Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Medvedevienės, Ramūno Šarkos ir Astos Urbonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atstovei V. L.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. D. skundą atsakovei Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija, dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vienu iš Sprendimo Nr. KK-05-17 neteisėtumo aspektų nurodė žemės plotą, pagal kurį skaičiuojama bulvėmis, moliūgais, krapais ir žirniais užsodintos žemės ūkio naudmenų (toliau – ir ŽŪN) dalies procentinė dalis. Sprendime Nr. KK-05-17, vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, priskaičiuojama, kad bendrai nuosavybės ir panaudos teise 2021 metais Pareiškėjas valdė 34,038 ha ŽŪN plotą. Ir šis visas plotas Sprendime Nr. KK-05-17 naudotas, skaičiuojant bulvėmis, moliūgais, krapais ir žirniais užsodintos ŽŪN dalies procentinę dalį. Pagal Sprendime pateiktą skaičiavimą, bulvėmis, moliūgais, krapais ir žirniais Paramos gavėjas užsodino 15,77 ha, o tai sudarė 46,33 proc. nuo viso Pareiškėjo valdomo žemės ploto (nuo 34,038 ha). Pareiškėjo nuomone, toks skaičiavimas yra neteisingas ir nepagrįstas, atliktas formaliai, neįvertinus reikšmingų aplinkybių.

Pareiškėjas nesutikimą grindė tuo, kad jo nuosavoje žemėje yra plotas 0,24 ha, kuris netinka žemės ūkio veiklai. Žemės ūkio veikla buvo vykdoma 33,76 ha ir tai yra nurodyta Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos 1-oje lentelėje. Sprendime Nr. KK-05-17 į šią aplinkybę nepagrįstai neatsižvelgta, nes netinkamos žemės ūkio veiklai žemės ploto dalis iš bendro ploto neišeliminuota. 2,36 ha ploto sudarė pūdymas žalinimui, t. y. ji nebuvo panaudota nei daržininkystei, nei augalininkystei, nei kokiai nors kitokiai produkcijai auginti. Daržovėmis buvo apsodinta 15,77 ha (kas pripažįstama ir Sprendime Nr. KK-05-17), o augalininkystės plotas sudarė 15,63 ha. Verslo plane nurodyta, kad daržininkystės plotas turi būti lygus arba didesnis už augalininkystės plotą. Iš 33,76 ha ploto, kuriame buvo vykdoma žemės ūkio veikla, išeliminavus 2,36 ha ploto, skirto pūdymo žalinimui, lieka 31,4 ha viso produkcijai auginti naudoto ploto. Bulvėmis, moliūgais, krapais ir žirniais Paramos gavėjas užsodino 15,77 ha, o tai sudarė 50,22 proc. nuo viso produkcijai auginti naudoto ploto (nuo 31,4 ha). Taigi, galima traktuoti, kad Verslo plano, Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“ įgyvendinimo taisyklių, taikomų nuo 2019 metų, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2019 m. gegužės 21 d. įsakymu Nr. 3D-309 (toliau – ir Įgyvendinimo taisyklės) 30.2.3 papunkčio ir Paraiškos reikalavimai dėl bulvėmis, moliūgais, krapais ir žirniais užsodintos ŽŪN procentinės dalies buvo išlaikyti.

Antruoju nesutikimo aspektu nurodė tai, kad Sprendime Nr. KK-05-17 Pareiškėjo žirnių pasėlių priskyrimas pašarinių žirnių pasėliams neatitinka tikrovės. Sprendime Nr. KK-05-17 nurodyta, kad, žirniai buvo parduoti kaip pašariniai, todėl nepriskiriami valgomosioms daržovėms. Tačiau žirniai buvo realizuoti kaip pašariniai dėl to, kad neatitiko maistinių žirnių kokybės, kadangi 8 procentai buvo pažeisti kenkėjų, o maistinių žirnių pažeistų kenkėjų procentas negali viršyti 5 procentų. Iš esmės žirnių realizavimo rodikliai neturi teisinės reikšmės Įgyvendinimo taisyklių 30.2.3 papunkčio reikalavimo vykdymui, kadangi pasėti (užsodinti) buvo maistiniai žirniai. Sprendime Nr. KK-05-17 nepateikta jokių įrodymų, kad Pareiškėjas būtų įsipareigojęs auginti ir/ar realizuoti maistinius, o ne pašarinius žirnius.

Pareiškėjas laikėsi pozicijos, kad iš skaičiuojamų plotų nereikėjo išeliminuoti žirnių pasėlių ploto, tačiau reikėjo išeliminuoti nedirbamos žemės ir pūdymo plotą, tokiu atveju neliktų pagrindo jokio pažeidimo traktavimui. Tačiau, jei teismas pripažintų, kad pažeidimai buvo padaryti, reikėtų įvertinti tų pažeidimų mastą ir už juos taikomų sankcijų proporcingumą. Taigi, iš 15,77 ha specializuotų augalų ploto neišeliminavus 10,84 ha žirnių ploto, būtų gaunama, kad ūkio specializacijos augalais buvo užsodinta 15,77 ha, tai sudarytų 46,33 proc. visų ŽŪN (neišeliminavus nenaudojamos žemės ir pūdymo plotų). Nuo reikalaujamų 50 proc. rodiklio įvykdymo šiuo atveju nuokrypis būtų tik 3,67 proc. Išreiškė nuomonę, kad toks nuokrypis traktuotinas ne grubiu, o mažareikšmiu pažeidimu, jei apskritai pripažintinas pažeidimu. Sprendime Nr. KK-05-17 pritaikyta 12.000,00 Eur dydžio sankcija už minėtą mažareikšmį pažeidimą traktuotina kaip neproporcinga ir akivaizdžiai per didelė.

Pareiškė nuomonę, kad vadovaujantis Įgyvendinimo taisyklių 41 punktu, turėtų būti taikoma ne Sankcijų už teisės aktų nuostatų pažeidimus įgyvendinant Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemones taikymo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-929 (toliau – ir Sankcijų metodika), 1-o priedo lentelės 3 punkto 5 grafos 1 punktas, kurio kriterijai yra nepasiekti ir (arba) neišlaikyti Projekto atrankos kriterijai, o Sankcijų metodikos dalys, kurios reglamentuoja netinkamą Verslo plano įgyvendinimą. Kaip matyti iš Sankcijų metodikos kriterijų, kai nuokrypis nesiekia 30 procentų, sankcija apskritai negali būti taikoma. Pagal Sprendime Nr. KK-05-17 nurodytus rodiklius (nuokrypis 35,52 proc.), galėtų būti taikoma sankcija 0,5 proc. dydžio nuo išmokėtos paramos sumos, t. y. 200,00 eurų. O jei nuokrypis sudarytų šiame skunde apskaičiuotus 3,67 proc., tai sankcija apskritai negalėtų būti taikoma.

Pareiškėjas sutiko su ŽŪM 2022 m. birželio 3 d. sprendime pareikšta pozicija, jog produkcija buvo auginama kaip maistinė, o ne kaip pašarams skirta produkcija, nepriklausomai nuo to, kad ta produkcija buvo parduota pašarams, nes žirnių kokybė neatitiko jiems nustatytų reikalavimų, todėl šį plotą eliminuoti iš žemės ūkio produkcija apsodinto ploto būtų neproporcinga ir neteisinga Pareiškėjo atžvilgiu. Prašė skundą tenkinti ir iš atsakovės priteisti išlaidas advokato pagalbai apmokėti pagal pridedamus dokumentus.

Įgyvendinimo taisyklėse ir Paraiškoje yra aiškiai nurodyta, kad ne mažiau kaip 50 proc. Pareiškėjo teisėtais pagrindais valdomų visų ŽŪN, o ne ŽŪN, tinkamų žemės ūkio veiklai, bus užsodinta kuriamo ūkio specializacijos augalais, o tai paneigia Pareiškėjo argumentą, jog iš bendro ploto turėjo būti išeliminuota 0,24 ha plotas, kuris netinka žemės ūkio veiklai.

Be to, iš Pareiškėjo pateiktos 2021 metų tiesioginių išmokų deklaracijos matyti, kad Pareiškėjas deklaravo 2,36 ha juodąjį pūdymą. Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio 2015 m. gruodžio 4 d. ministro Nr. 3D-897 (toliau – ir Tiesioginių išmokų taisyklės) 3.12 papunktyje nurodyta, kad juodasis pūdymas – ariamosios žemės plotas, kurio žemė periodiškai įdirbama, tačiau einamaisiais metais nenaudojama produkcijai gauti, o 5.4.1 papunktyje nustatyta, kad deklaruodami pūdymo plotus, pareiškėjai privalo užtikrinti, kad nuo einamųjų metų sausio 1 d. iki rugpjūčio 1 d. juodajame pūdyme nebūtų vykdoma jokia žemės ūkio gamyba (t. y. sėja, auginimas ir derliaus nuėmimas) einamųjų metų produkcijai gauti. Juodasis pūdymas taip pat turi būti periodiškai įdirbamas taip, kad jame nebūtų subrendusių ir žydėjimo stadiją pasiekusių piktžolių.

Pažymėjo, kad remiantis prie 2022 m. kovo 23 d. atsakymo į užklausimą pateikta PVM sąskaita – faktūra (2021 m. liepos 27 d., Serija AGG Nr.: 10007121) žirniai buvo parduoti kaip pašariniai, o vadovaujantis Europos Sąjungos Kombinuotosios nomenklatūros 7 skirsniu valgomosioms daržovėms nepriskiriami pašariniai produktai. Į NMA 2022 m. balandžio 12 d. išsiųstą paklausimą ir prašymą nurodyti priežastis, dėl kurių 2021 metais nebuvo laikomasi įsipareigojimo 50 proc. teisėtais pagrindais valdomų ŽŪN užsodinti daržininkystės ūkio specializacijos augalais ir kokie žirniai jo ūkyje buvo auginami, Pareiškėjas nenurodė priežasčių priskirtinų force majore ar kitoms išimtinėms aplinkybėms, todėl pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos administravimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. 3D-507 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos administravimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Administravimo taisyklės) 243 punktą buvo nustatyti su skirta parama susijusių įsipareigojimų nesilaikymo (243.2 papunktis) ir kitų paramos skyrimo bei naudojimo sąlygų (243.12 papunktis) pažeidimai. Pažymėjo, kad net ir įskaičiavus ŽŪN plotą, kuris buvo užsodintas žirniais (pagal ŽŪM 2022 m. birželio 3 d. sprendimą), Sprendimo Nr. KK-05-17 esmės ir sankcijos dydis nesikeistų, nes Pareiškėjas specializuotais augalais buvo užsodinęs tik 46,33 proc. teisėtais pagrindais valdomų ŽŪN, nors pagal Įgyvendinimo taisykles ir Paraišką buvo įsipareigojęs užsodinti ne mažiau kaip 50 proc. Pareiškėjo pažeidimas padarytas ne dėl rodiklių, o neišlaikant Projekto atrankos kriterijų, todėl nuokrypis ir/ar jo procentinė išraiška, nėra skaičiuojama/vertinama. Pareiškėjo padarytas pažeidimas negali būti laikytinas mažareikšmiu ir formaliu, kadangi be 15 atrankos balų, kurie suteikiami už tai, kad Pareiškėjas įsipareigojo, jog įgyvendinus Verslo planą ir visu kontrolės laikotarpiu, ne mažiau kaip 50 proc. jo teisėtais pagrindais valdomų ŽŪN bus užsodinta kuriamo ūkio specializacijos augalais (Įgyvendinimo taisyklių 30.2.3 papunktis). Pareiškėjo Paraiška nesurinkusi mažiausio 15 balų kriterijaus, nebūtų teikiama tinkamumo gauti paramą vertinimui ir parama Pareiškėjui nebūtų skirta. Pastebėjo, kad asmuo, siekdamas paramos, savanoriškai įsipareigoja veikti pagal nustatytus paramos teikimo kriterijus ir tik juos įvykdęs gali pretenduoti į paramos išmoką arba, priešingai, jų neįvykdęs ar neatitikdamas, netenka tokios paramos arba ji atitinkamai mažinama.

Išreiškė nuomonę, kad sankcija apskaičiuota teisingai, vadovaujantis teisės aktų reikalavimais, t. y. Sankcijų metodikos 1-o priedo lentelės 3 punkto 5 grafos 1 punktu, Sprendimas Nr. KK-05-17, ŽŪM 2022 m. birželio 3 d. sprendimas ir 2022 m. birželio 15 d. Ministro atsakymas atitinka teisės aktų reikalavimus, yra išsamūs, aiškūs, argumentuoti, teisėti bei pagrįsti. Prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Ginčas byloje kilo, iš esmės, dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2022 m. gegužės 6 d. sprendimu Nr. KK-05-17 (toliau – ir Sprendimas Nr. KK-05-17) Pareiškėjui paskirtos sankcijos teisėtumo.

Byloje nėra ginčo dėl to, kad Pareiškėjas buvo patvirtintas Paramos gavėju ir projekto Nr. 19JU-KK-20-1-07717-PR001 „M. D. daržininkystės ūkio įkūrimas“ įgyvendinimui buvo skirta 40 000 Eur dydžio paramos suma. Proceso šalys sutaria, kad pagal 2020 m. gruodžio 14 d. avansinį mokėjimo prašymą Pareiškėjui avansu išmokėta 32 000 Eur pirma paramos dalis.

Pareiškėjas prašo panaikinti Sprendimą Nr. KK-05-17, kuriuo nuspręsta neišmokėti likusios 8 00 Eur paramos sumos ir nurodyta grąžinti 4 000 Eur išmokėtos paramos dalį, taip pat prašo panaikinti ŽŪM 2022 m. birželio 3 d. sprendimą Nr. 3IN-368(8.1 E) (toliau – ir 2022 m. birželio 3 d. sprendimas) ir ŽŪM 2022 m. birželio 15 d. sprendimą Nr. 3IN-399(8.1 E), kuriais Pareiškėjo skundai dėl Sprendimą Nr. KK-05-17 teisėtumo ir pagrįstumo, išnagrinėti išankstine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka, buvo atmesti kaip nepagrįsti.

Atsakovės sankcijas ir Sprendimo Nr. KK-05-17 neteisėtumą Pareiškėjas iš esmės grindžia, jo nuomone, nepagrįstu ŽŪN ploto skaičiavimu ir valgomųjų žirnių nepagrįstu priskyrimu pašariniams, ko pasėkoje buvo vertinama, kad neišlaikyti Paraiškoje ir Verslo plane paties Pareiškėjo prisiimti įsipareigojimai, pagal kuriuos buvo skiriama Parama.

Administravimo taisyklių 10 ir 175 punktuose numatyta, kad NMA yra atsakinga už Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 4 straipsnio 1 dalyje ir 5 straipsnyje nurodytų išlaidų valdymą ir kontrolę ir projektų įgyvendinimo priežiūrą. Pažymėtina, jog NMA, įgyvendindama paramos projektų priežiūrą, turi teisę naudotis paramos gavėjo teikiama informacija ir savo atliktų patikrinimų duomenimis, vertinti paramos gavėjų pateiktus mokėjimo prašymus, galutines projektų įgyvendinimo ataskaitas, užbaigto projekto metines ataskaitas, projektų patikrų vietoje rezultatus ir kitą NMA gaunamą informaciją (Administravimo taisyklių 176 p.).

Atsakovė NMA įvertinusi Pareiškėjo 2022 m. vasario 3 d. galutinį mokėjimo prašymą Nr. 19JU-KK-20-1-07717-MP002, Nekilnojamojo turto registro duomenis, 2022 m. balandžio 19 d. atsakymą (reg. Nr. GDK-1072) ir jame pateiktą paaiškinimą, kuriuo pripažino, kad maistinių žirnių kokybės jis negalėjo išlaikyti, dėl sugriežtintų gamtosaugos reikalavimų ir negalėjimo naudoti sistemines apsaugos priemones, pagrįstai nustatė, kad įsipareigojimas, susijęs su atrankos kriterijumi, t. y. įgyvendinus Verslo planą ne mažiau kaip 50 proc. teisėtais pagrindais valdomų ūkio žemės naudmenų užsodinti kuriamo ūkio specializacijos augalais (daržovėmis), nebuvo išlaikytas. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis atsakovė pagrįstai nustatė, kad bendrai nuosavybės ir panaudos teise 2021 m. Pareiškėjas valdė 34,038 ha ŽŪN plotą, o jo paties pateiktos 2021 metų tiesioginių išmokų deklaracijos duomenis buvo nustatyta, kad bulvėmis, moliūgais, krapais ir žirniais Pareiškėjas užsodino 15,77 ha, t. y. 46,33 proc. teisėtais pagrindais valdomų ŽŪN. Pagal 2022-03-23 atsakyme į užklausimą pateiktą PVM sąskaitą-faktūrą (2021 m. liepos 27 d., Serija AGG Nr.: 10007121) žirniai buvo parduoti kaip pašariniai, todėl ūkio specializacijos augalais (daržovėmis, t. y. moliūgais, bulvėmis ir krapais) buvo užsodinta tik 4,93 ha ŽŪN iš 34,038 ha teisėtais pagrindais valdomo ŽŪN ploto.

Teismas pažymi, kad Nekilnojamojo turto registro duomenys nėra nuginčyti, todėl galiojantys, o Pareiškėjo teiginiai, kad turėjo būti vertinami tik žemės ūkio veiklai tinkami ŽŪN, o ne visas teisėtai valdomas ŽŪN plotas vertintini, kaip Pareiškėjui palankūs jo paties samprotavimai. Akcentuotina ir tai, kad teismas negali nepritarti atsakovės pozicijai, kad net ir įskaičiavus ŽŪN plotą, kuris buvo užsodintas žirniais (pagal ŽŪM 2022 m. birželio 3 d. sprendimą), Sprendimo Nr. KK-05-17 esmės ir sankcijos dydis nesikeistų. Specializuotais augalais užsodintas tik 46,33 proc. teisėtais pagrindais valdomų ŽŪN, pagrįstas skaičiavimais ir tai neatitinka įsipareigojimo Paraiškoje (užsodinti ne mažiau kaip 50 proc. ŽŪN).

Pagal Administravimo taisyklių 243 punktą, NMA pažeidimą nustato tada, kai Pareiškėjas arba paramos gavėjas pažeidžia programos paramos gavimo ir naudojimo sąlygas: nesilaiko su skirta parama susijusių įsipareigojimų (243.2 papunktis), pažeidžia kitas paramos skyrimo ir naudojimo sąlygas (243.12 papunktis).

NMA, nustačiusi pažeidimą, atitinkamam paramos gavėjui taiko Administravimo taisyklių 188 ir 189 punktuose ir Įgyvendinimo taisyklių 41 punkte numatytas sankcijas.

Pagal Administravimo taisyklių 188 punktą, netinkamai įgyvendinančiam (įgyvendinusiam) projektą paramos gavėjui, pareiškėjui, jų partneriui (-iams) (kai partneriai galimi pagal Priemonės įgyvendinimo taisykles) gali būti taikomos ES ir Lietuvos Respublikos teisės aktuose numatytos sankcijos. Sankcija – pareiškėjui, paramos gavėjui, partneriui taikomas paramos dydžio sumažinimas, paramos neskyrimas, reikalavimas grąžinti visą ar dalį išmokėtos sumos, kitos poveikio priemonės už su prašoma arba gauta parama susijusių įsipareigojimų nevykdymą ir (arba) nustatytų reikalavimų nesilaikymą (Administravimo taisyklių 4.25 p.).

Pažymėtina, jog Administravimo taisyklių 188 punkte numatyta, jog netinkamai įgyvendinančiam (įgyvendinusiam) projektą paramos gavėjui, pareiškėjui, jų partneriui (-iams) (kai partneriai galimi pagal Priemonių įgyvendinimo taisykles) taikytinos ES ir Lietuvos Respublikos teisės aktuose numatytos sankcijos. Pagal Programos priemones gali būti taikomos tokios sankcijos: paramos dydžio sumažinimas, paramos neskyrimas, reikalavimas grąžinti visą ar dalį išmokėtos paramos, kitos poveikio priemonės dėl su gauta arba prašoma parama susijusių įsipareigojimų nevykdymo ir (arba) nustatytų reikalavimų nesilaikymo. Detali sankcijų apskaičiavimo ir taikymo tvarka nustatoma, vadovaujantis Sankcijų taikymo metodika ir atskirų Priemonių įgyvendinimo taisyklėmis (Administravimo taisyklių 189 p.).

Teismas vertina, kad atsakovė Sprendime Nr. KK-05-17 konstatavusi, jog Pareiškėjas, Paramos gavėjas, netinkamai įgyvendina Verslo planą ir Paraiškos reikalavimus, atsižvelgdama į nustatytus pažeidimus, teisėtai ir pagrįstai taikė Sankcijų taikymo metodikos 1 priedo lentelės 3 punkto 5 grafos 1 punktą, tinkamai apskaičiavo sankcijos dydį, t. y. 30 proc. nuo skirtos paramos sumos (12 000 Eur) it iki Verslo plano įgyvendinimo termino pabaigos, neskyrė Pareiškėjui numatytos sumos bei nurodė dalį išmokėtos pirmosios išmokos, t. y. 8 000 Eur grąžinti.

Pažymėtina ir tai, kad Administravimo taisyklių 191 punktas numato, kad tais atvejais, kai pažeidimas yra padarytas dėl nenugalimos jėgos (force majeure) ar išimtinių aplinkybių, nurodytų Sankcijų taikymo metodikoje, ir pareiškėjas ir (arba) paramos gavėjas per 15 darbo dienų nuo tada, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie šią aplinkybę, raštu informavo NMA, sankcijos netaikomos. Išnykus nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybėms, pareiškėjai, paramos gavėjai, jų partneriai privalo toliau laikytis prisiimtų įsipareigojimų ir teisės aktuose nustatytų reikalavimų.

Sprendime Nr. KK-05-17 atsakovė pagrįstai įvertino, kad Pareiškėjas nepateikė duomenų, kurie pagrįstų, kad Verslo plano įgyvendinimui galėjo trukdyti nenugalima jėga (force majeure) ar išimtinės aplinkybės nurodytos Sankcijų taikymo metodikos 10 punkte.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra pažymėjęs, jog NMA turi tiksliai ir aiškiai apibrėžti padarytus pažeidimus, eliminuoti bet kokias dviprasmybes, faktinę situaciją apibūdinti ir pagrįsti taip, jog ji būtų aiški ne tik valstybės tarnautojams, atsakingiems už teikiamą paramą žemės ūkio sektoriuje, bet ir asmenims, kurie tiesiogiai pretenduoja į išmokas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-1229/2013). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas atkreipė dėmesį, jog NMA, kaip savarankiška Lietuvos Respublikos vykdomosios valdžios institucija, administruojanti valstybės paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai ir Europos Sąjungos paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai lėšas ir atliekanti jų mokėjimo ir kontrolės funkcijas, privalo surinkti tokius įrodymus, kurie aiškiai, neprieštaringai įrodytų pareiškėjų padarytus pažeidimus, nes priešingu atveju tie pažeidimai laikytini menamais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinės bylos Nr. A822-134/2011 ir Nr. A444-3076/2011).

Nagrinėjamoje byloje teismas vertina, kad atsakovė Pareiškėjo padarytus pažeidimus neginčijamai įrodė, todėl Pareiškėjui sankcija, už netinkamai įgyvendinamą Verslo planą ir Paraiškos reikalavimų nesilaikymą, skirta pagrįstai. Atsakovė Pareiškėjui, nevykdžiusiam prisiimtų įsipareigojimų, taikydama poveikio priemonę – dalies išmokėtos paramos sumos susigrąžinimą, ir atsisakymą išmokėti likusią dalį Sprendimą Nr. KK-05-17 pagrindė teisiniais ir faktiniais pagrindais, įvertino pažeidimo mastą, trukmę ir pasekmes, taikė tokią poveikio priemonę, kuri proporcinga padarytam pažeidimui. Sprendimas Nr. KK-05-17, o taip pat ginčijami 2022 m. birželio 3 d. sprendimas ir Ministro atsakymas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio reikalavimus, pagal kuriuos viešojo administravimo subjektui tenka pareiga pagrįsti administracinį sprendimą teisiniais ir faktiniais pagrindais, administraciniam sprendimui įtakos turėjusiomis aplinkybėmis. Dėl nurodytų priežasčių ir išdėstytų argumentų Pareiškėjo skundas dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros ir paramos regioninio departamento Kauno paramos administravimo skyriaus 2022 m. gegužės 6 d. sprendimo Nr. KK-05-17, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2022 m. birželio 3 d. sprendimo Nr. 3IN-368(8.1 E) ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2022 m. birželio 15 d. sprendimo Nr. 3IN-399(8.1 E) panaikinimo atmestinas kaip nepagrįstas. Pareiškėjo reikalavimai dėl įpareigojimo atsakovei atlikti veiksmus (įpareigoti atsakovę pervesti Pareiškėjui likusią neišmokėtą paramai skirtų lėšų sumą (8 000 Eur) ir be pagrindo atsakovei grąžintas lėšas (4 000 Eur), priteisti iš atsakovės 212,05 Eur kompensacinių palūkanų ir 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo momento iki pilno teismo sprendimo įvykdymo) laikytini išvestiniais, todėl atmetus skundą dėl ginčijamų sprendimų (raštų, atsakymų) panaikinimo, atmestini ir išvestiniai reikalavimai dėl įpareigojimo atsakovei atlikti veiksmus.

Pareiškėjas M. D., atstovaujamas advokato G. K., prašo priteisti iš atsakovės byloje patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Pagal ABTĮ 40 straipsnį teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą gali proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Pareiškėjo skundas netenkintas, todėl nėra pagrindo tenkinti jo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsnio 1 dalimi, 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo M. D. skundą atmesti.

Netenkinti pareiškėjo M. D. prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.