Kauno apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo G. K. skundą dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 28 d. nutarties, kuria atmestas G. K. prašymas panaikinti teistumus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. K. Jurbarko rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 8 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 140 straipsnio 2 dalį ir paskirta bausmė (1) vieni metai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir bausmė už šią nusikalstamą veiką paskirta (8) aštuoni mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, prie šiuo nuosprendžiu paskirtosios bausmės iš dalies pridėjus 2014 m. sausio 14 d. nuosprendžiu paskirtosios neatliktos bausmės dalį, galutinė subendrinta bausmė G. K. paskirta vieni metai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BPK 140 straipsniu, į bausmės atlikimo laiką G. K. įskaitytas sulaikymo laikotarpis nuo 2014 m. lapkričio 8 d. iki 2014 m. lapkričio 10 d. 2016 m. gegužės 4 d. G. K. atlikus bausmę paleistas iš Alytaus pataisos namų. G. K. kreipėsi į Jurbarko rajono apylinkės teismą prašydamas panaikinti teistumus, Jurbarko rajono apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 28 d. nutartimi jo prašymo netenkino. G. K. (toliau – ir pareiškėjas) skundu prašo panaikinti Jurbarko rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 28 d. nutartį ir tenkinti jo prašymą panaikinti teistumus. Skunde nuteistasis nurodo, kad nors jo atžvilgiu pradėti ikiteisminiai tyrimai pagal BK 140 straipsnio 3 dalį ir pagal 133 straipsnį, tačiau asmuo laikomas kaltu tik tada, kai jo atžvilgiu įsiteisėja priimtas nuosprendis. Todėl, jo nuomone, teismo motyvai dėl ikiteisminių tyrimų paremti tik prielaida. Be to, G. K. nurodo, kad dėl nusikalstamų veikų, kuriomis jis įtariamas yra apšmeižtas. Skunde pareiškėjas akcentuoja, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad jis dirba seniūnijoje. Taip pat skunde nurodomos aplinkybės susijusios su jo kaimynu G. V., kurio atžvilgiu teismas analogiškoje situacijoje buvo teigiamai įvertino aplinkybes, kad jis dirba seniūnijoje ir gauna pašalpą.G. K. skunde teigia, kad teismas neteisus nurodydamas, kad jis bus laikomas teistu iki kol išnyks teistumas už sunkiausią nusikalstamą veiką, t. y. BK 180 straipsnio 2 dalį, nes teistumų terminas skaičiuojamas ne nuo bausmės atlikimo pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, o pagal 140 straipsnio 2 dalį. Pareiškėjo nuomone, teismas taip pat neteisus motyvuodamas, kad teistumų termino eiga nutrūksta neva nuo jo padarytų nusikaltimų, nes jis nepripažintas kaltu. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad teismas neteisingai nurodė, kad jis nepateikė dokumentų, jog yra registruotas darbo biržoje, nors teismas galėjo dokumentus išreikalauti. Nurodo, kad jis pateikė dokumentus, kad dalyvavo projekte „Atrask save“. Neneigia, kad baustas administracine tvarka. Skunde teigia, kad padeda kaimynams. Skunde nurodo, kad jį buvo užpuolę, o jis gindamasis papurškė dujų į akis ir nurodo, kitas aplinkybes susijusias su jo administracinės teisės pažeidimais. Skunde pareiškėjas detaliai dėsto aplinkybes susijusias su kitais asmenimis ir jų galimai padarytais pažeidimais ir nurodo, kad kiti žmonės padaro daugiau nusižengimų nei jis Pareiškėjo nuomone, teismas neteisus nurodydamas, kad jis ir toliau linkęs daryti teisės pažeidimus. Be to, skunde prašoma išreikalauti duomenis apie baudų sumokėjimą. Atsiliepimų į skundą negauta.Nuteistojo G. K. skundas atmetamas. Išnagrinėjęs nuteistojo G. K. skundą, skundžiamą teismo nutartį bei teismui pateiktą medžiagą, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad skundžiama Jurbarko rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 28 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta.Teistumas yra teisinės nuteisto už nusikaltimo padarymą asmens, kuriam įsiteisėjo apkaltinamasis teismo nuosprendis, padėties ypatybė, būdinga tam tikrą baudžiamajame įstatyme numatytą laiką.BK 97 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turinčiais teistumą laikomi už nusikaltimo padarymą nuteisti asmenys, kuriems įsiteisėjo teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis, to paties straipsnio 3 dalis, inter alia (be kita ko) numato, kad turinčiais teistumą laikomi asmenys, nuteisti už tyčinius nusikaltimus ir realiai atlikę paskirtą bausmę – bausmės atlikimo laikotarpiu ir po bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo trejus metus, jeigu jie nuteisti už nesunkų ar apysunkį nusikaltimą (3 punkto a) papunktis). BK 97 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad tuomet, kai sueina ne mažiau kaip pusė teistumo termino, teismas nuteistojo prašymu gali sutrumpinti teistumo laiką arba panaikinti teistumą. BK 97 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad jeigu turintis teistumą asmuo padaro naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, teistumo išnykimo eiga nutrūksta. Šiuo atveju teistumo už ankstesnę nusikalstamą veiką išnykimo terminas pradedamas skaičiuoti nuo bausmės už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą atlikimo.Pagal suformuotą teismų praktiką sutrumpinti ar visiškai panaikinti teistumą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Sprendžiant dėl teistumo panaikinimo prieš terminą ar jo laiko sutrumpinimo, vertinama nuteistojo asmenybė ir elgesys po bausmės atlikimo, darbinė veikla ir kitos aplinkybės, kuriomis remiantis sprendžiama apie teistumo panaikinimo prieš terminą ar jo laiko sutrumpinimo tikslingumą. Teistumas asmeniui gali būti panaikintas tuo atveju, jei akivaizdžiai matyti, kad asmuo pasitaisė, kritiškai įvertino savo netinkamą nusikalstamą elgesį ir savo pakeistu gyvenimo būdu įrodo, kad padarė tinkamas išvadas.Aukštesnysis teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, kad byloje pateikti duomenys nesudaro pakankamo pagrindo teismui daryti išvadą, kad G. K. pakeitė savo gyvenimo būdą ir kritiškai įvertino savo nusikalstamą elgesį. G. K. paskutinį kartą buvo nuteistas 2015 m. sausio 8 d. Jurbarko rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, jam paskirta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė. Apeliacinis skundas buvo atmestas. Jis laisvės atėmimo bausmę atliko 2016 m. gegužės 4 d. Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo matyti, kad 2017 m. sausio 12 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, tačiau ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 212 straipsnio 2 punkto pagrindu – nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo. Taip pat 2017 m. rugpjūčio 15 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 133 straipsnį. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Jurbarko rajono apylinkės teisme G. K. atžvilgiu yra nagrinėjama baudžiamoji, kurioje jam pareikštas kaltinimas BK 140 straipsnio 3 dalyje, už smurtinius veiksmus mažametės atžvilgiu, t. y. už tai, kad jis 2017 m. liepos 21 d., apie 23.20 val., (duomenys neskelbtini), atėjęs į namus, kur gyvena mažametė E. U., tyčia ranka sudavė du kartus į veidą mažametei E. U., tuo sukeldamas jai fizinį skausmą. Nors pareiškėjas skunde nurodo, kad jo atžvilgiu jokie nauji nuosprendžiai neįsiteisėję, tačiau pažymėtina, kad šios aplinkybės, nepaisant to, kad galutinis procesinis sprendimas dėl G. K. teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje dar nepriimtas, yra reikšmingos sprendžiant teistumo panaikinimo klausimą. Be to, administracinių nusižengimų registro duomenys rodo, kad laikotarpiu po bausmės atlikimo G. K. administracine tvarka buvo baustas keturis kartus, t. y. 2016 m. lapkričio 21 d., 2017 m. vasario 10 d., 2017 m. balandžio 3 d., 2017 m. rugpjūčio 4 d., jam paskirtos baudos. Nors pareiškėjas prašo išreikalauti duomenis apie baudų sumokėjimą, tačiau pažymėtina, kad šie duomenis į bylą pateikti, administracinių nusižengimų registre informacijos apie baudų sumokėjimą nėra. Šios aplinkybės rodo, kad G. K. net tik, kad ir toliau linkęs nesilaikyti visuomenėje priimtų elgesio normų, negerbti kitų žmonių ir daryti teisės pažeidimus, bet iš skundo turinio matyti, kad jis linkęs pažeidimus pateisinti, lygindamas save su kitais asmenimis, savo poelgius teisina įvairiomis susiklosčiusiomis aplinkybėmis ir vertina nekritiškai. Tai itin neigiamai charakterizuoja pareiškėją ir nesudaro jokio pagrindo manyti, kad teistumas gali būti panaikintas. Pareiškėjo skunde nurodomos aplinkybės, kad jis padeda kaimynams, dirba seniūnijoje, taip pat nesudaro pagrindo tenkinti skundą.Priešingai nei nurodo pareiškėjas savo skunde, aukštesnysis teismas sutinka su apylinkės teismo nutartyje nurodytais motyvais, kad asmuo laikomas teistu už kiekvieną nusikalstamą veiką tol, kol išnyksta teistumas už sunkiausią iš jų. Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo matyti, kad G. K. buvo teistas devynis kartus už nesunkius (BK 140 straipsnio 2 dalis), apysunkius (BK 178 straipsnio 1 dalis, 2 dalis, 302 straipsnio 1 dalis) ir vieną sunkų nusikaltimą (BK 180 straipsnio 2 dalis). Visi nusikaltimai padaryti turint teistumą. Taigi, teistumo išnykimo eiga už kiekvieną ankstesnį nusikaltimą nutrūko ir G. K. bus laikomas teistu tol, kol išnyks teistumas už sunkiausią iš padarytų nusikaltimų. Pagal BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto b papunktį asmuo laikomas turinčiu teistumą penkerius metus, jeigu jis buvo nuteistas už sunkų nusikaltimą. Nutrūkus teistumų eigai, teistumų už ankstesnes veikas išnykimo terminas pradedamas skaičiuoti nuo 2016 m. gegužės 5 d., kai G. K. baigė atlikti laisvės atėmimo bausmę. Pagal BK 97 straipsnio 7 dalį kreiptis dėl teistumo sutrumpinimo ar panaikinimo nuteistasis gali, kai sueina ne mažiau kaip pusė teistumo termino.Aukštesnysis teismas pažymi, kad nuteistasis savo skunde nenurodo jokių aplinkybių dėl kurių jo skundas galėtų būti tenkinamas, todėl skundas atmetamas ir Jurbarko rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 28 d. nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

pareiškėjo G. K. skundą atmesti ir palikti galioti Jurbarko rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 28 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.