- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-09-14
- Bylos Nr.
- 2-8613-1026/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-04474-2018-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaida Motiejūnienė
- Ieškovas
- S. L.
- Trečiasis asmuo
- A. P.
- Atsakovas
- T. L.
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. L. ieškinį atsakovui T. L., trečiajam asmeniui A. P., išvadą byloje teikianti institucija – Valstybinė vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl tėvystės nuginčijimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti, kad T. L. nėra A. L., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas bei panaikinti įrašą Panevėžio miesto civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini), kad atsakovas yra A. L. tėvas. Ieškinyje nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad ji su A. P. gyvena kartu kaip su faktiniu sutuoktiniu daugiau kaip ketverius metus. Prieš tai buvo susituokusi su atsakovu, su kuriuo santuoką nutraukė (duomenys neskelbtini). A. P. vaiko tėvystę pripažįsta, tačiau sūnus gimė nepraėjus trims šimtams dienų po santuokos su atsakovu nutraukimo, todėl jo gimimo įraše, išduotame (duomenys neskelbtini), tėvu nurodytas buvęs sutuoktinis T. L.. T. L. nėra ir negali būti vaiko tėvu, nes jos ir atsakovo santuoka faktiškai nutrūko prieš ketverius metus. Šios aplinkybės yra nustatytos įsiteisėjusiu Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. vasario 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-l311-452/2018, todėl jos yra pagrįstos ir dar kartą jų įrodyti nereikia. Su atsakovu gyvena atskirai, neveda bendro ūkio, nepalaiko santuokinių ryšių, nesusitikinėja, bendrauja tik viešose vietose, bendro vaiko šventėse. Tarp jų nebuvo intymių santykių. Nuo 2014 m. gyvena su A. P. kaip faktiniai sutuoktiniai, jis vaiko tėvystę pripažįsta, rūpinasi vaiku. Siekiant apsaugoti vaiko interesus bei siekiant įteisinti giminystės ryšius su biologiniu A. L. tėvu - A. P., atsakovo T. L. tėvystė nuginčytina.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su ieškiniu sutinka. Nurodė, kad su ieškove faktiškai išsiskyrė prieš 4 metus, nuo 2013 m. jis yra išvykęs iš Lietuvos, grįžta pakankamai retai, su ieškove negyvena. Todėl neprieštarauja, jog būtų panaikintas įrašas apie jį. Į teismo posėdį atsakovas neatvyko. Apie posėdžio vietą ir laiką jam pranešta tinkamai. Teisme elektroniniu paštu gautas atsakovo prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, kuriame atsakovas taip pat nurodo, kad sutinka su ieškinio patenkinimu. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas tinkamai informuotas apie teismo procesą, byla išnagrinėta jam nedalyvaujant.
Trečiasis asmuo A. P. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad su ieškiniu sutinka, pripažįsta, jog yra A. L. tėvas. Su ieškove daugiau kaip ketverius metus gyvena drauge kaip šeima. Ieškovė su atsakovu nebendrauja, su juo nesusitinka, todėl atsakovas negali būti vaiko tėvu. Yra tvirtai įsitikinęs, kad A. L. yra jo vaikas.
Šalies argumentai
Išvadą teikianti institucija pateiktoje išvadoje nurodė ir institucijos atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad pateiktam ieškiniui pritaria, prašo jį tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas visiškai.
Iš byloje esančių rašytinių duomenų bei byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinamų nustatyta, jog įsiteisėjusiu Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. vasario 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-l311-452/2018 buvo nuspręsta nutraukti ieškovės S. L. ir atsakovo T. L. santuoką. Tą patvirtina ir 2018 m. kovo 7 d. santuokos nutraukimo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 4). Šioje byloje nustatyta, jog šie asmenys ketverius metus netvarko bendro ūkio ir negyvena sutuoktinio gyvenimo (b. l. 6-8). (duomenys neskelbtini) ieškovei gimė sūnus A. L.. Jo tėvais įrašyti ieškovė ir atsakovas (b. l. 5). Kadangi A. L. gimė praėjus ne daugiau kaip trims šimtams dienų nuo santuokos nutraukimo, todėl vaiko tėvu buvo įrašytas motinos buvęs sutuoktinis. Nors trečiasis asmuo pripažino vaiko tėvystę, bet nebuvo įrašytas gimimo liudijime A. L. tėvu dėl įstatyminio tėvystės reglamentavimo. Iš byloje dalyvaujančių asmenų procesinių dokumentų ir jų žodinių paaiškinimų nustatyta, jog ieškovė su atsakovu negyveno 4 metus iki minėto Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų sprendimo priėmimo, nepalaikė intymių santykių. Nuo 2014 m. ieškovė gyvena su A. P. kaip faktiniai sutuoktiniai, jis vaiko tėvystę pripažįsta, rūpinasi vaiku. Byloje esančių įrodymų pagrindu galima daryti išvadą, kad byloje įrodyta aplinkybė, kad atsakovas negali būti nepilnamečio A. L. tėvas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.150 straipsnio 1 dalis). Byloje nėra pagrindo skirti ekspertizę tėvystei nuginčyti.
Pagrindas tėvystei nuginčyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizės dėl giminystės ryšio nustatymo), jie vertinami kaip patikimiausi. Nesant tokių įrodymų byloje, naudojamos ir kitos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) numatytos priemonės (CK 3.148 straipsnis).
Ieškovės ieškinyje išdėstytos aplinkybės, trečiojo asmens paaiškinimai, patvirtina, kad atsakovas nėra ieškovės sūnaus biologinis tėvas. Įvertinus byloje esančius įrodymus darytina išvada, kad tėvystės nuginčijimas nepilnamečio vaiko A. L. interesų nepažeis, nes ieškovė siekia nustatyti tikrąją A. L. kilmę, nuginčijus tėvystę ji įgis teisę nustatyti neteismine arba teismine tvarka sūnaus biologinio tėvo tėvystę, o vaikas įgis teisę į išlaikymą. Nurodytais motyvais ieškinys tenkinamas (CK 3.150 straipsnio 1 dalis).
Šalys reikalavimo dėl tėvystės nustatymo nereiškia, neprašo nustatyti, kad A. P. yra A. L. biologinis tėvas. Pažymėtina, kad vienas iš principų, kuriais grindžiamas šeimos teisinių santykių reglamentavimas, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (LR CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Šis principas, be kita ko, reiškia, kad kai sprendžiami visi su vaikais susiję šeimos klausimai, tiek tėvai, tiek teismas, tiek kiti asmenys privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus ir jais vadovautis. Dėl to, sprendžiant bet kurį su vaiku susijusį teisinį klausimą, turi būti siekiama išsiaiškinti, koks ginčo sprendimo variantas labiausiai atitinka vaiko interesus bei poreikius. Taigi ir tėvystės pripažinimo, nustatymo, nuginčijimo klausimai sprendžiami vadovaujantis pirmiausia vaiko interesais (LR CK 3.142 straipsnio 2 dalis, 3.146 – 3.148 straipsniai, 3.150 straipsnis). Tėvystės nuginčijimo instituto paskirtis nėra tik biologinės tiesos konstatavimas ir, sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, o tėvystės nuginčijimas turėtų būti taikomas tais atvejais, kai siekiama nustatyti tikrąją vaiko kilmę (CK 3.146 str. 2 d., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-07-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2010). Nuginčijus tėvystę, ieškovei išlieka teisė ir pareiga kreiptis dėl vaiko tėvystės nustatymo arba pripažinimo. Atsižvelgiant į tai, kad trečiasis asmuo A. P. pripažįsta tėvystę, teismo posėdžio metu nurodė, kad klausimą dėl tėvystės nustatymo išsispręs geranoriškai. Nesant ginčo, A. P. savo tėvystę gali įregistruoti Civilinės metrikacijos skyriuje notaro patvirtintu pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo (CK 3.142 straipsnis), todėl šiuo sprendimu tėvystės pripažinimo klausimas nespręstinas.
Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 4 dalies ir 96 straipsnio 5 dalies reikalavimais. Įvertinus aplinkybę, kad teisinė problema kilo ir bylos procesas pradėtas ne dėl atsakovo veiksmų, atsižvelgiant į tai, kad atsakovo procesinis elgesys buvo tinkamas, jis sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas, todėl bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo nepriteisiamos.
Iš ieškovės, kaip tiesiogiai bylos baigtimi suinteresuoto asmens, valstybei priteistinos teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kurios sudaro 11,40 Eur (CPK 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270, 399 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Pripažinti, kad T. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nėra A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) biologinis tėvas, o A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nėra T. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sūnus.
Panaikinti Panevėžio miesto civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis, jog T. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas.
Priteisti iš ieškovės S. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 11,40 Eur (vienuolika eurų 40 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (įmokos kodas 5660).
Įsiteisėjus sprendimui, ne vėliau kaip kitą darbo dieną elektroninių ryšių priemonėmis jį išsiųsti Panevėžio miesto civilinės metrikacijos skyriui.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.