai neskiriami (neišrašomi). Suimtieji ir nuteistieji maitinami pagal valgiaraščius, atitinkančius fiziologines mitybos normas ir, kiek įmanoma, jų religinius įsitikinimus, o suimtieji ir nuteistieji, kuriems kalinimo įstaigos gydantis gydytojas, atsižvelgdamas į pacientams patvirtintų ligų ar sveikatos sutrikimų diagnozes, paskyrė dietinį maitinimą – pagal dietinio maitinimo valgiaraščius.

Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog nurodytos Taisyklių nuostatos suponuoja išvadą, kad specialus maitinimas asmenims skiriamas esant kalinimo įstaigos Sveikatos priežiūros tarnybos išvadai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-273-858/2015). Kaip minėta, nagrinėjamu atveju byloje pateikti duomenys (t. 1, b. l. 28, 61, 127), kad Sveikatos priežiūros tarnyba yra skyrusi pareiškėjui dietinį maitinimą.

Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Apsaugos ir priežiūros skyriaus 2017-05-25 pažymos Nr. 60/09-20054 „Dėl V. S.“ (t. 1, b. l. 63) matyti, kad pareiškėjas Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo periodiškai nuo 2017-02-20 iki 2017-04-10, t. y. 2017 m. vasario mėn. 4 dienas (atvyko 2017-02-20 išvyko 2017-02-23), 2017 m. balandžio mėn. 6 dienas (atvyko 2017-04-03 išvyko 2017-04-04, atvyko 2017-04-07 išvyko 2017-04-10).

Iš pateiktų Šiaulių tardymo izoliatoriaus Įskaitos skyriaus Dietinio maitinimo suimtųjų, nuteistųjų ir nuteistųjų arešto bausme sąrašų (t. 1, b. l. 174–200, t. 2, b. l. 2–10) matyti, kad pareiškėjui ne visada buvo duodamas dietinis maitinimas, atžymint, kad išvyko, nors pagal aukščiau paminėtą pažymą matyti, kad pareiškėjas niekur nebuvo išvykęs (nepateikti jokie duomenys, kur ir kada). Jeigu pareiškėjas buvo išvykęs, tai atsakovas nepateikė duomenų, kaip buvo sprendžiamas jo dietinio maitinimo klausimas (pvz: įdedamas sausas davinys ar kt.), todėl pareiškėjo argumentas iš dalies vertintinas pareiškėjo naudai.

Dėl sąlygų trumpalaikio sulaikymo ir karantino patalpose

Pareiškėjas posėdžio metu ir skunde nurodė, kad priėmimo-paskirstymo 8 ar 9 patalpos negali būti eksploatuojamos ir jose negalima laikyti asmenų, nes nėra gulto ar suoliuko, kur sėdėti. Ten praleisdavo nuo 3 iki 6 valandų, kol paskirdavo į kitas kameras.

Nuo 2015 m. lapkričio 1 d. įsigaliojusios Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimų“ 1 skyriaus „Bendrosios nuostatos“ 2 ir 3 punktuose nurodyta, kad higienos norma netaikoma laikinojo sulaikymo patalpoms (laikinojo sulaikymo, paskirstymo kameros). Ši higienos norma privaloma asmenims, projektuojantiems, statantiems, įrengiantiems, rekonstruojantiems, remontuojantiems, eksploatuojantiems laisvės atėmimo vietų ir policijos areštinių statinius ir patalpas bei kontroliuojančioms institucijoms. Veikiančioms laisvės atėmimo vietoms, policijos areštinėms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbais.

Pagal paminėtos higienos normos III skyriaus „Sąvokos ir jų apibrėžtys“ nuostatas, laikinojo sulaikymo patalpa – specialiai įrengta patalpa į laisvės atėmimo vietą, policijos įstaigą ar teismą pristatytiems asmenims laikinai (ne ilgiau kaip 5 valandas) laikyti.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintos Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Veikiantiems tardymo izoliatoriams taikomi tik tie šių taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.

Byloje yra pateikta Šiaulių tardymo izoliatoriaus Apsaugos ir priežiūros skyriaus 2017-05-25 pažyma Nr. 60/09-20054 „Dėl V. S.“ (t. 1, b. l. 63), iš kurios matyti, kad pareiškėjas Šiaulių tardymo izoliatoriaus kameroje LSP-4 buvo du kartus, o LSP-1 vieną kartą, o ne priėmimo-paskirstymo 8 ar 9 patalpos, kaip nurodo pareiškėjas.

Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2017-01-06 pažymos Nr. 62108-8 (t. 1, b. l. 72–75) matyti, kad per 2016 metus buvo remontuojamos laikinojo sulaikymo ir priėmimo-paskirstymo kameros: sienų dažymas, lubų, grotų dažymas, san. mazgų atitvarų gamyba ir montavimas (2016 m. liepos–rugsėjo mėnesiai).

Iš turimų rašytinių įrodymų negalima konstatuoti, jog Šiaulių tardymo izoliatorius laikosi Lietuvos higienos normos reikalavimų trumpalaikio sulaikymo ir karantino patalpose, tačiau nėra rašytinių įrodymų, kad pareiškėjo laikymo Šiaulių tardymo izoliatoriuje (ar atvežimo į Šiaulių tardymo izoliatorių) metu kokie nors pažeidimai būtų nustatyti, todėl pareiškėjo teiginiai yra nepagrįsti, todėl atmestini.

Dėl sveikatos sutrikimų

Pareiškėjas nurodė, kad būdamas Šiaulių tardymo izoliatoriuje patyrė neigiamus išgyvenimus, sveikatos sutrikimu, kreipėsi į psichologinę tarnybą dėl emocinių išgyvenimų, dėl psichologinių sunkumų.

Susipažinus su asmens sveikatos istorija (t. 1, b. l. 45–61, 126-142 ) ir Šiaulių tardymo izoliatoriaus Psichologinės tarnybos pažyma (t. 2, b. l. 13) nustatyta, jog pareiškėjas 2017-02-23 ir 2017-04-04 į psichologą kreipėsi asmeniniu prašymu pasikalbėti. Įvertinus pareiškėjo asmens sveikatos istorijos nuorašus, negalima konstatuoti, kad dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus sąlygų pareiškėjas patyrė nurodytus nepatogumus, ką nurodė savo skunde, t. y. tokiems pareiškėjo teiginiams konstatuoti nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

Iš byloje esančios Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2017 m. gegužės 25 d. pažymos Nr. 61/04-1222 (t. 1, b. l. 76) matyti, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2017-02-01 iki 2017-04-10 į Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktorių su skundais kreipėsi. Į visus pareiškėjo skundus buvo atsakyta.

Pareiškėjas žalą kildina ir iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2017 m. balandžio 12 d. nutarimo Nr. 25/04-458 „Dėl nuteistojo nubaudimo“, kuriuo pareiškėjui skirtas draudimas vienam mėnesiui apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje (išskyrus higienos reikmenis ir kanceliarines prekes). Teismas nevertina šio nutarimo pagrįstumo ir teisėtumo, nes pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, ar pasinaudojo Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 183 straipsnyje nustatyta tvarka apskųsti nuobaudą.

Taip pat pareiškėjas, teismo posėdžio metu pasisakydamas dėl atsakovo atsiliepimo ir pateiktų fotonuotraukų, posėdžio metu bandė žodžiu išplėsti skundo nagrinėjimo ribas, nurodydamas tai, kad karantino patalpose nėra stalų, dėl sanitarinio mazgo netinkamo įrengimo, laikinojo sulaikymo kamerų įrengimo ir kt. Teismas nenagrinėja pareiškėjo žodžiu nurodytų naujų argumentų, nes pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 50 straipsnio 3 dalį, pareiškėjas turi teisę tikslinti, pakeisti skundo (prašymo, pareiškimo) pagrindą ar dalyką per keturiolika kalendorinių dienų nuo proceso šalių atsiliepimų gavimo dienos. Tokiu atveju teismui yra pateikiamas patikslintas skundas, kuris turi atitikti ABTĮ 9 straipsnio 2 dalyje ir 24 ir 25 straipsniuose nustatytus reikalavimus. Iš administracinėje byloje esančios Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2017-06-14 pažymos Nr. S-13395 (t. 1, b. l. 143) matyti, kad atsakovo atsiliepimo kopija pareiškėjui įteikta 2017-06-14, jam pasirašant, tačiau per įstatyme nustatytą laiką skundas (prašymas, pareiškimas) raštu nebuvo tikslintas, o naujos aplinkybės nurodytos tik teismo posėdžio metu. Be to, atsakovo atstovas yra pateikęs atsiliepimą tik dėl pareiškėjo 2017 m. gegužės 19 d. skunde apibrėžtų reikalavimo ribų.

Teismas, vadovaudamasis Europos Žmogaus T. T. praktika, pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje van de Hurk v. Netherlands). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad teismas neprivalo pasisakyti dėl kiekvieno byloje pateikto argumento, o vertindamas įrodymus teismas gali daryti jais pagrįstas apibendrinančias motyvuotas išvadas (žr., pvz., 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-2685/2011).

Kadangi pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš netinkamų laikymo sąlygų Šiaulių tardymo izoliatoriuje, aktualus yra Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis, kuriuo nustatoma, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje Kudła prieš Lenkiją, 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimą Valašinas prieš Lietuvą, 44558/98). Pagal EŽTT suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos būklė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumą, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu būdu (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimą byloje Peers prieš Graikiją, 28524/95).

Byloje nustatytų aplinkybių visuma nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas jo nurodytu laikotarpiu atliko bausmę žmogaus orumą žeminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, sąlygomis. Byloje nėra duomenų, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje pareiškėjas buvo kaip nors išskirtas iš kitų nuteistųjų ir jam kokiu nors būdu bloginamos bausmės atlikimo sąlygos.

Nors nagrinėjamu atveju Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas pareiškėjo atžvilgiu nenustatytas, tačiau sprendžiant dėl pareiškėjui priteistinos sumos neturtinei žalai atlyginti atsižvelgtina į tai, kad įvertinus kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, plotą ir kamerose buvusių asmenų skaičių, teismas nustatė, kad visas 10 dienų pareiškėjui tenkanti kamerų gyvenamojo ploto norma atitiko minimalius teisės aktais reglamentuojamus reikalavimus. Pareiškėjo argumentai dėl jo būtose kamerose dirbtinės apšvietos, iš dalies dietinio maitinimo pripažinti pagrįstais, tačiau Šiaulių tardymo izoliatoriaus kalinimo sąlygos iš esmės nepakenkė pareiškėjo sveikatai (byloje nepateikta jokių duomenų, kad pareiškėjo patirti nepatogumai bei dvasinės kančios turėjo poveikį sveikatai). Įvertinęs tai bei atsižvelgęs į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, teismas mano, kad pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis gali būti įvertintas 50 Eur. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai nesudaro faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad jis patyrė 140 Eur neturtinę žalą, todėl pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies, priteisiant pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, 50 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi

nusprendžia:

Pareiškėjo V. S. skundą tenkinti iš dalies. Priteisti pareiškėjui V. S. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, 50 Eur (penkiasdešimt Eur 00 Euro ct) neturtinei žalai atlyginti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismą.

Teisėja Laisvutė Kartanaitė