Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės D. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. liepos 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės D. J. ieškinį atsakovui A. J. dėl santuokos nutraukimo, esant kito sutuoktinio kaltei, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo vaikams bei sutuoktinei priteisimo, santuokoje įgyto turto padalinimo, byloje dalyvaujanti ir išvadą teikianti institucija – Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme gautas ieškovės D. J. patikslintas ieškinys atsakovui A.J., kuriuo prašoma santuoką tarp sutuoktinių nutraukti dėl atsakovo kaltės; po santuokos nutraukimo palikti ieškovei santuokinę pavardę; bylos šalių nepilnamečių vaikų B. J., P. J. ir V. J. gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove; priteiti iš atsakovo išlaikymą vaikams nekilnojamu turtu; pripažinti, kad 714/1188 dalys žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise lygiomis dalimis priklauso ieškovei ir atsakovui; atidalinti minėtą turtą pagal ieškovės pasiūlytą atidalinimo būdą; padalinti santuokoje įgytą turtą pagal ieškovės pateiktą padalijimo būdą; priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 102598 Lt kompensaciją už atsakovui tenkančią didesnę santuokos metu įgyto turto dalį; priteisti iš atsakovo ieškovės išlaikymui po 3990,27 Lt; pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento dovanojimo sutartį, sudarytą 1994 m. rugpjūčio 30 d. tarp K. B. K. ir A. J., kuria A. J.buvo padovanota 400 000 Lt.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

pagal LAT suformuotą praktiką reikalavimai dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, jeigu jie yra susiję su santuokos nutraukimo byloje dalinamu turtu, turi būti išspręsti santuokos nutraukimo byloje. Ieškovė patikslintame ieškinyje teigia, kad UAB „Arimex“ akcijos priklauso šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise ir prašo jas padalinti tarp šalių nutraukiant santuoką. Tuo tarpu atsakovas teigia priešingai, t.y. kad šios akcijos jam priklauso asmeninės nuosavybės teise, kadangi jis šią įmonę įsteigė iš tėvo dovanotų lėšų. Apeliantės teigimu, akivaizdu, jog reikalavimas dėl dovanojimo sutarties nuginčijimo yra neatsiejamai susijęs su santuokoje dalinamu turtu – UAB „Arimex“ akcijomis, todėl jis privalo būti nagrinėjamas santuokos nutraukimo byloje. Ieškovės nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CPK 383 str., 385 str., CPK 3.85 str. nuostatas;dėl teismo argumento, jog ieškovė neįrodinėja, kokias teises ar teisėtus interesus galimai pažeidžia ginčijamas sandoris apeliantė pažymi, kad teismui pateikta dovanojimo sutartimi atsakovas bando išvengti santuokoje įgyto turto padalinimo, o tai yra akivaizdus ieškovės teisių pažeidimas. Taigi 1994-09-30 dovanojimo sutarties nuginčijimas turės lemiamos reikšmės sprendžiant santuokoje įgyto turto padalinimo klausimą. UAB „Arimex“ buvo įsteigta santuokos metu iš bendrų sutuoktinių lėšų, santuokos metu abu sutuoktiniai dirbo šioje įmonėje. Vadinasi, nuginčijus šią dovanojimo sutartį, nebus jokių kliūčių šį turtą įtraukti į santuokoje dalintino turto balansą.

Atsiliepimo į atskirąjį skundą gauta nebuvo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str.) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Civilinio proceso kodekso 320 str. 1-2 d., 338 str.).

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą, atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas spręsdamas ieškovės D.J. patikslinto ieškinio dalyje dėl reikalavimo pripažinti 1994-08-30 tarp K. B.K. ir atsakovo A.J. sudarytą dovanojimo sutartį negaliojančia priėmimo klausimą, neteisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, netinkamai išaiškino ir pritaikė šį klausimą reglamentuojančias civilinio proceso teisės normas, todėl skundžiama nutartis negali būti laikoma teisėta bei pagrįsta.

Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl sutuoktinio teisės ginčyti kito sutuoktinio sudarytus sandorius santuokos nutraukimo bylose.

CK trečiosios knygos IV skyriaus ir CPK XXXV skyriaus teisės normos reglamentuoja santuokos nutraukimo sąlygas ir tvarką. CK 3.56 straipsnio ir CPK 539 straipsnio normose nustatyta, kad sutuoktinis, prašydamas nutraukti santuoką, ieškinyje privalo nurodyti duomenis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, t. y. nurodyti siūlomą klausimų dėl nepilnamečių vaikų gyvenimo, jų ir sutuoktinio išlaikymo, santuokinio turto padalijimo, vieno ar abiejų sutuoktinių prievolių sprendimo būdą. Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių nepilnamečių vaikų gyvenimo, jų bei sutuoktinio išlaikymo ir bendro turto padalijimo klausimus (CK 3.59 straipsnis, CPK 541 straipsnis). Taigi įstatyme imperatyviai nurodyta, kad, nutraukiant santuoką, toje pačioje byloje būtina kartu išspręsti visus klausimus, susijusius su santuokos nutraukimu, tarp jų klausimą dėl šeimos turto teisinio režimo ir sutuoktinio teisės naudotis šeimos turtu po santuokos nutraukimo (CK 3.85, 3.86 straipsniai), nes tik juos sprendžiant kompleksiškai galima išaiškinti ir tinkamai nuspręsti dėl visų santuokos nutraukimo pasekmių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. spalio 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-520/2008).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005 m. lapkričio 7 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-551/2005, yra nurodžiusi, kad santuokinio turto padalijimo bylose vienam iš sutuoktinių ginčijant kito sudarytą sandorį dėl jų bendro turto perleidimo, pažeidžiant įstatymo reikalavimą sandorį sudaryti abiem sutuoktiniams arba turint vieno jų įgaliojimą, teismas turi nagrinėti šį reikalavimą kaip susijusį su pagrindiniu reikalavimu padalyti santuokoje įgytą turtą (CPK 383 straipsnis). Reikalavimas dėl konkretaus sandorio pripažinimo negaliojančiu negali būti išskirtas į atskirą bylą.

Taigi, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką reikalavimai dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, jeigu jie yra susiję su santuokos nutraukimo byloje dalinamu turtu, turi būti išspręsti santuokos nutraukimo byloje.

Nagrinėjamu atveju ieškovė D. J. pateikė teismui patikslintą ieškinį dėl santuokos nutraukimo, turto padalijimo ir kt. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad UAB „Arimex“ akcijos priklauso šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise ir prašo jas padalinti tarp šalių nutraukiant santuoką. Tuo tarpu atsakovas A.J. teigia priešingai, t.y. kad šios akcijos jam priklauso asmeninės nuosavybės teise, kadangi jis šią įmonę įsteigė iš tėvo dovanotų lėšų. Šiam teiginiui pagrįsti atsakovas pateikė 1994-08-30 piniginių lėšų dovanojimo sutartį, kuria B. K. K. padovanojo atsakovui 400 000 Lt. Iš patikslinto ieškinio turinio matyti, jog ieškovė D.J. siekia nuginčyti 1994-08-30 dovanojimo sutartį ir UAB “Arimex” akcijas įtraukti į dalintino turto balansą. Atsižvelgiant į tai, kad santuokos nutraukimą reglamentuojančiose materialiosios ir procesinės teisės normose imperatyviai nurodoma, kad sutuoktinių turtiniai klausimai, kaip ir visi kiti, susiję su santuokos nutraukimu (santuokos nutraukimo pasekmių), turi būti nagrinėjami santuokos nutraukimo byloje, nes tik taip galima užtikrinti sutuoktinių turtinių bei asmeninių neturtinių teisių ir vaikų interesų apsaugą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog ieškovės reikalavimas dėl dovanojimo sutarties nuginčijimo yra neatsiejamai susijęs su santuokoje dalinamu turtu – UAB „Arimex“ akcijomis, todėl jis privalo būti nagrinėjamas santuokos nutraukimo byloje. Taigi pirmosios instancijos teismo argumentas, jog reikalavimas pripažinti dovanojimo sutartį negaliojančia nepatenka į santuokos nutraukimo bylose nagrinėtinų reikalavimų sąrašą, atmestinas kaip nepagrįstas.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė neįrodinėja kokias teises ar teisėtus interesus galimai pažeidžia ginčijamas sandoris, kadangi ieškovė turi pagrįstą interesą reikšti reikalavimą dėl 1994-08-30 dovanojimo sutarties nuginčijimo, nes šios dovanojimo sutarties nuginčijimas turės lemiamos reikšmės sprendžiant santuokoje įgyto turto padalijimo klausimą.

Remiantis tuo, kas aukščiau išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti ieškovės D.J. patikslintą ieškinį dalyje dėl reikalavimo pripažinti 1994-08-30 tarp K. B.K. ir atsakovo A. J. sudarytą dovanojimo sutartį negaliojančia, neteisingai aiškino ir taikė šį klausimą reglamentuojančias civilinio proceso teisės normas, todėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutartis naikinama, o ieškovės D.J. patikslinto ieškinio priėmimo klausimas dalyje dėl reikalavimo pripažinti negaliojančia K. B. K. ir atsakovo A.J. 1994-08-30 sudarytą dovanojimo sutartį perduotinas spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).

Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 10 Lt sumą, todėl pagal CPK 92 str. ir 96 str. 6 d. bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teismas

nutaria:

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. liepos 12 d. nutartį panaikinti ir ieškovės D. J. patikslinto ieškinio priėmimo klausimą dalyje dėl reikalavimo pripažinti negaliojančia K. B.K. ir atsakovo A. J. 1994-08-30 sudarytą dovanojimo sutartį perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.